Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2644-1087/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ (buvęs pavadinimas UAB „Kauno centro būstas“) ieškinį atsakovei S. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininko prievolės apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra nuosavybės teise jam priklausančios gyvenamosios patalpos, stogo remontą, įrodymų pakankamumo ir jų tinkamo vertinimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir remiasi jomis. Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 999.54 kv. m. , yra 13 butų ir 1 negyvenamoji patalpa. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. vasario – kovo mėn. bendru butų ir kitų patalpų savininkų rašytiniu sutarimu buvo nuspręsta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų asmeninėmis lėšomis būtų atlikti stogo remonto (keitimo) darbai, kuriuos atliks UAB „Mano būstas“ už 42 440,79 Eur su PVM; 1 kv. m. tenkanti suma – 46,84 Eur. Pastato, adresu (duomenys neskelbtini) šiferinės stogo dangos, lietaus sistemos pakeitimo darbai perdavimo priėmimo aktu perduoti 2018 m. birželio mėn. Atliktų darbų kaina – 42 440,79 Eur .

17. Butas / patalpa – butas su rūsiu 4,22 kv. m. pažymėtu R-1, bendras plotas 83,54 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. priklauso atsakovei S. Ž., nekilnojamojo turto registre įrašas padarytas 2018 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., e. b. l. 31-32). Atsakovė 2018 m. birželio 26 d. užsiregistravo varžytynėse (1 t., e. b. l. 147). Atsakovė butą su rūsiu bei dviejų ūkinių pastatų po 16/100 dalis įsigijo iš varžytinių už 64 800 Eur, buvęs savininkas – VĮ Turto bankas. Varžytynes vykdė antstolė S. V. (1 t., e. b. l. 144–145).

18. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog atsakovė savo veiksmais bei sudarytu turto pardavimo iš varžytynių aktu nepriėmė buvusio savininko VĮ Turto bankas neįvykdytų prievolių; antra, nei VĮ Turto bankas, kaip buvęs savininkas, prieš sudarant turto pardavimo iš varžytynių aktą, nei ieškovė UAB „Kauno centro būstas“, kaip kreditorius, jau po nuosavybės teisių įgijimo į butą, atsakovės neinformavo apie egzistuojantį stogo remonto (keitimo) įsiskolinimą; byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių sąskaitų siuntimą atsakovei; teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nesivadovavo prievolinius santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis (1 t., e. b. l. 184-190).

Dėl reikalavimo priteisti skolą už gyvenamojo namo stogo remontą

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektais - juos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti privalomuosius reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remonto metu galiojęs Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatė gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo tvarką, bei daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašą. Šio akto 99 straipsnis numato, kad namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai [9.2]. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra pripažįstamas pagrindine namo konstrukcija CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovei tenka įstatyme įtvirtinta pareiga prisidėti prie jo būklės išlaikymo.

20. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas atsakovę nepagrįstai laiko ieškovės skolininke, nes atsakovė savo veiksmais bei sudarytu turto pardavimo iš varžytynių aktu nepriėmė buvusio savininko VĮ Turto bankas neįvykdytų prievolių, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepriklausomai nuo to, kad sprendimas dėl stogo remonto priimtas ir darbai atliki iki atsakovei tampant buto savininke, atsakovei įsigijus nuosavybės teise butą, atsirado pareiga mokėti už stogo remontą. Pažymėtina, jog atsakovei įsigijus butą namo stogo remonto naudą gauna atsakovė, todėl tai papildomai patvirtina atsakovės pareigą atlyginti išlaidas, tenkančias proporcingai savo daliai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aktualią praktiką nagrinėjamu klausimu, „namo remonto išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar buto ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai kvalifikuodamas šalių teisinius santykius.

