- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-419-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19031-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. S., M. Ž., UAB „Peritia“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sandeka“, UAB „Centro investicijų grupė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties netenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. S., M. Ž. ir UAB „Peritia“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, tretieji asmenys - UAB „Sandeka“ ir UAB „Centro investicijų grupė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. 2017 m. gegužės 11 d kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti M. Ž. ir UAB „Peritia“ sudarytą UAB „Centro investicijų grupė“ 100 vnt. 2 896 EUR nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad UAB „Centro investicijų grupė“ 100 vnt. 2 896 EUR nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp M. Ž. ir A. S.; 2) perkelti ieškovui A. V. pirkėjo teises ir pareigas pagal UAB „Centro investicijų grupė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. Ž. ir A. S., bei 54 vienetus UAB „Centro investicijų grupė“ akcijų pripažinti ieškovo A. V. nuosavybe, priteisiant atsakovui A. S. iš ieškovo A. V. A. S. atsakovei M. Ž. už akcijas sumokėtą pinigų sumą; 3) iš atsakovų priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Sprendimas už akių buvo priimtas, kadangi į 2018-11-13 teismo posėdį neatvyko nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, o ieškovas A. V., atsakovai A. S., UAB „Peritia“ ir trečiasis asmuo UAB „Sandeka“ pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo, bet teismas prašyme nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. V. 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad ginčo atveju egzistuoja abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, dėl ko sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas. Į teismo posėdį neatvyko nei viena iš šalių, taigi, prašymo priimti sprendimą už akių nebuvo, kadangi ir M. Ž. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad svarstytų galimybę su ieškovu sudaryti taikos sutartį. Teismas nepripažino svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalys derasi dėl taikos, tačiau toks teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nes teisinės taikos atkūrimas yra vienas iš pagrindinių ir pamatinių civilinio proceso principų, todėl suprantama, kad derybos dėl taikos yra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, šiuo atveju yra kilęs akcininkų ginčas, kuris susijęs tiek su turtiniais įsipareigojimais, kurie sprendžiami ne vienoje byloje, jų užbaigimas yra susijęs ir su kreditavimo klausimais, susitarime dėl taikaus ginčo sprendimo taip pat dalyvauja ir kiti šioje byloje nedalyvaujantys asmenys, dėl ko taikus ginčo sprendimas negali būti pasiektas per trumpą laiką, nes derinami ne tik šios bylos šalių interesai.
4. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo atveju bylos nagrinėjimas jau buvo pažengęs, dalis įrodymų ištirta, liudytojai apklausti, šalių paaiškinimai duoti. Todėl, nevertinant sprendimo už akių nepagrįstumo dėl to, kad buvo pažeistas pamatinis civilinio proceso principas -teisinės taikos atkūrimas, kyla klausimas, ar esant tokiam bylos nagrinėjimo pažengimui, iš viso galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kuomet atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas, o ginčo atveju įrodymai buvo ištirti. Todėl, jeigu teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, o galėjo nagrinėti bylą iš esmės neatvykus šalims bei priimti atitinkamą sprendimą, tuomet jis turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, ko nepadarė, kadangi nebuvo tiriami įrodymai, dėl kurių išreikalavimo teismo posėdis buvo atidėtas ir kuriuos ieškovas pateikė. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė įrodinėjimo taisykles (CPK 185 str.), nes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančias aplinkybes bei įrodymus, nenurodė, kodėl atmetė įrodymus ir jų nevertino.
Atsiliepimas
5. Atsakovė M. Ž. prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad teismas visiškai teisingai nepripažino svarbiomis šalių neatvykimo priežastis į 2018-11-13 paskirtą teismo posėdį. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad vykdė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, kadangi jokios derybos dėl taikos sutarties sudarymo su atsakove M. Ž. ir jos atstovais apskritai nevyko ir negalėjo vykti. Dar 2018-06-27 teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atsakovei M. Ž. ir jos atstovams nedalyvaujant, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovė M. Ž. nemato galimybės sudaryti taikos sutartį. Teismui su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikti jokie įrodymai apie vykusias derybas dėl taikaus ginčo sprendimo, kas patvirtina, kad jokios derybos ir nevyko. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.
6. Atsakovė M. Ž. visiškai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-20 sprendimo už akių išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti UAB „Centro investicijų grupė“ akcijas. Sprendime už akių teisingai nustatyta, kad atsakovė M. Ž. turėjo 100 proc. UAB „Centro investicijų grupė“ akcijų paketą, todėl UAB „Centro investicijų grupė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis apskritai negalėjo būti ginčijama ABĮ 47 str. pagrindu dėl akcininko pirmumo teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas UAB „Peritia“ prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovai A. S. ir UAB „Peritia“ atsiliepime į ieškovo patįslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog CPK numatytais atvejais būtų priimtas sprendimas už akių, sprendimo už akių priėmimui taip pat neprieštaravo ir atsakovė M. Ž.. Be to, atsakovė M. Ž. neprašė teismo atidėti 2018 m. lapkričio 13 d. paskirto teismo posėdžio. Teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą už akių.
