Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-790/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
2A-790/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00066-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Alvydas Poškus
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
J. G., A. K.
Civilinė byla Nr. 2A-790/2012Proceso Nr. 2-57-3-00066-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 27.7; 44.2; 121.21
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo G. B. ieškinys atsakovams J. G. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barklita“ civilinėje byloje Nr. 2-1283-125/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Barklita“ bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Barklita“ bankrotą pripažino tyčiniu.

Šalies argumentai

BUAB ,,Barklita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B. ir J. G., trečiuoju asmeniu nurodydamas A. K., dėl 372 994,70 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Ieškinį motyvavo tuo, kad UAB ,,Barklita“ 2003 m. gegužės 7 d. sudarė su atsakovais bendraturčiais G. B. ir J. G. bei trečiuoju asmeniu A. K. 62,41 kv. m dydžio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pagal ją mokėjo aiškiai nuostolingą ir prieštaraujantį bendrovės tikslams nuomos mokestį. Per visą faktinį nuomos laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2006 m. birželio 31 d. įmonė visiems nuomotojams sumokėjo 447 824 Lt, mokėdama už vieną kvadratinį metrą po 192,28 Lt, kai 2006 m. vasario 24 d. nepriklausomas turto vertintojas, atlikęs minėto turto vertinimą, buvo nustatęs 28-35 Lt už kv. m kainą. Kainos skirtumą prašė priteisti iš atsakovų kaip juridinio asmens valdymo organų (bendrovės vadovų), kurie privalo atlyginti įmonei padarytus nuostolius. BUAB „Barklita“ administratoriaus teigimu, susidariusius 314 100,80 Lt nuostolius iki 2005 m. gruodžio 27 d. turėtų atlyginti atsakovas G. B., o likusią sumą, susidariusią nuo 2005 m. gruodžio 27 d. iki 2006 m. birželio 31 d., - abu atsakovai solidariai, nes atsakovas G. B. priėmė sprendimą sudaryti bendrovei ekonomiškai nenaudingą ir nuostolingą bei akivaizdžiai viršijantį normalią gamybinę-ūkinę riziką sandorį, o atsakovas J. G. toliau jį vykdė. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinio netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė BUAB „Barklita iš G. B. 314 100,80 Lt nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2005 m. guordžio 27 d., bei 58 893,90 Lt nuotolių atlyginimo priteisė iš J. G. už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 27 d. iki 2006 m. birželio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų J. G. ir A. K. po 104 700,08 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl UAB „Barklita“ padarytų nuostolių, kurie buvo iš jo priteisti minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, lygiomis dalimis yra atsakingi visi UAB „Barklita“ akcininkai, t.y. jis ir atsakovai., nes akcininkams lygiomis dalimis priklausė akcijos, visi akcininkai ėjo vadovaujamas pareigas UAB „Barklita“, todėl visi turėjo ne tik realią galimybę daryti įtaką įmonės veiklai, bet šių asmenų sprendimai iš esmės lėmė valdymo organų veiklą. Sprendimą išnuomoti už kainą, viršijančią nuomos rinkos kainą, priėmė visi trys bendrovės akcininkai, tokią aplinkybę patvirtina faktas, jog nei J. G., nei A. K. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad bendrovei žalinga nuomos sutartis būtų nutraukta ar kad bendrovės direktorius būtų atšauktas iš užimamų pareigų. Ieškinį grindė daline akcininkų atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepridėjo dokumentų, kad jis yra sumokėjęs bendrovei 314 100,80 Lt pagal priimtus teismų sprendimus. Tik esant sumokėtai paties ieškovo 314 100,80 Lt pinigų sumai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis galėtų turėti teorinę galimybę reikšti ieškinį dėl jam asmeniškai padarytų nuostolių priteisimo, konkrečiai nurodant atsakovus, jų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.

