Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1502-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 2A-1502-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08036-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika, Edvardas Paliokas
Atsakovas: L. G., E. M., S. Ž.
Ieškovas: E. V., J. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1502-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08036-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Edvardo Palioko ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. G., E. M., S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., J. V. ieškinį atsakovams L. G., E. M., S. Ž. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Ą. G., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. V. ir J. V. (toliau kartu – ieškovai) prašė teismo priteisti ieškovams iš atsakovo S. Ž. 5 872,58 Eur skolą, atsakovės L. G. 2 874,69 Eur skolą, atsakovės E. M. 1 733,94 Eur skolą, priteisti ieškovams iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 124,05 kv. m patalpos daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis butas yra viršutiniame gyvenamojo namo aukšte. Atsakovams priklauso patalpos, esančios tame pačiame name po stogo dalimi, dėl kurios remonto išlaidų yra kilęs ginčas tarp bylos šalių: atsakovui S. Ž. priklauso 59,08 kv. m patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovei L. G. – 28,91 kv. m. patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovei E. M. – 17,45 kv. m patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo stogas buvo pastatytas ir padengtas čerpėmis 1985 metais namo restauracijos metu, 1989–1990 metais namo patalpų savininkai kreipėsi į stogą dengusias restauracines dirbtuves su prašymu perdengti stogą, nes stogui uždengti buvo panaudotos nekokybiškos čerpės. Dalis stogo buvo perdengta, tačiau stogo dalis, esanti virš ieškovams ir atsakovams priklausančių patalpų, nebuvo perdengta naujomis, kokybiškomis čerpėmis. 2002–2016 metais stogas kelis kartus buvo remontuotas, tačiau remontas nebuvo kapitalinis. Nepaisant remontų, nuolatinės stogo problemos nebuvo išspręstos, stogo būklė ir toliau išliko kritinė, t. y. čerpės buvo nusidėvėjusios, stogą laikančiosios konstrukcijos senos ir nepatvarios, stogas pralaidus šalčiui ir drėgmei, dėl atviros lodžijos buvo didelis atviras plyšys, pro kurį patekdavo lietaus vanduo ir užliedavo žemesniuose aukštuose esančias patalpas. Problemos šalims buvo žinomos. Atsakovai dėl jų patalpų užliejimo nuolat reikšdavo pretenzijas ieškovams. 2016 metais buvo priimtas namo patalpų, patenkančių po nerekonstruota stogo dalimi, savininkų sprendimas atlikti kapitalinį stogo remontą. 2016 metais ieškovai, suderinę savo veiksmus su atsakovais, ėmėsi organizuoti stogo kapitalinio remonto darbus, užsakė stogo kapitalinio remonto projekto parengimą, kreipėsi į rangovus dėl sąmatos remonto darbams parengimo. 2016 m. balandžio 22 d. įvyko ieškovų iniciatyva sušauktas visų namo patalpų savininkų, kurių patalpos patenka po nerekonstruota stogo dalimi, susirinkimas. Susirinkime dalyvavo visi atsakovai, išskyrus atsakovę L. G. Atsakovai S. Ž. ir E. M. susirinkimo metu pasirašė sutikimą, kuriuo patvirtinto, jog sutinka, kad būtų atlikti kapitalinio remonto darbai už 21 000 Eur kainą. Bendrasavininkai susitarė, kad ieškovai apmokės visą darbų kainą, o pasibaigus darbams atsakovai ieškovams kompensuos išlaidas proporcingai jų valdomų patalpų plotui. Atsakovė L. G. nepasirašė sutikime, tačiau sutikimą patvirtino žodžiu. Stogo kapitalinio remonto darbai buvo pradėti ir baigti 2016 metais. Ieškovai už kapitalinį remontą iš viso sumokėjo 22 815 Eur, t. y. 1 815 Eur už stogo kapitalinio remonto projektavimo darbus MB „Kančas studio“, 21 000 Eur už kapitalinio remonto darbus UAB „Kopenada“. Atsakovai ieškovams neatlygino jokios šių išlaidų dalies.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovai nurodė, kad pagal 2002 metų „Santakos būtų ūkis“ patikrinimo akto duomenis nusidėvėjusių čerpių pakeitimo kaina preliminariai buvo nustatyta 90 Eur už 1 kv. m. Taigi, viso stogo pakeitimas turėjo kainuoti apie 3 232 Eur. Nagrinėjamu atveju statybos rangos darbai apėmė kokybiškai naujos gyvenamosios erdvės įrengimą, todėl jų kaina neatitiko preliminariai nurodytos. Atsakovai S. Ž. ir E. M. savo sutikimą darbams pagal projektą davė atsižvelgdami į tai, kad ieškovams toks sutikimas buvo būtinas dėl palėpės įrengimo. Jų sutikimas nėra susijęs su bendraturčių įsipareigojimu atlyginti rangos darbų išlaidas. Rangos sutartis yra dėl neįrengtos palėpės erdvės suprojektavimo ir naujos gyvenamosios erdvės įrengimo, ieškovams pagerinant savo asmeninį gerbūvį. Atsakovė L. G. nėra pasirašiusi sutikimo ir nežadėjo to padaryti. Būtinais stogo remonto darbais galėjo būti tik nusidėvėjusios stogo dangos pakeitimas, tačiau ieškovai parengė stogo kapitalinio remonto projektą, kuriame buvo numatytas konstrukcijų pakeitimas, stogo apšiltinimas ir naujo stogo uždengimas ne dėl šių darbų būtinumo, o siekiant įsirengti kokybiškai naują gyvenamąją erdvę asmeniniais tikslais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės E. M. 1 733,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovams iš atsakovo S. Ž. 2 724,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 341,6 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovams iš atsakovės L. G. 1 423,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė atsakovui S. Ž. iš ieškovų 578,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovei L. G. iš ieškovų 365,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog kapitalinio stogo remonto darbai yra atlikti, jų tinkamą atlikimą patvirtina ir tai, kad atliktų darbų pagrindu yra įregistruotas ieškovų buto ploto pasikeitimas. Teismas nustatė, kad stogo remonto išlaidas apmokėjo ieškovai iš savo asmeninių lėšų, tą patvirtina byloje esantys įrodymai – mokėjimų pavedimai. Teismas sprendė, kad namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas pripažino, kad ginčo namo stogas (jo dalis) neatitiko techninių reikalavimų, t. y. jis buvo netinkamos būklės, stogui buvo reikalingas remontas ir apie tai buvo žinoma namo gyventojams, kurie šiuo klausimu priėmė ir atitinkamą sprendimą.

6. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 22 d. vykusiame gyventojų susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo namo kapitalinio stogo remonto, iš 2016 m. balandžio 22 d. sutikimo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) name turintys patalpas gyventojai (jų dalis) neprieštarauja, kad pagal MB „Kančas studio“ stogo rekonstrukcijos projektą ir pagal su UAB „Kopenada“ sudarytą rangos sutartį Nr. 20160420/1 už 21 000 Eur būtų atliktas kapitalinis stogo remontas, sutikime nurodyta, kad šis dokumentas turi du priedus – kapitalinio remonto projektą, statybos rangos sutartį Nr. 20160420/1, sutikimą yra pasirašiusi ieškovė, taip pat atsakovai S. Ž. ir E. M. Teismas konstatavo, kad sprendimas dėl bendrojo naudojimo objekto buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalis. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad sutikimas duotas dėl to, jog ieškovai ketino susitvarkyti gerbūvį savo lėšomis, nurodęs, kad to nepatvirtina sutikimo turinys. Sutikime įvardyta statybos darbų kaina, kuri nebūtų aktuali, jei, kaip nurodo atsakovai, sutikimo metu būtų buvę sutarta, kad išlaidos nebus dalijamos tarp bendrasavininkų, o jas apmokėti prievolę prisiima tik ieškovai. Sutikimo turinys, kuriame aiškiai įvardytas ir pasirinktas projektuotojas ir rangovas, paneigia ir atsakovų argumentą, kad kiti butų ir patalpų savininkai nežinojo apie pasirinktus subjektus darbams atlikti, neturėjo galimybės rinktis (ginčyti) pasirinktų subjektų tinkamumą. Teismas pripažino, kad atliktas stogo kapitalinis remontas buvo susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl pareiga apmokėti tokias išlaidas turi butų ir kitų patalpų savininkai.

7. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškinio nepagrįstumą patvirtina tai, jog bendrų konstrukcijų projektavimo ir rekonstravimo darbai buvo atlikti nesilaikant tokiems darbams nustatytų jungtinės veiklos ir administravimo procedūrų bei subjektiškumo. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 23 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuri galiojo iki 2018 m. balandžio 9 d. susitarimo nutraukti sutartį. Nurodyta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi buvo nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas, įgaliotine paskirta E. M. Teismas sprendė, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje tik įtvirtina įgalioto asmens teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, tačiau tokios jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nuostatos neapriboja galimybės tokius klausimus savininkams spręsti ir kitu būdu, be to, 2016 m. balandžio 22 d. sutikime yra pasirašiusi ir įgaliotinė pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

8. Teismas sprendė, jog byloje neginčijama, kad stogą remontuoti buvo būtina, o tai paneigia atsakovų nurodomą aplinkybę, jog stogo darbai buvo reikalingi išskirtinai tam, kad ieškovai įsirengtų neįrengtą palėpę, rašytinių įrodymų apie tai, kad stogo remonto metu ieškovai įsirenginėjo palėpę, kuri buvo neįrengta, nepateikta. Atsakovams nurodžius, kad, remiantis 2002 metų „Santakos ūkis“ patikrinimo akto duomenimis, viso stogo remontas turėjo kainuoti apie 3 232 Eur, teismas pažymėjo, kad, pirma, atsakovų nurodytas dokumentas surašytas 2002 m. liepos 3 d., o stogo remonto darbai buvo atliekami praėjus daugiau nei dešimčiai metų, per kuriuos statybos darbų ir medžiagų kainos kito, antra, rašte nurodoma tik apie tai, kad 60 procentų čerpių yra nusidėvėjusios, tačiau nenurodomi kiti stogo defektai ir poreikis juos tvarkyti. Ieškovai į bylą pateikė atliktų darbų aktą prie sutarties Nr. 20160420/1, iš kurio matyti, kad buvo atlikti darbai, kurie apėmė ir kitus su stogu susijusius darbus, pvz., lietaus nuvedimą, apskardinimą, apšiltinimą ir pan. Šis įrodymas paneigia ir nurodytą atsakovų argumentą dėl neįrengtos palėpės įrengimo, nes šiame akte nurodyti darbai susiję tik su stogo remonto darbais, jie atitinka ieškovų su UAB „Kopenada“ sudarytos statybos rangos sutarties dalyką. Teismas sprendė, kad atsakovai tik deklaratyviai nurodo, jog atsižvelgiant į buvusią stogo būklę nebuvo reikalingas konstrukcijų pakeitimas, stogo šiltinimas ir pan., į bylą atsakovams nepateikus objektyvių jų nurodytus teiginius pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad dalis akte nurodytų darbų buvo nereikalingi (pertekliniai).