21. Be to, iš byloje esančių butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenių matyti, jog mokestis už atliktus darbus turėjo būti paskirstytas per 9 mėnesius be pabrangimo. Taip pat nurodyta galimybė už darbus išsimokėti per terminą iki 6 metų, jei atskiri gyventojai pageidauja ir pasirašo išsimokėjimo sutartį (1 t., e. b. l. 95-96). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad buvęs buto savininkas VĮ Turto bankas būtų pasirašęs atskirą išsimokėjimo sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai buvo vykdomi 2018 m. birželio mėnesį (1 t., e. b. l. 111), atliktų darbų priėmimo aktas taip pat pateiktas 2018 metų birželio mėnesį (1 t., e. b. l. 160-162), kas reiškia, jog įmokų mokėjimas už stogo remonto darbus paskirstytas nuo 2018 metų liepos mėn. iki 2019 m. kovo mėn. Atsakovė butą iš varžytynių įsigijo ir nuosavybės teisę įregistravo 2018 metų rugpjūčio mėnesį (1 t., e. b. l. 29-30).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013 pažymėjo, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jų įgyvendinimo. Projektų įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė kiekvieną mėnesį teisėtai renka iš daugiabučio namo butų savininkų mokėjimus atsiskaitymui už namo stogo remontą, neginčijamas ir šių mokėjimų dydis. Kaip minėta, byloje kilo ginčas tik dėl to, kas turi padengti likutį atlikdamas mokėjimus ieškovei – atsakovė ar trečiasis asmuo VĮ Turto bankas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu (1 t., e. b. l. 144-145) šalys būtų susitarusios, jog visus mokėjimus, susijusius su namo stogo renovacija, priskirtus trečiajam asmeniui priklausiusiam ir atsakovei perleistam butui, mokės trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė paskaičiavo kasmėnesinius mokėjimus, susijusius su namo stogo renovacija, mokėtinus už laikotarpį nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. iki 2018 metų spalio 31 d. (1 t., e. b. l. 2). Nors pareiga atsiskaityti su ieškove atsirado iki atsakovei tapus buto savininke, tačiau prievolės vykdymo terminas nėra pasibaigęs. Atsakovei tapus buto savininke 2018 m. rugpjūčio 9 d. (1., e. b. l. 31), vėlesnius mokėjimus, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., privalo mokėti atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas, kad pastaruosius mokėjimus sumokėtų trečiasis asmuo, kuris nebėra atsakovei perleisto buto savininkas, nepagrįstas nei byloje esančiais įrodymais, nei aukščiau nurodytais teisiniais argumentais. Daugiabučio namo butų savininkai mokėjimus, kuriais dengiamos įmokos namo stogo renovacijai, ieškovei privalo sumokėti per nustatytą laikotarpį kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, kada buvo atlikta namo stogo renovacija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perimdamas buto nuosavybę iš buvusio savininko naujasis savininkas įgyja į perduotą butą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs buto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti priešingai.

24. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje yra pateikusi butų (patalpų) sąrašą pastate (1 t., e. b. l. 158-159), atliktų darbų priėmimo aktus (1 t., e. b. l. 160-162), bei butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenius (1 t., e. b. l. 87-104), kuriuose pateikta informacija apie atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą plotą, ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto (keitimo) darbų sąmatinę vertę, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti suma yra už faktiškai atliktus stogo remonto darbus, o apeliantės argumentas, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė turėjo gauti sąskaitas už suteiktas paslaugas, laikytinas neturinčiu įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, ieškovei pateikus įrodymus, kokiu pagrindu remiantis ginčo butui paskaičiuota mokėtina suma už stogo remontą, ir kuo remiantis yra prašoma priteisti šią sumą.

25. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog nei VĮ Turto bankas, kaip buvęs savininkas, prieš sudarant turto pardavimo iš varžytynių aktą, nei ieškovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ (buvęs pavadinimas UAB „Kauno centro būstas“, kaip kreditorius, jau po nuosavybės teisių įgijimo į butą, atsakovės neinformavo apie egzistuojantį stogo remonto (keitimo) įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

26. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015-12-01) reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Šių nuostatų 6.1 punkte numatyta, kad administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Administratorius turi teisę savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (6.3 punktas). Taip pat šių nuostatų 14 punkte numatyta, jog informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams internete bei namo skelbimų lentose.

27. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolei S. V. (kuri pardavė butą iš varžytynių atsakovei) nuosavybės teise priklauso vienas iš butų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), minėta antstolė dalyvavo balsavime dėl stogo remonto, todėl atsakovė turėjo galimybę žinoti apie įpareigojimą mokėti įmokas už stogo remontą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė buvo informavusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojus apie namo stogo remontą ne tik informaciniu pranešimu, parengtu 2018 m. birželio 4 d. (1 t., e. b. l. 111), tačiau ir anksčiau 2018 m. vasario 2 d. savo internetinėje svetainėje paskelbdama kvietimą pateikti pasiūlymą (duomenys neskelbtini) / stogo remontas pagal projektą (https://www.ebustas.lt/juridine-informacija?category=81&page=17) (CPK 179 straipsnis).

28. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde pati atsakovė nurodo, jog apžiūrėjo butą prieš varžytynes natūroje, jog vienas iš esminių kriterijų nusprendžiant įsigyti butą buvo naujas namo stogas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga yra tai, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė, turinti teisinį išsilavinimą, turėjo būti atidi ir rūpestinga, pasidomėti, ar nėra kitų įsipareigojimų, susijusių su iš varžytynių parduodamu turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat nenustatyta, jog atsakovė būtų kreipusis dėl informacijos apie perkamą butą pateikimo, ar kad tokią informaciją būtų atsisakyta atsakovei pateikti, todėl remiantis išdėstytu atsakovės argumentai, jog ji nebuvo informuota apie egzistuojantį stogo remonto (keitimo) įsiskolinimą, laikytini nepakankamais daryti priešingoms išvadoms nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

29. Apeliantės pateikta apeliacinės instancijos teismo praktika dėl skolos už stogo remonto išlaidas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-941-173/2015) nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi dėl skirtingų ratio decidenti, kadangi: a) joje pirkimo pardavimo sutarties pagrindu šalys susitarė, kad pardavėjai įsipareigoja apmokėti visus mokesčius už parduodamo daikto sunaudotą elektros energiją ir kitas eksploatacines išlaidas, susijusias su šio daikto eksploatacija ir priskaičiuotas iki sandorio sudarymo dienos, o šios bylos atveju atsakovė įsigijo butą iš varžytynių, susitarimo padengti visus įsiskolinimus, susijusius su parduodamu butu, šalys nesudarė; b) atsakovės nurodomoje byloje ginčo buto pardavėjams buvo žinoma pareiga mokėti kaupiamąsias lėšas stogo remontui, o šioje byloje namo gyventojai apskirtai nebuvo nutarę kaupti lėšas namo stogo remontui.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą (advokato ar advokato padėjėjo bylinėjimosi išlaidų) turėjimą, nėra jokių duomenų, kad advokatas ar advokato padėjėjas ruošė ieškinį šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, jog ieškovė byloje yra pateikusi įrodymus: 2017 m. vasario 14 d. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT”, kopiją; Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT” 2018 m. lapkričio 16 d. atliktų paslaugų priėmimo-pardavimo aktą, kuriame nurodyta, kad parengtas ieškinys atsakovei S. Ž. kaina 49,59 Eur, be PVM, (su PVM 60 Eur), advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT” 2018 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2018 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymo kopiją (1 t., e. b. l. 9-10, 12), todėl šie atsakovės argumentai taip pat laikytini nepagrįstais.

31. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų detaliau nepasisakoma, nes jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Ieškovės atstovė advokatė I. K. pateikė prašymą, reg. 2019 m. liepos 16 d. DOK-84744, pridėdama dokumentus dėl 80 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo (2 t., e. b. l. 4-5).

35. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 216,41 Eur (1,3 x 935,70 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018K3 – 935,70 Eur). Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš apeliantės priteistinos 80 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ iš atsakovės S. Ž. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.