- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-247-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kopranas“
- Advokatai
- Ramunė Dulevičienė
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. K. , tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kopranas“, dėl nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo nuosavybės teisę į UAB „ Kopranas“ 50 paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 000 Lt.
Nurodė, kad su atsakovu A. K. steigė UAB „Kopranas“, 2005-03-02 šalių pasirašytoje bendrovės steigimo sutartyje buvo numatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas bus 100 000 Lt, buvo susitarta, kad šalių įnašai bus po 50 000 Lt. Pradinį 25 proc. įnašą,-25 000 Lt, į banko kaupiamąją sąskaitą sumokėjo ieškovas, nes atsakovas teigė tuo metu neturėjęs pinigų. Steigimo sutartyje buvo numatyta, kad visos akcijos turi būti apmokėtos iki 2005-04-01, tačiau 2005-03-09 ieškovas vėl sumokėjo ir už save ir už atsakovą, įnešdamas į bendrovės kasą 20 000 Lt, nes atsakovas vėl teigė neturintis pinigų. Siekiant išvengti bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, bendrovės įstatų ir akcijų nominalios vertės keitimo ar anuliavimo, bei atsižvelgdamas į gerus tarpusavio santykius, ieškovas 2005-11-02 įnešė į bendrovės kasą dar 55 000 Lt (kasos pajamų orderis KOP Nr. 17). Vėliau su atsakovu atsirado nesutarimų dėl bendrovės valdymo. Dėl esminių darbo drausmės pažeidimų UAB „Kopranas“ darbo santykius su atsakovu nutraukė. Anksčiau dėl teisių į akcijas pripažinimo ieškovas nesikreipė, nes tarp šalių buvo geri santykiai, jis tikėjosi, kad atsakovas apmokės savo akcijų dalį. Kadangi visą akcijų emisijos kainą sumokėjo ieškovas, faktiškai jis įsigijo visas UAB „Kopranas“ akcijas.
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005-03-03 ieškovas, pasirašydamas bendrovės steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą, besąlygiškai pripažino atsakovą UAB „Kopranas“ akcininku, nes pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ( toliau tekste -ABĮ) 8 str. 1 d. bendrovės steigimo sutartis yra kartu ir akcijų pasirašymo (pirkimo-pardavimo sutartis). Pagal ABĮ 40 str. visos akcijos yra vardinės, pagal Civilinio kodekso 4.93 str. draudžiama reikalauti, kad savininkas prieš savo valią perleistų ar sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe. Atsakovas pareiškė, kad bendrovė įsteigta teisėtai ir yra įregistruota, o jis prisiėmė ir turi visas akcininko teises ir pareigas, o savo prievolę bendrovei (emitentui) pagal prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Atsakovo nuomone ieškovas savo rizika ir iniciatyva įvykdė (ar iš dalies įvykdė) prievolę (ar tariamą prievolę) už atsakovą įnešdamas pinigus į bendrovės sąskaitą ar kasą, tačiau jokių piniginių reikalavimų nepareiškė (CK 6.50 str.).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas tapo steigiamos bendrovės akcijų pirkėjais būtent 2005-03-02, kai buvo sudaryta bendrovės steigimo sutartis, kuria šalims teko po 50 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, nes ji kartu yra ir akcijų pasirašymo sutartis.
Teismas, vadovaudamasis ABĮ 45 str. 12 d., konstatavo, kad nei bendrovė, nei ieškovas iki 2006-04-01, tai yra kaip to reikalauja įstatymas, jokių šioje normoje įvardintų veiksmų neatliko (bendrovė neperleido akcijų kitų asmenų nuosavybėn, nesumažino įstatinio kapitalo), įrodymų apie tokias aplinkybes teismui nepateikė ( CPK 178 str.). Teismas tai greta su steigimo sutarties pasirašymu vertino, kaip atsakovo pripažinimą pilnateisiu bendrovės akcininku.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodomas aplinkybes, kad pagal 2005-03-09 ir 2005-03-15 kasos pajamų orderius Nr. KOP 01 ir Nr. KOP 02 ir 2005-11-02 kasos pajamų orderį Nr. KOP 17 į UAB „Kopranas“ kasą įnešė 75 000 Lt, todėl kartu su pirmuoju 25 000 Lt įnašu jis yra pats apmokėjęs už visas bendrovės akcijas ( 14-17 b.l), sprendė, kad pagrįstų abejonių kelia grynųjų pinigų įnešimo į bendrovės kasą aplinkybės. Teismas nurodė, kad dėl atsakovo pateiktų kasos pajamų orderių neatitikimo ieškovo pateiktam kasos knygos išrašui ir ieškovo pateiktiems kasos pajamų orderiams šalys jokių pareiškimų neturi ( CPK 185 str. 1 d.), tačiau teismas spręsdamas ginčą jais nesiremia (CPK 202 str.). Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbūs šalių veiksmai tiek steigiant bendrovę, tiek vėliau vystant jos veiklą. Teismas ieškovo paaiškinimus dėl delsimo spręsti akcijų apmokėjimo klausimą laikė akivaizdžiai nepagrįstais, nes ilgą laiką, tai yra nuo 2005-03-02 iki 2009-02-23 nei bendrovė, nei ieškovas atsakovui jokių pretenzijų dėl akcijų nereiškė, abi ginčo šalys šiuo atveju veikė kaip verslininkai, tai yra privalėjo suprasti ir prisiimti savo veiksmų riziką.