9. Teismas padarė išvadą, kad buto ploto padidėjimas buvo ne projekto ir darbų atlikimo tikslas, o stogo remonto pasekmė, pasirenkant terasas pakeisti į stoglangius. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 4 d. nutartimi šalims buvo išaiškinta jų teisė prašyti byloje skirti ekspertizę tikslu nustatyti, kokią įtaką ieškovų buto vertei turėjo stogo kapitalinio remonto darbai, tačiau atsakovai nusprendė ja nesinaudoti, taip pat neteikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atlikto stogo remonto ieškovai gavo kokios nors konkrečios naudos, kuri viršija ar yra lygi ieškovo patirtoms išlaidoms už stogo remontą. Teismo vertinimu, vien faktas, kad stogo kapitalinio remonto darbų metu esamų stogo terasų vietoje projekte buvo numatyti ir įrengti tūriniai stoglangiai, nepatvirtina ieškovų turimų patalpų pagerinimo. Juo labiau, kad, kaip paaiškino ieškovas teismo posėdžio metu, terasos buvo vienas iš šaltinių, per kurį skverbdavosi lietaus vanduo. Dėl atlikto stogo remonto naudą gavo visi butų ir patalpų savininkai, nes dėl tvarkingo stogo gerėja ne tik estetinis namo vaizdas, bet ir paties namo, o kartu ir kiekvieno iš bendrasavininkų nuosavybės vertė. Atsakovams nepateikus įrodymų, kad dėl atlikto stogo remonto ieškovai gavo didesnės naudos už kitus namo bendrasavininkus, teismas sprendė nesant pagrindo visas stogo remonto išlaidas (ar kurią nors jų dalį) priskirti tik ieškovams. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad po stogo kapitalinio remonto darbų padidėjo ieškovų buto plotas, yra reikšminga ir bus įvertinta sprendžiant dėl ieškovams ir atsakovams proporcingai valdomam plotui tenkančių išlaidų dydžio, padidėjęs buto plotas lemia tai, kad ieškovai prie išlaidų, kurių dalį prašo priteisti iš atsakovų, turi prisidėti didesne dalimi nei yra nurodyta ieškinio pagrinde.

10. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad, apskaičiuodami atsakovams priklausančią mokėti išlaidų dalį, ieškovai nepagrįstai į palyginamąjį buto naudingąjį plotą neįskaičiuoja jiems nuosavybės teise priklausančio 15,95 kv. m ploto garažo, kai atsakovei E. M. priklausantį garažą įtraukia. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovams priklausanti garažo patalpa nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o atsakovės E. M. yra įregistruotos, negali būti priežastimi skirtingai apskaičiuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkams tenkančią apmokėti išlaidų dalį, be to, į palyginamuosius buto naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti ieškovams ir atsakovei E. M. priklausantys, tačiau neįregistruoti rūsiai (ieškovams priklauso 17,22 kv. m rūsys, atsakovei E. M. – 19,56 kv. m rūsys, kurie neįskaičiuoti į bendrą buto plotą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro išraše). Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė E. M. yra apmokėjusi kitos ginčo namo dalies stogo remontą, nepanaikina atsakovės pareigos apmokėti už bylos nagrinėjimo dalyką sudariusias ginčo namo stogo dalies remonto išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), pasirinko byloje nereikšti priešieškinio, tačiau jai išlieka teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos su atskiru ieškiniu, jei atsakovė spręs, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti ir turi būti apginti.

11. Teismas konstatavo, kad stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto, remonto išlaidas turi prievolę apmokėti visi ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai, nepriklausomai, kurioje stogo vietoje yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad ieškovai, apskaičiuodami atsakovams skolos dydį, neteisingai apskaičiavo proporcingas ne tik dėl neįvertinto padidėjusio jų buto ploto, neįtraukto neįregistruoto garažo ir rūsio patalpų, bet ir neįtraukdami po kita stogo dalimi butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. balandžio 18 d. duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei E. M. nuosavybės teise faktiškai turimų patalpų visas naudingasis plotas yra 150,79 kv. m (113,78 kv. m butas + 19,56 kv. m rūsys + 17,45 kv. m garažas), kas sudaro 32,56 procento viso ginčo namo 463,08 kv. m (150,79 kv. m priklausantys atsakovei E. M., 167,89 kv. m priklausantys ieškovams (134,72 kv. m butas, 17,22 kv. m rūsys, 15,95 kv. m garažas), 60,19 kv. m priklausantys trečiajam asmeniui Ą. G., 55,3 kv. m priklausantys S. Ž., 28,91 kv. m priklausantys atsakovei L. G.) naudingojo ploto. Tokiu būdu atsakovei E. M. priklausytų padengti 7 428,56 Eur būtinų stogo remonto išlaidų (22 815 × 32,56 procento). Ieškovai iš atsakovės E. M. prašo 1 733,94 Eur. Bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo. Teismas tik įstatyme nustatytais atvejais gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376, 405, 417 straipsniai ir kt.), kurie nagrinėjamo ginčo atveju neegzistuoja. Teismas, neperžengdamas ieškovų ieškinio ribų, ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovei E. M. tenkino visiškai ir ieškovams iš atsakovės E. M. priteisė 1 733,94 Eur būtinų stogo remonto išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančių patalpų bendras plotas yra 28,91 kv. m, kas sudaro 6,24 procento viso ginčo namo naudingojo ploto (463,08 kv. m), todėl atsakovė L. G. turi padengti 1 423,66 Eur būtinų stogo remonto išlaidų (22 815 Eur × 6,24 procento). Atsakovui S. Ž. nuosavybės teise priklausančių patalpų bendras plotas yra 55,3 kv. m, kas sudaro 11,94 procento viso ginčo namo naudingojo ploto (463,08 kv. m), todėl atsakovas S. Ž. turi padengti 2 724,11 Eur būtinų stogo remonto išlaidų (22 815 Eur × 11,94 procento).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįsta išvada, kad atliktas stogo kapitalinis remontas buvo susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Projektavimo ir statybos darbai buvo atlikti ne siekiant pakeisti susidėvėjusią stogo dangą, o ieškovams siekiant įsirengti neįrengtą palėpę. Prieš stogo remontą nebuvo sudarytas defektinis aktas, nebuvo nutarta dėl parenkamo architekto ir rangovo, nebuvo sprendžiama dėl galimų rangos darbų kainų priimtinumo. Ieškovai darbus nusprendė daryti patys savo lėšomis, kadangi statybos darbais siekė padidinti ir kokybiškai pagerinti savo naudojamas patalpas. Įregistravus atliktus statybos darbus pagal projektą, ieškovų buto rinkos vertė padidėjo nuo 31 261 Eur iki 96 000 Eur. Atsakovai S. Ž. ir E. M. sutikimą darbams pagal atliktą projektą davė atsižvelgdami į tai, kad ieškovams toks sutikimas buvo būtinas siekiant įsirengti palėpę, o projekto skiltyje „Statybos finansavimo šaltiniai“ buvo nurodyta, jog projektavimo ir statybos darbai finansuojami užsakovo-statytojo individualiomis lėšomis. Ieškovai neinicijavo paprastojo remonto darbų, kuriais būtų siekiama tik suremontuoti ar pakeisti stogo dangą. Ieškovai savo interesais parengė viso stogo kapitalinio remonto projektą, kuriame buvo numatytas konstrukcijų pakeitimas, stogo apšiltinimas ir naujo stogo uždengimas ne dėl šių darbų būtinumo, o siekiant įsirengti kokybiškai naują didesnę gyvenamąją erdvę asmeniniais tikslais. Tai, kad projektavimo ir statybos darbai buvo atlikti ieškovams siekiant įsirengti neįrengtą palėpę, patvirtina 2016 m. sausio 4 d. projektavimo užduotyje 2 punkte nurodytas statytojas, 8 punkte „Statinių charakteristika“ nurodyta projektuojamų darbų apimtis.

