Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys

Apklausos metu G. G. teigė, kad savo kaltės nepripažįsta, visi finansiniai pavedimai, visa jos veikla buvo suderinta ir kontroliuojama su įmonės direktoriais. Įmonė turėjo labai daug skolų, dėl kurių vos tik pinigai įplaukdavo į įmonės sąkaitą, antstoliai tas lėšas nurašydavo skoloms padengti. Norėdama kaip nors vykdyti veiklą, siekdama piniginių lėšų nurašymo, ji pervedė visas įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą ir atsiskaitymus už įmonei teikiamas paslaugas vykdė iš savo sąskaitos. Įmonės darbuotojams net algos buvo mokamos iš jos asmeninės sąskaitos. Iš savo asmeninės sąskaitos ji dengė įmonės skolas bankui. Apie tai buvo ji sakė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nei tyrėjai nei prokurorai nekreipė į tai dėmesio.Specialistė ištyrė tik tas operacijas ir tuos dokumentus, kurie susiję su lėšų, buvusių įmonės sąskaitoje, panaudojimu. 2008 – 2009 metais lėšos buvo pervedamos į jos asmeninę sąskaitą, bet nepastoviai, nes būdavo laikotarpių, kai sąskaitų areštai pasibaigdavo. Jeigu būtų ištirti mokėjimai iš jos asmeninės sąskaitos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), kurie suteikė įvairias paslaugas jai priklausančiai įmonei, jai pareikšti kaltinimai būtų paneigti, nes paaiškėtų, kad ji nieko neskolinga. Kai ji pardavė savo akcijas ir kai įmonė UAB“(duomenys neskelbtini)“ perėjo kitiems asmenims, visi dokumentai pasiliko įmonėje. Buhalterinės apskaitos dokumentus tyrėjams teikė ne ji, nes įmonė jai nebepriklausė , o nauji savininkai (K. B.) ir direktorius R. B.. R. B. buvo UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktorius tuo metu, kai įmonė priklausė jai; R. B. liko direktoriumi ir tuomet, kai ji buvo priversta parduoti savo įmonę. R. B. buvo tas asmuo, kuris norėjo, kad ji perleistų savo įmonę K. B.. Šie asmenys – nauji savininkai ir direktorius R. B. - dokumentus tyrėjams teikė pasirinktinai, ką norėjo tą ir teikė, o kur yra kiti dokumentai, kodėl jie nebuvo pateikti tyrėjams, ji negali pasakyti, nes to nežino. Vos tik buvo pasirašyta akcijų pardavimo sutartis, ji buvo išprašyta iš įmonės, o visą apskaitą perėmė ir tvarkė nauji savininkai ir direktorius R. B.. Realiai dokumentų perėmimo nebuvo, nes visos durys buvo užantspauduotos ir ji to negalėjo padaryti, tačiau R. B. buvo direktoriumi ir juo liko jai pardavus akcijas. R. B. žinojo visą apskaitos tvarką ir jai pretenzijos dėl kokių nors dokumentų stygio nebuvo reiškiamos. Apie įmonės finansinę padėtį akcijų pirkėjas K. B. viską žinojo iš R. B., nes būtent B. surado akcijų pirkėją. (t.21 b.l. 26-27). Po akcijų pardavimo sutarties pasirašymo ji buvo išprašyta iš įmonės, su ja net nebuvo atsiskaityta. Jai tebuvo pasakyta, kad viskas tvarkoje, pretenzijų pirkėjas ir vėl direktoriumi paskirtas R. B. jai neturėjo (t.21 b.l. 23-30). Kaltinamoji teigė, jog jai ir R. Š. įmonė suteikė paskolas: 2009 06 01 - 250000 litų jai ir 75000 litų Š. dešimties metų laikotarpiui, šių paskolų grąžinimo terminai dar nepasibaigę (ikiteisminio tyrimo ir bylos perdavimo teismui metu ), tačiau šios sumos įskaičiuotos į jai ir Š. inkriminuojamas sumas, kaip pasisavinti pinigai (t.21 b.l. 80-81; 89-91). 2009 02 17 UAB“(duomenys neskelbtini)“ išrašė jai vekselį 50000 litų sumai ir vekselį 50000 litų sumai R. Š., tačiau iki šio laiko tie pinigai nebuvo sumokėti ir apie šį sandorį buvo nutylėta teikiant medžiagą specialistei ir tyrėjams, nors R. B. pats pasirašė vekselius kaip įmonės vadovas ir visą tai žinojo. Kaltinamoji reikalauja, kad į šias sumas būtų atsižvelgta , sprendžiant klausimą dėl inkriminuojamų kaip pasisavintų sumų dydžio, t.y. ji mano, kad iš jai inkriminuojamų sumų turėtų būti pašalinta sumą, kuri numatyta paskolos sutartyje , ir suma, į kurią ji turi teisę kaip į vekseliu abibrėžtus įmonės įsipareigojimus jos atžvilgiu. (t.21 b.l.82, 91). Paskolos sutartimi buvo įformintas skolinimasis, tačiau reliai ji naudojosi pinigais, esančiais jos sąskaitoje. Tai buvo suderinta su buhaltere, B.. Grynųjų pinigų jai nieks nedavė, nes viskas vyko per banko sąskaitas, disponuojant įmonės pinigais, kurie buvo jos sąskaitoje. .(t.21, b.l.8-11, 117-118).

Kaltinamoji negalėjo prisiminti visų veikų aplinkybių, todėl teismas garsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2015-05-13 apklausos metu įtariamoji G. G. parodė, kad visi finansiniai pavedimai, visa jos veikla buvo suderinta ir kontroliuojama su direktoriais R. B., R. Ž. bei dar vienu direktoriumi, kurio pavardės nepamena, tačiau jis buvo prieš R. B.. Ant visų dokumentų būdavo dedami direktoriaus sutikimai, o būtent kiekvieną pirmadienį vykdavo planiniai pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo direktoriai, akcininkė, vyr. buhalteris ir atsakingi asmenys (už atskiras darbo sritis atsakingi-vadovaujantys asmenys) ir jų metu būdavo priimami sprendimai, kiek, kada ir kam bus panaudotos finansinės lėšos. Tai buvo protokoluojama po ko šį protokolą pasirašydavo dalyvavę asmenys. Laikotarpio, kada ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji nepamena, 2006 metais keletą mėnesių, kol rado direktorių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktore ji dirbo visą laiką, tačiau negali nurodyti nuo kada iki kada. Ar buvo jos, kaip finansų direktorės pareigybinė instrukcija, ji nepamena. (T. 12, b.l. 136-137)

2015-06-08 buvo gautas G. G. 2015-06-04 prašymas bei paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog negali būti apkaltinta nusikaltimo padarymu, jei kažkas nevykdo pareigos ikiteisminiam tyrimui teikti tikrovę atitinkančius duomenis. Dokumentai buvo pilnumoje visi, o jei šiai dienai jų nėra – įtariamoji dėl to nekalta. Jai 2010-02-20 išėjus iš darbo, penkerius metus ji nesulaukė jokių pretenzijų dėl įsiskolinimo bendrovei. Jos turimais duomenimis, išėjus iš darbo buvo atliktas auditas, po ko vėl gi jokių pretenzijų auditoriai įtariamajai neturėjo, bent jau niekas pretenzijų nepareiškė. G. teigė galinti pateikti savo asmenines sąskaitas, nes jos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos teisminių ginčų pagrindu, jose didžioji dalis lėšų buvo paskirstoma kreditoriams. Pagrindinė schemos veikimo dalis – pinigų pervedimas iš įmonės sąskaitų į darbuotojų sąskaitas, po ko darbuotojai, tame skaičiuje ir ji, iš savo asmeninių sąskaitų darė pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, jos reikmėms ir poreikiams tenkinti. Įtariamosios manymu, kitu atveju buvo reali bankroto galimybė. Įvertinus duomenis, užfiksuotus bankiniuose pavedimuose,mokant iš jos asmeninės sąskaitos, akivaizdžiai matysis, kad nei vienas litas nebuvo panaudotas asmeniniams poreikiams tenkinti. Įtarime taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-02-10, siekdama asmeninės naudos, įtariamoji panaudojo asmeninėms reikmėms bendrovės lėšas 107212,20 Lt ( 31050,80 eurų ), t. y. apmokėdama savo naudai prekes ir paslaugas – įtarime išvardinta visa eilė prekių ir paslaugų. Kiekvienai nurodytai sąraše pozicijai įtariamoji teikia konkretų paaiškinimą. Aiškumo dėlei įtariamoji sunumeravo įtarime išvardintas prekes ir paslaugas, sąrašą su numeracija įtariamoji prideda prie paaiškinimo. Pagal Nr. 1-7 Pozicijas – 2006-2007 metais bendrovėje pagal darines kvotas dirbo 5 moldavai ( buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dirbo remonto darbus dukterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmu momentu laikinai šie asmenys gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Jų minimalių poreikių tenkinimu buvo būtina nupirkti 1-7 pozicijose nurodytus daiktus. Šiai aplinkybei patvirtinti įtariamoji prašys nustatyti dirbusius moldavus ir juos apklausti. Pagal Nr. 8-9 pozicijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ WC patalpų, dušo, poilsio, higienos, maisto, gamybos patalpose švarai palaikyti ir buvo pirktos cheminės medžiagos. Šiais patalpas tvarkydavo dvi valytojos, dirbusios įmonėje. Pagal Nr. 10-14 pozicijas – prekės reprezentacinėms reikmėms. Pagal Nr. 16, 19, 30 pozicijas darbuotojų maitinimas, įmonės svečių maitinimas, darbuotojų gimtadieniai, naujų objektų atidarymo progos. Pagal Nr. 17, 21-25, 28, 29, 33-34 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas patalpų remontas, remonto metu ir po jo įrengimui bei apstatymui buvo panaudoti minimose pozicijose išvardinti daiktai. Pagal Nr. 20, 32, 35-37 pozicijas – 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ praplėtė savo veiklą ir atidarė du baldų salonus Jonavoje ir Kėdainiuose – tam reikėjo papildomų medžiagų bei prekių prekybos salėms rengti. Beje, dėl įrengimo ir remonto darbų atlikimo patvirtinti gali dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – statybininkai, asmenys, aptarnavę baldų salonus minėtuose mietuose. Pagal Nr. 26 poziciją paaiškinti įtariamoji nieko negali, nes nenurodyta prekė. Pagal Nr. 38 poziciją – žmonių priėmimo vietose, laukiamuosiuose buvo laikomos vazos su saldumynais, kitos prekės buvo panaudotos ofiso interjero atnaujinimui bei įrengimui. Investavus dalį minimų sumų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos iš esmės pasikeitė – to patvirtinimui įtariamoji gali pateikti nuotraukas, Medicinos banke yra saugomos turo vertintojų išvados, draudimo polisai. Pagal Nr. 39-68 pirktos autodetalės įmonės automobiliams, bei automobiliams naudojamiems pagal panaudos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat lizinginėms mašinoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo automobilius – Nissan Primiera, VW Transporter ir kitas, kurių įtariamoji jau neatsimena, nurodyti negali. Pagal pozicijas Nr. 69, 70, 71 nieko pasakyti negali, nes nenurodytos prekės ar paslaugos. Tenka pripažinti ir tiek, kad į įmonės buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtrauktos tikrai įtariamajai asmeniškai pirktos prekės – Nr. 8,31 pozicijos, - pampersai ir makiažo reikmenys. Šios prekės įtrauktos į apskaitą ( jeigu jos buvo įtrauktos ), įtariamosios manymu, per vyr. finansininkės N. M. neapsižiūrėjimą. Įtariamoji yra kaip finansų direktorė jai nurodžiusi, kad asmeninio naudojimo prekės nebūtų traukiamos į buhalterinę apskaitą. Įtariamoji pasikartoja, kad dėl šių prekių padaryta klaida. Taip pat, įtariamoji nori pažymėti ir ta aplinkybę, jog visas prekes ji pirkdavo už savo asmenines lėšas. Jei prekės buvo perkamos įmonei, pinigus jai buhalterija grąžindavo, o sau pirktos asmeninės prekės nebuvo apskaitomos ir už jas pinigų niekas negrąžindavo. (T.12, b.l.-139-142)

2015-06-12 papildomos apklausos metu įtariamoji G. G. teigė, kad įmonės teisininkas R. B., kai buvo areštuotos įmonės sąskaitos, kokiais metais pasakyti negali, bet jos būdavo dažnai areštuojamos, būtent pastarasis jai pasiūlė tokią schemą, kad pinigai būtų vedami į darbuotojų sąskaitas, tame tarpe ir į jos, kaip darbo užmokestis, po ko, gavus pavedimą, ji tuos pinigus pagal sąrašą išdalindavo tiekėjams už prekes, paslaugas, buvo mokamas kreditas, kai kada mokesčiai, atlyginimai. Kiekvienu pavedimo atveju jau buvo sudarytas sąrašas kur buvo panaudoti pinigai. Sąrašus sudarydavo direktoriai, R. B., R. Ž.. Dalindavo, tai reiškia, kad iš savo asmeninės sąskaitos padarydavo bankinius pavedimus pagal sąrašą, o jei pirkdavo pati grynaisiais tai pagal avansinę apyskaitą ji atsiskaitydavo buhalterijai pagal įsigijimo dokumentus. Į tyrėjos klausimą, kai ji atlikdavo pavedimus iš savo asmeninės banko sąskaitos, kaip minėjo tiekėjams, darbuotojų atlyginimams ir panašiai, ar ji buhalterijai pateikdavo banko išrašą, kaip patvirtinimą, kur buvo panaudotos įmonės lėšos, atsakė, kad taip, kiekvieną kartą padarius bankinį pavedimą buvo atspausdinamas pavedimo išrašas, kuris buvo pateikiamas buhalterijai su sąskaitomis taip pat ir direktoriams. Dažniausiai šiuos dokumentus ji padėdavo ant buhalterės stalo į tam skirtą specialią vietą, kur buvo viskas sudedama. Daugiau nieko negali pasakyti, jei ką norės tai papildys. Į tyrėjos klausimą, kokios buvo jos, kaip finansų direktorės tiesioginės funkcijos, atsakė, kad jos, kaip finansų direktorės tiesioginės funkcijos buvo planuoti įmonės finansinius – piniginius srautus. Statybomis užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į tyrėjos klausimą ar gali nurodyti atsakingų, t.y. padalinių vadovų duomenis, atsakė, kad neatsimena. Į tyrėjos klausimą, kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, atsakė, kad abi buvo statybos bendrovės, abiejose buvo statybininkai, t.y. pagrindinė dalis žmonių buvo statybininkai. Vėliau įmonės veikloje atsirado ir baldų salonai Kėdainiuose ir Jonavoje, taip pat dalyvaudavo Europiniuose projektuose, t.y. per viešą konkursą buvo laimimi statybų projektai. Į tyrėjos klausimą, kaip dažnai vykdavo susirinkimai, apie kuriuos ji kalbėjo aukščiau, atsakė, kad tokie susirinkimai vykdavo kiekvieną savaitę, dažniausiai savaitės pradžioje. Į tyrėjos klausimą, ar ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė, vienasmeniškai priimdavo kokius nors sprendimus susijusius su bendrovės veikla, finansais, atsakė, kad ne, visuomet pas ją ateidavo direktoriai ir jie tardavosi su ja, po ko vėliau prisijungdavo kitų padalinių vadovai. Į tyrėjos klausimą, gal gali pasakyti kiek buvo padalinių, atsakė, kad buvo šie padaliniai: transporto, baldų, ūkio, buhalterijos, statybos, personalo, projektų, daugiau nepamena. Buhalterijos vadovė buvo N. M., vėliau V. D., statybos vadovas buvo A. R., vėliau buvo kiti bet kas neatsimena, projektų padalinio vadovas buvo R. Š., inžinieriai buvo Vilgelmas, pavardės neatsimena, už personalo padalinį buvo atsakingi administratoriai pavardžių nepamena, baldų padalinio vadovas buvo T., pavardės nepamena. (T. 12, b.l. 153-156)

