- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1283-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00066-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. G., A. K.
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas, Saulius Sudintas, Arūnas Skuolevičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Remigijui Bukėnui, atsakovo J. G. atstovui advokatui Sauliui Sudintui, atsakovo A. K. atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams J. G., A. K., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Barklita“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų po 104 700,08 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis, UAB „Barklita“ generalinis direktorius, komercijos direktorius J. G. bei finansų direktorius A. K. nuo UAB „Barklita“ įsteigimo turėjo po 35 bendrovės akcijas. 2003-05-07 nuomos sutartimi bendrovė išsinuomojo iš įmonės akcininkų jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančias 63 kv. m bendrojo ploto patalpas, esančias bute (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismui 2006-10-25 UAB „Barklita“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš jo 314 100,80 Lt nuostolių atlyginimo bei solidariai iš G. B. ir J. G. 58 893,90 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog sudarant patalpų nuomos sutartį buvo padaryta žala, kadangi buvo mokėtas žymiai didesnis nei rinkos kaina patalpų mokestis. Apeliacinis teismas tenkino ieškinį ir priteisė iš jo 314 100,80 Lt nuostolių atlyginimą bei 58 893,90 Lt nuotolių atlyginimo priteisė iš J. G.. Teismas konstatavo, kad mokėtas nuomos mokestis penkis kartus viršijo tikrąjį nuomos mokestį, UAB „Barklita“ akcininkams G. B., J. G. buvo žinoma, kad jiems mokamas nuomos mokestis yra žymiai didesnis. Bendrovės akcininkas A. K. taip pat žinojo apie nuomos sandorio žalingą įtaką UAB „Barklita“ veiklai, nes sutarties sudarymo metu A. K. ėjo finansų direktoriaus pareigas, taip pat jį ir akcininką J. G. siejo giminystės ryšiai. Ieškovas teigia, kad dėl UAB „Barklita“ padarytų nuostolių, kurie buvo iš jo priteisti, lygiomis dalimis yra atsakingi visi UAB „Barklita“ akcininkai. Nurodo, kad akcininkams lygiomis dalimis priklausė akcijos, visi akcininkai ėjo vadovaujamas pareigas UAB „Barklita“, todėl visi turėjo ne tik realią galimybę daryti įtaką įmonės veiklai, bet šių asmenų sprendimai iš esmės lėmė valdymo organų veiklą. Sprendimą išnuomoti už kainą, viršijančią nuomos rinkos kainą, neabejotinai priėmė visi trys bendrovės akcininkai, tokią aplinkybę patvirtina faktas, jog nei J. G., nei A. K. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad bendrovei žalinga nuomos sutartis būtų nutraukta ar kad bendrovės direktorius būtų atšauktas iš užimamų pareigų. Be to, ieškovas nurodo, kad akcininkai, elgdamiesi sąžiningai, galėjo atsisakyti imti nuomos mokestį, tačiau to nepadarė, todėl teigia, kad akcininkai buvo finansiškai suinteresuoti nuomos sutarties sudarymu. Atsižvelgiant į tai, kad iš jo buvo priteisti nuostoliai, kurie buvo padaryti visų akcininkų nesąžiningais veiksmais, bei į tai, kad prie nuostolių atsiradimo visi trys akcininkai prisidėjo lygiomis dalimis, ieškovas teigia, kad iš jo priteista 314 100,80 Lt nuostolių atlyginimo suma turi būti padalyta visiems bendrovės akcininkams lygiomis dalimis ir iš akcininkų J. G., A. K. prašo priteisti po 104 700,27 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad reikalaujamos priteisti sumos ieškinyje traktuojamos kaip nuostolių atlyginimas, tačiau visiškai neaišku, kokiu pagrindu iš ieškovo asmeniškai priteistos 314 100,80 Lt bendrovės naudai sumos dalies jis šiuo metu reikalauja. Ieškovas teismui nieko daugiau kaip minimi teismo sprendimai neprideda, neprideda dokumentų, kurių pagrindu ieškovui būtų galima tvirtinti tai, kad jis yra sumokėjęs bendrovei 314 100,80 Lt pagal priimtus sprendimus. Atsakovas nurodo, kad tik esant sumokėtai paties ieškovo 314 100,80 Lt pinigų sumai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis galėtų turėti teorinę galimybę reikšti ieškinį dėl jam asmeniškai padarytų nuostolių priteisimo, konkrečiai nurodant atsakovus, jų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.