1.2. Teismo pateiktas sutikimo turinio išaiškinimas prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir šio sutikimo turiniui. Nors sutikime yra įvardinta darbų kaina, tačiau nėra atsakovų S. Ž. ir E. M. prisiimtų įsipareigojimų dalyvauti darbų finansavime ar atlyginti nors dalį šių išlaidų. Pagal sutikimo turinį 21 000 Eur suma finansuojama užsakovo-statytojo (E. V.) individualiomis lėšomis. Gyventojų sprendimui dėl remonto priimti yra būtina atitinkama procedūra ir susirinkimo dalyvių kvorumas (CK 4.85 straipsnio 2, 4, 5, 6, 7 dalys), o sutikimas (išreiškiant neprieštaravimą) yra savarankiškas vienašalis sandoris, kurio nėra pagrindo traktuoti kaip priimto pastato bendraturčių sprendimo. Aktualiu laikotarpiu galiojo jungtinės veiklos ir administravimo sutartys, todėl, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 8 dalimi, su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinti turėjo teisę tik namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (nagrinėjamu atveju – jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius). Duodant sutikimą, statybos rangos sutartis jau buvo pasirašyta, ją buvo pasirašiusi ieškovė E. V., veikdama kaip savarankiška statytoja ir įgyvendindama projektą, kuriam toks bendraturčių sutikimas buvo būtinas ir kuriame buvo aiškiai įvardintas jos, kaip statytojos, projekto finansavimas.

1.3. Nepagrįstai priteista atitinkama suma iš atsakovės L. G. Atsakovė L. G. nėra pasirašiusi jokio sutikimo ir niekada nežadėjo jo pasirašyti, todėl jai galėjo atsirasti pareiga sumokėti tik būtinas pastato eksploatavimo išlaidas, jeigu tokios būtų atsiradusios pastato bendraturčių nustatyta tvarka priimtu sprendimu ir laikantis sutartinių jungtinės veiklos bei administravimo reikalavimų. Statybos darbai pagal projektą neatitiko būtino eksploatavimo sąlygos (jais galėjo būti tik susidėvėjusios stogo dangos pakeitimas) ir nebuvo priimtas kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

1.4. Bendrų konstrukcijų projektavimo ir rekonstravimo darbai buvo atlikti nesilaikant tokiems darbams nustatytų jungtinės veiklos ir administravimo procedūrų, sandorių subjektiškumo. Projektavimo darbų atlikimo metu galiojo 2015 m. birželio 23 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, 2015 m. lapkričio 4 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis. Teismas nepagrįstai atsakovų S. Ž. ir E. M. 2016 m. balandžio 22 d. pasirašytą sutikimą aiškino kaip bendraturčių procedūrinį sprendimą, tokia teismo išvada neatitinka CK 4.85 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo E. M., bendrojo naudojimo objektų administratorius (pagal administravimo sutartį), neįgyvendino nei projektavimo, nei statybinės veiklos, kaip numatyta CK 4.85 straipsnio 8 dalyje. Administravimo sutartimi (3.2.1 punktas) jungtinės veiklos sutarties dalyviai įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą (užfiksuojami namo defektai), tačiau tokie defektai nebuvo užfiksuoti; namo bendrojo naudojimo objektus ir su jais susijusią inžinerinę įrangą pertvarkyti gavus reikalingus leidimus/sutikimus ir informuoti apie tai administratorių (3.2.5 punktas), tačiau administratorius apie tokių darbų atlikimą nebuvo informuotas. Pagal administravimo sutarties specialiosios dalies nuostatas administratorius įsipareigojo sutarties pagrindu teikti šalių aptartas paslaugas, inter alia vykdyti pastatų konstrukcijų techninę priežiūrą, tačiau administratorius nevykdė konkurso ar apklausos, joks apžiūros aktas nepatvirtina, kad bendrojo naudojimo objektų būklė buvo tokia bloga, kad visi darbai pagal projektą turėtų būti pripažinti būtinais pastato eksploatavimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo veikiama pagal jungtinės veiklos ir administravimo sutartis, nes ieškovai nesikreipė į įgaliotinę su prašymu atlikti būtinus bendrojo naudojimo objekto (inter alia stogo) remonto darbus; nebuvo nustatyta tvarka priimtas sprendimas nei dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimo, nei dėl patalpų savininkų kaupiamųjų įmokų, skirtų namui (statiniui), atnaujinimo; nebuvo pradėti teisiniai santykiai su administratoriumi dėl namo bendrų darbų; nustatyta tvarka nebuvo sudaryti sandoriai, susiję su namo bendro naudojimo objektų atnaujinimu ar remontu, į tuometinę įgaliotinę nebuvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo. Tai reiškia, kad nei projektavimas, nei statybos darbai nebuvo vykdomi kaip bendrojo naudojimo objektų tvarkymas, buvo vykdomi ieškovų individualia iniciatyva, remiantis ieškovų individualiu finansiniu įsipareigojimu.