2016-01-11 papildomos apklausos metu įtariamoji G. G. parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė. Bendrovės veikla buvo statybos darbai. 2006 m. Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje buvo paskelbtas aukcionas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo, kurios veikla buvo administruojamų namų priežiūra ir bendrastatybiniai darbai. 2006-05-15 įvyko viešasis minėtos bendrovės akcijų pardavimo aukcionas kuriame dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2006 m. vasarą aukciono metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo konkursą ir įsigijo 100% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš Vilniaus m. savivaldybės už 2 700 000 litų. Buvo duotas mėnesio laiko terminas apmokėjimui už įsigytas akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo paduotos paraiškos į visus Lietuvos bankus paskolai gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimui, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo reikiamos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi aukciono dalyvio mokestį 100 000 litų, kuris buvo užskaitytas kaip įmoka akcijų pirkimui, tai UAB „(duomenys neskelbtini)i“ reikėjo 2600000 litų paskolos. Pateikus paraiškas bankams, po kažkiek laiko atėjo teigiamas atsakymas iš UAB „Medicinos bankas“, buvo suteikta paskola 2428000 litų, įvertinus komercinę ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto (administracinės patalpos (1 aukštas) ir komercinės patalpos (pusrūsyje) esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) ir nekilnojamąjį turtą laiduotojų, t.y. jos asmeninis turtas-butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. Š. butas esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, G. Š. butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, J. K. palėpė, jei neklysta esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena ir Z. butas, kur nepamena. Likusi suma, t.y. 172000 litų buvo sumokėta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 272000 litų (neskaitant paskolos). Laiduotai buvo iš R. Š. pusės, jis pasirūpino laiduotojais, jie yra jo pažįstami ir tėvai. Asmeniškai ji laiduotojų nepažįsta išskyrus R. tėvus V. ir G. Š.. Visiems minėtiems laiduotojams asmeniškai ji išaiškino kam reikalingas laidavimas, ką perka ir ką ji gali pasiūlyti, o pasiūlė darbą ir bendradarbiavimo sutartis, visi laiduotojai sutiko. V. ir G. Š. buvo pasiūlytas darbas jei neklysta abiejose bendrovėse. G. Š. pareigos buvo vairuotojas-ekspeditorius, o V. Š. pareigos buvo jei neklysta – vadybininkės. Jiems buvo mokamas darbo užmokestis. J. K. buvo išpirktas lengvasis automobilis, koks nepamena, iš lizingo kompanijos „Auto ūkis“. Apie šį išpirkimą daugiau paaiškinti negaliu nes nepamenu, o ir tuo užsiėmė R. Š.. Kokiomis lėšomis buvo išpirktas minėtas automobilis ji nepamena.

Direktorius R. B. buvo sugalvojęs tokią schemą, kad bankui įmokos bus mokamos per jos ir R. banko sąskaitas, pasitelkiant antstolį, jo duomenų nepamena, pagalbą, t.y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo areštuotos banko sąskaitos dėl susidariusių skolų. Schema buvo tokia, kad iš bendrovės sąskaitos buvo pervedamos lėšos į jos ir R. banko sąskaitas, kaip darbo užmokesčiui skirtos lėšos po ko iš asmeninių sąskaitų buvo apmokama bankui kreditas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai bei atlyginimai abiejų bendrovių darbuotojams. Visus buhalterinius dokumentus, užskaitas tvarkė buhalterė, N. M., kuri yra mirusi. Buvo atvejų, kad buvo sunku sumokėti kredito įmokas, tačiau visuomet rasdavo kompromisą su banku, buvo atidedamos įmokos atskirais susitarimais, su banku buvo pasirašomi dokumentai. Bankui buvo mokamas kredito grąžinimas pagal galimybes keturis metus, t.y. kol ji buvo akcininkė. Bankui ji sumokėjo ir savo asmeninėmis lėšomis, pardavus savo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t.y. padarė pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą o iš jos UAB „Medicinos bankui“. 2010 m., tikslaus laiko nepamena priverstinai pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujam akcininkui, t.y. K. B., kurį atvedė R. B. ir jį pristatė kaip Austrijos ambasadoriaus sūnų, buvo nustotos mokėti, tačiau dėl kokių priežasčių nežino, tik žino, kad dabar vyksta civilinis bylinėjimasis su UAB „Medicinos banku“, nes bankas 2012 m. liepos mėnesį leidžia parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas minėtiems asmenims, t.y. K. B., R. B. ir G. pavardės nepamena, kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai (minima bendrovė buvo įkurta 2010 m. minėtų trijų asmenų), nors jai prieš tai leidžiama nebuvo, t.y. gali paaiškinti, kad 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip vienintelė 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo atrišta nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Medicinos banko“ leidimu ir jos tapo tarpusavyje nesusijusios bendrovės, t.y. visos skolos liko UAB „(duomenys neskelbtini)i“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko pelninga, veikianti bendrovė, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas bankrotas, o jai iškelta baudžiamoji byla, t.y. ši byla jau nesant jai akcininkei. R. B.. K. B. ir G. pavardės nepamena Fenikso būdu perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą turtą, veiklą, darbuotojus į naujai įsteigtą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ kuri yra veikianti ir administruoja visus tuos pačius namus, kuriuos administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą galėjo daryti ir UAB „(duomenys neskelbtini)‘, dėl to kyla klausimas dėl ko tai nebuvo daroma. Tie žmonės, t.y. naujieji akcininkai, t.y. R. B., K. B. ir G., pavardės nežino grasinimais susidoroti su jos vaikais išgavo jos parašą ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir su ja neatsiskaityta iki šiol už akcijas o abiem bendrovėm jau paskelbtas bankrotas. Dėl atsiskaitymo ji nesikreipė nes bijojo, jog jai buvo grasinama, šiuo metu yra ruošiami policijai dokumentai dėl grasinimų, kadangi tai buvo nurodyta teismo nutartyje civilinėje byloje, kad esant nusikalstamai veikai ji privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Jai žinoma, kad įvyko gaisras kurio metu sudegė visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, tai ji žino iš teismo proceso, kadangi buvo pateikta pažyma. (T. 12, b.l.- 158-161)

2016-04-05 apklausos metu įtariamoji G. G. teigė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, papildymų neturi. Į tyrėjos klausimą, ar gali detalizuoti, kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytos įvairios prekės nurodytos pranešimo apie įtarimą pirmojoje lentelėje atsakė, kad viskas buvo naudojama bendrovės veiklai, pakartotinai nedetalizuos. Dėl įsigytų automobilių detalių gali pasakyti tą patį kas buvo parašyta minėtame paaiškinime, kad detalės buvo naudojamos bendrovės automobilių remontui ir eksploatacijai. Kokias detales reikėdavo nupirkti jai pasakydavo tuo metu buvęs direktorius arba projektų vadovas R. Š., po ko ji nuvykdavo ir nupirkdavo detales. Kur konkrečiai pirkdavo detales ji nepamena. Į tyrėjos klausimą, ką gali pasakyti kur buvo naudojamos prekės nurodytos pranešimo apie įtarimą trečiojoje lentelėje, Jai parodytuose prieduose Nr. 127-161 iš specialisto išvados 2012-01-31 Nr. 5-1/14, atsakė, kad pagal Priedą Nr. 127, t. y. dekoratyvinė pagalvėlė, servetėlės, pagalvėlė, dekoratyvinė lemputė, šiukšliadėžė buvo naudojami ofisui. Pagal Priedą Nr. 128, t. y. įsigytas vonios kilimėlis buvo naudojamas ofiso tualetui. Pagal Priedą Nr. 129, t. y. pagalvėlė, žurnalas buvo naudojami priimamajame darbo reikmėms. Pagal Priedą Nr. 130, t. y. kėdutė, krepšys, skalbinių krepšys buvo naudojama ofisui. Pagal Priedą Nr. 131, t. y. pagalvės, padėklas, antklodė buvo pirkti su tikslu darbuotojams apgyvendinti, kadangi darbuotojai buvo ne vietiniai. Pagal Priedą Nr. 132, t. y. gėlė kaktusas, knyga „mini enciklopedija“ „likimo ironija 2“, gėlė narcizas krepšelis, gėlė sukulentas buvo įsigyti ofiso interjerui. Pagal Priedą Nr. 133, t. y. tualetinis popierius, lėkštės, krepšelis, rinkinys „Bref“ knyga Bojevyji nagrady 3 jo reicha“, „Enciklopedija Voenoi techniki“ vandens minkštiklis „Calgon“ buvo naudojami virtuvėlėje bei priimamajame. Šios priemonės buvo naudojamos palaikyti švarai, skalbti rankšluosčiams, skudurams ir pan.. Ar buvo indaplovė ir skalbimo mašina aš nepamenu.Pagal Priedą Nr. 133, t. y. troškintuvas buvo naudojamas virtuvėje darbuotojams, knygos „Jaukus būstas“, „Užuolaidos“ „Viršlangių puošimas“ buvo naudojamos priimamajame darbuotojams bei lankytojams paskaityti. Pagal Priedą Nr. 135, t. y. knyga „Idei vašovo doma“ knyga „1000 idėjų interjerui“ taip pat buvo naudojama priimamajame. Pagal Priedą Nr. 136, t. y. gėrimai „Cappy“ bei šokoladai buvo naudojami klientų, lankytojų, tiekėjų vaišinimui, balikliai ir dėmių išėmėjai buvo naudojami švaros palaikymui, audinių minkštikliai ir indų plovikliai taip pat palaikyti švarai, žurnalas „Žmonės“ buvo priimamajame. Pagal Priedą Nr. 137, t. y. pagalvės buvo pirktos darbuotojams, kokteilių plaktuvas, servetėlės, valiklis, vata, šluostės, gaiviklis, indų ploviklis šiukšlių maišai, dėmių valiklis, skalbimo milteliai, kempinių indų ploviklis, stiklinis padėklas buvo naudojami virtuvėje darbuotojams, o žurnalai ir laikraštis priimamajame. Pagal Priedą Nr. 138, t. y. šepetys klozetui, žiebtuvėlis, iešmas, medžio anglis, šašlykinė buvo įsigyti reprezentacinėms reikmėms. Pagal Priedą Nr. 139, t. y. šaukštas ryžiams, dėklas stalo įrankiams, indai biriems produktams buvo naudojami darbuotojų virtuvėje. Pagal Priedą Nr. 140, t. y. maišelis buteliui, taurės, šluota šiaudinė, žarnelė vyno perpilstymui, medžio anglis, piltuvėlis, mašina išimti vyšnių kauliukus, laikrodis sieninis vaikams, metalinė šiukšliadėžė, kamščiatraukis, indas vyno stiklinėms buvo naudojami virtuvėje darbuotojams. Pagal Priedą Nr. 141, t. y. žurnalas „moi ujutnyj dom“ buvo naudojamas priimamajame, mediniai šaukštai, indaplovės druska, degusis skystis darbuotojams virtuvėje. Pagal Priedą Nr. 142, t. y. knyga „Pučko“ knyga „Marketingovyje komunikacii“, pinta dėžė ir metalinis vazonas naudojami priimamajame. Pagal Priedą Nr. 144, t. y. statybinis skiedinys buvo naudojamas statybos reikmėms gyvenamųjų namų priežiūrai bei administravimui. Į tyrėjos klausimą, ant krovinio važtaražčio yra nurodyta „iškrovimo vieta Karvys“, ką galite paaiškinti, ar buvo vykdomos statybos (duomenys neskelbtini) km, atsakė, kad buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir namo savininko R. Š. kur buvo vykdomi numatyti darbai pagal sutartį. Pagal Priedą Nr. 144, t. y. gėrimas „Nestea“ maišelis buteliui, dėmių valiklis, tabletės indaplovei, minkštiklis audinių, ploviklis indų, valiklis dėmių, skalbimo milteliai, tualetinis popierius, gaiviklis buvo naudojami švarai ir ofiso priežiūrai palaikyti, o žurnalas „Interjeras“ ir „Hauze garden“ priimamajam. Pagal Priedą Nr. 145, DVD filmai buvo naudojami administruojančio personalo, konkrečiai kokio pasakyti negali, kvalifikacijos kėlimui kaip vaizdinė priemonė. Pagal Priedą Nr. 146, t. y. konjakas, šokoladas, saldainiai Merci, saldainiai „Paukščių pienas“, pomidorų sultys, karamelinis cukrus, degtinė Absoliut, buvo įsigyti reprezentacinėm lėšom, o žurnalai „otdochni“ ir „Žmonės“ priimamajam. Gali pasakyti, kad pagal akcinių bendrovių įstatymą buvo galima įsigyti prekių reprezentacijai iki 500 litų per mėnesį. Pagal Priedą Nr. 147, t.y. šokoladai ir saldainiai buvo įsigyti ir naudojami reprezentacijai, žurnalai „Moj ujutnyj dom', „Mano namai“ ir „Mano aplinka“ naudojami priimamajame, o plaukų balzamas, plaukų šampūnas, skalbimo milteliai, valikliai, baliklis, dantų pasta, dėmių valiklis, gaiviklis buvo naudojami darbuotojų, nes (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose buvo įrengti dušai nusiprausti statybininkams ir darbuotojams po darbų. Pagal Priedą Nr. 148, t. y. advento kalendoriai, brendis, juoda arbata, dovanų maišeliai, saldainių rinkinys, degtinė „Zaladkowa gorska“ buvo įsigyti reprezentacijai prieš Kalėdas. Pagal Priedą Nr. 149, t. y. putojantis vynas, natūrali duonos gira, Kauno saldainių rinkinys, triufeliai, alus BBH, guminukuai, hematogenas, degtinė ir dovanų maišelis buvo įsigyti reprezentacijai. Pagal Priedą Nr. 150, t. y. gėrimai Sprite, Coca Cola, Nestea, taurių komplektas (pagal balanso eilutę buvo įrašomas kaip smulkusis inventorius) buvo įsigyti reprezentacijai, žurnalai „Salon interjer“, „Moj ujutnyj dom“ priimamajam, o biotabletės kanalizacijai švarai palaikyti. Pagal Priedą Nr. 151, t. y. įvairūs gėrimai, maistas, alkoholis buvo įsigyti reprezentacijai. Pagal Priedą Nr. 152, t. y. žurnalai ir knygos buvo įsigyti priimamajam, o DVD filmai kaip vaizdinė priemonė darbuotojams. Darbuotojai paimdavo pagal parašą namo ir pasižiūrėdavo po ko grąžindavo. Pagal Priedą Nr. 153, t. y. druskinė buvo skirta virtuvėlei, žurnalai priimamajam o saldainiai reprezentacijai. Pagal Priedą Nr. 154, t. y. žurnalai ir knygos buvo skirti priimamajam, o dujinis degiklis statybos darbams aikštelėje. Pagal Priedą Nr. 155, t. y. gėrimai buvo naudojami reprezentacijai o chemijos priemonės ofiso švarai palaikyti. Pagal Priedą Nr. 156, t. y. žurnalai ir knygos priimamajam, samtis kaip jau sakiau smulkusis inventorius į virtuvę, vazonas ir gėlės ofiso interjerui. Pagal Priedą Nr. 157, t. y. buvo įsigyti žurnalai priimamajam, vazonai ofiso interjerui, o gėrimai reprezentacijai. Pagal Priedą Nr. 158, t. y. žurnalai buvo įsigyti priimamajam, skalbimo milteliai bei chemija švaros palaikymui, o gėrimai reprezentacijai. Pagal Priedą Nr. 159, t. y. buvo įsigyti gėrimai ir sultys reprezentacijai. Pagal Priedą Nr. 160, t. y. likeris ir šokoladai pirkti reprezentacijai, akvarelė, guašas, teptukų rinkinys, minkštas plastelinas, piešimo sąsiuvinis buvo skirtas darbuotojams kaip kanceliarinės prekės. Pagal Priedą Nr. 161, t. y. maistas: įvairūs pipirai, greipfruktai, prieskoniai, sviestas, šokoladas, vytinta dešra, alyvuogių aliejus, sausainiai bei žvakės buvo įsigyta reprezentacijai, o plaukų segtukai gali būti kaip verslo dovana iš reprezentacinių lėšų. Gali pasakyti, kad labai dažnai vykdavo reprezentacija, kadangi vykdydavome statybos projektus ir susirinkdavo užsakovai, partneriai, tiekėjai ir derinimas užtrukdavo, dėl ko reikėdavo kavos pertraukėlių bei furšetų. Stalą ruošdavo administratorė pasikeisdama su buhalteriais, t. y. kas būdavo laisvas tuo metu tas ir ruošdavo. (T. 12, b.l. 172-173)