Atsakovas J. G. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys pareikštas CK 2.50 str. 3 d. pagrindu, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju žalos, priteistos iš ieškovo, atlyginimas nėra prievolė, kurios negali įvykdyti juridinis asmuo (trečiasis asmuo BUAB „Barklita“), kadangi ne trečiasis asmuo yra skolininkas šioje prievolėje, bet pats ieškovas yra skolingas trečiajam asmeniui. Reikalavimo teisė į subsidiarią juridinio asmens dalyvių atsakomybę pagal CK 2.50 str. priklauso tik juridinio asmens kreditoriams, t. y. asmenims, turintiems reikalavimo teisę į juridinį asmenį, o ne skolininkams. Be to, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako papildomai, turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o iš ieškinio visiškai neaišku, kas gali būti pagrindiniu skolininku pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus ir kad ieškovas būtų tokį reikalavimą pareiškęs pagrindiniam skolininkui. Todėl atsakovas teigia, kad ieškovas negali turėti jokios reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo remiantis CK 2.50 str., o jokio kito atsakomybės pagrindo ieškovas nenurodo ir neįrodinėja. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis yra atlyginęs trečiajam asmeniui iš jo priteistą žalą, todėl nėra sąlygų kitų asmenų atsakomybei atsirasti. Be to, turi būti konstatuota solidari kelių asmenų atsakomybė, tačiau atsakomybė nė vienam iš atsakovų nėra konstatuota jokioje civilinėje byloje, todėl atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog žala trečiajam asmeniui buvo padaryta ir vadovų, ir akcininkų ar kad vadovai bei akcininkai yra solidariai atsakingi trečiajam asmeniui. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepaaiškino ir neįrodė, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais jis padarė nurodyto 104 700,08 Lt dydžio žalą ieškovui. Taip pat atsakovas pažymi, kad vertinant juridinio asmens dalyvių atsakomybę būtina atsižvelgti, kad žalą turi atlyginti juridinio asmens valdymo organai, o uždarosios akcinės bendrovės akcininkas nelaikomas juridinio asmens valdymo organo nariu ir teigia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakomybė taikoma trečiojo asmens UAB „Barklita“ vadovui, kadangi trečiasis asmuo visą laiką turėjo tik vieną vienasmenį valdymo organą – direktorių. Taip pat atsakovas nurodo, kad bendrovės įstatuose nebuvo numatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia patalpų nuomos kainos klausimus, už bendrovės veiklos organizavimą ir kasdienę veiklą yra atsakingas jos vadovas, todėl net jei visuotinis akcininkų susirinkimas būtų priėmęs sprendimą dėl nuomos sutarties, tai nepakeičia atsakomybės subjekto, t. y. už bendrovės veiklą atsakingas lieka vadovas. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog BUAB „Barklita“ visuotinis akcininkų susirinkimas sprendė klausimą dėl 2003-05-07 sutarties nuomos kainos padidinimo iki 12 000 Lt per mėnesį. Dėl reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio atsakovas pažymi, kad neaišku, kuo remdamasis ieškovas apskaičiavo tokį dydį, tik galima suprasti, kad, ieškovo nuomone, trys akcininkai turėtų pasidalyti iš ieškovo priteistą žalos atlyginimą po lygiai, tačiau žalos atlyginimas yra priteistas iš trečiojo asmens valdymo organo, o ne trečiojo asmens akcininkų veiksmais padaryta žala, todėl nėra jokio pagrindo juridinio asmens padarytą žalą dalyti tarp jo ir juridinio asmens dalyvių. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, kadangi Apeliacinis teismas konstatavo, jog patalpų nuomos sutartį sudarė įmonės administracijos vadovas, tokios teismo išvados nepaneigė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad akcininkams buvo žinoma, kad jiems mokamas nuomos mokestis yra žymiai didesnis už nuomojamų patalpų rinkos vertę, nes teismas sprendime to nėra konstatavęs.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-204-370/2008 pagal ieškovės bankrutuojančios UAB ,,Barklita“ ieškinį atsakovams G. B. ir J. G., trečiajam asmeniui A. K., dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos apeliacinis teismas 2009-06-15 sprendimu priteisė bankrutuojančiai UAB „Barklita“ iš G. B. 314 100,80 Lt nuostolių atlyginimo, iš J. G. – 58 893,90 Lt. Teismas konstatavo, jog 2003-05-07 sudarytos nuomos sutarties tarp BUAB „Barklita“ ir G. B., J. G., A. K. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis penkis kartus viršijo tikrąjį nuomos mokesčio dydį, todėl įmonė patyrė nuostolių, kuriuos teismas priteisė iš sutartį sudariusio administracijos vadovo G. B.. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš J. G., A. K. po 104 700,08 Lt. Tokį savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog J. G. ir A. K. turėjo tokį patį skaičių BUAB „Barklita“ akcijų, todėl, būdami įmonės akcininkai, turi lygiomis dalimis atsakyti dėl įmonei padarytų nuostolių.
