- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-5061-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02493-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Trečiasis asmuo
- L. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- G. J., L. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Laura Daumantaitė, Vytenis Gubavičius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiajam suinteresuotam asmeniui L. R. bei jos ir R. R. atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir L. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. R., R. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymą Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-10-15 išduotą leidimą Nr. LSNS-21-191015-00570.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės taryba 2007-12-06 sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detalųjį planą.
Iš byloje pateiktų duomenų pareiškėjai sužinojo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-10-15 išdavė leidimą Nr. LSNS-21-191015-00570 pagal 2019 metais MB „Archihauzas“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (6.1) Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini)naujos statybos projektas. Neypatingas statinys. (Savavališkos statybos padarinių šalinimas)“ projektą (toliau – ir Leidimas) ir kad Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) yra atliekamas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 144 punkte nustatytas patikrinimas.
Pareiškėjų nuomone, dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019-05-06 įsakymu Nr. A-1551 neteisėtai atliko detaliojo plano koregavimą, neteisėtai tokio akto pagrindu buvo išduotas ir Leidimas, todėl pareiškėjai prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymą Nr. A-1551 ir jo pagrindu išduotą Leidimą.
Pareiškėjai yra atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 2 (buv. (duomenys neskelbtini)) kaimynai, suinteresuoti asmenys, savo teises ginantys visuose teismo procesuose, kuriuose buvo sprendžiami atsakovės savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai, ir savo teises ginantys dėl jų interesų pažeidimo atsakovei išdavus skundžiamą Leidimą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymu Nr. A-1551 atlikto detaliojo plano koregavimą pareiškėjai ginčija šiais aspektais: kad apie koreguojamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą paskelbta nebuvo nei TPDRIS, nei Savivaldybės interneto svetainėje (buvo paskelbtas tik priimtas direktoriaus įsakymas), o pareiškėjai, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkai, taip pat nebuvo informuoti raštu, todėl jiems buvo eliminuota bet kokia teisė susipažinti su pakoreguotu detaliuoju planu, pareikšti pastabas dėl jų teisių ir interesų pažeidimo, nes apie patvirtintą detaliojo plano korektūrą bei išduotą Leidimą sužinojo tik po visų procedūrų pabaigos. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019-11-07 gauta skundžiamo direktoriaus įsakymo rengimo medžiaga. Taigi, skundžiamu administracijos direktoriaus įsakymu buvo pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės normos bei pareiškėjų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, įstatymais suteiktos teisės dalyvauti detaliajame planavime ir jo koregavime, o taip pat įstatymu suteiktomis priemonėmis apsaugoti savo teisėtus interesus.
Kitas aspektas yra tai, kad prašomas panaikinti direktoriaus įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, nes priimtas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą, numatantį, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, yra privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).
Kaip matyti iš detaliojo plano korektūros brėžinio, direktoriaus įsakymu buvo pakeista užstatymo zona, pažymint planuojamą 8,5 m aukščio statinių statybos zoną ir 10 m aukščio statinių statybos zoną. Iš brėžinio matyti, jog atstumas nuo užstatymo zonos iki pareiškėjų J. žemės sklypo ribos yra 1,5 m. Vadinasi, toks detaliojo plano sprendinio pakeitimas, neišlaikant pirmiau minėto STR reikalavimo atstumui iki sklypo ribos, negalėjo būti atliktas be J., kaip gretimo žemės sklypo savininkų, rašytinio sutikimo. Tokio sutikimo J. nėra davę, apie vykdomą detaliojo plano korektūrą informuoti nebuvo, juo labiau kad dar 2018-09-11 prašymu J. buvo informavę Kauno miesto savivaldybės administraciją (architektūros skyrių, įskaitant ir šį detaliojo plano koregavimą patvirtinusią Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Urbanistikos poskyrio vyriausiąją specialistę M. V.), kad jokio sutikimo R. dėl statybos ant sklypo ribos nėra davę ir neketina duoti, o Kauno apygardos teismas 2017-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017 yra konstatavęs, kad 2007-07-16 J. sutikimas dėl statybos ties sklypo riba yra dėl 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių, bet ne dėl 2007-07-16 detaliojo plano sprendinių.
Taigi, teismui pripažinus, kad J. sutikimo statyti statinius ties sklypo riba nėra, nesant J. sutikimo statinių statybai arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos, direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo pakoreguotas detalusis planas ir pakeista užstatymo zona, ir prieštarauja statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktui, ir pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus.
Prašomo panaikinti administracijos direktoriaus įsakymo ydingumą patvirtina dar ir tai, jog tokia detaliojo plano korektūra buvo atlikta remiantis teismo eksperto G. T. išvada, kad jei detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodyti privalomieji reikalavimai nesutampa su brėžinyje nurodytais, pirmenybė teikiama reikalavimams, nurodytiems lentelėje. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-07 įsakymo Nr. A-3186, kuriuo buvo panaikintas 2016-05-17 įsakymas Nr. A-1445 dėl detaliojo plano koregavimo esant užstatymo tankio ir intensyvumo sprendinių kolizijai detaliojo plano grafinėje ir aprašomojoje dalyse, teisėtumo. Šioje byloje buvo pateikta ir vertinta teismo eksperto G. T. išvada, kad jei detaliojo plano pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje reikalavimai iš dalies nesutampa su brėžinyje nurodytais, pirmenybė turi būti teikiama reikalavimams, nurodytiems aprašomojoje lentelėje, ir kuria, kaip matyti koreguoto detaliojo plano pastaboje ir jo aiškinamajame rašte, buvo vadovaujamasi atliekant detaliojo plano koregavimą. Teismas, konstatavęs, kad tokiu atveju detaliojo plano koregavimas nelaikytinas technine klaida, ir pripažinęs, kad Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai panaikino savo įsakymą dėl detaliojo plano koregavimo, nepripažino G. T. išvados teisinga. Priešingai, jei teismas būtų laikęs G. T. išvadą teisinga, tokiu atveju detaliojo plano koregavimas būtų galimas dėl techninės klaidos. Taigi, teisės aktų reglamentavimas esant sprendinių kolizijai, kaip nurodo G. T., yra ne toks, nes įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017-04-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017 G. T. išvada buvo paneigta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėjo, kad 2019 metais atliekant detaliojo plano koregavimą 2015-01-23 Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas Nr. 8ST-(14.8.5)-67 niekaip negali būti laikomas sutikimu dėl gyvenamojo namo statybos ant valstybinės žemės sklypo ribos, o tai reiškia, jog skundžiamu direktoriaus įsakymu patvirtinta detaliojo plano korektūra yra neteisėta, t. y. detaliuoju planu buvo pakeista užstatymo zona ant žemės sklypo ribos ties taškais 8-11-12, atlikta neturint Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus sutikimo.