2016-06-01 papildomos apklausos metu įtariamoji G. G. parodė, kad nori paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) kaime būsto įsigijimui buvo gautas Sampo banko kreditas, vėliau buvo paimtas papildomas kreditas būsto rekonstrukcijai, kokia suma pasakyti negali nes nepamena. Tais pačiais metais, t. y. 2005 m. spalio 19 d. sutartį buvo pasamdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurią atstovavo ji, kuri turėjo atlikti visus rangos, statybos ir įrengimo darbus, (duomenys neskelbtini) kaime. 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tęsė visus darbus susijusius su (duomenys neskelbtini) kaime esančio objekto įrengimu, t. y. iki raktų, tam buvo pasirašyta tarp dviejų įmonių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Šios sutarties ji neturi, ji turi būti įmonėje, kas pasirašė šią sutartį tiksliai pasakyti negali nes nepamena, bet tuo metu buvę direktoriai. Ši sutartis buvo pasirašyta 2006 metais, tikslios datos nepamena. Atsiskaitymus vykdė tiek ji, tiek R. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš asmeninių sąskaitų, o taip pat buvo mokėta ir grynais, kam grynaisiais mokėjo nepamena, bet mokėjo į įmonės kasą. Apie šios sutarties buvimą gali patvirtinti statybos direktorius A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vyr. finansininkė ir kasininkė, duomenų nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė bei darbų vykdytojai, jų duomenų taip pat nepamena. Tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tokia, kad sąskaitos faktūros turėjo būti priskiriamos prie darbų priėmimo-perdavimo aktų, jų pateikti negali nes neturi, jų jai neleido išnešti K. B. ir R. B., nes jie iš ofiso leido jai išsinešti tik savo asmeninius daiktus. Atleidimo dieną nebuvo pasirašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, nebuvo atlikta inventorizacija ir auditas. Atleidimo dieną kiekvienas darbuotojas turėjo atsiskaityti pagal atsiskaitymo lapelį, tame tarpe ir ji su R. Š., ir jokių pretenzijų, priekaištų jiems nebuvo, jokių dokumentų jiems nedavė, su ja pilnai neatsiskaitė, dėl ko ji kreipėsi į teismą, tačiau jos prašymas buvo atmestas dėl tos priežasties, kad yra baudžiamoji byla. Nori pasakyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas su ja iki šiol nėra atsiskaityta. Kokia suma buvo sumokėta už kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini) km., remonto darbus pasakyti negali nes nepamena, bet suma didelė. Daugiau nieko papildyti neturi. (T. 13, b.l. 54-55)

2016-06-02 apklausos metu įtariamoji G. G. parodė, kad įtarimo esmė aiški, savo kaltės nepripažįsta nei dėl vieno jai inkriminuojamo nusikaltimo, nori paaiškinti, kad buvo pateikiami tyrimui dokumentai pagrindžiantys statybas Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) km., ir ji nepastebėjo, kad tarp šitų dokumentų buvo įtarime minima sutartis. Kadangi reikėjo tyrimui pateikti 2016-06-01 skubiai dokumentus, o kai kurie saugomi užsienyje, ji per skubėjimą nepastebėjo minėtos sutarties. Ar ši sutartis yra netikra, ji nežino, daugiau nieko nekalbės. (t. 13, b.l. 73)

R. Š. apklausos teisme metu iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir G. G.. R. Š. aiškino, kad jis buvo G. G. sugyventinis, G. pervesdavo jam lėšas į asmeninę sąskaitą ir jis iš savo sąskaitos vykdė atsiskaitymus už įmonei suteiktas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigines lėšas į G. G. sąskaitą, o ši pervesdavo pinigus darbuotojams ir taip išmokėdavo darbo užmokestį. Kaip ir G. G. jis gavo iš įmonės paskolas ir jų grąžinimo terminas iki šiol nepasibaigęs, patvirtino, kad įmonė jam išrašė vekselį, patvirtindama savo įsipareigojimus dėl neišmokėto užmokesčio.

R. Š. negalėjo prisiminti visų veikų detalių, todėl teismas garsino ir šio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2015-05-29 apklausos metu įtariamasis R. Š. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2006 m., tikslios datos nepamena projekto vadovo pareigose. Kokios jo funkcijos buvo pagal pareigybinę instrukciją nežino, bet jis buvo atsakingas už automobilių parką, jų priežiūrą bei kitus ūkinius reikalus, t.y. objektų priežiūrą, kadangi bendrovės veikla buvo daugiabučių namų administravimas. Kaip jau minėjo jis prižiūrėjo automobilių parką, kurių buvo aštuoni, tačiau šis skaičius automobilių buvo per visą jo darbo laikotarpį, kiek automobilių bendrovėje buvo vienu metu nepamena. Jo darbas buvo, kad automobiliai funkcionuotų, siųsdavo darbuotojus, kad automobiliui būtų atlikta techninė priežiūra, automobilių remontas, padangos bei kita priežiūra. Automobilius remontuodavo autoservisai. Jei automobilis būdavo lizinginis, paimtas iš salono remontuodavo Moler auto autoservisas, esantis Vilniuje, Ukmergės g., tikslaus adreso nepamena, tai konkrečiai: pusiau krovininis automobilis VW Transporter baltos spalvos, valstybinio numerio nepamena, VW Crafter baltas furgonas, juodas autobusiukas VW Transporter valstybinių numerių nepamena ir VW Touran, jo asmeninis automobilis, valstybinio numerio nepamena. Dėl savo automobilio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo pasirašęs panaudos sutartį. Kadangi su jo minėtu automobiliu važinėdavo ir R. B., ir G. G., G. Š. ir jis, todėl jis buvo remontuojamas bendrovės lėšomis. G. G. važiuodavo su jo automobiliu tik tuomet kai jos automobilis BMW6, valstybinio numerio nežino, buvo remontuojamas, nes automobilis buvo senas 2004 m.. Autoservisas Moler auto rūpinosi ir detalėmis ir remontu, jų rūpestis buvo tik nuvaryti į jį automobilį. Nori pasakyti, kad aukščiau minėti automobiliai buvo remontuojami ir Moler auto pavestam oficialiam atstovui UAB „Rimtoma“, kuri yra Kubiliaus g., tikslaus adreso nepamena, Vilniuje. Senesni automobiliai buvo remontuojami autoservise „Romtesa“ esančiame netoli „Rimtomos“ parduotuvės „Norfa“ teritorijoje. Autoservisas „Romtesa“ rūpinosi ir detalėmis ir remontu, kai jie negalėdavo surasti detalių, tuomet jomis rūpindavausi jis, t.y. pirkdavo detales, tačiau tai buvo retai. Detales jis pirkdavo detalių parduotuvėje „Lirosta“ esančioje Šiaurės miestelyje, tikslaus adreso nepamena. Detales automobiliams pirkdavo labai retai, kaip jau sakė tuo rūpinosi autoservisai. Būdavo atvejų, kad automobilius remontuodavo patys vairuotojai, o jis nupirkdavo autodetales. Automobilius vairuotojai remontuodavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vairuotojus turėjo du, t.y. G. Š. ir dar vienas, tačiau jo duomenų nepamena, jis buvo pagyvenęs vyriškis. G. Š. niekuomet neremontavo automobilių. Visus dokumentus, dėl detalių įsigijimo bei automobilių remonto jis pateikdavo buhalterijai, vyr. buhalterė pradžioje buvo N. M., vėliau buvo ar tai V. ar tai V. bei jos turėjo padėjėją kurios duomenų nepamena. Jis dokumentus atnešdavo minėtoms buhalterėms ir padėdavo ant stalo ir viskas, svarbiausia, kad būtų jo parašas. Apie automobilių detalių įsigijimą bei automobilių remontą jis derindavo su tuo laikotarpiu buvusiu vadovu, o tiksliau kiekvieną rytą būdavo susirinkimai ir jų metu viską aptardavo. Susirinkimuose dalyvaudavo direktorius, finansų direktorė G. G., ūkio padalinio vadovas duomenų nepamena, darbų vykdytojas A. T., tuo metu dirbusi vyr. buhalterė, sekretorė ar tai V. ar tai V., kuri viską protokoluodavo. Direktorius pasitaręs su finansų direktore priimdavo sprendimą, kurį priimdavo jie dviese, šiame procese jis nedalyvaudavo, sprendimas kaip jau sakė buvo užprotokoluojamas, po ko jį pasikviesdavo direktorius ir pasakydavo, kiek jis gali išleisti, kad tilptų į tam tikrą biudžetą. Ar pasirašydavo ant susirinkimų protokolų jis nepamena, jam atrodo nebuvo tokios tvarkos pasirašinėti bet tiksliai nepamena. Jei suma būdavo didelė, buvo atsiskaitoma pavedimu, o jei nedidelė suma, jei gerai pamena 300-500 litų, buvo mokama grynaisiais pinigais. Atsiskaitęs jis visuomet pateikdavo buhalterijai išlaidas pateisinančius dokumentus, t.y. sąskaitas faktūras ir čekius. Grynuosisu pinigus jam išduodavo tuo metu dirbusi vyr. buhalterė, nes kaip jau sakę iš pradžių buvo N. M. o vėliau ar tai V., ar tai V.. Jis buvo atsakingas už ūkinius reikalus, t.y. tarkime A. T. dirbdavo objekte ir skambindavo jam, kad reikia cemento, jis taip pat turėjo teisę pirkti prekes, tuomet jis lėkdavo ir pirkdavo. Jis atlikdavo ir kitus darbus, kurių nespėdavo atlikti objektuose dirbantys įmonės darbuotojai. Taip pat gali pasakyti, kad jis dalyvaudavo ir priimant objektus, nors ne statybų specialistas, nes nuo jo priimto sprendimo priklausydavo apmokėjimas subrangovams už atliktus darbus. Trūko darbuotojų, todėl buvo samdomi subrangovai. Tokiai jo veiklai neprieštaravo įmonės vadovai, o konkrečiai vadovas R. B. jam sakė, kad „jei stengsiesi turėsi premiją“. Taip pat jis buvo atsakingas už mobilųjį ryšį, t.y. telefonų įsigijimą, derindavo ir pasirašydavo sutartis, o būtent su bendrove Omnitel. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apie 15 telefonų, praktiškai visa administracija, išskyrus sekretorę. Įtarime nurodytos prekės buvo perkamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. buvo atvykę dirbti statybininkai iš Moldavijos ir jiems šių prekių reikėjo. Kada tai buvo jis pasakyti negali, bet jie buvo jo darbo metu. Moldovai buvo apie porą metų, jų buvo iki 10 žmonių. Kas juos surado nežino ir kaip jie buvo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nežino. Kas tuo laikotarpiu buvo direktorius nepamena. Visi Moldavai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini), buvusioje vaikų stovykloje, tikslaus adreso nežino. Moldavų duomenų nepamena. Su Moldavais nebuvo jokio atsakingo darbuotojo, jiems tiesiog buvo duotas automobilis, navigacija, mobilusis telefonas ir jie dirbdavo, jei kažko reikėdavo jie skambindavo telefonu jam arba A. T.. Kartą į savaitę atvažiuodavo jų patikrinti, t.y. važiuodavo jis, G. Š., A. T.. Gali pasakyti, kad prekes išvardintas pirmoje lentelėje jis ir pirko Moldavams, vaza, kad būtų gražiau, knygas, nes jie neturėjo televizoriaus. Knygas jis pirko rusų kalba, jie pasakydavo kokios knygos nori ir jis nupirkdavo. Kam buvo pirktas kietasis diskas jis nepamena, gali būti, kad kompiuteris, o gali būti, kad darbo įrankis. Dėl pirmojo epizodo gali paaiškinti, kad jam kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokami pinigai, grynieji buvo išmokami tik 300-500 litų, didesnė suma buvo daroma pavedimu. Kokia suma jam buvo išmokėta grynaisiais pinigais pasakyti negali nes nežino, mano, kad pagrindinė dalis pinigų jam, kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta į jo banko sąskaitas, kurios buvo atidarytos direktoriaus R. B. prašymu, su tikslu pagelbėti įmonei, t.y. atsiskaityti už įmonės skolas, atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius. R. B. jam paaiškino, kad bendrovės sąskaitos buvo užblokuotos, o mokėti reikia, todėl reikia atidaryti sąskaitą į kurią būtų galima pervesti pinigus, o paskui jau iš jos daryti pavedimus ir R. jam minėjo jog tai padaryti pagelbės jo pažįstamas antstolis M.. Kodėl šios paslaugos jis prašė jo, kodėl jo nežino, bet mano, kad dėl to, jog jis senai dirba bendrovėje ir juo galima pasitikėti, plius R. B. už tai jam žadėjo premiją. Jis atidarė sąskaitą Šiaulių banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nordea banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atidaręs minėtas sąskaitas jų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus atidavė R. B., tačiau dėl paskutinės sąskaitos, t.y. Nordea banko kodų jis nepamena. Pervedus pinigus į jo minėtas sąskaitas iš jų buvo atliekami pavedimai jau kaip minėjo darbuotojų atlyginimams, mokesčiams bei skolų padengimui, kuriuos atlikdavo kiek jam žinoma R. B., nes jis asmeniškai jam perdavė prisijungimo kodus. Mano, kad ta suma ir bus kuri nėra pagrįsta dokumentais, kadangi jis jų ir negalėjo pateikti dėl jau minėtų priežasčių. Gali spėti, kad jam buvo išmokėta 15000 litų premija kurią žadėjo R. B.. Pamena, kad 2005 metais, tikslesnės datos nepamena, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo aukcione ir laimėjus aukcioną buvo įsigytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos paimant paskolą Medicinos banke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo statybos. Daugiau nieko negali paaiškinti. (T. 14, b.l. 5-8)