1.5. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovams nepateikus objektyvių įrodymų, nėra pagrindo išvadai, jog dalis akte nurodytų darbų buvo nereikalingi (pertekliniai). Ieškovams tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad stogo konstrukcijų ir jų apšiltinimo darbai yra priskirtini prie būtinųjų pastato eksploatavimo darbų kategorijos, kurių išlaidas pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį privalo pasidalinti visi namo gyventojai. Prieš stogo projektavimo ir remonto darbus nebuvo sudarytas defektinis aktas, toks aktas nebuvo perduotas namo administratoriui kaip numatyta administravimo sutarties 3.2.1 punkte. Konstrukcijų pakeitimas buvo numatytas projektavimo užduotyje, todėl visos apimties darbų poreikis kildinamas ne iš defektinio akto, o iš projekto kūrybinio sumanymo.

1.6. Nepagrįstai nurodyta, kad buto ploto padidėjimas buvo ne projekto ir darbų atlikimo tikslas, o stogo remonto pasekmė, pasirenkant terasas pakeisti į stoglangius. Projektavimo užduotyje nuo pat pradžių buvo numatytas tikslas ne tik pakeisti stogo dangą, bet ir įrengti tūrinius stoglangius ir praplėsti gyvenamąsias patalpas. Siekiant atlikti stogo remontą tik pakeičiant stogo dangą, nebūtų reikėję atlikti projektavimo darbų. Byloje nėra įrodymų (specialistų išvadų ar priešprojektinių architekto rekomendacijų) patvirtinančių, kad siekiant tinkamai suremontuoti stogą yra būtina uždengti esamas lodžijas ir praplėsti gyvenamąsias patalpas.

1.7. Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovai nepasinaudojo galimybe prašyti skirti byloje teismo ekspertizę tikslu nustatyti, kokią įtaką ieškovų buto vertei turėjo stogo kapitalinio remonto darbai. Pagal registro išrašų duomenis dėl įvykdytų statybos darbų ieškovų buto rinkos vertė padidėjo nuo 31 261 Eur iki 96 000 Eur. Atsakovams nebuvo reikalo prašyti teismo ekspertizės, kol nebuvo paneigti minėti registro duomenys dėl ieškovų buto vertės padidėjimo dėl įvykdytų statybos darbų.

1.8. Nepagrįstai priteista skola iš atsakovės E. M., nurodžius kitą teisių gynybos būdą, negu ji pasirinko byloje. Atsakovė E. M. pagal analogišką projektą kaip ir ieškovai pakeitė to paties pastato kitą stogo dalį, vietoje buvusių atvirų lodžijų pastatydama stoglangius ir išplėsdama savo buto patalpas, už visą šios stogo dalies remontą ji sumokėjo pati. Atsakovė E. M. prašė teismo atmesti ieškinį jos atžvilgiu, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Teismas, atsisakydamas leisti atsakovei E. M. realizuoti jos pasirinktą teisių gynybos būdą – nepagrįsto ieškinio atmetimą – pažeidė bylos koncentruotumo principą ir suponavo naują teisminį ginčą nesant tokio būtinumo. Atsakovės E. M. teisės turėjo būti ginamos jos pasirinktu būdu – atmetant jos atžvilgiu pareikštą nepagrįstą ieškinį remiantis byloje surinktais įrodymais bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

Atsiliepimas

13. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą; priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovai nepateikia jokių naujų ir svarių 2020 m. birželio 26 d. teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų, kurių teismas nebūtų įvertinęs.

2.2. Atsakovai nepagrindė aplinkybės, kad ieškovams priklausanti palėpė stogo remonto darbų atlikimo metu buvo neįrengta/nesuremontuota, ginčo projektu ir darbais buvo atliktas ieškovams priklausančios palėpės įrengimas. Atsakovų teiginius paneigia ir ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie planuojamų atlikti darbų apimtį, rangos sutartis, atliktų darbų aktas, sąmata ir kt., patvirtinantys, kad visi atlikti darbai buvo išimtinai susiję su stogo ir jo konstrukcijų kapitaliniu remontu, šiuose dokumentuose nenurodytas nė vienas darbas, medžiaga, nesusiję su stogo remontu.

2.3. Atsakovų nurodomas ieškovų buto rinkos vertės pasikeitimas negali būti laikomas stogo kapitalinio remonto pasekme, juolab įrodantis, kad stogo remontas buvo atliktas siekiant tokiu būdu padidinti ieškovams priklausančio buto vertę. Šis pasikeitimas yra labiau nulemtas natūralių priežasčių (daugiau nei per 20 metų pasikeitusių kainų ir pan.), o ne atlikto stogo remonto.

2.4. Sutikimas, kurio pagrindu ieškovai atliko stogo remonto darbus, buvo duotas ir parengtas kaip patalpų savininkų sprendimas, kuriuo pritarta namo stogo kapitaliniam remontui pagal ieškovų pateiktą projektą ir už jame nurodytą kainą, o ne tam, kad ieškovai galėtų atlikti kokius nors palėpės remonto darbus.