Taigi byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246–6.249 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju ieškovo pareiga įrodyti akcininkų atsakomybę. Ieškovas teigia, kad bendrovės akcininkai ne tik žinojo apie sudarytą nuomos sutartį, bet žinojo apie žalingą sandorio įtaką UAB „Barklita“ veiklai. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-06-15 sprendimu nustatė, jog duomenų, kad 2003-05-07 patalpų nuomos sutartis sudaryta vadovaujantis įmonės akcininkų sprendimu, nėra, todėl konstatavo, kad 2003-05-07 patalpų nuomos sutartį sudarė įmonės administracijos vadovas (civilinė byla Nr. 2-204-370/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad akcininkų sprendimu buvo nustatytas nuomos mokestis, viršijantis tikrąjį nuomos mokestį, todėl negalima sutikti, kad akcininkai žinojo apie naujai nustatytą nuomos kainą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatymas nustato, jog bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia vienvaldiškai (Akcinių bendrovių įstatymas 19 str.). Taigi ir sandorių, susijusių su patalpų nuomos sudarymo kompetencija, priskiriama bendrovės vadovui. Byloje nepateikta duomenų, jog klausimus dėl sandorių, susijusių su patalpų nuoma, sudarymu būtų įgaliotas spręsti akcininkų susirinkimas, todėl darytina išvada, kad juridinio asmens dalyviams – akcininkams, šiuo atveju atsakovams, negali atsirasti atsakomybė už jų kompetencijai nepriklausančių klausimų spendimą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovų – akcininkų – kaltės (CK 6.248 str., CPK 177 str. 178 str., 185 str.). Kaip jau buvo minėta, civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei bei žalai, todėl šiuo atveju ieškovui neįrodžius atsakovų kaltės atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, remiasi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Šiuo atveju pažymėtina, kad priteistas iš G. B. nuostolių atlyginimas yra ne juridinio asmens UAB „Barklita“ prievolė, o būtent paties administracijos vadovo G. B. prievolė juridiniam asmeniui UAB „Barklita“, todėl konstatuotina, kad juridinio asmens dalyviai negali tapti subsidiariai atsakingi už žalą, padarytą juridinio asmens vadovo pačiam juridiniam asmeniui (CK 2.50 str. 3 d., CPK 177 str., 185 str.).
Taip pat pažymėtina, kad CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kitų asmenų žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Taigi reikalavimo teisė vadovaujantis šiomis įstatymo normomis, kuriomis remiasi ieškovas, atsiranda tik tada, kai asmuo yra atlyginęs žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovui atsirastų reikalavimo teisė, jeigu jis būtų atlyginęs žalą trečiajam asmeniui BUAB „Barklita“. Ieškovas duomenų, kad atlygino trečiajam asmeniui žalą nepateikė, pripažino, jog žala iki šiol nėra atlyginta, todėl konstatuotina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į kitus asmenis, šiuo atveju į atsakovus (CK 6.280 str. 1 d., 2 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 2.50 str. 3 d.., CK 6.246–6.249 str., 6.280 str. 1 d., 2 d. CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 5 188 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 2 d.), 5 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui A. K. bei 3 726,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui J. G. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo G. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. B. 5 188 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovo G. B. atsakovui A. K. 5 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. B. atsakovui J. G. 3 726,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.