Apklausiama liudytoja negalėjo prisiminti visų aplinkybių, todėl teismas garsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2011-03-29 apklausta liudytoja V. D. (vyr. finansininkė) parodė, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio ji buvo įdarbinta į Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), vyr. finansininkės pareigoms. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. P., o akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkė buvo G. G.. Ji už pilną buhalterijos vedimą atsakinga buvo nuo 2009 metų vasario mėn. 3 d., nes iki tol buhalteriją tvarkė N. M.. Nuo įdarbinimo iki 2009-02-03 ji periminėjo buhalterinius dokumentus, o buhalteriją jos minėtu laikotarpiu realiai vedė N. M.. Ji yra atsakinga už visos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kasą, prie banko priėjimo ji neturėjo, visus TAN kodus turėjo finansų direktorė G. G., ji darydavo pavedimus. Iš banko ji galėjo atsispausdinti tik banko ataskaitas ir paruošti pavedimus, kuriuos tvirtindavo ir išsiųsdavo į banką G. G.. Be finansų direktorės žinios ji iš kasos galėjo disponuoti tik suma, neviršijančia 200 litų bei priimti PVM sąskaitas-faktūras. Jei grynųjų pinigų suma ar PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma viršydavo 200 litų sumą, reikėdavo derinti su G. G., ir ji dėdavo parašą. Praktiškai visos PVM sąskaitos faktūros pirmiausiai patekdavo pas G. G., o jau vėliau ji perduodavo jai, kad ji įvestų į apskaitą. Dar dirbant direktoriui A. P. ji jam minėjo, kad G. G. iš įmonės lėšų perka prekes asmeninėms reikmėms, t.y. buvo perkamos trinkelės, grožio paslaugos ir pan.. Dėl trinkelių gali pasakyti, kad G. G. buvo atėjusi pas ją ir klausė ar galima jas nurašyti į įmonės veiklos sąnaudas, ji paaiškino, kad bendrovė neužsiima teritorijos priežiūra ir trinkelės nėra naudojamos įmonės veikloje, todėl jų negalima įsigyti įmonės vardu, tačiau po kiek laiko ji gavo PVM sąskaitą faktūrą dėl trinkelių įsigijimo ir jai buvo liepta įrašyti į įmonės sąnaudas. Ji sakė G. G., kad ji to padaryti negali, tuomet ji sakė, kad yra kas galės, darbo biržoje žmonių daug, o kadangi ji buvo jai pavaldi, ji į apskaitą įtraukdavo visas G. G. pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pasakius direktoriui A. P. apie tokius G. G. veiksmus jis atsakė, kad spręs šį klausimą, tačiau kas buvo nuspręsta ji nežino, tačiau faktūras su asmeninėms reikmėms įsigytomis prekėmis ji gavo ir toliau. Nuo 2009 m. pradžios pasikeitė direktorius, juo tapo R. B., jam ji taip pat sakė apie neteisėtus G. G. veiksmus, jis pažadėjo pasikalbėti, tačiau kaip vyko pokalbis ji nieko negali pasakyti kadangi nežino, tik po šio jos pokalbio su direktoriumi G. G. nebenešė kvitų iš Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro valgyklos, kuriuos ji iki tol nešė, kad ji įvestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas. Jai tokie G. G. veiksmai nepatiko, todėl ji G. G. asmenines išlaidas iš įmonės lėšų minusuodavo ir didžiojoje knygoje atvaizduodavo atskiroje sąnaudų sąskaitoje. Vėliau pirkimus į apskaitą suvedinėjo buhalterė L. P., todėl ji matė ne visas PVM sąskaitas faktūras, nors ji buvo liepusi buhalterei, kad ši minusuotų tačiau ar ji tai darė pagal visas sąskaitas ar ne ji pasakyti negali, kadangi visko nesutikrindavo. Darbo užmokestis darbuotojams buvo pervedamas į banko sąskaitas. Ji paruošdavo pavedimus, o jį tvirtindavo ir išsiųsdavo kaip jau minėjo anksčiau G. G.. Maždaug nuo 2009 metų tikslaus laiko nepamena, bet tuo metu kai antstoliai areštavo banko sąskaitą, bendrovės pagrindinė sąskaita buvo SEB banke, buvo atidarinėjamos naujos sąskaitos kituose bankuose, t.y. Šiaulių, Parex, Nord, Medicinos bankuose. Minėtuose bankuose sąskaitas atidarinėjo direktorius R. B. bei G. G.. Priėjimo ir prie šių bankų sąskaitų ji neturėjo. Jai priėjimą G. G. duodavo tik ataskaitų atsispausdinimui, kad ji galėtų suvesti į apskaitą banko operacijas. Visus pavedimus ir ruošdavo ir siųsdavo į banką G. G.. Gali pasakyti, kad atidarius naujas sąskaitas, kai į jas įplaukdavo pinigai ji iš karto juos pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą esančią Swedbanke, o jau vėliau iš savo sąskaitos ji mokėjo darbuotojams atlyginimus bei darydavo pavedimus pagrindiniams tiekėjams, kad įmonė galėtų egzistuoti, t.y. sumokėdavo už elektrą, kurą ir pan.. Tai ką darė G. G. yra neteisėta ir ji jai sakė, kad taip daryti negalima, ji atsakė, kad kito būdo nėra, nes antstoliai areštuos pinigus ir įmonė turės užsidaryti, t.y. negalės vykdyti veiklos. Tokius jos veiksmus ji pamatydavo tik po visko, atsispausdinus banko mėnesio išrašą. Dėl G. G. darbo užmokesčio gali pasakyti, kad jis atskirai jai mokamas nebuvo, t.y. atskiru pavedimu daromas nebuvo, kadangi ji visus gautus įmonės pinigus iš įmonės sąskaitos pervesdavo į savo asmeninę banko sąskaitą, todėl likutį, kurio ji neišleisdavo ji užskaitydavo kaip gautą avansą veiklos išlaidoms. Gautas avansas mažinamas užskaitant, kad išmokėtas darbo užmokestis G. G.. Gali pasakyti, kad PVM sąskaitas faktūras su didesnėmis sumomis, t.y. keli tūkstančiai litų, pateikdavo ir G. G. sugyventinis R. Š., kuris bendrovėje dirbo projekto vadovu. Jis ant sąskaitų faktūrų dėdavo savo parašą, t.y. su G. G. nederino. Taip pat dalis įmonės lėšų, t.y. pinigų iš banko sąskaitos buvo pervedinėjama ir į R. Š. asmenines sąskaitas, jei gerai pamena, tai sąskaitas esančias Medicinos bei Swedbank bankuose. Į R. Š. asmenines sąskaitas bendrovės pinigai buvo pervedinėjami tik keli mėnesiai iki parduodant bendrovę. Kodėl buvo nuspręsta parduoti bendrovę ji nežino, tik 2010 metų vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 14 val. pas ją atėjo G. G. ir pasakė, kad ji šiandiena parduoda įmonę ir, kad 16 val. baigus darbą reikia atiduoti raktus naujam savininkui K. B., kas darbui pasibaigus ir buvo padaryta. Buhalteriniai dokumentai po įmonės privatizacijos, t.y. nuo 2006 metų lapkričio mėnesio, tikslios datos nepamena, saugomi buhalterijos kabinete, o dalis senesnių dokumentų buvo išnešti į rūsį, dalis perduota į Savivaldybę. Tačiau šių dokumentų ji nebuvo mačiusi ji apie tai žino tik iš buvusios buhalterės N. M. žodžių. Ji pradėjusi dirbti, perėmė dokumentus nesutvarkytus, t.y. nesunumeruotus, nearchyvuotus, todėl realiai ji dokumentų nesužiūrėjo, perėmė tik segtuvus, jų skaičius atitiko, tačiau kokie dokumentai buvo segtuvų viduje ji netikrino. G. G. turėjo raktus nuo buhalterijos ir ji galėjo ten užeiti bet kada, ką ir darydavo, kadangi ji atėjusi į darbą ant stalo rasdavo paliktas PVM sąskaitas faktūras. (T.6, b.l. 66-70)

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė A. S. patvirtino savo išvadas, patvirtino visas nustatytas aplinkybes (dėl pinigų panaudojimo), kurios nurodytos kaltinamajame akte.(t.21, b.l. 8-11). G. G. kaip atskaitingas asmuo gavo pusantro milijono, o pateikė įmonei prekių už milijoną, pinigų likutis-skirtumas tarp minėtų sumų metų pabaigoje ir buvo vertinamas kaip skola įmonei. G. G. privalėjo teikti įmonei pinigų išlaidavimą liudijančius dokumentus. Patvirtino, kad buvo tiriami tik tie dokumentai, kuriuos jai pateikė tyrėjas. Asmeninių kaltinamųjų sąskaitų ji netyrė, nes neturėjo tokios užduoties. Jeigu iš asmeninių kaltinamųjų sąskaitų būtų buvę mokami atlyginimai, tai ji to nebūtų mačiusi, nes ji matė tik tas operacijos, kurios buvo vykdomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami ir vertinami įmonės apskaitos dokumentai ir nebuvo tiriami dokumentai ir finansinės operacijos su UAB“(duomenys neskelbtini)“ lėšomis , kurios buvo pervedamos į asmenines G. G. ir R. Š. sąskaitas. Visi apklausti asmenys patvirtino kaltinamųjų nurodomas aplinkybes, kad įmonės lėšos buvo pervedamos į kaltinamųjų asmenines sąskaitas tam, kad būtų išvengta bent laikinai įsiskolinimų dengimo ir turėtų lėšų UAB“(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti. Visi teisminio nagrinėjimo metu apklausti asmenys patvirtino, kad kaltinamiesiems buvo suteiktos paskolos, kurių grąžinimo terminai dar nepasibaigę (perduodant byklą į teismą), kad kaltinamiesiems buvo išrašyti vekseliai, patvirtinantys jų teisę reikalauti piniginių lėšų iš UAB“(duomenys neskelbtini)“, t.y. kad įmonė turėjo įsipareigojimų kaltinamiesiems. Visos šios aplinkybės turėjo būti vertinamos priimant sprendimą dėl veikos kvalifikavimo ir inkriminuojamos pasisavintos sumos dydžio, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisminio nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai prašė skirti ekspertizę, kurios metu būtų įvertintos kaltinamųjų nurodomos aplinkybės.

Kaltinamiesiems inkriminuojama, kad jie pasisavino įmonės UAB“(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Tokia išvada padaryta įvertinus finansinius srautus ir apskaitos dokumentus, kuriuos pateikė tyrėjams nauji UAB“(duomenys neskelbtini)“ valdytojai – akcijų savininkas K. B. ir direktorius R. B.. Minėta, kad visi teisminio nagrinėjimo metu apklausti asmenys: kaltinamieji, įmonės direktorius R. B., apskaitą tvarkiusi V. D. patvirtino, kad buvo teikiamos paskolos, surašomi vekseliai, įmonės įsipareigojimai dengiami lėšomis, buvusiomis asmeninėse kaltinamųjų sąskaitose; visi šie duomenys nebuvo tiriami ir nebuvo vertinami. Akivaizdu, kad visi šie duomenys turi esminę reikšmę, vertinant tiriamas aplinkybes, nustatant inkriminuojamų pasisavintų lėšų dydį ir kvalifikuojant inkriminuojamas veikas. Už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės direktorius, šiuo ateju tai R. B., kuris negalėjo paaiškinti, kodėl apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, keičiantis įmonės savininkams, kodėl nebuvo atliekama inventorizacija, kodėl kaltinamųjų nurodomos aplinkybės – paskolų suteikimas ir vekselių surašymas neatsispindi įmonės apskaitos dokumentuose, kodėl apie prastą įmonės padėtį nebuvo informuotas akcijų pirkėjas K. B. akcijų pirkimo metu.

Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ir kiti asmenys – liudytojai tvirtino, kad visiems buvo žinoma pie tai, jog, siekiant išvengti skolų išieškojimo ir turėti lėšų įmonės veiklai, įmonės lėšos pervedamos į kaltinamųjų asmenines sąskaitas, jog iš asmeninių sąskaitų pastarieji atsiskaito su tiekėjais, moka atlyginimus darbuotojams. Nežiūrint į visą tai, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų asmeninės sąskaitos nebuvo tikrinamos, duomenys apie bankines kaltinamųjų operacijas nebuvo renkami. Duodami parodymus po įrodymų ištyrimo bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji nurodė naujas aplinkybes, pateikė daugybę naujų apskaitos dokumentų, kurie, pasak kaltinamųjų, turi įrodyti, jog jie kaltinami nepagrįstai, jos jie neskolingi įmonei arba skolingi žymiai mažesnę sumą, nei nurodyta kaltinamajame akte. Pateiktų dokumentų ištyrimui ir įvertinimui teismas 2018 02 20 paskyrė Buhalterinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams .

Ištyręs pateiktą medžiagą ekspertas 2018 06 01 padarė išvadą, jog ekspertizei apskaitos dokumentai pateiki ne visi, o pagal pateiktus jam banko ir kasos dokumentus, G. G. ir R. Š. paskolos suteiktos nebuvo, t.y. šie duomenys pateiktuose dokumentuose nefiksuoti; bendrovės balansuose ir asiškinamuose raštuose nėra duomenų apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamiesiems išduotus paprastuosius vekselius. Ekspertas taip pat padarė išvadą, jog dalis mokėjimų iš asmeninių R. Š. ir G. G. sąskaitų galėtų būti susiję su UAB“(duomenys neskelbtini)“ ūkine veikla, tačiau dėl dokumentų stygiaus jis negali daryti kategoriškos išvados, t.y. negali pasakyti ir negali paneigti, kad kaltinamieji iš savo asmeninių sąskaitų mokėjo už paslaugas, suteiktas šiai bendrovei, ar apmokėjo bendrovės įsipareigojimus. Ekspertas darė išvadą, jog nustatytos aplinkybės galėtų įtakoti kaltinamiesiems inkriminuojamų kaip iššvaistytų piniginių sumų dydį.(t.24, b.l.14-22).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad jam pateiktoje apskaitos medžiagoje įsakymo dėl įmonės lėšų kaupimo asmeninėje sąskaitoje nebuvo. Jeigu būtų laikomasi buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, tai įmonės apskaitoje būtų buvę duomenys apie tai, kur kaupiamos įmonės lėšos ir kokio dydžio tai lėšos, t.y. apskaitos dokumentuose būtų užfiksuoti duomenys, kokio dydžio įmonės lėšos buvo pervestos į kaltinamųjų asmenines sąskaitas. Šiuo atveju tai nebuvo daroma ir nėra duomenų apie tai, kokio dydžio įmonės lėšos buvo pervestos į G. G. sąskaitą. Kokia dalis asmeninėje sąskaitoje buvusių pinigų yra asmeninės lėšos ir kokia dalis – įmonės, nustatyti negalima. Jam tebuvo pateikti duomenys, kuriuose užfiksuoti pervedimai į kaltinamosios sąskaitą dėl jai priklausančio atlyginimo. Kokia dalis G. asmeninėje sąskaitoje buvusių lėšų buvo naudojama įmonės ūkinėms reikmėms, kur jos buvo panaudotos, nėra galimybės nustatyti, nes yra ne visos sąskaitos faktūros; atitinkamai nėra galimybės nustatyti tikrąją įmonės turto apimtį. Pateikti vekseliai nefiksuoti įmonės apskaitoje. Už įmonės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako įmonės direktorius. Jeigu įmonės vadovas patvirtino pasirašęs vekselius ir paskolos sutartis, tai šie duomenys turėjo atsispindėti įmonės apskaitoje, būtent direktorius turėjo perduoti šiuos dokumentus buhalterei.

Teisminio naginėjimo metu liudytojas K. B. patvirtino nupirkęs iš G. G. akcijas ir tapęs UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kai pradėjo nagrinėti nupirktos įmonės dokumentus, pamatė, kad yra dingusios didelės pinigų sumos. Todėl buvo nuspręsta kreiptis į policiją. R. B. ruošė pardavimo sutartis, o po to pasiliko dirbti kartu su juo. Už akcijas buvo suderėta suma – 110000 litų, tačiau realiai išmokėta tik 10000 litų. 100000 litų buvo neišmokėta ,o panaudota padengiant G.s skolas įmonei. Kokios tai buvo konkrečiai skolos, nurodyti negalėjo (t.20 b.l.45-50).

Kadangi liudytojo parodymai buvo prieštaringi, teismas garsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B. kreipėsi su 2010-09-21 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateikė dokumentų kopijas (T. 1, b.l. 2-12 ) :2010-02-09 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (T. 1, b.l. 18-19), 2010-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo aktas (T. 1, b.l. 20-22), 2010-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo aktas (T. 1, b.l. 23-25), 2010.02.28 datai UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT likučiai pagal materialiai atsakingą asmenį (T. 1, b.l. 26-28), 2010-04-16 Sutartis dėl reikalavimo perdavimo (T. 1, b.l. 29-31), 2012-02-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis (T. 1, b.l. 32), 2010-04-21 Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas (T. 1, b.l. 33), 2010-04-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimas apie skolos perleidimą (T. 1, b.l. 34-38), 2008-04-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymas dėl grynųjų pinigų išdavimo tvarkos (T. 1, b.l. 39), 2008-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymas dėl finansinių operacijų (T. 1, b.l. 40), 2009-08-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymas dėl finansinių klausimų derinimo (T. 1, b.l. 41-42), 2010-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita nuo 2007-01-01 iki 2010-04-30 (T. 1, b.l. 43-61), 2010-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžioji knyga nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 (T. 1, b.l. 62-69), 2010-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita nuo 2006-01-01 iki 2010-04-30 (T. 1, b.l. 70-94), 2010-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžioji knyga nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 (T. 1, b.l. 95-104), Pirkimai nesusiję su įmonės veikla (T. 1, b.l. 105-196), Nuo 2006-11-01 iki 2006-11-30 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 1-3), Nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 4-13), Nuo 2007-03-01 iki 2007-03-31 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 14-17), Nuo 2007-04-01 iki 2007-04-30 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 18-23), Nuo 2007-05-01 iki 2007-09-09 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 24-32), Nuo 2008-02-01 iki 2008-02-29 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 33), Nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 34-41), Nuo 2008-11-01 iki 2008-11-30 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 42-44), Nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 45-46), Nuo 2009-01-27 iki 2009-04-03 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 46-54), Nuo 2009-06-03 iki 2009-10-05 AB SEB Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 55-77), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas nuo 2009-11-13 iki 2010-01-05 (T. 2, b.l. 78-94), Nuo 2007-07-25 iki 2008-07-15 AB Šiaulių bankas sąskaitos išrašas (T. 2 b.l. 95-126), Nuo 2010-02-01 iki 2010-02-03 AB DNB NORD Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 127-129), Nuo 2010-01-18 iki 2010-01-29 AB DNB NORD Bankas sąskaitos išrašas (T. 2, b.l. 130-139).