Nustačius Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymo Nr. A-1551 neteisėtumą, neteisėtas ir naikintinas yra ir šio įsakymo pagrindu išduotas išvestinis aktas – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-10-15 išduotas leidimas Nr. LSNS-21-191015-00570.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjai išsamiai nurodo chronologiškai vykusių teisminių procesų eigą ir priimtus procesinius sprendimus, taip pat išsamiai išdėsto ginčo teisinį reglamentavimą bei prašo patenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, išsamiai išdėstė ginčo teisinį reglamentavimą ir su ginču susijusią teismų suformuotą praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės taryba 2007-12-06 sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019-05-06 įsakymu Nr. A-1551 patvirtino detaliojo plano koregavimą, šio akto pagrindu buvo išduotas ir Leidimas.
Pareiškėjai įsitikinę, kad ginčo detaliojo plano koregavimu buvo pažeistos visuomenės informavimo procedūros bei procedūros informuojant juos asmeniškai bei detaliojo plano koregavimo sprendinius derinant su jais.
Skunde yra painiojamos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūros bei nurodomos tos teisės normos, kurios nėra taikomos ginčo atveju. Pažymėtina, kad administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas koreguojant ginčo detalųjį planą Taisyklių 318.3 punkte nustatyta tvarka bei 318.3.1 punkte įtvirtintu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 323 punkte aiškiai nustatyta, jog supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje. Ši tvarka netaikoma detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose. Tokiais atvejais skelbiama informacija visuomenei tik apie priimtą sprendimą, o ne apie rengiamą, pradedamą rengti ar panašiai. Todėl nagrinėjamu atveju Nuostatuose reglamentuotos procedūros neturi būti atliekamos, o pagal nurodytus teisės aktus pareiga informuoti visuomenę nustatyta tvarka keliama tik priėmus sprendimą.
Taisyklių 318.3 ir 323.1 punktuose numatyta, kad detaliojo plano koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, o tai ir buvo atlikta ginčo atveju, tačiau teisės nuostata nenumato reikalavimo suderinti ar gauti pritarimą dėl detaliojo plano koregavimo Taisyklių 318.3 punkto atvejais su kaimyninio žemės sklypo savininkais.
Pareiškėjų argumentai, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog apie koreguojamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą nebuvo paskelbta, o pareiškėjai, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkai, nebuvo informuoti raštu, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini bei atitinkamai nesudarantys teisinio pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu bei jį panaikinti.
Skunde nurodoma, kad Įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, kad toks įsakymas priimtas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą. Pirma, pažymėtina, kad pareiškėjų skunde nurodomas teisės aktas yra nebegaliojantis bei nebuvo galiojantis Įsakymo priėmimo metu (neteko galios 2017-01-01). Todėl vien jau šiuo motyvu pareiškėjų argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjai sutiko ir nelaikė, kad jų teisės yra pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. A-1551 patvirtintu ginčo žemės sklypų detaliuoju planu, kuriame buvo numatyta statybos zona ant pareiškėjų žemės sklypo ribos, vadinasi, pareiškėjai neprieštaravo statybai bet kokiu atstumu nuo jų žemės sklypo ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų, net ir numatant statybą ant sklypo ribos. Tačiau pareiškėjai skundu reiškia nepasitenkinimą, kai ginčo žemės sklypo detaliajame plane statybos zona yra patraukiama, t. y. atitolinama 1,5 m atstumu nuo pareiškėjų sklypo ribos, vadinasi, nebenumatant galimybės tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) savininkams statyti ant sklypo ribos – taigi, realiai pagerinant pareiškėjų padėtį leistinos užstatyti teritorijos gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini), Kaune) kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjai nuo 2007 m, kai buvo patvirtintas detalusis planas su statybos zona, leidžiančia statyti statinius ties pareiškėjų sklypo riba, neišlaikant normatyvinių atstumų, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neginčijo šio detaliojo plano ir administracinio akto, kuriuo jis buvo patvirtintas, nors mano, kad jie niekada nesutiko su galima statyba ties jų sklypo riba ir tokie sprendiniai pažeidžia jų teises.
Itin svarbi aplinkybė šioje byloje, kad ginčo detaliojo plano brėžinyje yra pareiškėjų, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) savininkų, sutikimai, kuriais buvo išreikštas sutikimas dėl detaliojo plano sprendinio – statybos zonos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, t. y. neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Tai patvirtina detaliojo plano brėžinyje pareiškėjo G. J. ir L. J. parašai ties įrašu „neprieštaraujame, kad būtų formuojamas užstatymo plotas, besiribojantis su mūsų sklypo riba“. Šiais sutikimais buvo išreikšta pareiškėjų valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų. Kaip matyti iš patvirtinto detaliojo plano brėžinio, užstatyti leidžiama teritorija (statybos zona) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės kraštinės dalyje yra pažymėta iki pat pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadinasi, pagal tokio detaliojo plano sprendinius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai turėjo teisę projektuoti bei atitinkamai statyti bet kurioje užstatyti leidžiamoje teritorijos (statybos zonos), pažymėtos detaliajame plane, vietoje, laikantis kitų privalomų rodiklių, t. y. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai suteikė teisę sklypo savininkams projektuoti ir statyti pažymėtos statybos zonos ribose tiek ties sklypo riba, tiek bet kokiu atstumu nuo jos.
Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje aiškiai matyti, kad statybos zonos dalis, besiribojanti su pareiškėjų žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri yra pažymėta raudonu brūkšniniu žymėjimu, yra atitraukiama nuo šios pareiškėjų žemės sklypo ribos mažiausiai 1,5 m atstumu (dalis 1,5 m atstumu, dalis didesniu atstumu), t. y. užstatyti leidžiama teritorija (pažymėta mėlynu brūkšniniu žymėjimu) trečiųjų suinteresuotų asmenų sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano korektūroje, kurią ginčija pareiškėjai, yra labiau atitolusi nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos, nei buvo numatyta 2007 m. patvirtintame detaliajame plane iki koregavimo, kurio pareiškėjai neginčijo.
Nagrinėjamoje byloje Įsakymu patvirtintu detaliojo plano koregavimu nebuvo labiau suvaržyti besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkų interesai ir teisės nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba yra atitolinama nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia informavę atsakovę apie tai, kad jie nėra davę sutikimo statyboms trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ant sklypo ribos, be to, nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2017-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-147-254/2017 pripažino, kad pareiškėjų sutikimo statyti statinius ties sklypo riba nėra.
