Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-3451-275/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snorui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–2), prašydama pripažinti 2011 m. birželio 17 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110617Z990003 negaliojančia, pripažinti šią sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 10 vnt. obligacijų ir už kurias sumokėjo 999,75 Lt sumą, asmeniniu indėliu, draustu indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi (b. l. 147) ieškovės R. B. ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad į teismo posėdį ieškovė neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodė neatvykimo priežasčių. Teismas darė išvadą, kad šaukimas yra įteiktas tinkamai, tikėtina, ieškovės šeimos nariui, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovės atstovas pareiškė, jog neprašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė R. B. (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo išnagrinėti teismui pateiktą jos ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei sprendė teismas, ieškovė prašė, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovė apgailestauja, kad negalėjo 2016 m. liepos 20 d. atvykti į teismo posėdį, yra neseniai po gimdymo ir gyvena toli nuo Vilniaus, be to, trūksta atvykimui pinigų.Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 158–159) prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:Į teismo posėdį neatvykus ieškovei, o atvykus atsakovei, būtent atsakovė turėjo teisę prašyti sprendimo už akių. Bet kuriuo atveju, net ir esant atitinkamam atsakovės prašymui, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes savo įrodymus į bylą pateikė abi šalys (CPK 285 str. 2 d.).Ieškovė atskirajame skunde nenurodė priežasčių, pateisinančių jos neatvykimą, ir nepridėjo šias priežastis patvirtinančių įrodymų. Ieškovė apie neatvykimo priežastis iki posėdžio teismo neinformavo, neprašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 160–161) prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:Ieškovė neginčija, kad jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Ji į posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, o atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog ji yra neseniai po gimdymo, gyvena toli nuo Vilniaus ir atvykimui trūksta pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas į teismo posėdį neatvykus apeliantei (ieškovei), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas atmestinas.Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Byloje nustatyta, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m. liepos 20 d. Paskirtu laiku apeliantė į teismą neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys apeliantės neatvykimą į teismą. Apeliantė šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija, taip pat neginčija, jog apie teismo posėdį jai buvo tinkamai pranešta, iš esmės tiesiog nurodydama, jog ji prašė teismą priimti sprendimą už akių, neatvykimą teisindama susiklosčiusia asmenine ir finansine situacija – apeliantė deklaruoja, kad yra neseniai po gimdymo ir gyvena toli nuo Vilniaus, be to, trūksta atvykimui pinigų. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, pirmiausia pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju teisinių prielaidų priimti sprendimą už akių nebuvo. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Įvertinus paminėtas CPK nuostatas, sprendimo už akių instituto paskirtį ir tikslus, tai, kad šiuo atveju į teismo posėdį atvykusi šalis priimti sprendimo už akių neprašė, akivaizdu, kad įstatyminio pagrindo priimti sprendimą už akių nebuvo, o apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji savo procesiniuose dokumentuose prašė priimti sprendimą už akių būtų aktuali (teisiškai reikšminga) tik tuo atveju, jeigu byloje būtų susiklosčiusi atvirkštinė situacija, t. y. į teismo posėdį neatvyktų atsakovė, o apeliantė palaikytų savo prašymą priimti sprendimą už akių. Vertinant apeliantės nurodytas nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės deklaruojama jos asmeninė ir finansinė situacija, kurios, beje, apeliantė nepagrindžia jokiais įrodymais, nėra pateisinama ir svarbi priežastis ginčijamai nutarčiai panaikinti. Apeliantė, dėl objektyvių priežasčių neturėdama galimybės atvykti į teismo posėdį, turėjo procesinę galimybę ir pareigą apie šią situaciją informuoti teismą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, prašyti atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau to nepadarė, o tai rodo, kad pati apeliantė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Todėl apeliantei neatvykus į paskirtą teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tačiau, nepaneigiant šių principų taikymo būtinybės teismui nagrinėjant kiekvieną bylą, apeliacinio teismo vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėto nagrinėjamoje situacijoje šių pamatinių civilinio proceso principų nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas palikti ieškinį nagrinėtą apeliantei kelio į teisminę gynybą neužkerta – apeliantė, laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Nors nagrinėjama byla iškelta dar 2014 m. lapkričio 17 d., ilgą laiką (nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. birželio 8 d.) ji buvo sustabdyta ir tuo metu jokie procesiniai veiksmai joje nebuvo atliekami. Dėl to apeliantei nusprendus dar kartą kreiptis į teismą, proceso teisingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai nebūtų pažeidžiami.Apibendrinus darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo įstatyminio pagrindo priimti sprendimą už akių arba bylos nagrinėjimą atidėti, todėl teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.