2010-10-07 apklaustas liudytoju K. B. parodė, kad parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta apie 1993-06-12. 2006 metų lapkričio mėnesį įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimas, iki tol ši įmonė priklausė Vilniaus miesto Savivaldybei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavo R. Š. ir G. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas R. Ž., o finansų direktoriumi tapo G. G., o projektų vadovu buvo paskirtas R. Š.. Kai iš įmonės buvo atleidžiami direktoriai jų pareigas laikinai eidavo G. G.. Įmonėje visus finansinius klausimus sprendė tik G. G.. Šiuo metu Vilniaus miesto Savivaldybė yra pavedusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoti 230 daugiabučių namų bendro naudojimo patalpas, kurių bendras plotas yra virš 301 000 m2. 2010 metų sausio mėnesį jis sužinojo, kad yra parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusprendė įsigyti šią įmonę. Susitikus su G. G., ji jam pasiūlė įsigyti įmonę už 3 000 000 Lt, jo tokia kaina netenkino, todėl paprašė pateikti įmonės buhalterinius dokumentus - balansus, kreditorius-debitorius, pelno-nuostolio ataskaitas ir kt. Susipažinęs su įmonės buhalteriniais dokumentais kito susitikimo metu su G. G. jis jai pasiūlė už įmonę 110 000 Lt, mokant po 10 000 Lt kas mėnesį t.y. 2010-12-31. Toks pasiūlymas G. G. netiko. Praėjus kažkuriam laikui G. G. susitikimo metu jam pareiškė, kad ji su jo pasiūlymu sutinka, todėl 2010-02-09 jis nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam reikėjo pirkti, nes šiai įmonei priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sudarytą sutartį už abi įmones buvo suderėta 110 000 Lt suma, ją išmokant po 10 000 lt kas mėnesį iki 2010-12-31. Už įsigytas įmones, šiai dienai yra sumokėta 10 000 lt grynais ir 100 000 lt yra sudengta G. G. skola jam, nes jis perėmė jos dalį skolos t.y. 100 000 lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiai dienai nei jis nei G. G. nėra vienas kitam skolingi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. priklausė G. G., o pastaroji buvo įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ todėl galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė G. G.. Jam įsigijus minėtas įmones 2010-02-10 G. G. buvo atleista iš darbo savo noru, kartu su ja iš darbo savo noru išėjo ir jos sugyventinis R. Š.. Išėjus iš darbo G. G. perdavė tik dalį ilgalaikio turto, tačiau dabartiniu metu paaiškėjo, kad ji neperdavė naujų baldų, buitinės technikos, kompiuterių, biuro įrangos. Dėl negražinto G. G. ilgalaikio turto jis telefonu kreipėsi į ją, kad jį viską gražintų, visą materialų turtą ir finansinį turtą, kas sudaro bendrai apie 700000 Lt. Pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose pradėjo analizuoti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus ir pastebėjo, kad ji kartu su savo sugyventiniu- R. Š. disponuodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir pinigus. Lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį t.y. buvo naudojamos savo naudai, bei savo naujų įmonių plėtrai, bei tyčia vedė įmonę prie bankroto. Pastebėjęs tokią apgaulingą apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis paskambino telefonu G. G. ir pareikalavo gražinti turtą ir pinigines lėšas, tačiau tai padaryti ji atsisakė motyvuodama, kad ji nieko nėra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis, kaip įmonės direktorius pasamdė UAB „Auditas“, kad atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą, tikslu nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę, bei buvusius piniginius srautus su kitomis įmonėmis, bei G. G. ir R. Š. pasisavintą turtą ir pinigines lėšas. Kiek jis žino dalis materialaus turto įsigyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra jos ir R. Š. gyvenamojoje vietoje, kotedže (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus raj., kuris priklauso R. Š., bei G. G. priklausančiame bute, tikslaus adreso nežino, taip pat kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas buvo išvežtas į išnuomotą sandėlį kur jis yra žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbuotojas Č., pavardės neprisimena ir jo pavaduotojas R. B.. Šiuos teiginius įrodo ir tokie faktai: 2007 03 10 PVM sąskaita-faktūra, serija 07SF1702 Nr. 106559, suma 354,97 Lt įsigytas gultas, čiužinys; 2007 06 01 Prekių pirkimo -užsakymo sutartis, Nr. DD70601-1, suma 5197,26 Lt, pagal kurią nupirkta santechnika (2 klozetai ir 2 kriauklės su piedistalu), kurie sumontuoti R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.; 2007 06 09 PVM sąskaita-faktūra, serija SS Nr. (duomenys neskelbtini), suma 731,48 Lt įsigyta patalynė, keptuvė bei kitos buities prekės; pagal sekančius dokumentus buvo įsigyta vaisvandenių 2007 06 14 Kasos pajamų orderio kvitas, serija SA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 9 600 Lt, 2007 06 13 PVM sąskaita-faktūra, serija SKA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 11 901, 67 Lt Kasos pajamų orderio kvitas, serija SA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 10000 Lt, 2007 06 12 PVM sąskaita-faktūra, serija SKA Nr. (duomenys neskelbtini), sumą 7 698,32 Lt, 2007 06 11pinigų priėmimo kvitas, serija SABLA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 9 594,02 Lt, 2007 06 08 pinigų priėmimo kvitas, serija SABLA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 10 000 Lt, PVM sąskaita-faktūra, serija SKA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 13 463,33 Lt, 2007 06 11 PVM sąskaita-faktūra, serija SKA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 6 130,69 Lt, šių vaisvandenių pirkimas neatitinka tikrovės. Su vaisvandenių pirkimu yra susijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ t.y. G. G. buvęs vyras E. G.. 2007 09 01 PVM sąskaita-faktūra, serija ELE Nr. (duomenys neskelbtini), suma 849 Lt įsigytas Karcher DS 5500 vakuuminis dulkių siurblys, kuris gali būti Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km. R. Š. priklausančiame kotedže. 2007 12 27 PVM sąskaita-faktūra, serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kasos aparato čekis, suma 123,05 Lt įsigyta žindukas, žaislai; kosmetika bei maisto produktai. 2008 01 21 PVM sąskaita-faktūra, AAA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 356 Lt įsigyta lyginimo lentos uždangalas, pledas, skalbinių minkštiklis, bei kitos buitinės prekės. 2008 03 01 PVM sąskaita-faktūra, Nr. DOM (duomenys neskelbtini), suma 385 Lt įsigyta lova FOTON. 2008 05 07 PVM sąskaita-faktūra, serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 113,72 Lt įsigyta lovos užtiesalas, porcelianinės vazos ir kt.. 2008 06 06 PVM sąskaita-faktūra, serija SS Nr. (duomenys neskelbtini), suma 68,66 Lt įsigyta servetėlė „Pampers“, nukalkinimo vandens skalbimo mašinai ir indaplovei skirtos tabletės. 2008 07 04 PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 109,99 Lt, įsigyta miegmaišis ir paklotas. 2008 08 02 PVM sąskaita-faktūra, serija SS Nr. (duomenys neskelbtini) suma 384,l1 Lt įsigyta skutimosi peiliukai, tabletės indaplovei, uodų atbaidymo prietaisai, šepetys plaukams bei kitos buitinės prekės. 2008 10 04 PVM sąskaita-faktūra, serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini) suma 119,12 Lt įsigyta kulinarinės knygos bei indai. 2008 10 04 PVM sąskaita-faktūra, serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini) suma 167,88 Lt įsigyta 12 vnt. degtinės. 2009 01 09 PVM sąskaita-faktūra, serija MAX NR. (duomenys neskelbtini) suma 373,44 Lt įsigyta alkoholiniai gėrimai bei kiti maisto produktai. 2009 01 09 Kasos pajamų orderio kvitas, serija DAN Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita-faktūra, serija DNL Nr. 0000006, suma 1 271,37 Lt, buvo apmokėta salės nuoma bei maisto produktai, šventė R. Š. gimimo dieną. 2009 01 30 PVM sąskaita-faktūra, serija VZD, Nr. 0004928, suma 98,30 Lt, 2009 02 27 PVM sąskaita-faktūra, serija VZD Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 36130 Lt ir 2009 03 31 PVM sąskaita-faktūra, serija VSD Nr. (duomenys neskelbtini), suma 3 643 Lt šalia esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso valgykloje G. G. paprašė valgyklos darbuotojų, kad rinktų čekius, kuriuos išmuša kasos aparatas klientams, kurie valgo šioje valgykloje ir jų pagrindu paprašė išrašyti šias sąskaitas-faktūras. Naudojant psichologinį spaudimą, kaip įmonės savininkė ir finansų direktorė, privertė vyr. finansininkę šias sąskaitas-faktūras su kasos aparato čekiais įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. 2009 02 21 PVM sąskaita-faktūra, serija VŽ Nr. (duomenys neskelbtini), suma 212,13 Lt įsigyta kosmetikos. 2009 03 07 PVM sąskaita-faktūra, serija DSA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 178 Lt įsigytas kilimas BELUCHI. 2009 03 09 PVM sąskaita-faktūra, serija BAL Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitas , serija BALI Nr. (duomenys neskelbtini), suma 3 535,15 Lt įsigytos medžiagos iš kurių buvo pagaminti baldai esantys R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 04 28 PVM sąskaita-faktūra, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 999,39 Lt įsigyta medžiagos pagaminti virtuvės baldams Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km. 2009 06 03 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitas, serija MSA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 725,50 Lt atliktos veido ir kaklo kosmetinės procedūros. 2009 06 16 PVM sąskaita-faktūra, serija VA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 178,85 Lt įsigyta plastikiniai rėmeliai bei keramikinis dramblys. 2009 06 29 PVM sąskaita-faktūra, serija GIN Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 500 Lt įsigyta stalas ir kėdė. 2009 06 30 kasos pajamų orderio kvitas, serija GIN Nr. (duomenys neskelbtini), suma 5 200 Lt, PVM sąskaita-faktūra, serija GIN Nr. (duomenys neskelbtini), suma 5 200 Lt įsigyta virtuvinis kampas 4 vnt., 6 vnt. ąžuolinės kėdės, kilimas. 2009 07 01 PVM sąskaita-faktūra, serija VVA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 232 Lt įsigytas šildymo sistemos radiatorius, kuris sumontuotas žiemos sode esančiame R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 07 04 pinigų priėmimo kvitas, serija MSA Nr (duomenys neskelbtini), suma 3 700 Lt, 2009 07 04 pinigų priėmimo kvitas, serija MSA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 400 Lt, 2009 07 10 pinigų priėmimo kvitas serija MSA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 68,98 Lt, 2009 07 24 pinigų priėmimo kvitas , serija MSA Nr. (duomenys neskelbtini), suma 600 Lt, 2009 08 03 PVM sąskaita-faktūra, serija ZAL Nr. (duomenys neskelbtini), kasos aparato čekis, suma 168,98 Lt, 2009 07 27 PVM sąskaita- faktūra, serija ZAL Nr. (duomenys neskelbtini),suma 3 000 Lt įsigytas antimoskitinis tinklelis, jo montavimas bei langų žaliuzės esantys R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 07 10 PVM sąskaita-faktūra, serija G13 Nr. (duomenys neskelbtini), suma 728 Lt, 2009 07 30 PVM sąskaita-faktūra, serija G13 Nr. (duomenys neskelbtini) suma 379 Lt įsigytas 3 vnt. išoriniai kompiuterio duomenų kaupimo kietieji diskai esantys pas G. G. ir R Šinkevičių. 2009 09 11 PVM sąskaita-faktūra, serija AKKA Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 242 Lt įsigyta CA 1068B2/AR portfelis. 2009 09 11 PVM sąskaita-faktūra, serija ELE Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos aparato čekis, suma 1 119 Lt įsigytas Philips LCD televizorius esantis R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 09 22 PVM sąskaita-faktūra, ser. VPC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 410 Lt įsigyta pakaba, rėmeliai, stiklinė trintuvė ir kt. 2009 09 23 PVM sąskaita-faktūra, serija MAX Nr. (duomenys neskelbtini) suma 218,73Lt įsigyta žurnalai, knygos, maisto produktai. 2009 10 03 PVM sąskaita-faktūra ELE Nr. (duomenys neskelbtini) suma 153,99 Lt įsigyta plazminio televizoriaus laikiklis esantis R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 10 10 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) , suma 79 Lt įsigyta laidynė „Bosch“. 2009 11 07 PVM sąskaita-faktūra, serija 09SF1705 Nr. (duomenys neskelbtini) suma 84,95 Lt įsigyta makiažo reikmenų dėžutė, kosmetinis veidrodėlis bei magnetukai. 2009 1111 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) suma 721,54 Lt, PVM sąskaita-faktūra Nr. DFV (duomenys neskelbtini) suma 145,81 Lt įsigyta medžiagos baldų gamybai ir laiptams esantiems R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 11 25 PVM sąskaita-faktūra DSA Nr. (duomenys neskelbtini) suma 884,60 Lt įsigyta du kilimai, pakaba bei laistytuvas esantys R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 11 26 PVM sąskaita-faktūra Nr DPV (duomenys neskelbtini) suma 290,79 Lt, 2009 11 26 Sąskaita-faktūra Nr. DPV (duomenys neskelbtini) suma 387,20 Lt, 2009 11 26 Sąskaita-faktūra Nr. DPV (duomenys neskelbtini) suma 91,56 Lt įsigyta medžiagos baldų gamybai ir laiptams esantiems R. Š. priklausančiame kotedže Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) km.. 2009 11 27 PVM sąskaita-faktūra, serija MAX Nr. (duomenys neskelbtini) suma 105,25 Lt įsigyta, neslystantis lygintuvo padėklas, knygos bei kitos prekės. 2009 12 02 PVM sąskaita-faktūra, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 405 Lt įsigyta metalinis narvelis paukščiams ir medinių dėžučių komplektas. Aukščiau paminėtos sąskaitos įrodo, kad G. G. ir R. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas naudojo savo buičiai gerinti. Taip pat G. G. ir R. Š. pinigų pasisavinimas akivaizdžiai matosi kai jie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų į savo asmenines sąskaitas nepagrįstai persivesdavo dideles pinigų sumas, kartais į mėnesį į savo sąskaitas nepagrįstai jie persivesdavo iki 200 000 Lt . (T.6, b.l. 44-48)