2.5. Atsakovė E. M., atlikdama panašius stogo remonto darbus, kaip ir ieškovai (tik kitoje namo pusėje), gyventojų sutikimą siekė gauti tik tam, kad įrengtų jai priklausančią palėpę, dėl to ji atliko darbus savo lėšomis, nereikalaudama jų iš kitų patalpų savininkų. Atsakovės E. M. pateiktas sutikimas skiriasi nuo sutikimo, kurį į bylą pateikė ieškovai – E. M. pateiktame sutikime patalpų savininkai pasisakė tik dėl pritarimo projektui, tačiau sutikime nebuvo detalizuojamas numatomas remontas – nenurodoma darbų kaina, apimtis, projekto esmė, projektuotojas, rangovas, iš sutikimo turinio matyti, kad patalpų savininkams nebuvo pateikiama susipažinti projekto dokumentacija ir pan., juo tebuvo siekiama gauti gyventojų pritarimą tam, kad atsakovė E. M. galėtų atlikti virš jai priklausančio buto esančio stogo dalies remontą. Iš ieškovų pateikto sutikimo turinio matyti, kad nors formaliai jis yra įformintas kaip sutikimas, tačiau savo esme ir turiniu, jame nurodytais duomenimis jis atitinka patalpų savininkų sprendimą atlikti namo stogo kapitalinį remontą pagal pateiktą projektą už 21 000 Eur kainą CK 4.85 straipsnio prasme, juo buvo siekiama pateikti patalpų savininkams kuo daugiau informacijos, kadangi, pritardami projektui, jie prisiėmė ir pareigą apmokėti tokio remonto išlaidas. Būtent dėl šios priežasties sutikime buvo nurodyta darbų kaina, projektuotojas, rangovas, susipažinimui pateikta projekto dokumentacija, rangos sutartis ir pan.

2.6. Nei įstatymas, nei jungtinės veiklos, nei administravimo sutartis nenumato, kad patalpų savininkų sprendimus įgyvendina tik valdytojas. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas negali apriboti savininkų teisių ir pareigų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, disponavimu, priežiūra ir kt.

2.7. Administravimo sutartį kaip įgaliota atstovė pasirašė būtent atsakovė E. M., kuri ir buvo atsakinga už namo perdavimą administratoriui ir jo defektų priėmimo–perdavimo akte nurodymą.

2.8. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad atlikti namo stogo kapitalinio remonto darbai nebuvo būtini, stogo būklė nebuvo tokia, kad būtų reikėję tokių darbų, nesutampa su atsakovų teismui duotais paaiškinimais. Patys atsakovai savo paaiškinimuose patvirtino faktą, kad namo stogo būklė buvo bloga ir jam buvo reikalingas remontas. Atsakovai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir neprašė byloje skirti ekspertizę ar apklausti atitinkamos srities specialistą, siekiant nustatyti, kokios būklės buvo namo stogas, ar atlikti darbai tikrai buvo būtini ir pan., siekiant atkurti namo tinkamą būklę, atitinkančią techninius reikalavimus.

2.9. Net ir nesant kitų savininkų sutikimo ieškovai turėjo teisę imtis priemonių ir atlikti stogo kapitalinį remontą, kadangi jo būklė kėlė grėsmę visam namui, po stogu esančioms patalpoms ir reikalauti tokio remonto išlaidų atlyginimo iš kitų namo bendrasavininkų. Bylos šalys vieningai patvirtino, kad namo stogo būklė buvo kritinė, pro jį į įvairias namo patalpas patekdavo vanduo, kuris gadino ne tik ieškovams, bet ir kitiems savininkams priklausantį turtą, sienas ir kt., užliedavo žemesniuose aukštuose esančias patalpas ir pan.

2.10. Jokioje projekto užduotyje nebuvo numatyta užduotis – „praplėsti gyvenamąsias patalpas“. Dar 2002 metais buvo nustatyta, kad ginčo namo stogui reikalingas kapitalinis, o ne paprastasis remontas. Kapitalinio remonto atlikimui, priešingai nei paprastojo, projektas yra būtinas. Stoglangių pagal projektą įrengimas taip pat buvo būtinas, kadangi šiais darbais buvo siekiama pašalinti vieną iš problemų – vandens patekimą į namą pro atviras lodžijas.

2.11. Nenumatyta galimybė atsiliepimą į ieškinį teikiančiam asmeniui reikšti reikalavimus. Kita vertus, atsakovė E. M. atsiliepime į ieškinį nereiškė nei reikalavimo, nei prašymo jos atžvilgiu atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ji yra sumokėjusi už namo kitos stogo dalies remontą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė E. M. nuo pat pradžių ketino apmokėti stogo remontą tik savo lėšomis. Teismas savo iniciatyva negali ginti asmens teisių, jeigu nėra jo paties noro, iniciatyvos ir reikalavimo. Atsakovė E. M. pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, nusprendė nereikšti reikalavimų dėl jos už stogo remontą sumokėtų sumų, šių faktų neįrodinėjo, todėl ir teismas neturėjo pagrindo nustatinėti faktus ir aplinkybes, kuriomis atsakovė E. M. nesivadovavo ir kurių neįrodinėjo.

14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas reikalavimas bendraturčiams dėl apmokėjimo už stogo remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui Ą. G. priklauso patalpos, esančios daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 134,72 kv. m butas su 17,22 kv. m rūsiu ir 15,95 kv. m garažu; atsakovei E. M. priklauso 113,78 kv. m butas su 19,56 kv. m rūsiu ir 17,45 kv. m garažu, kuris yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; atsakovui S. Ž. priklauso kūrybinės dirbtuvės, kurių bendras plotas 55,30 kv. m; atsakovei L. G. priklauso kūrybinės dirbtuvės, kurių bendras plotas 28,91 kv. m; trečiajam asmeniui Ą. G. priklauso kūrybinės dirbtuvės, kurių bendras plotas 60,19 kv. m.

