Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1692-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2A-1692-619/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09508-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1692-619/2012Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-09508-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-03-02 šalys sudarė UAB „Kopranas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu sutarta, kad įmonės įstatinis kapitalas bus 100 000 Lt, ieškovui ir atsakovui įnešant po 50 000 Lt. Atsakovas neturėjo lėšų, todėl ieškovas pagal kasos pajamų orderius sumokėjo visą įstatinį kapitalą – 100 000 Lt, tame tarpe 50 000 Lt už atsakovą. Atsakovui negrąžinus ieškovui 50 000 Lt, pastarasis kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo nuosavybės teisę į 50 paprastųjų vardinių UAB „Kopranas“ akcijų, už kurias jis atsakovo vardu yra sumokėjęs 50 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas ieškovo reikalavimus atmetė, tačiau konstatavo, kad ieškovas yra sumokėjęs už atsakovą 50 000 Lt. Ieškovo nuomone, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 50 000 Lt sumą, kuri buvo sumokėta už atsakovą (b.l.2-3, 71-73).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovas dalį UAB „Kopranas“ įstatinio kapitalo sumokėjo pats, o ieškovo už jį apmokėtą dalį grąžino V. P.. Atsakovo teigimu, ieškovo minimi kasos pajamų orderiai yra suklastoti, tuo tarpu pats ieškovas, nepagrįstai reikalaudamas pinigų iš atsakovo, elgiasi nusikalstamai. Be to, pasak atsakovo, būtent UAB „Kopranas“ turėtų teisę reikalauti įstatinio kapitalo dalies iš atsakovo kaip akcininko, o ne ieškovas.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnutinai. Teismas priteisė iš atsakovo A. K. ieškovui V. P. 50 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-05-25 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-302/2010 nustatyta, kad už visas UAB „Kopranas“ akcijas ieškovas sumokėjo savo vardu, taip įvykdydamas ir atsakovo prievolę sumokėti 50 000 Lt įstatinio įmonės kapitalo pagal 2005-03-02 UAB „Kopranas“ steigimo sutartį. Atsakovui už ieškovo sumokėtas pinigines lėšas nuosavybės teise perėjo 50 vnt. UAB „Kopratas“ akcijų. Ieškovui įvykdžius atsakovo prievoles UAB „Kopratas“, atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui minėtą sumą (CK 6.50 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-09 d. teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais, apie kurių suklastojimą nagrinėjant šią civilinę bylą pareiškė atsakovas. Teismas rėmėsi ieškovo pateiktu kasos pajamų orderiu KOP Nr. 17, kuriame nurodyta, jog šiuo orderiu į UAB „Kopranas“ kasą ieškovas įnešė 50 000 Lt grynais. Atsakovas, kadangi jis vedė visą įmonės buhalteriją pateikė į bylą kasos pajamų orderio KOP Nr. 17 kvito kopiją, kurioje nurodyta kita informacija, t.y. jog į įmonės kasą iš UAB „Individualių namų inžinerinės sistemos“ priimti 37 Lt, be to atsakovas pateikė teismui įrodymus apie tai, jog dėl UAB „Kopranas“ dokumentų klastojimo (įskaitant aukščiau paminėtą) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate. Esant šioms aplinkybėms, teismas privalėjo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą remiantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., nes toks prašymas teismui buvo pateiktas, tačiau bylos nestabdė, o rėmėsi suklastotu pajamų orderiu. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui už jo neva įmokėtus grynuosius pinigus į bendrovės kasą. 2005-03-02 ieškovas ir atsakovas sudarė UAB „Kopranas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu sutarta įsteigti bendrovę, šalims suteikti po 50 proc. jos akcijų, kiekvienai šaliai lygiomis dalimis apmokėti įmonės įstatinį kapitalą, sudarantį 100 000 Lt. Pagal steigimo sutarties 12 p. steigėjai „įgalioja ieškovą bendrovės vardu atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke bei į ją įnešti steigėjų surinktus akcijų apmokėjimo įnašus“, ką ieškovas atliko. Pagal steigimo sutarties ir LR AB įstatymo nuostatas nuo bendrovės įregistravimo momento bendrovei atsiranda prievolė perduoti akcijas steigėjams, kas reiškia, jog prievolę sumokėti už akcijas akcininkas privalo įvykdyti emitentui – bendrovei, t.y. akcijų pardavėjui (CK 6.305 str. 1 d.). Kai bendrovė yra įregistruota nustatyta tvarka, tačiau akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, bendrovė turi teisę nustatyta tvarka anuliuoti akcijas. Taigi, reikalauti apmokėti už akcijas turi teisę bendrovė, tačiau tokio reikalavimo UAB „Kopranas“ nėra pareiškusi, nes atsakovas sumokėjo bendrovei už jam priklausančias akcijas. Apelianto nuomone, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neturėjo teisės priiminėti sprendimų už atsakovą, t.y. atsakovui nuspęsti apmokėti už akcijas ar ne, ši pareiga yra asmeninė atsakovo, dėl ko ieškovas mokėti už atsakovą neturėtų.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – rėmėsi rašytiniais įrodymais – kasos pajamų orderiais, apie kurių suklastojimą atsakovas yra pareiškęs ir dėl šių dokumentų klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl buvo pagrindai civilinės bylos stabdymui pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p..