2016-01-26 papildomai apklaustas liudytoju K. B. parodė, kad 2009 m. pabaigoje, tikslios datos nepamena, dirbdamas statybų versle jis iš pažįstamų verslininkų, jų duomenų nepamena sužinojo, jog ponia G. parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pažįstami verslininkai supažindino jį su šios bendrovės tuo metu buvusiu direktoriumi R. B. ir savininke G. G., kada tai buvo tikslios datos nepamena. Vyko derybos, po kurių jis priėmė sprendimą įsigyti šią bendrovę, nes jam buvo parodyti gražūs skaičiai apie gerą bendrovės finansinę padėtį, tačiau visa finansinė padėtis dokumentaliai jam pateikta nebuvo. Apie tai, kad bendrovė turėjo skolų jis buvo informuotas, tačiau, kad skolos buvo tokios didelės jam nebuvo žinoma, apie skolas sužinojo jau įsigijęs bendrovę, susipažindamas su buhalterinės apskaitos dokumentais. Jis kaip ir įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėliau sužinojo, kad minėtos bendrovės savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis suprato, kad įsigijo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. G. jį informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo ir nevykdė jau apie metus laiko. 20010 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, prieš pasirašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimų –pardavimo sutartį G. G. jam pranešė, kad minėta bendrovė turi paėmusi kreditą UAB „Medicinos banke“ tikslui įsigyti UAB „(duomenys nekelbtini)“. Jam kilo įtarimas, kad kažkas čia negerai, kadangi buvo kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą, o įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo įtikintas, kad viskas čia gerai. Kas ruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nežino, tačiau jam ją pateikė G. G. su R. B.. Buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo, kadangi direktorius R. B. ir savininkė G. G. paaiškino, kad visi dokumentai yra policijoje, nes vyksta tyrimas, jis tuo patikėjo ir pastaraisiais tikėjo, o juo labiau, kad direktorius R. B. liko dirbti bendrovėje, tačiau kokiomis aplinkybėmis ar jam prašant ar savo noru nepamena, tačiau jis liko ir dirbo. Jis tapo direktoriaus pavaduotoju iki vasaros, kadangi reikėjo susipažinti su visais dokumentais, veikla. Pradėjus gilintis, jis pamatė, kad UAB „Medicinos banke“ yra paimtas kreditas, jei neklysta apie du su puse milijono. Nagrinėjant dokumentus jis pamatė, kad kreditas bankui buvo grąžinamas chaotiškai, įmokos mokamos neperiodiškai. Įsigijęs bendrovę jis bankui sumokėjo savo asmeniniais pinigais, tačiau kokią sumą įnešė nepamena. Ar tai direktorius ar tai G. G. jam pasakė, kad nedelsiant būtina padaryti bankui įmoką pagal G. G. susitarimą su banku, ką jis ir padarė. Apie mokėjimus bankui, kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju nieko pasakyti negali, nes visus mokėjimus ir finansinius klausimus sprendė direktorius R. B., jis nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento turėjo visus generatorius ir bankines operacijas atliko jis. 2010 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau kokiomis aplinkybėmis nepamena. R. B. liko dirbti bendrovėje, tačiau kokios buvo jo pareigos nepamena. Jam perėmus bendrovės valdymą, vyko į UAB „Medicinos banką“ vesti derybų dėl kredito grąžinimo, kadangi buvo labai sunku vykdyti įsipareigojimus bankui, kadangi atsirado daug kreditorių, skolų ir pan.. Bankas sutiko peržiūrėti mokėjimų grafiką ir jis buvo suderintas abiejų šalių. Jis būdamas direktoriumi maksimaliai stengėsi vykdyti įsipareigojimus bankui, t.y. mokėti įmokas, tačiau tikrai buvo sunku, nes buvo areštuojamos bendrovės sąskaitos. Situacija bendrovėje tapo apgailėtina, kadangi visur buvo tik skolos, dėl ko jis 2010 m. rudenį kreipėsi į policiją su pareiškimu, dėl G. G. neteisėtų veiksmų t.y. iššvaistytų lėšų, o dar vėliau, tikslaus laiko kada nepamena, buvo nustatyta, kad yra iššvaistytos ir gyventojų kaupiamosios lėšos, tai buvo pastebėta tuomet kai metų pabaigoje reikėjo pateikti Savivaldybei ataskaitas. Tam, kad būtų išlaikytas viešasis interesas, buvo priimtas sprendimas įsteigti naują bendrovę, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuri padėtų išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir viešąjį gyventojų interesą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais tapo jis, R. B. ir G. M., direktoriumi tapo G. M., o vėliau R. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Medicinos banke“ tapo laiduotoju, kadangi minėtos bendrovės tikslas buvo jėgainių statymas, o tuo metu buvo jėgainių bumas, dėl ko buvo planai, kad bus didelis pelnas ir bus pagreitintas UAB „Medicinos bankui“ kredito atidavimas. UAB „Medicinos bankui“ įmokas už kreditą visuomet mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gali pasakyti, kad kreditas buvo suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis visuomet manė, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, nes realiai visas įmokas ir mokėjo. Tikslaus laiko bei aplinkybių jis nepamena, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, kas buvo paskirtas bankroto administratoriumi nepamena, tačiau gerai pamena, kad buvo nuvykęs pas bankroto administratorių paaiškinti situacijos, dokumentų jokių neperdavė, nes jų neturėjo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš laiduotojų UAB „Medicinos bankui“, tai bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)i“ visus jos įsipareigojimus perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai visus įsipareigojimus pastaroji ir vykdė, o taip pat, kaip jau minėjo aukščiau, bankas įgijo dar vieną laiduotoją, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslaus laiko kada nepamena, bet galimai 2011-2012 m. kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ir buvo padaryta, buvo iškelta bankroto byla. Tokių bandymų buvo ne vienas, anksčiau jis atstovėjo ir procedūra nebuvo pradėta, tačiau šį kartą to padaryti jam nepavyko. Kas buvo paskirtas bankroto administratoriumi nepamena. Visi turimi bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, juos perdavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. M., jis tuo metu jau buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokia padėtis tapo su įsipareigojimais UAB „Medicinos bankui“ pasakyti negali nes nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip laiduotojas mokėjo įmokas bankui jis nežino, nes šioje bendrovėje jis niekuomet nedirbo, kaip minėjo buvo tik vienas iš akcininkų. (t. 6, b.l. 55-57)

2016-03-23 papildomai apklaustas liudytoju K. B. parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų gali pasakyti, kad iki šiai įmonei bankroto bylos iškėlimo jis buvo direktorius, ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, atsiliepime į pareiškimą buvo nurodyta, jog bendrovės dokumentai ir duomenys yra prarasti ir teismui pateikti nėra galimybės. Atsiliepimą kiek pamena rašė ne jis, kas jį rašė pasakyti negali. Įsigijus jam bendrovę buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo, ką jam perdavė buvęs direktorius R. Š. jis pateikė 2016-01-26 apklausos metu, tai iš šių dokumentų matosi, kad jam buvo perduoti tik direktoriaus vardinis antspaudas, įmonės antspaudas, Banko „Sampo“ generatorius, „Medicinos banko“ informacinė kortelė, „Sampo“ banko informacinė kortelė, „Sampo“ ir „Medicinos banko“ čekių knygelės. Materialinių vertybių perduota nebuvo, tai patvirtina raštas „IT likučiai datai 2010.02.09 pagal materialiai atsakingą asmenį“. Gali pasakyti, kad realiai viskam vadovavo G. G., ši jam pasakė, kad dokumentų nėra, o kas iš dokumentų yra, tai yra pateikti teisėsaugos institucijoms, t. y. Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tai patvirtino ir tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B.. R. Š. tik uždėjo parašus ant dokumentų (kuriuos jis pateikė 2016-01-26 apklausos metu) iš pastarojo jis neišgirdo nei žodžio, kaip ir minėjo visam bendrovės pardavimui vadovavo G. G.. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 4-ajame aukšte buvo kilęs gaisras, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo gaisro nenukentėjo, tik buvo užlieta, tai gaisro gesinimo pasekmės. Gali pasakyti, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi bendrovei priklausančiose patalpose-rūsyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis nematė. G. G. jam pasakė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie du ar tris metus nebevykdo jokios veiklos, t.y. maždaug nuo 2007-2008 metų. (t. 6, b.l. 64-65)

Liudytojas A. P. (generalinis direktorius) tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės vienodas aplinkybes. Jis nuo 2008-04-29 iki 2009-02-06 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., generalinio direktoriaus pareigose. Jo pareigos pagal pareigybinę instrukciją buvo personalo kontrolė, sutarčių pasirašymas su tiekėjais, jų analizė, o nuo bendrovės finansų jis buvo atsiribojęs, tuo klausimu užsiėmė finansų direktorė G. G.. Tuo laikotarpiu buhalterė buvo N. M., o po jos V. D.. Jis iš darbo išėjo todėl, kad nebuvo vykdomi įsipareigojimai jam, t.y. nebuvo mokamas atlyginimas, o taip pat nebuvo galima sutarti su akcininke bei finansų direktore G. G., skyrėsi jų požiūriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pastatų administravimas bei buvo atidarytas baldų salonas, kuris netrukus buvo uždarytas. Jo manymu, akcininkės priimti sprendimai buvo prieštaringi įmonei, t.y. tarkim jam tiesiogiai skambindavo liftininkai, šiukšlių vežėjai, elektros tiekėjai ir klausdavo, kada apmokės už jų suteiktas paslaugas, kadang,i kaip jau jis minėjo, jis nesikišo į finansus, jis klausdavo G. G., po ko jos žodžius perduodavo klientams. Tačiau kiekvieną dieną būklė blogėjo, buvo neatsiskaitoma su darbuotojais, t.y. nemokamas darbo užmokestis, neatsiskaitoma su klientais. Maždaug 2008 m. rudenį nuolat buvo blokuojamos bendrovės sąskaitos, tai darydavo ne tik klientai bet ir Sodra, mokesčiai. Jam tokia bendrovės veikla pradėjo nepatikti ir jis nutarė išeiti iš darbo. Taip pat gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)‘ turėjo tris automobilius, vienas iš jų VW Caravele, kitų jis nežino, tačiau gali pasakyti, kad automobiliai buvo paimti lizingo būdu, tačiau realiai jų nematė, todėl jis sakė, kad reikia atsisakyti automobilių, kurių jis nematė, todėl buvo kreiptasi į banką ir automobiliai buvo perlizinguoti, tačiau kaip ir kas jis nieko pasakyti negali, kadangi jis nežino, šiuo klausimu galėtų daugiau paaiškinti R. Š.. Bendrovės automobiliais, kurių jie nematė rūpinosi R. Š., o realiai dirbančiais bendrovėje automobiliais rūpinosi A. B.. Automobiliai buvo remontuojami autoservisuose, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo autoserviso neturėjo. Dėl įsigytų automobilių detalių iš „Inter cars“ gali pasakyti tik tiek, kad tuo užsiėmė R. Š. ir jis nieko paaiškinti negali. Žino tik tiek, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių neremontavo, autodetalėmis neprekiavo, todėl kur buvo padedamos įsigytos detalės jis pasakyti negali. Jis į buhalteriją nesikišo, viską tvarkė buhalterė, bei finansų direktorė G. G.. Dėl prekių įsigytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurios nesusijusios su minėtos bendrovės veikla, nieko negali paaiškinti, tik drąsiai gali teigti, kad jokių vakarėlių bendrovėje nebuvo organizuojama, alkoholinių gėrimų perkama nebuvo, kadangi jokių prezentacijų nevykdavo, knygų, gėlių, žvakidžių, plytelių, įvairių dekoracijos prekių, žurnalų bendrovėje nebuvo. Jis žino, kad G. G. pasakojo, jog ji netoli Vilniaus turi nusipirkusi ar butą, ar namą kurį įsirenginėja. Bendrovėje dušo nebuvo, todėl dušo reikmenų bendrovė tikrai neįsigijo. Kas liečia bendrovės remonto darbus, buvo atsakingas A. B., jis eidavo pas G. G., pasakydavo ko reikia ir gaudavo leidimą arba ne. Jei gaudavo leidimą užsakydavo bei nupirkdavo prekes, tačiau kaip jau minėjo sąskaitos tiekėjams buvo neapmokamos. Darbuotojams maitinimas taip pat nebuvo apmokamas, niekas valgyklose nevalgydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Dėl įsigytų baldų gali pasakyti, kad buvo baldų salonai Jonavoje bei Kėdainiuose, kur dirbo vietiniai žmonės, kiek jam žinoma jokios patalpos darbuotojams apgyvendinti nuomojamos nebuvo, kadangi kaip jau minėjo dirbo vietiniai žmonės, tačiau nesumokėjus atlyginimams išėjo iš darbo. Tai įvyko, jei gerai pamena, maždaug 2008 m. gruodžio mėnesį. Apie baldų prekybą gali daugiau papasakoti T. B.. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir R. Š. tėvas, jo duomenų nežino, tačiau realiai jį jis matė porą kartų iš ryto, jie kažkur ruošėsi važiuoti. Dar nori pasakyti, kad V. saugos tarnybos vadas R. B. (vėliau generalinis direktorius) nuolat girdavosi, kad jis turi pažinčių, kad gali padėti įmonei gauti papildomų pajamų, dėl ko buvo tariamasi, tačiau realiai niekas nebuvo vykdoma. Kaip jau minėjo, jis, nusivylęs įmonės veikla 2009-02-06 išėjo iš darbo, tačiau reikėjo teistis dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, dėl automobilio nuomos apmokėjimo, kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašęs savo automobilio Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Jis, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ niekada neatlikinėjo jokių finansinių operacijų, ir nebuvo atsakingas už buhalteriją, už tai buvo atsakinga finansų direktorė G. G.. (T. 6, b.l. 109-111). Jis turi įsakymą 2008-06-02 Nr. P-01-114, kuriame nurodyta, jog G. G. yra „atsakinga už įmonės finansines operacijas elektroninės bankininkystės sistemoje ir perduodant slaptažodžių kodus šių bankų, suteikiant galutinio elektroninio parašo tvirtinimo teisę AB „Šiaulių bankas“ ir AB „SEB bnkas“. (t.20 b.l.7-9; t. 6, b.l. 113-116)