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino ir visiškai nevertino bylai esminės reikšmės turinčių aplinkybių, patvirtintų dokumentiniais įrodymais – buhalterinės apskaitos dokumentais, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo bei reikalavimą objektyviai išnagrinėti bylą, o taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
Apeliantas nurodo, kad teismas, atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą taikydamas Civilinio kodekso 4.93 straipsnį, tačiau nemotyvavo, kodėl ir kokia apimtimi ši norma taikytina sprendžiant ginčą tarp šalių. Teismas taikė Akcinių bendrovių įstatymo 8 str. 1 d., 40 str. 1 d., 45 str. 12 d., tačiau jos iš esmės reguliuoja ne akcininkų tarpusavio santykius, o bendrovės ir bendrovės akcininko santykius dėl akcijų apmokėjimo/neapmokėjimo.
Teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes per nustatytą laikotarpį nei emitentas, nei ieškovas neatliko veiksmų, kuriuos turėtų tokiais atvejais atlikti pagal Akcinių bendrovių įstatymo 45 str. 12 d., yra teisiškai ydinga, nes ši norma nėra taikoma bendrovės steigimo stadijoje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė tarp šalių kilusio ginčo teisinius santykius. Teismas pirmiausia turėjo nustatyti ar už bendrovės išleistas akcijas yra apmokėta, kas apmokėjo už akcijas, kodėl ieškovas sumokėjo už bendrovės atsakovo pasirašytas akcijas, ir spręsti kaip ginčą, kilusį tarp dviejų į ginčo turtą pretenduojančių savininkų. Teismas visiškai netyrė UAB „Kopranas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie padėtų išsiaiškinti, kas faktiškai sumokėjo už akcijas, taip pat trečiojo asmens pozicijos, kad už atsakovo akcijas sumokėjo ieškovas. Teismas nevertino byloje esančių šalių raštų dėl skolos grąžinimo arba akcijų perdavimo ieškovui ir padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas jokių pretenzijų dėl apmokėtų atsakovo akcijų atsakovui nereiškė.
Teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir nepasisakė, kodėl netiria byloje surinktų dokumentinių įrodymų. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 185, 200, 202, 259, 263 straipsnius, 270 straipsnio 4 d. reikalavimus, nes iš teismo sprendimo neaišku, kokias aplinkybes teismas laiko nustatytomis ir kaip jas vertina, kokius įrodymus atmeta, kodėl tam tikrų įrodymų ir kurių būtent nevertina.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ABĮ 45 str. 12 d. ir nustatė, kad bendrovė neįgijo atsakovo pasirašytų bendrovės akcijų, ir konstatavo, kad bendrovė ir ieškovas pripažino atsakovą pilnateisiu bendrovės akcininku. Taigi tokiu būdu buvo nustatyta atsakovo nuosavybės teisė į bendrovės akcijas.
Teismas pagrįstai taikė CK 4.93 str., kuriame nustatyta savininko teisių apsauga. Ieškovas, būdamas akcininku, neturi jokios teisės reikalauti, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į kito akcininko turimas akcijas. Tokią teisę ABĮ numatytais atvejais turi tik bendrovė.
Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir padarė tinkamą išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas.