18. Ieškovai savo lėšomis sutvarkė dalį ginčo namo stogo už 22 815 Eur. Ieškovai, apmokėję už atliktus stogo kapitalinio remonto darbus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų, kaip butų ir kitų patalpų savininkų, kurių nuosavybė patenka po ieškovų suremontuota stogo dalimi, dalį išlaidų už stogo kapitalinio remonto darbus (iš S. Ž. 5 872,58 Eur, iš L. G. – 2 874,69 Eur, iš E. M. – 1 733,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams iš atsakovų: S. Ž. 2 724,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 341,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš atsakovės L. G. – 1 423,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš atsakovės E. M. – 1 733,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

20. Su sprendimu nesutinka atsakovai, motyvuodami tuo, kad ne visi darbai, atlikti pagal projektą, pripažintini būtinaisiais, todėl ieškovams prisiėmus projektavimo ir statybos darbų finansavimą pagal projektą, nepagrįstai išlaidos priteistos iš atsakovų; bendrų konstrukcijų projektavimo ir rekonstravimo darbai atlikti nesilaikant tokiems darbams nustatytų jungtinės veiklos ir administravimo procedūrų bei subjektiškumo, teismo pateiktas sutikimo turinio išaiškinimas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir sutikimo turiniui; nepagrįstai skola priteista iš atsakovės L. G., nes ji nėra pasirašiusi susitarimo; nepagrįstai priteista skola iš atsakovės E. M., nurodžius kitą teisių gynybos būdą, nei ji pasirinko byloje; netinkamai įvertinus įrodymus, padarytos nepagrįstos išvados dėl darbų būtinumo, ieškovų buto padidinimo, jo vertės.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ).

22. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendro naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

23. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

24. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad namo stogui buvo reikalingas remontas, tačiau, apeliantų teigimu, ne visi pagal projektą atlikti darbai buvo būtini, t. y. projektavimo ir statybos darbai atlikti ne siekiant pakeisti susidėvėjusią stogo dangą, bet ieškovams siekiant įsirengti palėpę. Ieškovų siekį gauti asmeninės naudos ir įsirengti palėpę apeliantai grindžia Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos, įregistravus atliktus statybos darbus, ieškovų buto rinkos vertė padidėjo nuo 13 261 Eur iki 96 000 Eur.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde, apeliantai neįrodo aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad ieškovų atlikti namo stogo kapitalinio remonto darbai neturėjo būti pripažinti būtinaisiais stogo remonto darbais. Apeliantų teiginius paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie planuojamų atlikti darbų apimtį, rangos sutartis, atliktų darbų aktas, sąmata ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimai dėl stogo remonto keliami nuo 2001 metų. Kad stogo būklė buvo labai bloga, pro stogą į patalpas bėgdavo vanduo teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė E. M. Namo stogo remonto darbus pagal MB „Kančas studio“ parengtą stogo kapitalinio remonto projektą atliko UAB „Kopenada“, kuriai ieškovai už stogo remonto darbus sumokėjo 21 000 Eur. Tokiems darbams atlikti 2016 m. balandžio 22 d. namo gyventojai (be ieškovės E. V.) S. Ž. ir E. M. buvo davę sutikimą raštu.

26. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutikimą vertino kaip duotą būsimam remontui, priimtą remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad sutikimu patalpų savininkai pritarė namo stogo kapitaliniam remontui pagal ieškovų pateiktą projektą, už jame nurodytą 21 000 Eur kainą. Taigi sutikimas savo esme ir turiniu, jame nurodytais duomenimis atitinka patalpų savininkų sprendimą atlikti namo stogo kapitalinį remontą CK 4.85 straipsnio prasme. Pritartina ieškovams, kad atsakovės E. M. sutikimo turinys skiriasi nuo ieškovų pateikto namo gyventojų pasirašyto sutikimo.

27. Nesutiktina su apeliantais, kad atsakovei L. G. nepasirašius sutikimo, iš jos negalėjo būti priteistos išlaidos namo stogo remontui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad patalpų savininkė nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo patalpų savininkės pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Stogo, kaip vieno iš pagrindinių pastato konstrukcijų, remonto darbai neabejotinai yra priskirtini prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumą.

28. Pažymėtina, kad net ir nesant kitų savininkų sutikimo, ieškovai turėjo teisę imtis priemonių atlikti stogo kapitalinį remontą, kadangi jo būklė kėlė grėsmę visam namui bei po stogu esančioms patalpoms ir reikalauti tokio remonto išlaidų atlyginimo iš kitų namo bendrasavininkų (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Apeliantų teigimu, sutikimo davimo metu galiojo jungtinės veiklos ir administravimo sutartys, todėl įgyvendinti namo patalpų savininkų sprendimus turėjo teisę tik namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo arba administratorius).

30. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad sudaryta jungtinės veiklos ar administravimo sutartis neatima iš namo patalpų savininkų teisės patiems ir kitais būdais spręsti klausimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo.

31. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais atvejais pasirenkant tam tikrą namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą, šis būdas parenkamas ir yra skirtas įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, veikti išimtinai jų kaip namo patalpų savininkų interesais, o ne patalpų savininkai turi veikti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo interesais, valdytojas tėra paskiriamas kaip savininkų teisių ir pareigų bei jų valios įgyvendintojas, tačiau tai nereiškia, kad jie negali savo teisių ir pareigų bei valios įgyvendinti patys. Dėl to namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas negali apriboti savininkų teisių ir pareigų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, disponavimu, priežiūra ir kt.

32. Apeliantai nurodo, kad administravimo sutartimi jungtinės veiklos dalyviai įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo perduoti administratoriui namą, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, kuriame, apžiūrėjus namą, turėjo būti nurodyti esami namo defektai, tačiau, pasak apeliantų, defektai užfiksuoti nebuvo. Teisėjų kolegija pastebi, kad būtent apeliantė E. M. jungtinės veiklos sutartimi buvo įgaliota veikti visų namo dalyvių vardu ir interesais, ji pasirašė administravimo sutartį, ji ir buvo atsakinga už namo perdavimą administratoriui, namo defektų priėmimo–perdavimo akte (aktas teismui nepateiktas) nurodymą.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė E. M. teismo posėdžio metu aiškino, jog namo stogui buvo reikalingas remontas, klausimas buvo svarstomas namo gyventojų susirinkime.