Atsakovas J. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas negali turėti jokios reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo, remiantis CK 2.50 str., nes reikalavimo teisė į subsidiarią juridinio asmens dalyvių atsakomybę pagal CK 2.50 str. priklauso tik juridinio asmens kreditoriams, t. y. asmenims, turintiems reikalavimo teisę į juridinį asmenį, o ne skolininkams. Be to, turi būti konstatuota solidari kelių asmenų atsakomybė, tačiau atsakomybė nė vienam iš atsakovų nėra konstatuota jokioje civilinėje byloje, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta ir vadovų, ir akcininkų ar kad vadovai bei akcininkai yra solidariai atsakingi trečiajam asmeniui. Atsakovo vertinimu, žalą turi atlyginti juridinio asmens valdymo organai, o uždarosios akcinės bendrovės akcininkas nelaikomas juridinio asmens valdymo organo nariu, tad šiuo konkrečiu atveju atsakomybė taikoma trečiojo asmens UAB „Barklita“ vadovui, kadangi įmonė visą laiką turėjo tik vieną vienasmenį valdymo organą – direktorių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą - nusprendė priteisti iš ieškovo G. B. 5 188 Lt žyminio mokesčio valstybei, iš ieškovo G. B. - atsakovui A. K. 5 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir iš ieškovo G. B. atsakovui J. G. 3 726,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-15 sprendimu, kuriame nustatyta, jog duomenų, kad 2003-05-07 patalpų nuomos sutartis sudaryta, vadovaujantis įmonės akcininkų sprendimu, nėra. 2003-05-07 patalpų nuomos sutartį sudarė įmonės administracijos vadovas. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad akcininkų sprendimu buvo nustatytas nuomos mokestis, viršijantis tikrąjį nuomos mokestį, todėl, teismo vertinimu, negalima sutikti, kad akcininkai žinojo apie naujai nustatytą nuomos kainą. Sandorių, susijusių su patalpų nuomos sudarymu, kompetencija priskiriama bendrovės vadovui. Byloje nepateikta duomenų, jog klausimus dėl sandorių, susijusių su patalpų nuoma, sudarymu būtų įgaliotas spręsti akcininkų susirinkimas, todėl darytina išvada, kad juridinio asmens dalyviams – akcininkams, šiuo atveju atsakovams, negali atsirasti atsakomybė už jų kompetencijai nepriklausančių klausimų spendimą. Šiuo atveju ieškovui neįrodžius atsakovų kaltės, atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad priteistas iš G. B. nuostolių atlyginimas yra ne juridinio asmens UAB „Barklita“ prievolė, o būtent paties administracijos vadovo G. B. prievolė juridiniam asmeniui UAB „Barklita“, todėl konstatuotina, kad juridinio asmens dalyviai negali tapti subsidiariai atsakingi už žalą, padarytą juridinio asmens vadovo pačiam juridiniam asmeniui (CK 2.50 str. 3 d., CPK 177 str., 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kitų asmenų žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovui atsirastų reikalavimo teisė, jeigu jis būtų atlyginęs žalą trečiajam asmeniui BUAB „Barklita“, tačiau ieškovas duomenų, kad atlygino trečiajam asmeniui žalą, nepateikė, pripažino, jog žala iki šiol nėra atlyginta, todėl konstatuotina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į kitus asmenis, šiuo atveju į atsakovus (CK 6.280 str. 1 d., 2 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nesutiko su ieškinio argumentu, kad akcininkai žinojo apie nustatytą nuomos kainą. Visi trys įmonės akcininkai buvo išnuomoto bendrovei turto bendrasavininkiai, taigi, nuomos sutarties šalimi – nuomotojais. Nuomos kainos nustatymas yra nuomotojo, bet ne nuomininko prerogatyva. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-129-524/2007, kuria BUAB „Barklita“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad nuomos rinkos kainos vertė buvo 5,49 karto mažesnė negu akcininkų nustatyta. Pažymėtina, ir tai, kad visi akcininkai užėmė ir tam tikras pareigas įmonėje: ieškovas buvo įmonės direktorius, atsakovas J. G. – įmonės komercijos direktorius, atsakovas A. K. – finansų direktorius. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad akcininkai ne tik žinojo patalpų nuomos kainą, bet ir patys savo sprendimu tokią kainą nustatė. Visi šie asmenys iš bendrovei nuostolingo sandorio tenkino savo asmeninius finansinius interesus, todėl už nuostolius, nulemtus akcininkų nesąžiningų veiksmų ir kaltės, atsakomybė turi atitekti lygiomis dalimis visiems akcininkams.Teismo išvada, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes žala iki šiol yra neatlygintina, yra neteisėta ir nepagrįsta. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teismų praktikoje nuostoliais pripažintinos ir būsimos išlaidos, jei jas įmanoma apskaičiuoti ir jei jos yra neišvengiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 paliko nepakeistus žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais išrašytos, bet neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo pripažintos įrodymais, patvirtinančiais neišvengiamus nuostolius). Nagrinėjamu atveju žala, priteista iš ieškovo teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir priverstinai vykdomas (antstolės L. P. vykdomoji byla Nr. 0109/09/00935), todėl pripažintina, kad ieškovas dėl šių neišvengiamų nuostolių turi reikalavimo teisę į atsakovus.Teismo atsakovams priteistos advokato atstovavimo išlaidos prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl turėtų būti sumažintos, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir įvertinant, kad byla nėra itin sudėtinga ir atsakovų atstovai dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai neužtruko ilgiau nei 3 valandas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas savo reikalavimą grindžia vien tik akcininkų žinojimu apie nuomos mokesčio dydį, tačiau vien žinojimas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Šiuo atveju negali būti taikomas nei CK 2.50 straipsnis (nes pagal šį straipsnį reikalavimo teisė į subsidiarią juridinio asmens dalyvių atsakomybę priklauso tik juridinio asmens kreditoriams), nei 6.280 straipsnis (nes jokioje civilinėje byloje nėra konstatuota solidari apelianto ir atsakovų atsakomybė). Pagal Akcinių bendrovių įstatymą už bendrovės veiklos organizavimą ir kasdienę jos veiklą yra atsakingas jos vadovas. UAB „Barklita“ įstatuose nebuvo numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia patalpų nuomos kainos klausimus. Taigi, už nuomos kainos nustatymą yra atsakingas vadovas. Jeigu net akcininkų susirinkimas ir būtų priėmęs sprendimą dėl nuomos kainos padidinimo, tai nebūtų pakeitę atsakomybės subjekto ir toks aiškinimas išplaukia iš Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 5 dalies, nurodančios, jog visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus, o nesant valdybos, jos funkcijas atlieka vadovas. Be to, 2009-06-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad ginčo sutartyje nėra nurodoma, kad ji sudaroma vadovaujantis įmonės akcininkų sprendimu, toks juridinio asmens dalyvių sprendimas teismui nepateiktas, todėl laikytina, kad 2003-05-07 patalpų nuomos sutartį sudarė įmonės administracijos vadovas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimą dėl nuomos kainos dydžio priima nuomotojas. Iš tiesų nuomos sutartį sudaro dvi šalys. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartį nuomininko vardu sudarė apeliantas, būdamas vienasmeniu įmonės valdymo organu, juridinio asmens dalyviai neįpareigojo ir negalėjo įpareigoti vadovą sudaryti sutartį, tad net jeigu nuomos kainą pasiūlė nuomotojas, apeliantas galėjo atsisakyti sudaryti sutartį. Šiuo atveju būtent jis priėmė galutinį sprendimą, todėl jo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su trečiojo asmens patirta žala.Apelianto argumentą, kad bendrovei padarytą žalą turi atlyginti visi akcininkai lygiomis dalimis, paneigia civilinėje byloje Nr. 2-204-370/2008 priimtas įsiteisėjęs sprendimas, kuriame aiškiai konstatuota, kas atsakingas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos. Kitoje civilinėje byloje negali būti priimtas sprendimas, prieštaraujantis įsiteisėjusiam teismo sprendimui.Apeliantas nepagrįstai bendrovės patirtą žalą prilygindamas savo asmeninei žalai, neįvertina, kad jis gavo naudos gauto nuomos mokesčio dydžiu. Be to, apeliantas nepagrįstai prilygino žalos sampratą, kaip ji apibrėžta CK 6.249 straipsnyje, žalos atlyginimui pagal CK 6.280 straipsnį. Apie apelianto reikalavimą kalbėti galima būtų tik tuo atveju, jeigu jis būtų atlyginęs žalą, remiantis CK 6.280 straipsniu, o apeliantui neatlyginus žalos, nėra net teorinės regreso teisės perėjimo, t.y. apeliantas net neturi reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliacinio skundo teisinius bei faktinius argumentus.