Liudytojas A. T. (darbų vadovas) tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė iš esmės vienodas aplinkybes. Tikslaus laiko nepamena kada, bet galimai 2008 m. ar tai vasario ar tai kovo mėn. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reg., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), darbų vadovo pareigoms. Darbo sutartį jis pasirašė su G. G.. Kokios buvo jos pareigos jis nepamena, tačiau žino, kad ji buvo savininkė. Pagal pareigybinę instrukciją jis buvo atsakingas už darbų saugą, darbuotojus. Pirkdavo prekes reikalingas darbams, jis galėjo pirkti visas prekes, tačiau dėl stambių pirkinių turėjo atsiklausti, bet jis tokių pirkinių nepirko, o smulkius pirkinius, kaip pirštines, pjovimo diskelius, akinius jis pirkdavo savo nuožiūra. Jei gerai pamena jam limitas buvo skirtas – 800 litų. jis važinėdavo į komandiruotes į Kauną. Su darbuotojais išvykdavo į Kauną pirmadienį ir grįždavo penktadienį. Buvo apgyvendinti bendrabutyje už kurį mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o maitindavosi iš savo lėšų. Taip pat apmokėdavo kelionės išlaidas. Pradžioje jis važinėjo su VW Transporter, valstybinio numerio nepamena, o vėliau minėtas automobilis buvo parduotas ir nupirktas naujas VW Transporter, valstybinio numerio taip pat nepamena, o taip pat važinėdavo ir su VW Cady, valstybinio numerio nežino. Automobiliai buvo remontuojami autoservise, tikslaus adreso nežino, bet Šiaurės miestelyje prie PC „Parkas“. Patys automobilių niekada neremontuodavo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos daug ko negali pasakyti, išėjo iš darbo dėl to, kad negaudavo atlygio. Visuomet buvo žadama, kad pinigai bus sumokėti, tačiau jų nematydavo. Tai žadėdavo G. G., R. Š. ir direktorius. Direktoriai dažnai keisdavosi, t.y. jo darbo laikotarpiu jų buvo trys. Kaip jau ir minėjo jis darbo metu važinėdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, tačiau buvo pasirašęs nuomos sutartį dėl savo asmeninio automobilio Audi 90, valst. Nr. raidžių nepamena, o skaičiai 019, tačiau realiai darbo reikalams buvo jį panaudojęs tik keletą kartų. Pagal nuomos sutartį jam buvo mokama 800 litų, tačiau tai buvo jo darbo užmokesčio dalis. G. G. jam sakė, kad „koks tau skirtumas, pasirašyk sutartį nes bendrovei bus mažesni mokesčiai Sodrai“. Kadangi jis buvo bedarbis ir jam reikėjo darbo jis nedrįso prieštarauti. Kiek jam žinoma dauguma darbuotojų buvo pasirašę nuomos sutartis, o taip pat žino, kad ir tokias sutartis buvo pasirašę žmonės, kurie net nedirbo „(duomenys neskelbtini)“. Pamena atvejį, kad 2009-09-04 susirinkimo metu G. G. su R. B. sakė, kad reikia pasirašyti automobilių nuomos sutartis, kadangi reikia sumažinti mokesčius Sodrai (turi šio susirinkimo garso įraųą). Vienintelis darbuotojas, kuris prieštaravo šiam vadovų nurodymui tai buvo V. V.. G. G. jam sakė, kad „Ar Jūs V. nebijote prarasti darbo, reikia sirgti už savo įmonę.“ Nori pasakyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis atėjo dirbti todėl , kad nuolat buvo kviečiamas pusbrolio R. Š.. R. Š. dėl tokios padėties jam nuolat sakydavo, kad viskas bus gerai, kad padėtis gerėja. Tą patį sakydavo ir G., ir R. B.. R. Š. motina užstatė savo butus, kad G. su R. gautų banke paskolą, už ką jie žadėjo tėvams nupirkti naują automobilį ir jį padovanoti tėvui gimtadienio proga. Taip ir buvo padaryta. G. Š., buvo padovanotas automobilis VW Multivan, valstybinių numerių nežino, įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šiuo automobiliu naudojosi R. tėvai, tačiau naudojosi ir R. su G. savo reikmėms. G. su R. važinėdavo su VW Touran ir kažkokiu Mersedes markės automobiliu. Ar tie automobiliai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar ne jis nežino. Gali pasakyti, kad jo darbo laikotarpiu buvo gal porą kartų kai buvo organizuojamas vakarėlis, t.y. buvo Boulinge ir vieną kartą šventė G. G. gimtadienį. Ar šventė boulinge buvo organizuojama „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis ar ne jis pasakyti negali, nes nepamena. Dėl prezentacijų gali pasakyti tik tiek, kad jis jose niekada nėra dalyvavęs, todėl ar jos buvo organizuojamos ar ne jis pasakyti negali. Bendrovėje knygų, žurnalų, žvakių, dekoracijų nematė. Dėl statybinių medžiagų gali pasakyti, kad jis jas pirko kotedžo remontui, esančiam (duomenys neskelbtini) km., tačiau ar už grynuosius pinigus ar su PVM sąskaitomis faktūromis nepamena, tačiau visus dokumentus atiduodavo R.. Jis su darbininkais, tačiau ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pas R. prie kotedžo darbo metu, tvarkė fasadą, tai buvo maždaug 2008 metų vasarą. Fasado darbams buvo naudojamas baltas dekoratyvinis tinkas. „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbams buvo naudojamos smulkios prekės, tarkim polistirolas, tikrai minėtoje bendrovėje nebuvo naudojamas, kadangi dažniausiai kildavo problemų dėl stogų, sienų siūlių ir santechnikos, apšildymas sistemos gedimų. Jo darbo laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ brangių klozetų įsigiję tikrai nebuvo, būdavo labai sunku išprašyti nupirkti net pigų klozetą ar kriauklę. Dėl maitinimosi gali pasakyti, kad tiek jis, tiek jo darbuotojai valgydavo asmeniškai iš savo lėšų. Jokių saldumynų, gaiviųjų gėrimų bendrovėje jis nematė, vaišinamas nebuvo. Dėl dušo gali paaiškinti, kad jis buvo įrengtas (baisios būklės, kuris buvo įrengtas gal prieš 20 metų) rūsyje, tačiau priemonių jame nebuvo, ar kas naudojosi tuo dušu nežino, nes nematė ir negirdėjo. Jis iš darbo išėjo 2010 metų vasario-kovo mėnesį, tiksliai nepamena. Išėjo kaip ir minėjo, kadangi nebuvo mokamas atlyginimas, pasikeitė savininkai. Šiuo metu bylinėjasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viskam vadovavo G. G. patarinėjama R. B.. G. labai pasitikėjo R. B., nors pasikeitus savininkams R. B. liko, kas jam buvo labai keista, nes G. išėjo, o jis liko ir kiek jam žinoma, pagal darbuotojų kalbas, jis yra vienas iš dabartinių savininkų kartu su K.. R. Š. jam pasakojo, kad R. jį kartu su G. buvo pasodinęs prie stalo, pakišo dokumentus ir pasakė, kad arba pasirašote „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą – pardavimą, arba sėsite 10 metų, kadangi buvo kompromituojantys dokumentai, todėl nebuvo kitos išeities ir jie pasirašė. Jis dar R. sakė, „ar tu nemanai, kad tai padarė R. B., nes niekas kitas negalėjo prieiti prie dokumentų“. R. B. nuolat kalbėdavo, kad jis turi visur ir daug pažinčių. (t.20 b.l.6-7; t.6, b.l. 121-124)

Liudytojas S. P. (darbų vadovas) patvirtino dirbęs UAB“(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, tačiau detalių negalėjo prisiminti. Todėl teismas garsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.20 b.l.5-6).

Liudytojas aiškino, kad tikslaus laiko nepamena kada, bet galimai 2008 m. ar tai kovo mėn. ar tai balandžio mėn. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reg.., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), darbų vadovo pareigoms. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug apie metus. Darbo sutartį jis pasirašė su direktoriumi R. Ž.. Jo darbo funkcijos buvo gedimų šalinimas, pastatų aptarnavimas, o vėliau darbas su klientais. Kai gaudavo dispečerinė apie kokį tai gedimą, tai būdavo perduodama jam, tuomet jis duodavo nurodymus ką reikia padaryti bei nupirkdavo reikiamas priemones. Prekes jis galėjo pirkti iki 200 litų, buvo perkamos tik smulkmenos, t.y. vamzdis, pjūklas, pjovimo diskeliai, cemento maišas, jo stambiausias pirkinys buvo betonas, kažkur suma apie 400 litų, kai reikėjo betonuoti laiptus, tai buvo 2008 m. vasarą. Kai jis pirkdavo prekes visada būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra bei mėnesio pabaigoje pildydavo lentelę, kur buvo nurodoma kas įsigyta, kur panaudota, suma, tiksliau kas dar buvo rašoma nepamena, kurią pateikdavo buhalterei, kam tiksliai nepamena, nes jos nuolat keisdavosi. Šiaip tai priiminėdavo visos buhalterės, jų buvo trys. Gali pasakyti, kad visi pirkimai turėdavo būti suderinti su direktoriais. Kiek jis pamena, pavedimus už prekes tvirtindavo finansų direktorė G. G., o taip pat kiek jam žinoma ji mokėdavo ir atlyginimus. Darbo reikalais iš pradžių jis važinėdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu VW Cady ir VW Transporter valstybinių numerių nepamena. Vėliau jis važinėjo su savo asmeniniu automobiliu Fiat Bravo, valstybinio numerio nepamena, į kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pildavo benziną, tačiau jokios nuomos sutarties nebuvo pasirašęs. Buvo pasirašytas dokumentas, kuriuo jis neatlygintinai leido naudotis minėtu savo automobiliu, tik kaip jau minėjo įpilant kurą, tačiau visus remonto darbus atlikdavo jis pats. Jam buvo duotas kuro limitas i mėnesį 200 litų, vėliau sumažėjo iki 100 litų, tačiau buvo momentų, kai visiškai neduodavo kuro. R. Š. tėvas važinėjosi su prabangiu VW Multivan, jis dirbo bendrovėje vairuotoju. G. G. su R. Š. važinėjo su VW Touareg, BMW jei gerai pamena 6 klasės, tačiau ar tai jų asmeniniai automobiliai jis nežino. Jam buvo keista, kad jiems nebuvo pinigų išmokėti atlyginimams, o G. G. atvažiavo su nauju automobiliu VW Touran, aišku kaip ir už ką jis pirktas jis nežino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos nieko negali pasakyti, išėjo iš darbo dėl to, kad negaudavo atlygio. Visuomet buvo žadama, kad pinigai bus sumokėti, tačiau jų nematydavo. Tai žadėdavo G. G. ir R. B.. Gali pasakyti, kad jo darbo laikotarpiu buvo organizuojamas vakarėlis, t.y. G. G. gimtadienis. Ji užsakė maistą kavinėje, esančioje mokymo centre iš kur jie nešė maistą į (duomenys neskelbtini) patalpas, kaip buvo atsiskaitoma už maistą jis nežino. Dėl prezentacijų gali pasakyti tik tiek, kad jis jose niekada nėra dalyvavęs, ir kad jos būtų nėra girdėjęs. Bendrovėje knygų, žurnalų, žvakių, dekoracijų nematė, tokie jų darbe nebuvo naudojami. Jo darbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) brangių klozetų įsigijęs tikrai nebuvo jis nežino, buvo įsigytas klozetas apie 100 litų. Dėl maitinimosi gali pasakyti, kad tiek jis, tiek su juo dirbantys darbuotojai valgydavo asmeniškai iš savo lėšų. Jokių saldumynų, gaiviųjų gėrimų bendrovėje jis nematė, vaišinamas nebuvo. Dėl dušo gali pasakyti, kad dušas buvo nuo tarybinių laikų, tačiau jie jį truputį paremontavo, nupirko padėklą, dušo galvutę ir keletą vamzdžių, tai kainavo apie 200 litų, tačiau priemonių jame nebuvo, darbininkai naudojo savo. Gali pasakyti, kad tualete ne visada būdavo priemonių. Jis gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ viskam vadovavo G. G., oficialiai tai turėjo daryti direktorius, tačiau be G. žinios niekas nebuvo daroma, jai patarinėjo R. B.. Jo manymu G. G. savo veiksmais žlugdė įmonę. Daugiau nieko negali paaiškinti. (T. 6, b.l. 131-133)

Liudytoja E. V. patvirtino dirbusi UAB“(duomenys neskelbtini)“. Detalių neprisiminė, todėl teismas garsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t.20, b.l. 114-115). Liudytoja teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-direktore ji dirbo nuo 2007 m. vasario mėnesio , pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradžioje buhalterės pareigose, o maždaug po mėnesio tapo minėtos bendrovės vadove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo bendrastatybiniai darbai. Finansų vadovas buvo R. Š., jis ir G. G. turėjo prisijungimus prie banko, o ji galėjo tik paruošti bankinius pavedimus, bei kiek jai žinoma juos tvirtindavo G.. Gali pasakyti, kad G. G. vadovavo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ji ir paruošdavo pavedimus, tačiau jie apmokami nebuvo, kaip ir sakė kam ir kiek mokėti spręsdavo G.. R. Š. taip pat nespręsdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu dirbdavo apie 20-30 darbuotojų, tačiau jie nuolat keisdavosi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apdailininkai, betonuotojai, dažytojai, tinkuotojai ir pagalbiniai darbuotojai. Taip pat bendrovėje dirbo ir užsieniečiai, t.y. gal 6 bulgarai, 3 moldovai ir 1 ukrainietis, jų duomenų nepamena. Visi užsieniečiai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) esančioje stovykloje, mediniuose namukuose. Gyvenimo sąlygos buvo labai prastos, nebuvo net durų (ant durų angos tarp virtuvytės ir kambario buvo užkabintas kažkoks skuduras), tualetas buvo lauke. Kambarėlyje gyveno po tris žmones, kur stovėjo lovos, spintelė ir stalas, vienu žodžiu vietos buvo mažai, jei realiai tai buvo galima gyventi tik dviems žmonėms. Užsieniečiai realiai gyveno minėtuose namukuose, tačiau oficialiai jie buvo apiforminti, kad gyvena G. G. bute esančiame Santariškėse, tikslaus adreso nežino, bet jei nepainioja tai Žaliųjų Ežerų gatvėje. Užsieniečius į darbą atveždavo ir po darbo veždavo namo po darbų kiek jai žinoma darbų vadovas F. B. su mikroautobusu. Jos darbo vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Iš pradžių buvo bendra patalpa, o vėliau buvo padaryta plastikinė pertvara su durimis. Taip pat gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose-koridoriuje buvo klijuojamos plytelės, dažomos sienos, o taip pat buvo atremontuotas tualetas. Gali pasakyti, kad remontas buvo minimalus, sienos buvo dažomos dažais iš likučių, nes visuomet likdavo dažų nuo remonto darbų gyventojų laiptinėse, kiek žino tai buvo perkamos tik plytelės. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose laukiamojo nebuvo, nes buvo tiesiog ilgas koridorius ir iš jo ėjo kabinetai. Televizoriaus, indaplovės, viryklės minėtoje bendrovėje jos darbo laikotarpiu nebuvo. Ar buvo kilimas nepamena, tačiau mano, kad pas G. kabinete buvo kiliminė danga, tačiau jos manymu tikrai nebrangi. Dabar mąsto, kad galbūt ir jos kabinete buvo kiliminė danga, tačiau tiksliai pasakyti negali. Jos kabinete bei visuose kabinetuose buvo vertikalios žaliuzės, jos jau buvo jai įsidarbinus. Kiek jai žinoma G. G. turėjo butą bei su sugyventiniu R. Š. nusipirko kotedžą (duomenys neskelbtini) km., kur buvo daromi remontai. Ji kartu su G. ir F. B. važiavo pažiūrėti, kokius darbus reikia atlikti, kadangi tas namas buvo apleistas, tai pasakojo G.. Jiems atvykus jau vaizdas buvo geresnis, t.y. buvo sudėtos durys, langai. Kiek pamena (duomenys neskelbtini) km. minėtame name UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai-betonuotojai betonavo terasą. Kas konkrečiai iš betonuotojų betonavo tiksliai nepamena, bet jei neklysta tai galėjo būti Moldovai, nes G. jais pasitikėjo ir jie buvo tikrai geri darbuotojai. Kiek pamena už (duomenys neskelbtini) km. atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išstatė sąskaitą. Elektrikų, stalių, santechnikų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, tokios specialybės darbininkai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Kiek ji žino ir mano, kad visos medžiagos pirktos G. asmeninio buto bei kotedžo remontui buvo nurašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, kad A. R. minėjo, jog darė remontą kažkokioje laiptinėje ir sąmata aiškiai per didelė, kiek supranta, buvo nurašomos medžiagos. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įsigytas klinkeris, tačiau jis bendrovėje naudojamas nebuvo, kur jis buvo panaudotas nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos darbo laikotarpiu nuolat trūko pinigų, kadangi reikėjo mokėti paskolą UAB „Medicinos bankui“ nes buvo paimta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimui. Nebuvo mokami darbuotojams atlyginimai, nes atvykus į objektą ji matydavo, kaip statybininkai valgo batoną su vandeniu. Ji G. sakydavo, kad žmonės teiraujasi kada bus algos, ji atsakydavo, kad reikia pakentėti, liepė ieškoti objektų. 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena ji išėjo iš darbo, dėl to, kad nebuvo mokamas atlyginimas, darbuotojai eidavo pas ją, dėl ko prasidėjo konfliktas tarp jos ir G. G.. Išėjus iš darbo jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, dėl ko ji ir dar trylika darbuotojų kreipėsi į teismą. Darbuotojai neišeidavo į darbą, kadangi neturėjo pinigų net ant talonėlio, nekalbant jau apie maistą. Taip pat ji, kaip bendrovės vadovė, nors ir neturėjo lemiamo žodžio, kaip jau minėjo viskam vadovavo G., dar gavo apmokėti baudas, kurias paskyrė mokesčių inspekcija.Kas vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kad į minėtos bendrovės sąskaitą gyventojai pervesdavo pinigus už šiukšlių išvežimą, liftų aptarnavimą, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitydavo su įmonėmis, todėl nebuvo vežamos šiukšlės bei buvo atjungiami liftai, po ko skundėsi gyventojai. Taip pat žino, kad R. Š. „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo nupirktas brangus automobilis, ji nelabai supranta apie automobilius, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kalbėjo, kad tai brangus sportinis automobilis. „(duomenys neskelbtini)“ kiek pamena buvo keturi automobiliai, o UAB „(duomenys neskelbtini)os“ vardu nebuvo nei vieno automobilio, jie naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais, nes pamena atvejį, kad ji vyko į Rumuniją, tai buvo išrašomas įgaliojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai biedna, nes net kai reikėdavo įrankių- drielės, perforatoriaus, imdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo „plika“ įmonė ir jos visa veikla buvo priklausoma nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viskam vadovavo G. G., R. dažnai sėdėdavo prie kompiuterio ir žaisdavo žaidimus, ji sakė R., kad „jo veidas nesubjaurotas intelektas“, tai jis atsakė, kad „aš dar jaunas, aš išmoksiu vadovauti finansams“. Jos nuomone R. Š. nieko nemokėjo ir nieko nesugebėjo, gali jį įvardinti tik kaip asmeninį G. G. vairuotoją. Taip pat gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo statytiniai direktoriai, jei gerai pamena buvo R. Ž., jis buvo juristas o paskui direktorius, tačiau viskam vadovavo G. G.. Kiek jai žinoma, buhalterei N. M. išėjimas iš darbo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ kainavo daug sveikatos, nes konfliktavo su G. G.. Žmonės išeidavo iš darbo ne dėl to, kad nori, tačiau dėl to , kad davesdavo iki to. G. leido sau gyventi prabangoje, o į darbuotojus nekreipė dėmesio. Labai blogai yra tuomet, kai G. savo piniginę sumaišė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais. Statybines medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašius sutartį pirko su atidėjimu, tačiau buvo atvejų, kad nebuvo sumokėta, todėl negaudavo medžiagų, dėl ko stodavo darbai. Už atliktus darbus buvo atsiskaitoma praėjus 30 dienų po darbų pridavimo, o darbuotojams atlyginimus reikėjo mokėti, pinigų nebuvo. Reikiamas medžiagas pirkdavo F. arba dar du vaikinukai, kurių duomenų nepamena, bet jie buvo R. Š. draugai. Kiek jai žinoma visos medžiagos buvo perkamos mokant pavedimu, o kai kuriuose objektuose užsakovai pirkdavo medžiagas patys o jie tik dirbdavo, t.y. jų buvo „rankos“ ir įrankiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susirinkimai tarp jos ir darbuotojų, t.y. aptardavo darbus. G. G. jų susirinkimuose nedalyvaudavo, jei ko reikėjo ji arba F. eidavo pas G. ir išsakydavo problemas, į pabaigą ir žmonės eidavo pas G. prašyti algos. Jos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių vakarėlių nevyko, visi maitindavosi savo lėšomis, kiek žino taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai maitinosi savo lėšomis, nes buvo mikrobanginė ir jie šildydavosi savo atsineštą maistą. Jai išeinant iš darbo G. planavo įkurti baldų salonus, tačiau apie juos ji nieko nežino. Kiek pamena į jos kabinetą G. iš savo namų atvežė sofą, tačiau seną, ji buvo restauruojama, ji su G. važiavo į dirbtuvę, nes reikėjo išsirinkti gobeleną, išrinko mėlynos spalvos ir gelsvus-auksinius kutus. Dirbtuvės adreso nepamena, bet parduotuvės „Dubingiai“ kieme. Jai G. yra rodžiusi kompiuteryje, kad ji parsivežė baldus iš Vokietijos iš išparduotuvės, tai buvo suoliukas su metalo karkasu su prie jo pririšamomis pagalvėlėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė ji, tačiau nelabai buvo ką tvarkyti. (t. 6, b.l. 168-172). Jai įsidarbinus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau žinojo, jog pastarajai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įsigytas jei neklysta 2006 m. lapkričio mėn. už kreditą, kurį suteikė UAB „Medicinos bankas“. Iš N. M. žodžių jai žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pelninga, be skolų dirbanti bendrovė ir jei neklysta sąskaitoje buvo apie 800 000 litų, tačiau jos žiniomis šiuos pinigus G. įsigijusi ją per mėnesį juos išleido, kadangi tik G. G. galėjo atlikti visas finansines operacijas, ji bei N. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė) galėjo tik paruošti pavedimus, o juos tvirtindavo G. G.. Kaip jau minėjo ji žinojo jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kreditą UAB „Medicinos banke“ už kurį buvo pirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei neklysta jai tik pradėjus dirbti, įmokos Medicinos bankui buvo mažesnės, o nuo 2007 m. gegužės mėnesio jos padidėjo. Bankas kiekvieną mėnesį tam tikrą dieną kredito sumą automatiškai nusiskaičiuodavo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvusios UAB „Medicinos banke“. Pamena atvejį, kad 2007 m. gegužės mėnesio viduryje UAB „Medicinos bankas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė avansą už darbus objekte, po ko tą pačią dieną buvo atliktas kredito nuskaitymas ir žmonės negavo algų, tai buvo virš 60000 litų. Ji G. pasakė, kad darbuotojai laukia algų ir neturi už ką valgyti, nes buvo darbininkų ir iš Maldovos, ir iš Ukrainos bei Bulgarijos, ji atsakė, kad reikia ieškoti daugiau objektų. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nuolat nebūdavo pinigų todėl visas išlaikymas buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kredito mokėjimo, ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė iš UAB „Medicinos banko“ nebuvo sulaukusi nei raštų nei telefoninių skambučių. Ji mano, kad problemų dėl kredito padengimo jos darbo laikotarpiu nebuvo. Kaip jau minėjo, jam išeinant iš darbo visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalis dokumentų jos darbo kabinete, dalis kitame kabinete, t.y. pas vadybininkus ir tie dokumentai kurie buvo tiesiogiai susiję su pirkimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų oficialiai ji neperdavė, tiesiog užrakino savo darbo kabinetą o raktus atidavė G. G., o kompiuterį su darbo telefonu atnešė tuometiniam direktoriui R. Ž. į kabinetą. G. G. su ja kalbėti bei atsiskaityti neturėjo laiko ir išvažiavo, ji kreipėsi į teismą dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Gali pasakyti, kad išėjus iš darbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo ir visi darbuotojai ir jos žiniomis „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokios veiklos nevykdė, o G. jai priekaištavo, kad ji sužlugdė įmonę. Kas buvo daroma su jos paliktais buhalteriniais dokumentais nežino, nematė, tačiau kalbų lygyje girdėjo, kad jie buvo tiesiog išvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų kurios buvo UAB „(duomenys neskelbtini) patalpose, tačiau kur išvežti ir kokiu tikslu ji nežino. Apie gaisrą ji nieko nežino ir nieko negirdėjo. (t. 6, b.l. 175-176)