34. Apeliantų teigimu, dėl atliktų darbų esmingai pagerėjo ieškovų buto vertė (nuo 31 261 Eur iki 96 000 Eur). Be to, pasak apeliantų, 2002 metų „Santakos butų ūkio“ patikrinimo akto duomenimis, stogo dangos pakeitimas turėjo kainuoti apie 3 232 Eur.

35. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl „Santakos butų ūkio“ akto vertinimo, jų nekartoja. Dėl nurodytos buto vertės, kolegija pastebi, kad ieškovų buto vertė 31 261 Eur buvo nustatyta masinio vertinimo būdu 1995 m. balandžio 28 d. 96 000 Eur vertė nustatyta 2019 m. spalio 8 d. Per daugiau nei 20 metų keitėsi nekilnojamojo turto rinkos kainos, tame tarpe ir ieškovams priklausančio buto rinkos vertė padidėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apeliantų ginčo name esančių patalpų vertė yra padidėjusi. Apeliantės E. M. buto vidutinė rinkos vertė 2005 m. gegužės 12 d. nustatyta 7 936 Eur, 2013 m. liepos 12 d – 70 088 Eur (jokių duomenų apie iki to laiko atliktus kokius nors darbus byloje nėra), 2019 m. spalio 8 d. nustatyta vertė 83 700 Eur. L. G. kūrybinių dirbtuvių vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. liepos 21 d., buvo 11 701 Eur, o 2020 m. vasario 13 d. – 19 000 Eur. S. Ž. kūrybinių dirbtuvių vidutinė rinkos vertė 2015 m. spalio 7 d. buvo nustatyta 23 300 Eur, vėlesnių duomenų byloje nėra. Taigi negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovų buto vertė padidėjo dėl atliktų stogo remonto, palėpės įrengimo darbų. Pastebėtina ir tai, jog byloje pateikti duomenys, kad ieškovai buvo sudarę statybos rangos darbų sutartį su UAB „Alstuva“, kuri atliko darbus įrengiant balkoną, už ką ieškovai sumokėjo 9 140,94 Eur, taip pat atskirai sumokėjo už stoglangio įrengimą. Šios lėšos neįtrauktos į lėšas, patirtas dėl stogo remonto.

36. Apeliantai nurodo, kad pareiga įrodyti, jog atlikti stogo remonto darbai priskirtini prie būtinųjų pastato eksploatavimo darbų teko ieškovams, prieš remontą nebuvo sudarytas defektinis aktas, toks aktas nepateiktas administratoriui.

37. Nutarties 30 punkte minėta, kad būtent apeliantė E. M. privalėjo sudaryti ir pasirašyti aktą, jį perduoti administratoriui. Nutarties 26 punkte minėta, jog byloje nustatyta, kad stogo kapitalinis remontas buvo būtinas. Teigiant priešingai, reikalinga tai įrodyti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovai nepateikė įrodymų, leidžiančių pripažinti, jog dalis atliktų darbų buvo nereikalingi.

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai priteisė skolą iš atsakovės E. M., nurodydamas kitą teisių gynimo būdą, negu pasirinko atsakovė byloje.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, siekiantis, jog jo pažeistos teisės būtų apgintos, privalo kreiptis į teismą proceso įstatymuose nustatyta tvarka, pareikšdamas atitinkamus reikalavimus – pareikšdamas ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ar pan., laikydamasis įstatymo nustatytų reikalavimų, nurodydamas privalomus duomenis, sumokėdamas žyminį mokestį ir kt. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimas į ieškinį nėra tas procesinis dokumentas, kuriuo asmuo kreipiasi į teismą, pareikšdamas reikalavimus ir siekdamas jo pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog atsakovė E. M. yra sumokėjusi už kitos ginčo namo dalies stogo remontą, nepanaikina jos pareigos apmokėti nagrinėjamoje byloje prašomas stogo remonto išlaidas, kad kiekvienas asmuo pats pasirenka jo teisių gynimo būdą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė E. M. nereiškė priešieškinio. Ji nei atsiliepime į ieškinį, nei atskiru prašymu nereiškė reikalavimo jos atžvilgiu atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ji yra sumokėjusi už namo kitos stogo dalies remontą. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad tokia aplinkybė iš vis nebuvo nurodyta, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių E. M. atlikto remonto darbų kainą, šios kainos sumokėjimą E. M. lėšomis. Taigi nagrinėjamu atveju pati atsakovė E. M. pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, nusprendė nereikšti reikalavimų dėl jos už stogo remontą sumokėtų sumų, šių faktų neįrodinėjo, todėl ir teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti faktus ir aplinkybes, kuriomis atsakovė E. M. nesirėmė, jų neįrodinėjo.

40. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

41. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išlaidos bendrojo naudojimo objektams išlaikyti skirstomos proporcingai kiekvieno butų ir kitų patalpų savininkų daliai, kuri yra lygi nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis), sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

42. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas J. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 200 Eur, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Išlaidos iš apeliantų priteistinos remiantis proporcingumo principu (iš apeliantės E. M. 29,48 procento (58,96 Eur), iš apelianto S. Ž. – 46,32 procento (92,64 Eur), iš apeliantės L. G. – 24,20 procento (48,40 Eur)).

43. Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą patyrė 8,19 Eur, todėl atsakovams proporcingai tektų apmokėti: S. Ž. – 3,79 Eur, iš E. M. – 2,41 Eur, iš L. G. – 1,98 Eur. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Apeliaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos, tenkančios kiekvienam atsakovui, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 58,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija LozoraitytėEdvardas PaliokasTomas Romeika