- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-103-383/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl M. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, sutrumpinant ją vienu ketvirtadaliu ir konfiskuojant ½ dalį turto. Kauno apygardos teismo 1999 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas ir M. B. paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo.
2. M. B. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius 2025 m. vasario 12 d. apylinkės teismui pateikė prašymą perkvalifikuoti M. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančio BK 180 straipsnio 1 dalį. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartimi M. B. atstovo prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad M. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, priskiriamo sunkiems nusikaltimams, požymius, todėl veikos perkvalifikavimas M. B. teisinei padėčiai nesukels pasekmių.
Šalies argumentai
3. M. B. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius skunde apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir M. B. įvykdytą nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuo 2008 m. iki šiol M. B. dirba (duomenys neskelbtini) mokytoju, todėl jam yra taikomos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, jog mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Pagal Švietimo įstatymo 51 straipsnį, asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą,- jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Informatikos ir ryšių departamentas pareiškėjui teisėto darbo su vaikais kodo neišdavė, kadangi jo atliktos veikos pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą buvo priskiriamos prie sunkių nusikaltimų ir taip jos iki šiol yra įregistruotos registre.
3.2. Skunde pažymima, kad teismo nurodytos aplinkybės, kad 1997 m. lapkričio 3 d. įvykdyto nusikaltimo metu M. B. sudavė nukentėjusiam asmeniui smūgius ne tik rankomis, bet ir metaliniu vamzdžiu, neatitinka tikrovės. 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vienas iš kaltinamųjų (ne M. B.) pastūmė moterį rankovėje turėtu metaliniu vamzdžiu, o M. B. tuo metu ištraukė nukentėjusiajai iš rankų jos turėtą rankinuką. Tai reiškia, kad vieno iš nuteistųjų rankovėje turėtas metalinis vamzdis nebuvo naudojamas kaip daiktas, skirtas žmogaus žalojimui – juo vienas iš nuteistųjų (ne M. B.) tik pastūmė nukentėjusiąją. Nei vienas iš trijų nuteistųjų, įskaitant ir M. B., nukentėjusiosios metaliniu vamzdžiu nemušė.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei bylos tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nebuvo nustatytas išankstinis visų nuteistųjų susitarimas apiplėšimo tikslu panaudoti metalinį vamzdį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-105-699/2016, 2K-295- 719/2018, 2K-147-489/2021). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad išankstinio susitarimo apiplėšimo tikslu panaudoti vieno iš nuteistųjų rankovėje turėtą metalinį vamzdį nebuvo, pats metalinis vamzdis žmogaus žalojimui nebuvo panaudotas. Susitarimas dėl vykdytinų veiksmų 1997 m. lapkričio 3 d. nusikaltimo metu buvo pakankamai aiškiai iš anksto apibrėžtas, o duomenų apie tai, jog M. B. buvo žinoma, jog jo bendrininkas apiplėšimo metu rankovėje turėjo ir ketino apiplėšimo metu panaudoti metalinį vamzdį, 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendyje nėra.
3.4. Atstovo teigimu, 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už plėšimą, padarytą pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą. Kadangi plėšimas 1997 m. lapkričio 3 d. buvo įvykdytas grupės iš anksto susitarusių asmenų, vien šio kvalifikuojančio požymio pakako, kad nuteistųjų veiksmai būtų kvalifikuoti pagal BK 272 straipsnio 2 dalį. Papildomai kiekvieno asmens plėšimo metu įvykdyti veiksmai vertinami nebuvo. Taip pat kaip galimas vykdytojo ekscesas nebuvo vertinamas ir vieno iš nuteistųjų rankovėje turėto metalinio vamzdžio panaudojimas pastumiant ir pargriaunant nukentėjusiąją, kuri net nenurodė, kad prieš ją buvo panaudotas metalinis vamzdis. Visgi, jeigu nagrinėjant skundą kiltų abejonių dėl išankstinio susitarimo turinio dėl metalinio vamzdžio panaudojimo plėšimo metu, šiuo atveju itin svarbus ir baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
4. M. B.
Motyvuojamoji dalis
atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. B. atstovo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas prašymas perkvalifikuoti M. B. padarytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, yra pagrįsta ir teisėta.
6. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
7. Nuo 2008 m. M. B. dirba (duomenys neskelbtini) mokytoju, todėl reikalavimas turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą) pagal vykdomą veiklą keliamas ir jam. Vis dėlto, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo metu M. B. yra draudžiama verstis tiesioginį kontaktą su vaikais turinčia veikla, atsižvelgiant į tai, kad jis yra teistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, padarymą nepaisant to, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę jis yra atlikęs ir teistumas už šios nusikalstamos veikos padarymą yra išnykęs.
8. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nagrinėjamu atveju M. B., kaip minėta, yra atlikęs nuosprendžiu paskirtą bausmę, teistumas išnykęs. Šios aplinkybės formaliai nesudarytų teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl asmens teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatų taikymo, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vis dėlto, susiklosčius specifinėms ir išskirtinėms aplinkybėms, net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo nuteistam asmeniui. Priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-627/2025).
9. M. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį už tai, kad 1997 m. spalio 15 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, būdamas girtas, užpuolė asmenį, kurio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, pagriebė rankomis už kaklo, pargriovė ant žemės, tąsė už plaukų tuo atimdamas galimybę priešintis ir užvaldė rankinę su joje buvusiais daiktais. Taip pat 1997 m. spalio 21 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas pakartotinai ir grupėje iš anksto susitarusių asmenų, užpuolė asmenį, kurio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: sudavus smūgį į krūtinės kairę pusę, pargriovė ant žemės ir užvaldė rankinę su joje buvusiais daiktais. Taip pat 1997 m. spalio 30 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas pakartotinai ir grupėje iš anksto susitarusių asmenų, užpuolė asmenį panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą: suduodamas smūgį į nugarą ir į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pasikėsino užvaldyti nukentėjusiosios rankinę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Taip pat 1997 m. spalio 30 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinai, užpuolė asmenis ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiųjų turtą. Taip pat 1997 m. spalio 30 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinai, užpuolė asmenis ir panaudodamas smurtą, sukeldamas nukentėjusiesiems sužalojimus, užvaldė asmenų daiktus. Taip pat 1997 m. lapkričio 3 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas pakartotinai ir grupėje iš anksto susitarusių asmenų, užpuolė asmenį panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą: papurškė dujų į veidą, pargriovė ant žemės, sudavė smūgius rankomis ir metaliniu vamzdžio gabalu, ir užvaldė svetimą turtą.
10. Nuosprendžio priėmimo metu 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje nusikalstama veika (plėšimas, padarytas pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą) pagal 1961 m. BK 8¹ buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (už šį nusikaltimą buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 4 iki 10 metų su bauda arba be baudos). 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo nustatyta, kad pagal skundu prašomą perkvalifikuoti BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tokia nusikalstama veika laikoma apysunkiu nusikaltimu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju M. B. padaryta nusikalstama veika negali būti perkvalifikuojama į BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi 1997 m. lapkričio 3 d. įvykdyto plėšimo metu buvo panaudotas metalinis vamzdis, o tai yra kvalifikuojantis BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas plėšimo sudėties požymis (tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą). Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad M. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, priskiriamo sunkiems nusikaltimams, požymius. Nors šiuo metu galiojanti BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija sumato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų, o tai, lyginant su 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalimi, švelnina nuteisto asmens teisinę padėtį, tačiau nusikaltimo kategorija nekito, t. y. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika vis dar laikoma sunkiu nusikaltimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino M. B. atstovo prašymo, kadangi perkvalifikavus M. B. veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją, nusikaltimo kategorija nesikeistų ir pageidaujamos pasekmės nekiltų, t. y. neturėtų įtakos M. B. teisinei padėčiai.
11. Skunde atstovas akcentuoja, kad išankstinio susitarimo apiplėšimo tikslu panaudoti vieno iš nuteistųjų rankovėje turėtą metalinį vamzdį nebuvo, pats metalinis vamzdis žmogaus žalojimui nebuvo panaudotas, todėl vienas iš bendrininkų peržengė susitarimo ribas (vykdytojo ekscesas). Kaip pagrįstai skunde pažymėjo atstovas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, 2K-101-976/2019).Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl nuteisto asmens teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo. Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendis įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamu atveju apygardos teismas negali daryti intervencijos į įsiteisėjusį nuosprendį, nustatinėti ar keisti nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y. spręsti, ar 1997 m. lapkričio 3 d. įvykdyto plėšimo metu įvyko bendrininkų susitarimo ribų peržengimas (vykdytojo ekscesas). Nagrinėjamu atveju vykdytojo ekscesas Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendyje dėl 1997 m. lapkričio 3 d. epizodo nebuvo nustatytas, visų bendrininkų veiksmai, įskaitant ir M. B., kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, kiekvienam iš bendrininkų bent iš dalies realizavus dalį objektyviųjų plėšimo požymių.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o M. B. atstovo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
M. B. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.