Tačiau teismas 2017-11-14 nutartyje nepadarė išvados, kad pareiškėjų sutikimo statyti ant sklypo ribos nėra, teismas nutartyje pasisako apie atskirus pareiškėjų sutikimus, kurie neva buvo duoti dėl kito, t. y. rengto 2006 m., detaliojo plano sprendinių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas detalusis planas, kurio sprendiniai nurodyti 2007 m. rengtame, o ne 2006 m. rengtame brėžinyje. Ginčijamu Įsakymu patvirtinta detaliojo plano korektūra buvo koreguota 2007 m. rengto detaliojo plano statybos zona, o ne teismo nutartyje minimo 2006 m. rengto detaliojo plano statybos zona. Atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, rėmėsi būtent patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, t. y. minėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais bei detaliojo plano brėžinyje esančiais pareiškėjų išreikštais sutikimais. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nebuvo dalyvaujantis asmuo pareiškėjų nurodytoje civilinėje byloje, tačiau iš Kauno apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino kitus pareiškėjų sutikimus, bet ne sutikimus, išreikštus 2007 m. detaliojo plano brėžinyje, dar kartą pažymime, kad 2007 m. patvirtintas detalusis planas Įsakymo priėmimo metu buvo galiojantis, taigi, visi sprendiniai bei kitų subjektų sprendimai (pareiškėjų sutikimai) dėl jo – taip pat. Duomenų, kad Įsakymo priėmimo metu detaliojo plano sprendiniai ir / ar pareiškėjų sutikimai būtų panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo.
Be to, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 8 priedo 1 punktas numato, kad šiame punkte „nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose <...>“. Pažymėtina, kad šiuo atveju mažesnis nei normatyvinis atstumas iki besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo numatytas teritorijų planavimo dokumente – galiojančiame ginčo detaliajame plane iki koregavimo, kuriam buvo duoti besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimai.
Skunde teigiama, kad Įsakymas yra ydingas ir dėl tos priežasties, kad detaliojo plano koregavimo metu buvo pateikta teismo eksperto G. T. išvada, kuri, anot pareiškėjų, buvo įvertinta ir paneigta Kauno apygardos administracinio teismo 2017-04-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017.
Nurodomoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-07 priimto įsakymo Nr. A-3186, t. y. sprendimo panaikinti 2016-05-17 įsakymą Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“, teisėtumas. 2016-05-17 įsakymu buvo taisytos techninės klaidos detaliojo plano brėžinyje bei nustatyti žemės sklypo Nr. 2 leistinas užstatymo tankio rodiklis ir užstatymo intensyvumo rodiklis. Nei priimant 2016-11-07 įsakymą, taip pat 2016-05-17 įsakymą, nei nagrinėjant bylą administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017, eksperto G. T. išvada nebuvo pateikta bei atitinkamai negalėjo būti teismo vertinama nagrinėjant 2016-11-07 įsakymo teisėtumą. Pastebėtina, kad minima eksperto G. T. išvada buvo pridėta tik detaliojo plano koregavimo, kuris ginčijamas šioje byloje, dokumentuose. Todėl niekaip negalima teigti, kad teismas minėtoje byloje priimtu sprendimu paneigė eksperto išvadą. Skundžiamu Įsakymu buvo patvirtinta visai kita detaliojo plano koregavimo procedūra nei buvo atlikta 2016-05-17 įsakymu, todėl nėra pagrindo sutapatinti šių procedūrų bei pateiktų dokumentų jų rengimo metu. Atitinkamai tokie pareiškėjų argumentai yra vienareikšmiškai atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjų teigimu, detalusis planas yra koreguojamas ne tik keičiant užstatymo zoną, bet ir pakeičiant detaliojo plano rodiklius (užstatymo tankumą ir užstatymo intensyvumą) pagal aprašomojoje lentelėje nurodytus, nors detaliajame plane brėžinyje „kryžiuje“ jie yra kitokie. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti, o skunde nenurodoma, kuo grįsdami pareiškėjai taip teigia. Pareiškėjai nenurodo, iš kokių į kokius rodiklius užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas buvo pakeisti. Patvirtinto detaliojo plano brėžinyje yra nurodyta pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė, kurioje yra pateikti visi būtini teritorijos tvarkymo režimo rodikliai, numatyti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Įsakymu šie rodikliai būtų buvę pakeisti. Pažymėtina, kad bet kokiu detaliuoju planu, nepaisant to, kiek žemės sklypų yra juo planuojama, yra nustatomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo rodikliai kiekvienam sklypui atskirai, o ne skaičiuojami tam tikri visų žemės sklypų, planuojamų detaliuoju planu, suminiai rodikliai. Ginčo detaliuoju planu taip pat buvo nustatyti rodikliai kiekvienam sklypui atskirai, o Įsakymu patvirtintoje detaliojo plano korektūroje buvo keičiama tik statybos zona, nekeičiant jos ploto, neplatinant leistinos užstatyti teritorijos, t. y. buvo keičiama tik jos išsidėstymo vieta sklype. Taigi, nebuvo priimami sprendimai, susiję su užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo rodiklių vertinimu ir keitimu.
Pareiškėjai grindžia Įsakymo neteisėtumą dar vienu motyvu, t. y. kad nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir NŽT) sutikimas dėl norminio atstumo neišlaikymo nuo užstatymo zonos iki valstybinės žemės ribos bei detaliojo plano korektūra nebuvo suderinta su NŽT.
Pareiškėjai neturi teisės reikšti argumentų, kurie nėra susiję su galimu jų teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, riba, dėl kurios pareiškėja teigia, kad nebuvo gautas NŽT sutikimas, net nesiriboja su pačių pareiškėjų sklypu, o pareiškėjai niekaip nepagrindė savo teisių pažeidimo dėl šio motyvo. Pareiškėjai reiškia šį argumentą, neturėdami subjektinės teisės jį reikšti, todėl teismas apskritai neturi jo vertinti.
Be to, net ir vertinant teismui, kad pareiškėjai turi teisę reikšti šį argumentą, jis yra nepagrįstas dėl to, kad reikiami sutikimai buvo gauti. Pareiškėjai teigia, kad NŽT 2015-01-23 sutikimu buvo davusi sutikimą dėl statybos, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos, ties taškais 1-2-3, o pagal koreguotą detalųjį planą užstatymo zonos riba visai kitoje vietoje, t. y. ties sklypo riba taškuose 8-11-12. Dėl to teigiama, kad NŽT sutikimo dėl detaliojo plano korektūros nėra.