Atsižvelgiant į tokius apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymo vertinimo, būtina atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų turinį bei taikymo ypatumus nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-302/2010 yra nustatyta, kad už visas UAB „Kopranas“ akcijas ieškovas sumokėjo savo vardu ir ši aplinkybė remiantis CPK 182 str. 2 d. yra laikytina įrodyta, todėl jos tirti papildomai nereikia. Šiuo atveju teismas laikė nustatytu, kad ieškovas pats vienas sumokėjo visą UAB „Kopranas“ steigimo sutartyje numatytą įmonės įstatinį kapitalą, kuris sudaro 100 000 Lt, taip įvykdydamas ir atsakovo prievolę sumokėti 50 000 Lt įstatinio kapitalo pagal 2005-03-02 d. UAB „Kopranas“ steigimo sutartį. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pagal CPK 182 str. 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų „įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys“ (prejudiciniai faktai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-302/2010 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo UAB „Kopranas“ dėl nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje yra konstatuota, jog visos UAB „Kopranas“ akcijos apmokėtos pilnai, tiek ieškovo vardu registruotos, tiek atsakovo vardu registruotos akcijos bei nustatyta aplinkybė, jog ieškovas už visas akcijas sumokėjo savo vardu. Ši nustatyta aplinkybė yra prejudicinis faktas, kurios nereikia įrodinėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu, kad ieškovas sumokėjo už atsakovui priklausančias akcijas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 1 d. 3 p. nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Kopranas“ dokumentų klastojimo. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 6 straipsnio pirmąją dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, prokuroras kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga gali perduoti teismui (BPK 220 str. 1 d.), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. CPK 163 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.). Taigi prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai, todėl kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 10-17-S-20701 patvirtina, kad dėl A. K. pareiškimo dėl dokumentų klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis yra tęsiamas (b.l. 93, 94). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota teismui ir byla yra nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką bylos sustabdymo klausimu, sprendžia, kad nėra laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 1 d. 3 p. nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Kopranas“ dokumentų klastojimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad reikalavimą apmokėti už akcijas turi bendrovė, šiuo atveju UAB „Kopranas“, tačiau tokio reikalavimo bendrovė nėra ir nebuvo pareiškusi ir jokių susitarimų dėl pinigų skolinimo ar pinigų grąžinimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo, kas reiškia, jog jokių paskolinių santykių tarp šalių nebuvo ir ieškovas neturėjo teisės priiminėti sprendimų už atsakovą, t.y. nuspręsti apmokėti už bendrovės akcijas ar ne. Teisėjų kolegija atmeta šiuo apelianto argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Atsakovui už ieškovo sumokėtas pinigines lėšas perėjo 50 vnt. UAB „Kopranas“ akcijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis CK 6.50 str. ieškovas, įvykdęs už atsakovą jo pareigą sumokėti 50 000 Lt UAB „Kopranas“ įstatinio kapitalo, turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo 50 000 Lt (CK 6.50 str.). Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.). Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 7.35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 163). Kadangi procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą (b.l.206), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, į valstybės biudžetą šiuo atveju nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., nutaria: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Dalia Kačinskienė Virginijus Kairevičius