Teismas ištyrė bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju svarbūs šalių veiksmai tiek steigiant bendrovę, tiek vėliau vystant jos veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas V. P. ir atsakovas A. K. 2005-03-02 pasirašė bendrovės steigimo sutartį, pagal kurią sutarė steigti UAB „Kopranas“ su 100 000 Lt įstatiniu kapitalu, kuris padalintas į 100 paprastųjų vardinių 1000 litų nominalios vertės akcijų. Ieškovas su atsakovu formuodami įstatinį kapitalą įneša po 50 000 litų ir įsigyja po 50 paprastųjų vardinių akcijų (b.l. 8-9). Ieškovas vykdydamas steigimo sutarties 13 p. įgaliojimus į bendrovės vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą banke 2005-03-03 įnešė 25 000 Lt akcijų pradinio apmokėjimo įnašus (b.l. 14). Tą pačią dieną įvyko UAB „Kopranas“ steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo abu akcininkai ir buvo nutarta, kad visos akcijos pasirašytos, pradinės įmokos, numatytos steigimo sutartyje, apmokėtos; taip pat nutarta, kad bendrovei vadovauja vienasmenis valdymo organas – direktorius, kuriuo paskirtas ieškovas V. P. (b.l. 6-7). Ieškovas 2005-03-09 ir 2005-03-15 už įsigytas akcijas pagal bendrovės steigimo sutartį į bendrovės kasą įmokėjo po 10 000 Lt (b.l. 15-16), o 2005-11-02 tokiu pačiu būdu įmokėjo 55 000 Lt įnašą už akcijas (b.l. 17). Tokiu būdu visos bendrovės akcijos tapo apmokėtomis (ABĮ 8 straipsnio 2-7 p. , 2003-12-30 įst red.).
Ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į atsakovui priklausančias akcijas, kadangi už šias akcijas, tame tarpe ir už akcijas, kurios yra atsakovo vardu, sumokėjo ieškovas. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Šalys pasirašę UAB „Kopranas“ steigimo sutartį (b.l. 8-9), kuri kartu yra ir akcijų pasirašymo sutartis, nes pagal ABĮ 8 straipsnio 1 d. (2003-12-30 įst.red.) įmonės steigėjai atskiros akcijų pasirašymo sutarties nesudaro, įgijo teisę įsigyti po 50% bendrovės akcijų. Steigiamojo akcininkų susirinkimo metu abu akcininkai nutarė (pripažino), kad visos akcijos pasirašytos, pradinės įmokos, numatytos steigimo sutartimi, yra apmokėtos (b.l. 6-7), tą patvirtina ir mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad steigiamojoje sutartyje nurodytas asmuo V. P. 2005-03-03 sumokėjo 25 000 Lt arba apmokėjo 25% įmonės įstatinio kapitalo. UAB „Kopranas“ ieškovo ir atsakovo vardu yra atidarytos vertybinių popierių sąskaitos (b.l. 44-46), kuriose nurodyta, kiek akcijų turėjo įmonės steigimo metu abu akcininkai. Sutinkamai su ABĮ 40 straipsnio 9 p. nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Tokiu būdu, po įmonės steigimo sutarties pasirašymo ir apmokėjimo už akcijas nemažiau kaip ¼ akcijų nominalios vertės, įsigytos akcijos yra šalių nuosavybė. Iš ieškovo pateiktų kasos pajamų orderių kvitų matyti, kad V. P. į įmonės kasą per tris kartus įmokėjo 75 000 Lt įnašo už akcijas (b.l. 15-17), t.y. visos UAB „Kopranas” buvo apmokėtos pilnai, tiek ieškovo vardu registruotos, tiek atsakovo vardu registruotos akcijos. Kad visos akcijos buvo apmokėtos tarp šalių ginčo nekilo. Visų akcijų apmokėjimą liudija jau minėtos vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos šalių vardu (b.l. 44-46), akcininkų registracijos žurnalas (b.l. 47-50). Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė sprendime motyvus, kad atsakovo vardu jo sąskaitoje apskaitomos akcijos nebuvo anuliuotos, kaip neapmokėtos ir nebuvo įvykdyti kiti veiksmai numatyti ABĮ 45 straipsnio 12 d., nei įmonės įstatiniam kapitalui, nei kitam akcininkui nekilo minėtame straipsnyje numatytos pasekmės. Iki ieškinio į teismą pateikimo dienos bendrovė veikė kaip dviejų akcininkų, turinčių lygias dalis akcijų, valdoma įmonė, bent jau šalys kitų įrodymų neteikė. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šalių ginčo santykiams netaikomas ABĮ 45 straipsnio 12 d. nuostatos dėl to, jog šios nuostatos taikomos ne įmonės steigimo metu esančioms akcijoms įsigyti, o akcijoms, kurios išleistos didinant įmonės įstatinį kapitalą, įsigyti. Minėto įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose įmonės steigimą ir steigiant įmone akcijų pasirašymą, nėra reglamentuotos pasekmės, kurios atsiranda akcininkui, įmokėjusiam pradinę įmoką už akcijas, neapmokėjusiam visos akcijos kainos, tokiam atvejui įstatymo leidėjas nėra numatęs specialių nuostatų ir pasekmių, todėl taikomos būtent nuostatos, numatytos ABĮ 45 straipsnio 12 d.