NŽT 2015-01-23 sutikime Nr. 8ST-(14.8.5.)-67 buvo nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius neprieštarauja, kad žemės sklypo savininkai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, ribose, statytų gyvenamosios paskirties pastatą, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos, žemės sklypo plane ties koordinuotais taškais 1-2-3. Taigi, NŽT išreiškė sutikimą statybai ties riba, pažymėta nurodytais taškais žemės sklypo plane, o ne detaliojo plano koregavimo brėžinyje. O būtent žemės sklypo plane pažymėti taškai 1-2-3 sutampa su detaliojo plano koregavimo brėžinio taškais 8-11-12. Vadinasi, NŽT sutikimas duotas dėl tos pačios sklypo ribos, t. y. tos, kuri ribojasi su valstybine žeme ir ties kuria nėra išlaikomas normatyvinis atstumas. NŽT, kaip besiribojančios teritorijos (valstybinės žemės) patikėtinio, statybai neišlaikant normatyvinio atstumo, sutikimas buvo gautas, o pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti. NŽT sutikimas yra galiojantis, todėl juo abejoti atsakovė, priimdama Įsakymą, neturėjo pagrindo. Nėra pagrindo teigti, kad detaliojo plano korektūra buvo pakeista užstatymo zona ant žemės sklypo ribos ties taškais 8-11-12, neturint NŽT sutikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai mano, kad Įsakymui esant neteisėtai priimtam ir naikintinam, jo pagrindu išduotas statybos leidimas kaip išvestinis aktas taip pat yra naikintinas. Taigi, pareiškėjai nenurodo teisės aktų pažeidimų, dėl kurių būtų prašoma panaikinti statybos leidimą kaip neteisėtą. Atsakovė pažymi, kad, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus motyvus bei teisinį reglamentavimą, Įsakymas buvo priimtas teisėtai, taigi, atitinkamai nėra pagrindo statybos leidimą laikyti neteisėtu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tik nustatęs vieną iš išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Tokių pažeidimų pareiškėjų skunde nėra nurodyta, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir teismo posėdžio metu juos visiškai palaikė, su pareiškėjų skundu sutiko ir paaiškino, kad Inspekcijoje 2019-10-29 buvo gautas pareiškėjų tos pačios dienos prašymas „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymo Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ patikrinimo“, kuriuo Inspekcijos buvo prašoma atlikti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymo Nr. A-1551 atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams teisėtumo patikrinimą.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija, gavusi skundų ar pranešimų, kad nevykdant teritorijų planavimo proceso yra priimti administraciniai sprendimai, kuriais nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar šie sprendimai priimti nepažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų.
Motyvuojamoji dalis
Priežiūros įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, baigus patikrinimą, surašomas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos nustatytos formos patikrinimo aktas.
NŽT informavo, kad „Skyriaus išduotas Sutikimas 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu patvirtintai detaliojo plano korektūrai galiotų tik tuo atveju, jeigu minėtoje korektūroje numatyta užstatymo vieta žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sutaptų su Skyriaus išduotame Sutikime nurodyta statinio vieta.“
Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad „direktoriaus įsakymu buvo pakeista užstatymo zona, pažymint planuojamą 8,5 aukščio statybos zoną ir 10 aukščio statinių statybos zoną. Kaip matyti iš brėžinio atstumas nuo užstatymo zonos iki pareiškėjų J. žemės sklypo ribos yra 1,5 m. Vadinasi, toks detaliojo plano sprendinio pakeitimas <...> negalėjo būti atliktas be J., kaip gretimo žemės sklypo savininkų, rašytinio sutikimo“.
Klausimas, ar pareiškėjai yra davę sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminis atstumu nuo sklypo ribos, jau yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 (pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams L. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo), kur sprendimo 15 psl. yra išaiškinta, jog „neginčijamai nustatyta, kad buvo nustatytas dokumentų klastojimo faktas ir tai patvirtina 2013-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje konstatuojama, jog detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoje lentelėje (Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sujungimas ir iki 0,4 ha <...>, 12-tajame lape – pataisymų brėžinyje, rankraštiniame įraše „Neprieštaraujame, kad būtų formuojamas užstatymo plotas, besiribojantis su mūsų sklypo riba G. J. L. J.“ šalia G. J. pavardės pasirašė ne G. J., o šalia L. J. pavardės pasirašė ne L. J.. Todėl Teismui <..> tvirtinti, kad tretieji asmenys [t. y. G. J. ir L. J.] yra davę sutikimą, nėra pagrindo“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2017-11-14 nutartimi taip pat patvirtino, jog „negali pripažinti, kad byloje buvo įrodyta, jog tretieji asmenys yra davę sutikimą dėl 2007-07-16 detaliojo plano sprendinių. Teisėjų kolegija laiko buvus labiau tikėtinam faktui, kad atskiras 2007-07-16 jų rašytinis sutikimas buvo duotas dėl 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių. <...> Pastarajame detaliajame plane, nors jis ir nebuvo patvirtintas, yra pasirašę abiejų gretimų žemės sklypų savininkai ir patvirtinę, kad jie neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Nepatvirtinus 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių, šie sutikimai niekam nesukūrė jokių pasekmių“.
Atitinkamai todėl Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad sklypo (duomenys neskelbtini)savininkų sutikimas 2019-05-06 įsakymu pakoreguotai statybos zonai, kurioje numatomas leistinas pastatų aukštis 10 m, ir statybos ribai 1,5 m atstumu nuo sklypo Nr. 2 ribos (Sklypu) su sklypu Nr. 1 (sklypu (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano korektūros brėžinyje pažymėtos taškais 5-14, nebuvo gautas.
Taigi, nustačius pirmiau nurodytą pažeidimą, patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-05-06 įsakymu patvirtintas detaliojo plano koregavimas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, Taisyklių 318.3 papunktį (galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų), Taisyklių 325 punktą (detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams) ir Reglamento 8 priedo 1.1 papunktį (nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą).
Be to, Inspekcija, atlikusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymo teisėtumo patikrinimą, patikrinimo aktu nustatė, kad buvo pažeistos ir koreguojamo detaliojo plano viešinimo procedūros.
Remiantis Taisyklių 323 punktu, supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-18 nutarimu Nr. 1267 (toliau – ir Nuostatai), VIII skyriuje, kuri netaikoma detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 papunkčiuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS. Nuostatų 43 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklėse nustatytais atvejais, priimtas sprendimas visuomenei paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju sprendimas koreguoti detalųjį planą, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymas, buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/administracija/teisine-informacija/teises-aktu-paieska (paskelbimo data nenurodyta) ir 2019-11-20 paskelbtas TPDRIS.
Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymo TPDRIS viešinimo procedūra atlikta, pažeidžiant 5 darbo dienų terminą, nustatytą Taisyklių 323 punkte ir Nuostatų 43 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-05-06 įsakymas statinio projekto rengimo metu koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)detaliajame plane nustatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2) statinių statybos zoną ir statybos ribą pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 323 ir 325 punktų, Nuostatų 43 punkto ir Reglamento 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus.