Byloje ieškovas, iš kurio teismo sprendimu buvo priteista atlyginti jo vadovautai bendrovei nuostolius, manydamas, kad už iš jo priteistus bendrovės nuostolius yra atsakingi ir atsakovai, todėl iš ieškovo priteista suma nuostolių atlyginimui dalintina visiems bendrovės akcininkams lygiomis dalimis, t.y. ieškovui ir atsakovams, siekia prisiteisti, ieškovo teigimu, atsakovams tenkančią nuostolių dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje siekiama ne spręsti žalos atlyginimo bendrovei klausimą, nes šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi, tačiau sprendžiama, ar asmuo, iš kurio buvo priteista žala bendrovei, turi regreso teisę į kitus asmenis, jo nuomone, taip pat atsakingus už bendrovei padarytus ir iš jo priteistus nuostolius. Regreso teisę reglamentuoja CK 6.280 straipsnis, pagal kurį jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį. Žala atlyginama proporcingai kaltei, o jeigu jos dydžio kiekvienam neįmanoma nustatyti – lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Atgręžtiniam reikalavimui įgyti būtinos šios sąlygos: 1) asmuo atlygino žalą; 2) žala buvo padaryta kito asmens; 3) nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti. Taigi, viena iš regresinės prievolės sąlygų yra ta, kad turi būti atlyginama žalai padengti sumokėta suma ir priteistinos žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek žalos atlyginimo yra sumokėjęs asmuo. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Nagrinėjamu atveju apeliantas savo nuostoliais laiko įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jo priteistą sumą, kurią, vykdydamas teismo sprendimą, jis privalės sumokėti BUAB „Barklita“. Pažymėtina, kad ieškinio pareiškimo metu teismo iš ieškovo priteista suma BUAB „Barklita“ nebuvo sumokėta, apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad yra atliekami veiksmai, siekiant iš jo išsiieškoti skolą, vykdomos jam priklausančio turto varžytynės, tačiau vykdymo veiksmai nėra pasibaigę, kilus ginčui dėl turto įkainojimo. Kitaip tariant, ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovų, pats realiai žalos nėra patyręs. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo gi atveju ieškovas teismui nėra pateikęs įrodymų, kad jis yra realiai patyręs žalos. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, nes šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad žala neabejotinai atsiras arba žala bus būtent tokio dydžio, kokia suma yra iš apelianto priteista teismo sprendimu. Atsižvelgiant į paties apelianto nurodomas aplinkybes, kad jis ginčija turto, parduotino iš varžytynių, įkainojimą, todėl varžytynės nevyksta, realiai priteista suma šiuo metu nėra išieškoma, galima situacija, kad realios žalos apeliantas gali ir nepatirti arba patirti mažesnio dydžio žalą negu šioje byloje siekia prisiteisti iš atsakovų, pavyzdžiui, ieškovui neturint užtektinai turto, kad būtų teismo sprendimas įvykdytas pilna apimtimi. Todėl jeigu teismas nagrinėjamoje byloje konstatuotų realią žalos atsiradimo tikimybę ateityje ir tuo vadovaujantis priteistų iš atsakovų apeliantui jo prašomas sumas (be kita ko, įvertinus, ar egzistuoja ir kiti pagrindai ieškiniui tenkinti), gali susidaryti situacija, kad apeliantas, naudodamasis regreso teise, išsiieškos iš atsakovų didesnę sumą negu realiai pats patirs žalos, vykdant teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteisti nuostoliai, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdamas atsakovų sąskaita. Apelianto nurodomomis bylomis (Klaipėdos apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-115-538/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-172/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010), kuriomis remdamasis apeliantas įrodinėja, jog teismų praktikoje patvirtinama dar nepatirtų, bet neišvengiamų nuostolių priteisimo galimybė, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis, nes, pirma, skiriasi apelianto nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas, kadangi minėtose bylose ginčas kilo dėl netinkamo krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymo ir nuostolių dėl krovinio saugojimo ir utilizavimo atlyginimo, antra, apelianto minimų bylų teismo sprendimuose nėra pateiktų išaiškinimų dėl galimybės nuostoliais pripažinti realiai nepatirtas išlaidas.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš būtinų sąlygų atgręžtinio reikalavimo teisės realizavimui – realiai patirtos žalos, todėl apeliantas neturi reikalavimo teisės į atsakovus ir ieškinys bei apeliacinis skundas netenkintini vien šiuo pagrindu, o iš esmės teisingas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Konstatavus, kad apeliantas, realiai nepatyręs žalos, neturi reikalavimo teisės į atsakovus, kitų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovų neteisėtais veiksmais, kalte, priežastiniu ryšiu, analizavimas ir vertinimas neturi prasmės, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams priteisimo, teigdamas, kad teismo priteistų išlaidų dydžiai (atsakovui J. G. – 3 726,80 Lt, atsakovui A. K. – 5 600 Lt) viršija LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teiktų teisinių paslaugų apimtį ir kiekį (teiktus procesinius dokumentus, atstovavimą teismo posėdžiuose), bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteisti išlaidų advokatų teiktai teisinei pagalbai apmokėti dydžiai, nors ir viršija LR teisingumo ministro įsakyme nurodytus rekomendacinius dydžius, atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti ir šioje dalyje.

Atsakovas J. G. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą priteisti iš apelianto 2 096,93 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SJP 00254 ir banko sąskaitos išrašą. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, laikytina, jog sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl atsakovo J. G. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi – advokato teisinės pagalbos išlaidos (2 096,93 Lt) priteistinos iš apelianto.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė atidėti G. B. 5 188 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš G. B. priteistinas atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas –(duomenys neskelbtini) 5 188 Lt (penkių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių litų) dydžio žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas –(duomenys neskelbtini)) atsakovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas –(duomenys neskelbtini)) 2 096,93 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt šešis litus devyniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusAlvydas Poškus