Liudytojas apklaustas V. S. paaiškino, kad jis nuo 2009 m. sausio mėn. pradžios, tikslios datos nepamena, iki šiol dirba UAB „Medicinos bankas“, esančiame Vilniuje, Pamėnkalnio g. 40, teisininko pareigose. Jo funkcijos banke yra darbas su skolų išieškojimu, t.y. dokumentų rengimas bei atstovavimas teisme. Šiuo metu jis atstovauja UAB „Medicinos banką“ teisme su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laiduotojais dėl skolos priteisimo ir sandorių ginčijimo. Maždaug nuo 2011 m. vidurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo palūkanų, nemokėjo kredito, dėl ko buvo 2012 m. pradžioje nutraukta kredito sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Buvo siunčiami raštai ir skolininkui, ir laiduotojams dėl sutarties nutraukimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B. buvo atvykęs į banką ir norėjo susitarti dėl taikaus paskolos grąžinimo, po ko jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo įmokėjęs apie 50 000 - 60 000 Lt, kad parodyti, jog įsipareigojimus vykdys. Po ko jie laukė nuolatinių įmokų, kad pasitvirtintų minėtos bendrovės mokumas, tačiau tokių įmokų nesulaukė, todėl byla dėl skolos priteisimo ir sandorių ginčijimo buvo nagrinėjama toliau. Buvo siunčiami pranešimai visiems laiduotojams. Buvo bandyta susisiekti su K. B., tačiau jis juos ignoravo, t.y. neatsakydavo nei į telefoninius skambučius, nei į elektroninius laiškus. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, vieną įmonę administruoja bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kas kitą, šiuo metu nepamena. (t. 20, b.l. 196-197;5, b.l. 57-59)

Kaltinamasis R. Š. teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymus, dėl iš jo asmeninės sąskaitos vykdytų mokėjimų už UAB“(duomenys neskelbtini)“. Ekspertas darė išvadą, kad tie mokėjimai galėjo būti susiję su UAB“(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam nepateikti jokie apskaitos dokumentai, kurie kokiu nors būdu tai patvirtintų. Ekspertas darė išvadą, kad tik vienas mokėjimo nurodytas – kurio paskirtis „už UAB“(duomenys neskelbtini)“ – 9170,48 Lt (2,655,95 eurai) gali būti vertinamas kaip mokėjimas už šią įmonę (t.24, b.l. 18). Analogiškai ekspertas ištyrė ir kaltinamosios G. G. pateikus mokėjimo nurodymus iš savo asmeninės sąskaitos. Ekspertas darė išvadą, kad dalis mokėjimo nurodymų yra laikytini kaip mokėjimai, padaryti UAB“(duomenys neskelbtini) naudai ir sudaro 263423,85 Lt, t.y. 76292,82 eur. Vertinęs šias išvadas ekspertas konstatavo, kad G. G. inkriminuota negrąžinta pasisavinta įmonės pinigų suma mažintina iki 63526,75 eur., o R. Š. inkriminuota suma mažintina iki 34723,53 eur.(t.24, b.l.20-22).

Apklausiamas teisme ekspertas J.V. paaiškino, kad įmonės apskaitoje privalėjo būti apskaityti visi duomenys, susiję su įmonės lėšų judėjimu, turėjo būti užfiksuoti apskaitoje visos finansinės operacijos, tame tarpe duomenys apie paskolų suteikimą ar vekselių išdavimą, tačiau tokių duomenų nėra. Už apskaitos vedimą ir apskaitos duomenų išdaugojimą atsako įmonės vadovas. Įmonės direktorius R. B. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad buvo surašytos kaltinamųjų nurodomos paskolų sutartys ir buvo išrašyti vekseliai, tad būtent įmonės vadovas turėtų būti asakingas už netinkamą apskaitos vedimą ir šių operacijų neįtraukimą į apskaitą.(t.24 b.l.88).

Prokurorė 2018 06 14 informavo teismą, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB“ (duomenys neskelbtini)“ surado ir pateikė jai papildomą medžiagą, kuri leistų ekspertui neva padaryti tikslias išvadas dėl piniginių lėšų judėjimo. Kadangi ši medžiaga anksčiau nebuvo pateikta ekspertui, teismas 2018 09 25 skyrė byloje papildomą ekspertizę (t.24, b.l. 90-158).

Papildoma ekspertizė buvo atlikta 2019 03 29 ir teismui 2019 04 04 pateiktas ekspertizės aktas. (t.24 b.l.165-173). Ištyręs visą naujai jam pateiktą medžiagą, ekspertas padarė išvadą, kad į kaltinamųjų sąskaitas buvo pervedamos UAB“(duomenys neskelbtini)“lėšos, dalis šių lėšų buvo panaudota bendrovės reikmėms, o dėl dalies pervestų piniginių sumų pateisinančių jų panaudojimą duomenų nebuvo pateikta. Todėl ekspertas tikslino savo ankstesnes išvadas ir konstatavo, kad galutinė nustatyta kaltinamųjų įsiskolinimo (pasisavinta) UAB“(duomenys neskelbtini)“ suma yra: G. G. -166302,20 Lt (48164,44 EUR); R. Š. -150532,34 Lt (43597,18 EUR)(t.24 b.l. 172).

2016-06-02 pradėtas tyrimas dėl žinomai netikro dokumento laikymo ir panaudojimo, pagal LR BK 300 str. 1 d. (T. 13, b.l. 56)

Byla perduota teismui kaltinamiesiems inkriminuojant, kad jie padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Aukščiau išvardinti duomenys leidžia daryti išvadą, jog įrodyta, kad, siekdami išvengti išieškojimo, siekdami užsitikrinti reikiamą kiekį lėšų veiklai vystyti, kaltinamieji pinigines įplaukas pervesdavo iš įmonės sąskaitos į savo asmenines sąskaitas ir šias lėšas naudojo tiek savo reikmėms, tiek įmonės reikmėms, t.y. buvo mokami atlyginimai UAB“(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, atsiskaitoma su tiekėjais, mokama už įvairias medžiagas, perkamas įmonės reikmėms ir pan. Pateikti duomenys patvirtina, kad už lėšas, esančias asmeninėse kaltinamųjų sąskaitose, buvo perkamos ir asmeninės paskirties prekės. Būtent šių duomenų pagrindu ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, kad kaltinamieji pasisavino dalį įmonės lėšų, esančių jų asmeninėse sąskaitose. G. G. inkriminuota,kad nepateikė pinigų išlaidavimą pateisinančių duomenų ir pasisavino 168409,45 eurus, o R. Š. analogiškai pasisavino 56115,71 eurą. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ir kiti apklausti byloje asmenys tvirtino, kad įmonės pinigai buvo naudojami per kaltinamųjų asmenines sąskaitas, šie duomenys nebuvo renkami ir nebuvo tiriami, t.y. tyrimas surinko įmonės apskaitos duomenis, rastus įmonėje ir specialistai padarė išvadas,kurių pagrindu buvo suformuluotas kaltinimas (specialistė nurodė netyrusi asmeninių sąskaitų, nes negavo tokios užduoties iš prokurorės).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji kategoriškai teigė, jog įmonės lėšos buvo naudojamos per jų asmenines sąskaitas, kad iš asmeninių sąskaitų buvo apmokamos įmonės reikmės, kad tie duomenys buvo teikiami apskaitai, bet jie nebuvo išsaugoti ir nebuvo pateikti tyrimui, nes asmenys, įsigiję įmonę, šių duomenų tyrimui neteikė. Kaltinamieji teigė, jog įmonė buvo suteikusijiems paskolas : G. G. 250000litų,o R. Š. 75000 litų. Kadangi įmonės pinigai buvo jų asmeninėse sąskaitose, paskolos suteikimas reiškė,kad jie gali pasinaudoti įmonės pinigais, esančiais jų sąskaitose, paskolų sumų ribose. Kaltinamieji nurodė, kad įmonė vienu metu negalėjo išmokėti jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl įmonė išrašė vekselius: G. G. ir R. Š. po 50000 litų kiekvienam, t.y. įmonė pripažino, kad turi piniginių įsipareigojimų kaltinamiesiems šių sumų ribose. Paskolų grąžinimo terminas bylos tyrimo ir perdavimo teismui metu dar nebuvo pasibaigęs, vekseliai nepadengti ir pinigai negrąžinti, todėl kaltinamieji laikėsi nuostatos, kad inkriminuota pasisavintų pinigų suma turi būti mažinama šiomis sumomis.

R. B. - įmonės UAB“(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius pradžioje teigė nieko nežinantis apie paskolas ir vekselius, bet, kaltinamiesiems juos pateikus, patvirtino, kad paskolų sutartys buvo sudarytos, kad vekseliai buvo išrašyti, kad ant šių sandorių yra jo antspaudas. UAB“(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. D. apklausiama patvirtino žinojusi,kad sprendžiamas paskolų suteikimo klausimas, bet negalėjo paaiškinti, kodėl direktorius R. B. šių sandorių nepateikė jai įtraukti į apskaitą. B. taip pat negalėjo paaiškinti šių aplinkybių.

R. B. pripažino, kad įmonės darbuotojams buvo išrašomi vekseliai, kai įmonė negalėjo išmokėti jiems priklausančio darbo užmokesčio. R. B. pripažino, kad kaltinamieji teigė daug lėšų išleidę įmonės reikmėms, negavę atlygio ir reikalavę ir jiems išrašyti vekselius. R. B. negalėjo prisiminti kada ir kaip tie vekseliai buvo išrašyti, bet, kaip minėta, pripažino, kad pasirašė kaltinamųjų pateiktus vekselius, o paaiškinti kodėl tie vekseliai neperduoti finansų skyriui ir neįtraukti į apskaitą, negalėjo.

Tiek paskolos sutartyse, tiek vekseliuose kaltinamieji figuruoja kaip privatūs asmenys, o įmonės vardu sandorius pasirašė direktorius R. B., todėl būtent šis asmuo, pagal pareigas atsakingas už teisingą apskaitos organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad šie sandoriai būtų užfiksuoti įmonės apskaitoje, tačiau nepadarė, t.y. pažeidė norminių aktų reikalavimus. Atsakomybės už neteisingą apskaitos vedimą, už apskaitos dokumentų neišsaugojimą klausimas šioje byle nėra sprendžiamas.