8. Tarp bylos šalių iš tikrųjų vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo ir dėl šios priežasties teismas kelis kartus jau buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą. Spręsdamas dėl šalių neatvykimo priežasčių į 2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdį, teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertindamas visas aplinkybes ir pasinaudodamas jam įstatymų suteikta diskrecijos teise, nepripažino šalių neatvykimo priežasčių svarbiomis ir priėmė sprendimą už akių. Kredito sutarties punktas 10.3.3, kurį nurodo ieškovas savo pareiškime, negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes šioje kredito sutarties nuostatoje kalbama apie UAB „Sandeka“ akcijas ir akcininkus ir teoriškai galimus UAB „Sandeka“ akcininkų struktūros pokyčius, tačiau jokiu būdu nepasisakoma dėl pačios UAB „Centro investicijų grupė“ galimo perleidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo A. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas ir kitos bylos šalys neatvyko į 2018-11-13 paskirtą teismo posėdį. 2018-11-13 ieškovas A. V., atsakovai A. S. ir UAB „Peritia“ bei trečiasis asmuo UAB „Sandeka“ teismui pateikė prašymus atidėti teismo posėdį, nurodydami siekiantys kilusį ginčą išspręsti taikiai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nagrinėjama beveik 1,5 metų, kad šalims teismas jau buvo suteikęs 2 mėnesių terminą išspręsti ginčą taikiai, taip pat, kad duomenų, pagrindžiančių galimą taikų susitarimą (vykstančias derybas) nebuvo pateikta bei į tai, kad atsakovė M. Ž. savo pozicijos dėl posėdžio atidėjimo nepateikė, protokoline nutartimi šalių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis ir dėl to bylos nagrinėjimo 2018-11-13 teismo posėdyje neatidėjo.
11. Nurodęs, kad atsakovai M. Ž., A. S. ir UAB „Peritia“ savo procesiniuose dokumentuose pareiškė sutinkantys, kad būtų priimamas sprendimas už akių, ieškovui buvo tinkamai pranešta apie 2018-11-13 posėdžio laiką ir vietą, teisme negautas ieškovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nei viena iš bylos šalių nepareiškė prašymo 2018-11-13 teismo posėdyje išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, o ne sprendimą už akių., teismas padarė išvadą, kad 2018-11-13 buvo visos CPK numatytos sąlygos, leidžiančios teismui bylos nagrinėjimą užbaigti sprendimu už akių.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo uždraudęs ieškovui teikti paaiškinimus dėl 2017-04-03 kredito sutarties Nr. KS17/04/01 ar atskirų šios sutarties punktų, ar atsisakęs priimti papildomus ieškovo rašytinius ar žodinius paaiškinimus dėl minėtos kredito sutarties. Taigi, pats ieškovas nepasinaudojo savo galimybe pateikti rašytinius paaiškinimus ar atvykus į teismo posėdį išdėstyti savo poziciją dėl kredito sutarties sąlygų.
13. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog teismas nevertino kredito sutarties Nr. KS17/04/01 10.3.3 punkto, yra klaidingas, kadangi sprendimo už akių turinyje aiškiai nurodyta, kad teismas susipažino ir įvertino kredito sutartį Nr. KS17/04/01 kaip vientisą dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys savo pozicijų negrindė kredito sutarties konkrečiomis sąlygomis, teismas sprendime už akių nepasisakė ir neturėjo pasisakyti dėl kredito sutarties 10.3.3 punkto. Taigi, ieškovo nurodyta aplinkybė dėl 2017-04-03 kredito sutarties Nr. KS17/04/01 10.3.3 punkto negali būti laikoma nauju įrodymu, galinčiu turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.
Šalies argumentai
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pareiškime klaidingai nurodė, jog 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimas už akių užkerta kelią ieškovui ginti interesus kitoje byloje reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendime už akių tik konstatavo, kad ieškovas nesąžiningų derybų fakto šioje byloje neįrodė, tačiau nenustatė prejudicinio fakto, kad tarp šalių nevyko derybos. Ieškovas turi teisę ginti, jo manymu, pažeistas teises kitais civilinių teisių gynimo būdais, kiek tai nėra tapatu šioje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-20 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą.
16. Apeliantas laikosi pozicijos, kad sprendimas už akių buvo priimtas nepagrįstai, kadangi į 2018-11-13 teismo posėdį neatvyko nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, o ieškovas A. V., atsakovai A. S., UAB „Peritia“ ir trečiasis asmuo UAB „Sandeka“ pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Pažymi, kad prašymą atidėti posėdį dėl taikos derybų pateikė priešingus interesus turinčios šalys, todėl vien šis faktas patvirtina, kad taikos derybos iš tiesų vyko. Kokius įrodymus dar turėjo pateikti ginčo šalys, teismas nenurodė. Tik viena iš šalių atsakovė M. Ž. neišreiškė pozicijos dėl posėdžio atidėjimo, todėl vien dėl neutralios M. Ž. pozicijos sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Todėl ir faktas, kad M. Ž. nepateikė pozicijos dėl posėdžio atidėjimo nesvarbus, nes atsakovė taip pat neatvyko į posėdį.
17. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, kurie taip ir liko neištirti dėl prasidėjusių derybų dėl taikaus ginčo sprendimo, t.y. teismas netyrė ir neleido (kadangi neatidėjo teismo posėdžio esant svarbioms aplinkybėms) ieškovui pateikti paaiškinimų dėl 2017-04-03 kredito sutarties Nr. KS17/04/01, sudarytos tarp Nordea banko, AB ir UAB „Sandeka“, kurios 10.3.3 punktas patvirtina, kad net bankui buvo pateikta informacija, kad UAB „Centro investicijų grupė“ akcijos bus perleistos kredito gavėjo UAB „Sandeka“ akcininkams A. V. ir A. S. ir kad tik toks akcijų perleidimas priimtinas bankui ir nebus laikomas įsipareigojimų pagal kredito sutartį pažeidimu.
18. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nurodo, kad neužkirto kelio ieškovui naujoje byloje ginti savo interesus pareiškiant reikalavimus dėl nesąžiningų derybų patirtų nuostolių, kadangi teismas sprendimu už akių konstatavo (beje tik formaliai įvertinus įrodymus, dėl ko išvada nepagrįsta), kad nesąžiningų derybų fakto ieškovas neįrodė.
Atsiliepimas
19. Atsakovė M. Ž. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-07 nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Iš esmės atsakovė dėsto tapačius motyvus, kaip ir atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. Atsakovas UAB „Peritia“ atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Iš esmės dėsto analogiškus motyvus, kaip ir atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.
22. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).
23. Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimą vienintelis sprendimo už akių priėmimo pagrindas yra vienos iš šalių pasyvumas, t. y. nepagrįstas nepateikimas bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo procesinio dokumento arba neatvykimas į teismo posėdį, todėl būtina tokį šalies elgesį įvertinti. Ir priešingai, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
24. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017, 2018-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018).
25. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
26. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą už akių, konstatavęs, kad šalys neatvyko į teismo posėdį, apie kurį joms buvo tinkamai pranešta, esant atsakovo prašymui, CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jau minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas tik tada, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, o kita – atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių savo iniciatyva.
27. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismo posėdį, paskirtą 2018 m. lapkričio 13 d., neatvyko nei viena iš šalių – nei ieškovas, nei trys atsakovai ir (ar) jų atstovai, kas matyti iš 2018-11-13 pažymos apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą. Vadinasi, kadangi nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvyko nei viena iš šalių, nurodyta proceso teisės norma negalėjo būti taikyta, nes nebuvo šalies atvykusios į teismo posėdį ir galėjusios pareikšti prašymą priimti sprendimą už akių. Būtent vienos iš šalių atvykimą į teismo posėdį ir teismo posėdžio metu pareikštą prašymą priimti sprendimą už akių, kaip teisines prielaidas sprendimui už akių priimti, akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1748-178/2016. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje konkrečiu atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
28. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta abi šalys, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad ir ši proceso teisės norma negalėjo būti taikoma, nes, nors 2018-11-13 ieškovas A. V., atsakovai A. S. ir UAB „Peritia“ bei trečiasis asmuo UAB „Sandeka“ teismui pateikė prašymus atidėti teismo posėdį, nurodydami siekiantys kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė šios priežasties svarbia ir bylos nagrinėjimo neatidėjo, bet dar 2018-06-27 teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atsakovei M. Ž. ir jos atstovams nedalyvaujant ir atsakovė M. Ž. neprašė teismo atidėti 2018 m. lapkričio 13 d. paskirto teismo posėdžio.
29. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių neatvykimo į 2018-11-13 teismo posėdį priežastys nepripažintinos svarbiomis konkrečiu atveju, kelia pagrįstų abejonių, kadangi ši civilinė byla nagrinėjama apie 1,5 metų (bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2017-10-03, 2017-11-28 ir 2018-05-10 teismo posėdžiuose), šalims teismas jau buvo suteikęs terminą išspręsti ginčą taikiai ir atsakovai A. S. bei UAB „Peritia patvirtino, kad derybos tarp šalių buvo vedamos. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad prioritetas turi būti teikiamas taikiam ginčo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2018). Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo pateiktas iki teismo posėdžio pradžios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių elgesį nepagrįstai vertino kaip veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir nepakankamai objektyviai įsigilino į prašymo atidėti bylos nagrinėjimą esmę. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė M. Ž. savo pozicijos dėl posėdžio atidėjimo nepateikė, nes ji taip pat į paskirtąjį teismo posėdį neatvyko.
30. Pažymėtina, kad teismas turi galimybę užtikrinti greitą ir efektyvų civilinės bylos nagrinėjimą kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, taikydamas sankcijas už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Tačiau sprendimas už akių negali būti priimamas kaip procesinė teisinė sankcija, nes, kaip jau buvo minėta, vienintelis sprendimo už akių priėmimo pagrindas yra vienos iš šalių pasyvumas, o nagrinėjamu atveju į civilinės bylos nagrinėjimą neatvyko nei viena iš šalių.
31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir jo peržiūrėjimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.) – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 285 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 289 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.