Priežiūros įstatymo 6¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog patikrinimo metu nustačiusi, kad administraciniai sprendimai priimti neteisėtai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos dienos pateikia viešojo administravimo subjektams privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtus administracinius sprendimus (jų dalį).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Inspekcija 2020-02-13 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-185-(6.15), kuriuo įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymą (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. PN-185).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad pareiškėjų skundo argumentai ta apimtimi, kuria ir Inspekcija nustatė teisės aktų pažeidimus, yra pagrįsti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. R. ir R. R. atstovas teismo posėdžio metu palaikė išdėstytą nuomonę atsiliepime į skundą, su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundo reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo turėtų būti atmestas dėl to, kad statybos leidimas nepažeidžia pareiškėjų teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-198- 969/2018 (nutarties 43–58 p.), apibendrinęs iki tol priimtas kasacinio teismo nutartis ir jomis pateiktus išaiškinimus, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad privatus asmuo, reikšdamas teismui reikalavimus dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi įrodyti: (1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; (2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą, tačiau tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas. Ši teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė yra aiški, nuosekli ir teisiškai pagrįsta, todėl būtent ji turėtų būti plėtojama šios kategorijos bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Beje, pareiškėjai ne tik nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė, kaip ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jų teises. Vien tik argumentai, kad jie prieš tai dalyvavo teismuose nagrinėjamose administracinėse ir civilinėse bylose dėl L. R. žemės sklype esančių (buvusių) statinių savavališkos statybos padarinių, kaip turintys teisinį suinteresuotumą šių bylų baigtimi, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamas statybos leidimas pažeidžia kokias nors pareiškėjų teises. Pažymėtina, kad pareiškėjai prieš tai dalyvavo teismuose nagrinėjamose administracinėse ir civilinėse bylose vien dėl to, kad ties jų žemės sklypo riba neišlaikant norminio atstumo buvo pastatytas L. R. ūkinis pastatas, pusė kurio taip pat pateko į valstybinio miško žemę. Tačiau šiuo metu jis yra nugriautas. Ginčijamas statybos leidimas yra išduotas L. R. gyvenamojo namo statybos įteisinimui ir statybos darbų pagal jį atlikimui, šis gyvenamasis namas yra priešingoje pusėje, nei pareiškėjų žemės sklypo riba, jokie norminiai atstumai iki pareiškėjų žemės sklypo ribos, jokios kitos pareiškėjų teisės ir interesai nepažeisti.
Pareiškėjai argumentus dėl 2019-05-06 įsakymo (ne)teisėtumo dėl jų neinformavimo, įsakymo netinkamo viešinimo, jų ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų nurodė kreipdamiesi į Inspekciją, kuri atliko patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą.
Patikrinimo aktu Inspekcija pripažino pagrįstais 2 pareiškėjų argumentus dėl jų sutikimo nebuvimo ir dėl netinkamo 2019-05-06 įsakymo viešinimo. Tačiau su Inspekcijos argumentais, kuriais antrinami pareiškėjų skundo argumentai, nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.
2019-05-06 įsakymu buvo koreguojama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu patvirtintame 2007-07-16 detaliajame plane nurodyta L. R. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Kaune (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 2), statybos zona ir statybos riba, kuri buvo nurodyta tarp taškų 6-7-13 ir pažymėta punktyrine linija „užstatymo linija“, „užstatymo riba“. 2007-07-16 detaliajame plane žemės sklypo Nr. 2 statybos riba sutapo su pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Kaune (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 1), riba, nurodyta tarp taškų 5-14.
Pareiškėjai teigia, kad jie nėra davę sutikimo dėl 2019-05-06 įsakymu patvirtintos statybos ribos žemės sklype Nr. 2 ties jų žemės sklypo Nr. 1 riba. Pareiškėjai remiasi Kauno apygardos teismo 2017-11-14 nutartimi konstatuota aplinkybe, kad atskiras pareiškėjų 2007-07-16 sutikimas (iš civilinės bylos, 1 t., b. l. 159) buvo duotas dėl 2006-11-05 (t. y. dėl kito), o ne dėl 2007-07-16 detaliojo plano sprendinių. Tačiau teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl šio atskirame lape pareiškėjų išduoto 2007-07-16 sutikimo, nepasisakė dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimo ir juo patvirtinto 2007-07-16 detaliojo plano (ne)galiojimo, nes tai nebuvo nurodyta civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodyta civilinė byla buvo nagrinėjama ne dėl detaliojo plano sprendinių, o dėl žemės sklype Nr. 2 ir valstybinio miško žemėje esančių savavališkai pastatytų statinių, nurodytų Kauno apylinkės teismo 2017-03-02 sprendime, įskaitant ties pareiškėjų žemės sklypo Nr. 1 riba be statybos leidimo savavališkai pastatytą ūkinį pastatą, kurį L. R. buvo įpareigota nugriauti ir nugriovė, nes jį įteisinti gaunant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo galimybės dėl to, kad jis buvo pastatytas valstybinėje miško žemėje ir nebuvo gauti ne tik pareiškėjų, bet ir kito gretimybėje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų E. K. ir J. K. sutikimai, kaip to reikalavo statybos metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkto reikalavimai.
Dėl 2007-07-16 detaliojo plano (ne)galiojimo pareiškėjai dar 2014 m. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, ginčydami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimą ir nurodydami, kad 2007-07-16 detaliajame plane suklastoti jų parašai. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2014-02-04 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-479/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014-02-04 nutartį paliko nepakeistą.
Be to, kaip matyti iš notarine tvarka pareiškėjų sudarytos 2008-06-09 sutarties, pareiškėjams dar tuo metu buvo žinoma apie visus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu patvirtinto 2007-07-16 detaliojo plano sprendinius, įskaitant juo nustatytą statybos zoną ir statybos ribą, nes ši sutartis sudaryta remiantis būtent šiuo dokumentu ir tai nurodyta sutarties 5 punkte. Tuo metu pareiškėjams visi detaliojo plano sprendiniai, įskaitant tai, kad detaliajame plane žemės sklypo Nr. 2 statybos riba sutapo su pareiškėjų žemės sklypo Nr. 1 riba, tiko ir jie jų neginčijo, o pretenzijas dėl jo pradėjo kelti tik 2012 m. kilus jų nesutarimams su kaimynais L. R. ir R. R..
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimo, kuriuo patvirtintas 2007-07-16 detalusis planas, priėmimo metu galiojusių STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo 4 punkte ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaboje įtvirtinti reikalavimai, kad mažinant statybos atstumą mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu, yra tarpiniu (procedūriniu) reikalavimu detaliajam planui su statybos riba ties kaimyninio žemės sklypo riba patvirtinti, kurio nesilaikymas pats savaime nedaro sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo negaliojančio. Šių reikalavimų nesilaikymas (jei būtų taip nustatyta) būtų pagrindu ginčyti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimo ginčijimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje administracinėje byloje nagrinėjama yra 2019-05-06 įsakymu atlikta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu patvirtinto 2007-07-16 detaliojo plano korekcija. Todėl šioje administracinėje byloje gali būti sprendžiama tik dėl šios korekcijos metu atliktų procedūrų ir jų teisėtumo.
Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, kuri numato, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona ir statybos riba gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu, 2019-05-06 įsakymu buvo koreguojama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu patvirtintame 2007-07-16 detaliajame plane nurodyta statinių statybos zona ir statybos riba žemės sklype Nr. 2, į nurodytą prie įsakymo pridėtame plane.
Sprendžiant, ar dėl 2019-05-06 įsakymu atliktų detaliojo plano sprendinių koregavimo statinių statybos zoną ir statybos ribą žemės sklype Nr. 2 numatant 1,5 metro atstumu nuo pareiškėjų žemės sklypo Nr. 1 ribos, turėjo būti gauti pareiškėjų rašytiniai sutikimai, turi būti vadovaujamasi ne pareiškėjų ir Inspekcijos nurodytuose statybos techniniuose reglamentuose nurodytais reikalavimais, kurių taikymo stadija jau praeita Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu tvirtinant 2007-07-16 detalųjį planą, o Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktu, kuris numato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.
Tačiau 2019-05-06 įsakymu atlikta detaliojo plano korekcija statybos zona ir statybos riba žemės sklype Nr. 2, palyginti su 2007-07-16 detaliajame plane nurodyta statybos zona ir statybos riba, atitraukta nuo pareiškėjų žemės sklypo Nr. 1 ribos 1,5 metro. Be to, pagal detaliojo plano korekciją, palyginti su 2007-07-16 detaliuoju planu, statybos zona akivaizdžiai atitraukta nuo pareiškėjų žemės sklypo Nr. 1. Todėl, palyginti su 2007-07-16 detaliajame plane nustatyta statinių statybos zona ir statybos riba, 2019-05-06 įsakymu atliktas detaliojo plano sprendinių koregavimas nepažeidė ir nesuvaržė pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo, o priešingai, todėl remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktu neturėjo būti gauti pareiškėjų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.
Patikrinimo akte Inspekcija nustatė, kad buvo pažeista 2019-05-06 įsakymo viešinimo Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) procedūra, numatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 43 punkte, pagal kurį priimtas 2019-05-06 įsakymas visuomenei turėjo būti paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje (tai buvo padaryta) ir TPDRIS ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Tačiau 2019-05-06 įsakymo nepaskelbimas per nurodytą terminą TPDRIS nėra pagrindu jį naikinti.
Remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323 punktu, šių taisyklių 318.3 papunktyje nustatytų detaliųjų planų koregavimo atveju, į kurį patenka ir 2019-05-06 įsakymas, netaikoma Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų VIII skyriuje nustatyta supaprastinta viešinimo procedūrų tvarka, pagal kurią skelbiama apie rengiamą, keičiamą ar koreguojamą teritorijų planavimo dokumentą, o taikomas šių nuostatų 43 punktas, pagal kurį skelbiama apie jau priimtą sprendimą. Todėl 2019-05-06 įsakymo priėmimo procedūra, neskelbiant apie rengiamas korektūras, nebuvo pažeista.
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjai prašo panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymą Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-10-15 išduotą leidimą Nr. LSNS-21-191015-00570.
Administracinės bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 nusprendė, jog atsakovės ieškinys patenkintas visiškai ir L. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota įvykdyti Inspekcijos iškeltus reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1470-254/2017 apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nusprendė „Kauno apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimo dalį, kuria L. R. buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti REI-20-120627-00050, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą (dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa), išorės matmenys sienų ilgiai 11,70 m, 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukštis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Kaune ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote ir sutvarkyti statybvietę bei jeigu aukščiau minėtų įpareigojimų neįvykdys, leisti Inspekcijai nugriauti gyvenamąjį namą (dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa), išorės matmenys sienų ilgiai 11,70 m, m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukštis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote, išieškant patirtas išlaidas iš L. R. pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Leisti L. R. per 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo, pašalinti gyvenamojo namo (dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Kaune, savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, o gyvenamojo namo dalį, esančią valstybinės reikšmės miško plote, nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu šių įpareigojimų L. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Inspekcijai nugriauti gyvenamąjį namą (dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa), išorės matmenys sienų ilgiai 11,70 m, 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukštis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Kaune ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote, išieškant patirtas išlaidas iš L. R.. <...> Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą. <...>“.
Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos – stoginės, ūkinio pastato, tvoros (metalo strypų su mūriniais stulpais ir varteliais), trinkelių dangos aikštelės, atraminių sienų, medžio lentų dangos laiptų su medžio lentų dangos aikštele tarp jų, esančių (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote – padarinius L. R. suėjo 2018 m. kovo 14 d.
Inspekcija 2018 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą vietoje ir tos pačios dienos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2048-(15.24) konstatavo, kad savavališkos statybos – stoginės, ūkinio pastato, tvoros (metalo strypų su mūriniais stulpais ir varteliais), trinkelių dangos aikštelės, atraminių sienų, medžio lentų dangos laiptų su medžio lentų dangos aikštele tarp jų, esančių (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote – padariniai pašalinti, t. y. savavališkai pastatyti statiniai nugriauti.
Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos – gyvenamojo namo (dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa), išorės matmenys sienų ilgiai 11,70 m, 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukštis 6,35 m, esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Kaune, ir šalia esančiame valstybinės reikšmės miško plote – padarinius L. R. baigėsi 2018 m. gruodžio 14 d.
L. R. 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama atidėti sprendimo dalies (dėl gyvenamojo namo) įvykdymo terminą metams, t. y. iki 2019 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-228-800/2019 nusprendė L. R. prašymą patenkinti iš dalies, nustatant papildomą 6 mėnesių sprendimo įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-704-343/2019 pirmosios instancijos teismo nutarties nepakeitė. Taigi, 2019 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-228-800/2019 atidėtas sprendimo įvykdymo terminas L. R. turėjo baigtis 2019 m. spalio 19 d.
L. R. 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama dar kartą atidėti sprendimo dalies (dėl gyvenamojo namo) įvykdymo terminą 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 nutarė civilinę bylą sustabdyti, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-955-402/2020 pagal pareiškėjų G. J. ir L. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens L. R. pranešimą, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, savavališkos statybos padariniai pašalinti, gautas statybą leidžiantis dokumentas, Inspekcija gavo 2019 m. spalio 21 d.
Inspekcija kreipėsi į atsakovę su 2019 m. lapkričio 14 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1030-(6.15), kuriuo prašė pateikti jame išvardytus dokumentus bei atsakyti į klausimus, susijusius su Įsakymo priėmimu. Atsakovė, vykdydama Privalomąjį nurodymą, 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (33.194)R-3312 pateikė prašomą informaciją ir dokumentus. Siekdama gauti papildomus dokumentus, Inspekcija pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1130-(15.2) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri per 10 darbo dienų pateikė informaciją ir dokumentus.