Atsakovui priklausanti nuosavybė UAB „Kopranas“ 50 paprastų vardinių akcijų negali būti atimta prieš jo valią, išskyrus įstatymų numatytais atvejais. Ieškovas prašydamas pripažinti jam nuosavybę į atsakovo nuosavybėje esančias akcijas tokio įstatymo numatytų atvejų, kad akcijos turėtų būti pripažinta jo nuosavybe, nenurodė.
Kolegija nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovas apmokėjo savo vardu tiek jam, tiek ir atsakovui priklausančias akcijas. Kaip jau minėta aukščiau, tiek pradinį įnašą už ¼ dalį visų UAB „Kopranas“ akcijų, tiek ir likusią akcijų vertę 75 000 Lt apmokėjo ieškovas savo vardu, ką patvirtina mokėjimo nurodymas (b.l. 14) ir trys kasos pajamų orderių kvitai (b.l. 15, 16, 17). Teismas nurodė, kad pagrįstų abejonių kelia grynųjų pinigų įnešimo į bendrovės kasą aplinkybės, nes liudytoja apklausta buvusi įmonės vyr. buhalterė B. A. parodė, kad ji surašė ir pasirašė kaip įmonės vyr. buhalterė kasos pajamų orderių kvitus (b.l. 15, 16, 17), tačiau grynųjų pinigų ji nematė. Teismo nurodyta aplinkybė neduoda pagrindo abejoti rašytinio įrodymo patikimumu, nes pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 3 p. nuostatą pinigus iš ūkio subjektų, gyventojų pagal kasos pajamų orderį priima kasininkas, kuris priėmęs pinigus išduoda kasos pajamų orderio antrą egzempliorių arba jo kvitą, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris ir pinigus priėmęs kasininkas. Nagrinėjamuose orderiuose liudytoja pasirašė už vyr. buhalterį, ji pinigų nepriiminėja, pinigus priiminėja kasininkas, todėl liudytoja galėjo pinigų ir nematyti. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti kasos pajamų orderio kvitai atitinka visus keliamus tokiam dokumentui reikalavimus (Taisyklių 11p.), t.y. jie tinkamai užpildyti, juose yra visi rekvizitai, nurodyti kokiu pagrindu priimti pinigai taip pat ir dviejų asmenų įmonės vyr. buhalterio ir kasininko parašai, kolegija neturi pagrindo abejoti šių dokumentų pagrįstumu. Pastebėtina, kad pinigų priėmimo operacija pagal šiuos tris kvitus įforminta tinkamai – išrašytas ir kasos pajamų orderis, kuris pasirašytas vyr. buhalterės bei kasininko, operacija įrašyta į kasos knygą (b.l. 101-102), kaip tai numatyta Taisyklių 10 p. 2 d. ir 16 p. Be to, teismas spręsdamas, kad visos bendrovės akcijos yra apmokėtos, padarė nelogišką išvadą, jog apmokėjimas akcijų V. P. vardu kelia abejonių, nes teismas nelaikė atsakovo pateiktų įrodymų apie akcijų apmokėjimą tinkamais. Pastarojo pateikti kasos pajamų orderio kvitai Nr. 2 ir Nr. 99 (b.l. 149, 152) negali būti pripažinti tinkamu įrodymu įrodančiu pinigų mokėjimą, kadangi šie kvitai neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų Taisyklių 3 p., jis nėra pasirašytas įmonės buhalterio, vietoje įmonės kasininko ir vietoje buhalterio pasirašė kvite vienas asmuo pats atsakovas. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė kasos pajamų orderio ir išrašo iš kasos knygos, kurie įrodo, jog pinigai buvo apskaityti įmonėje (Taisyklių 10 p. 2 d., 16 p.). Dėl išdėstyto teismo sprendimo motyvai, jog abejotinas pinigų sumokėjimas už akcijas ieškovo vardu yra keistini, nurodant, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, jog už visas akcijas jis sumokėjo savo vardu, yra nustatyta. Toks pakeitimas sprendime motyvų iš esmės nekeičia sprendimo, kuriuo netenkintas reikalavimas dėl nuosavybės į akcijas pripažinimo, dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, išskyrus aptartą aukščiau motyvą dėl nustatyto atsiskaitymo už akcijas fakto, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su advokato pagalba atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt, bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 8,50 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Nustatytas išlaidų dydis už advokato pagalbą neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Kitoje dalyje šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. P. A. K. naudai 1 000 Lt ir 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.