Gavusi visus reikiamus dokumentus Įsakymo patikrinimui Inspekcija atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. vasario 13 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas statinio projekto rengimo metu koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) statinių statybos zoną ir statybos ribą pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 323 ir 325 punktų, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267, 43 punkto ir statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus.
Taigi, šioje administracinėje byloje iš pirmiau išdėstytų bylos duomenimis patvirtintų faktinių aplinkybių, vykusių teisminių ginčų darytina išvada, jog šio ginčo pradžia atsirado žymiai anksčiau nei ginčijami administraciniai aktai, o jų esmę ir pagrindą sudaro ginčas tarp pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl savavališkos statybos, kaip jos padarinys.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Statyba paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, procese turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teisėms įtakos gali turėti vykdoma statyba. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26 ir 27 punktai).
Pareiškėjai yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) kaimynai, t. y. suinteresuoti asmenys, savo teises ginantys teismo procesuose, kuriuose buvo sprendžiami kaimynų savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai, ir savo teises ginantys dėl jų interesų pažeidimo atsakovei išdavus skundžiamą Leidimą. Kad pareiškėjai laikytini suinteresuotais asmenimis, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019, todėl pareiškėjai, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, o taip pat ir dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas, pripažinimo neteisėtu.
Vienas iš savavališkos statybos šalinimo būdų yra savavališkos statybos įteisinimas, kuris galimas esant šioms sąlygoms: 1) jei teisės aktų nustatyta tvarka yra parengta projektinė dokumentacija; 2) sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą; 3) tokie statybos darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus; 4) tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).
Šiuo atveju atsakovės savavališkos statybos įteisinimas priimant skundžiamą direktoriaus įsakymą pažeidžia pirmiau nurodytus tokios statybos įteisinimo būdus, nes detaliojo plano korektūra atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o kartu ir pareiškėjų teises.
Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 312 punkte numatyta, kad detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 313 punkte numatyta, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Taisyklių 318 punkte numatyti atvejai, kada detalieji planai koreguojami, 318.3 papunktyje numatyta, kad detalieji planai gali būti koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama statybos zona, statybos riba, statybos linija (318.3.1 p.). Taisyklių 320 punkte numatyta, kad detaliojo plano sprendiniu koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamu ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Be to, Taisyklių 323 punkte numatyta, kad detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 papunkčiuose, informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Tačiau pastaroji teisės norma buvo pažeista, nes TPDRIS sistemoje informacija apie detaliojo plano sprendinių koregavimą nebuvo paskelbta, savivaldybės svetainėje apie detaliojo plano koregavimo pradėjimą taip pat nebuvo paskelbta.
Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priėmus sprendimą koreguoti teritorijų planavimo dokumentą, su savivaldybės administracijos direktoriumi yra sudaroma teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis, kuri skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje. Tačiau Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje teritorijų planavimo skiltyje jokios informacijos apie pradedamą atsakovės žemės sklypo detaliojo plano koregavimą, taip pat jokios teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties dėl atsakovės žemės sklypo detaliojo plano koregavimo nėra. Matyti, jog buvo viešai paskelbta tik apie jau patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimą. Apie detaliojo plano koregavimą pareiškėjai informuoti nebuvo, su jais detaliojo plano koregavimai ir derinimai nebuvo atliekami.
Taigi, apie koreguojamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą paskelbta nebuvo nei TPDRIS, nei Savivaldybės interneto svetainėje (buvo paskelbtas tik priimtas direktoriaus įsakymas), o pareiškėjai, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkai, taip pat nebuvo informuoti raštu, todėl jiems buvo atimta teisė susipažinti su pakoreguotu detaliuoju planu, pareikšti pastabas dėl jų teisių ir interesų pažeidimo, nes apie patvirtintą detaliojo plano korektūrą bei išduotą Leidimą sužinojo tik po visų procedūrų pabaigos. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019-11-07 gauta skundžiamo direktoriaus įsakymo rengimo medžiaga.
Skundžiamu administracijos direktoriaus įsakymu buvo pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės normos bei pareiškėjų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, įstatymais suteiktos teisės dalyvauti detaliajame planavime ir koregavime, o taip pat įstatymu suteiktomis priemonėmis apsaugoti savo teisėtus interesus.
Be to, įsakymas priimtas pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą, numatantį, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, yra privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktyje nurodyti reikalavimai statinių statybai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šiame punkte įtvirtinta, kad nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punktas nurodo, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.
Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos, kaip minėta anksčiau, nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam daugiau kaip 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Ši nuostata atitinka ir nuo 2017-01-01 galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte įtvirtintą reikalavimą dėl norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Nesilaikyti nurodytų reikalavimų statytojas gali, jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui tokios teisės nesuteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013). Taigi, net ir mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi, jei statytojas turi rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-11-28 raštu Inspekcijai pateikė 2007-12-06 sprendimu patvirtintą detaliojo plano brėžinį bei nurodė, kad jame „yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimai, kuriais buvo išreikštas sutikimas dėl visų detaliojo plano sprendinių, tarp jų ir sprendinio dėl statybos zonos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, t. y. neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Šiais sutikimais buvo išreikšta valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų“. Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad 2019-05-06 įsakymu patvirtinta detaliojo plano korektūra „nebuvo labiau suvaržytos sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų teisės ir interesai nei buvo iki tol, nes statinių statybos zona ir statybos riba Detaliajame plane buvo numatyta ant sklypo ribos, o Detaliojo plano koregavimu statybos zona ir statybos riba yra atitolinama nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“, bei nurodė, kad „šiais sutikimais buvo išreikšta valia statybai bet kokiu atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant normatyvinių atstumų“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas, ar pareiškėjai yra davę sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminis atstumu nuo sklypo ribos, jau yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 (pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams L. R. ir R. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo), kur sprendimo 15 psl. yra išaiškinta, jog „neginčijamai nustatyta, kad buvo nustatytas dokumentų klastojimo faktas ir tai patvirtina 2013-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje konstatuojama, jog detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoje lentelėje (Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sujungimas ir iki 0,4 ha <...>, 12-tajame lape – pataisymų brėžinyje, rankraštiniame įraše „Neprieštaraujame, kad būtų formuojamas užstatymo plotas, besiribojantis su mūsų sklypo riba G. J. L. J.“ šalia G. J. pavardės pasirašė ne G. J., o šalia L. J. pavardės pasirašė ne L. J.. Todėl Teismui <..> tvirtinti, kad tretieji asmenys [t. y. G. J. ir L. J.] yra davęs sutikimą, nėra pagrindo“.
Kauno apygardos teismas 2017-11-14 nutartimi taip pat patvirtino, jog „negali pripažinti, kad byloje buvo įrodyta, jog tretieji asmenys yra davę sutikimą dėl 2007-07-16 detaliojo plano sprendinių. Teisėjų kolegija laiko buvus labiau tikėtinam faktui, kad atskiras 2007-07-16 jų rašytinis sutikimas buvo duotas dėl 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių. <...> Pastarajame detaliajame plane, nors jis ir nebuvo patvirtintas, yra pasirašę abiejų gretimų žemės sklypų savininkai ir patvirtinę, kad jie neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Nepatvirtinus 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių, šie sutikimai niekam nesukūrė jokių pasekmių“.
Atitinkamai Inspekcija patikrinimo aktu konstatavo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimas 2019-05-06 įsakymu pakoreguotai statybos zonai, kurioje numatomas leistinas pastatų aukštis 10 m ir statybos ribai 1,5 m atstumu nuo sklypo Nr. 2 ribos (Sklypu) su sklypu Nr. 1 (sklypu (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano korektūros brėžinyje pažymėtos taškais 5-14, nebuvo gautas.
Taigi, nustačius anksčiau nurodytą pažeidimą, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-05-06 įsakymu patvirtintas detaliojo plano koregavimas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, Taisyklių 318.3 papunktį (galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų), Taisyklių 325 punktą (detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams) ir Reglamento 8 priedo 1.1 papunktį (nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą).
Be to, remiantis Taisyklių 323 punktu, supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-18 nutarimu Nr. 1267, VIII skyriuje, kuri netaikoma detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS. Nuostatų 43 punkte nustatyta, kad, savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklėse nustatytais atvejais priimtas sprendimas visuomenei paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir TPDRIS ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju sprendimas koreguoti detalųjį planą, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-05-06 įsakymas, buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/administracija/teisine-informacija/teises-aktu-paieska (paskelbimo data nenurodyta) ir 2019-11-20 paskelbtas TPDRIS.
Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-05-06 įsakymo TPDRIS viešinimo procedūra atlikta, pažeidžiant 5 darbo dienų terminą, nustatytą Taisyklių 323 punkte ir Nuostatų 43 punkte.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymas statinio projekto rengimo metu koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2) statinių statybos zoną ir statybos ribą pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 323 ir 325 punktų, Nuostatų 43 punkto ir Reglamento 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad pareiškėjų skundo argumentai ta apimtimi, kuria ir Inspekcija nustatė teisės aktų pažeidimus, yra pagrįsti.
Nustačius, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl yra neteisėtas, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų pozicija, kad atitinkamai turi būti panaikintas ir šio įsakymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-10-15 išduotas leidimas Nr. LSNS-21-191015-00570, t. y. pareiškėjų skundas tenkintinas visa apimtimi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjų G. ir L. J. atstovė advokatė Laura Daumantaitė teismui pateikė prašymą atlyginti 2690,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjų atstovė advokatė Laura Daumantaitė prašyme nurodo, kad šioje byloje patyrė 2690,00 Eur išlaidų, kurias sudaro skundo parengimas, pasirengimas 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui, atstovavimas 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje, 135,00 Eur klientų konsultacija dėl teismo nutarties ir jos apskundimo (1 val.), 600,00 Eur už atskirojo skundo parengimą, 135,00 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą (1 val.), 270,00 Eur už pasirengimą 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžiui (2 val.), 270,00 Eur už atstovavimą 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, 70,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikti Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitai Nr. 3022982 ir Nr. 4388577.
Pareiškėjai prašo priteisti 950 Eur teismo išlaidų už skundo parengimą.
Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už skundo parengimą yra 2,5. Minėta teisinė paslauga buvo suteikta 2019 m. IV ketvirtyje. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1289,00 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už minėtų paslaugų suteikimą maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1289,00 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, galima priteisti už skundo parengimą – 3222,5 Eur (1289,00 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog prašoma priteisti 950 Eur suma neviršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios priteistinos išlaidų už skundo parengimą sumos, todėl priteistina iš atsakovės.
Pareiškėjai prašo priteisti 260,00 Eur teismo išlaidų už pasirengimą 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui (2 val.), atstovavimą 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje; 270,00 Eur už pasirengimą 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžiui (2 val.); 270,00 už atstovavimą 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje.
Nustatyta, kad pareiškėjams 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas V. B., teismo posėdis truko nuo 10.35 val. iki 11.39 val. (1 val.).
Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad advokato padėjėjo pasirengimas 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui truko 2 val. ir dalyvavimas jame truko 1 val. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą bei realią teismo posėdžio trukmę (1 val.), teismas daro išvadą, kad advokato padėjėjo pasirengimas 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame realiai galėjo bendrai trukti 3 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už pasirengimą 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame suma sudaro 395,28 Eur (1317,6 Eur x 0,1 koef. x 3 val.). Kadangi prašoma priteisti 260,00 Eur išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši prašymo dalis tenkintina.
Nustatyta, kad pareiškėjams 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas V. B., teismo posėdis truko nuo 9.13 val. iki 11.48 val. (2 val. 35 min.).
Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad advokato padėjėjo pasirengimas 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžiui truko 2 val. ir dalyvavimas jame truko 2 val. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą bei realią teismo posėdžio trukmę (2 val. 35 min.), teismas daro išvadą, kad advokato padėjėjo pasirengimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame realiai galėjo trukti iš viso 4 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už pasirengimą 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame suma sudaro 559,4 Eur (1398,5 Eur x 0,1 koef. x 4 val.). Kadangi prašoma priteisti 540,00 Eur išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši prašymo dalis tenkintina.
Prašoma taip pat priteisti 70,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 135,00 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos parengimą.
Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą yra 0,4.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 ir 7 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą suma sudaro 559,4 Eur (1398,5 Eur x 0,4 koef.). Kadangi prašoma priteisti 205,00 Eur išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši prašymo dalis tenkintina.
Prašoma priteisti 135,00 Eur už konsultaciją dėl teismo nutarties ir jos apskundimo (1 val.) ir 600,00 Eur už atskirojo skundo parengimą.
Rekomendacijų 8.15 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už atskirojo skundo parengimą yra 0,4.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 ir 7 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už atskirojo skundo parengimą suma sudaro 527,04 Eur (1317,6 Eur x 0,4 koef.). Kadangi prašoma priteisti 600,00 Eur išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalų dydį, todėl ši prašymo dalis mažintina iki 527,04 Eur.
Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą yra 0,1.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 7 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už vieną teisinių konsultacijų valandą suma sudaro 131,76 Eur (1317,6 Eur x 0,1 koef. x 1 val.). Kadangi prašoma priteisti 135,00 Eur išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalų dydį, todėl ši prašymo dalis mažintina iki 131,76 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų G. ir L. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 2613,8 Eur bylinėjimosi išlaidų G. J. ir L. J. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-06 įsakymą Nr. A-1551 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-10-15 išduotą leidimą Nr. LSNS-21-191015-00570.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjams G. J. ir L. J. po 1306,9 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.