- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- eI-650-406/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-02359-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. R., R. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, G. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. J.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjų L. R. ir R. R. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. J. ir L. J. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-3186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo Vasarvidžio g. 2 Kaune, detaliojo plano koregavimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Pareiškėjo atstovas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas pareiškėjų L. R. ir R. R. 434 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), Kaune, ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio G. J. ir L. J., detalusis planas. Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės eilutėje Nr. 2 434 kv. m. ploto pareiškėjų žemės sklypui nurodytas 0,35 užstatymo tankumas ir 0,6 užstatymo intensyvumas, tuo tarpu grafinėje dalyje, vadinamajame „kryžiuje“, nurodytas 0,3 užstatymo tankumas ir 0,75 užstatymo intensyvumas. Todėl pareiškėjai 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami ištaisyti detaliojo plano technines klaidas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A- 1445 koregavo detalųjį planą, pareiškėjų žemės sklype ištaisydamas technines klaidas detaliojo plano brėžinyje ir nustatydamas, kad pareiškėjų žemės sklypo leistinas užstatymo tankio rodiklis - 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,75. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo aktu Nr. TP6-3-(15.61) nustatė, kad Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytas pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumas negalėjo būti keičiamas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4.1 p., 323.2 p. nustatyta tvarka. Remiantis šiuo patikrinimo aktu Inspekcija 2016 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1046-(15.52) pareikalavo panaikinti 2016 m. birželio 17 d. įsakymą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A- 3186, remdamasis nurodytais Inspekcijos surašytais dokumentais, įsakymą pripažino netekusiu galios. Teigia, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Nurodo, kad sutinka su Inspekcijos išvadomis, kad žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas yra TPĮ 18 str. 1 d. 3 ir 4 p. nurodyti privalomieji teritorijos naudojimo reglamento rodikliai (esminiai detaliojo plano sprendiniai), todėl pagal TPĮ 28 str. 5 d. negali būti keičiami. Tačiau, atstovo nuomone, skundžiamame įsakyme nenurodoma, kad pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, kaip esminiai detaliojo plano sprendiniai, būtų keičiami ar kad jie būtų priskiriami prie TPĮ 28 str. 8 d. nurodytų detaliojo plano sprendinių ir keičiami supaprastinta tvarka. Pabrėžia, jog Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano skirtingose vietose esminiai detaliojo plano sprendiniai, tai yra, pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, nurodyti skirtingai: užstatymo tankis lentelėje - 0,35, o grafinėje dalyje - 0,3; užstatymo intensyvumas lentelėje - 0,6, o grafinėje dalyje - 0,75, todėl neaišku, kokie esminiai detaliojo plano sprendiniai (užstatymo tankis ir intensyvumas) nustatyti pareiškėjų žemės sklypui Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad detalusis planas yra su trūkumais - tarp jame nurodytų sprendinių yra kolizija (Taisyklių 255 p.), atsiradusi dėl techninės klaidos (Taisyklių 253 p.), todėl tokie trūkumai turėjo būti ir pagrįstai buvo ištaisyti 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A- 144. Sutinkamai su Taisyklių 323.2 p., detaliojo plano trūkumai taisomi - detaliojo plano techninės klaidos taisomos (Taisyklių 318.4.1 p.), spragos panaikinamos (Taisyklių 318.4.2 p.) ir kolizijos išsprendžiamos (Taisyklių 318.4.3 p.) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nei Taisyklės, nei TPĮ nuostatos nenumato, kad trūkumai dėl esminių detaliojo plano sprendinių negalėtų būti ištaisomi Taisyklių 323.2 p. nustatyta tvarka ar turėtų būti taisomi kitokia tvarka. Tai, kad Taisyklių 323.2 p. apima ir tokių detaliojo plano trūkumų taisymą, patvirtina Taisyklių 254 p., kuris apibrėždamas detaliojo plano spragos sąvoką, kaip spragą įvardija atvejį, kai detaliajame plane nėra nustatyto vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų (esminių detaliojo plano sprendinių), tarp kurių pagal TPĮ 18 str. 1 d. 3 ir 4 p. priskirtinas užstatymo tankis ir intensyvumas. Daro išvadą, kad Taisyklių 323.2 p. nustatyta tvarka gali būti taisomi detaliojo plano trūkumai ir dėl tokių esminių detaliojo plano sprendinių, kaip teritorijos užstatymo tankio ir intensyvumo techninės klaidos, spragos ar kolizijos. Pagal Taisyklių 253 p. detaliojo plano techninė klaida apibrėžiama kaip spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė. Pagal Taisyklių 255 p. detaliojo plano kolizija apibrėžiama kaip padėtis, kai detaliajame plane numatyti vienas kitam prieštaraujantys sprendiniai, kuriais nustatomas skirtingas vieno ar kelių privalomojo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų turinys. Esama situacija, kai skirtingose detaliojo plano vietose yra skirtingai nurodomi pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo sprendiniai, labiau būdinga detaliojo plano sprendinių kolizijai (Taisyklių 255 p.), nei techninei klaidai (Taisyklių 253 p.), kuri yra kolizijos priežastimi. Tačiau kadangi tiek techninės klaidos, tiek kolizijos atveju šie klausimai spendžiami Taisyklių 323.2 p. nustatyta tvarka, tai, kad Įsakyme esama situacija įvertinta (kvalifikuota) kaip techninė klaida, o ne kaip kolizija, nekeičia įsakymo esmės ir nedaro jo neteisėtu. Pažymi, kad šiuo atveju TPĮ 28 str. 8 d., Taisyklių 318.3 p. nuostatos nebuvo taikomos ir jokie detaliojo plano sprendiniai pagal šias nuostatas Įsakymu nebuvo keičiami, kaip kad nurodoma Inspekcijos surašytuose dokumentuose. Esama situacija, kai skirtingose Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano vietose yra skirtingai nurodomi tie patys pareiškėjų žemės sklypo naudojimo reglamento rodikliai (užstatymo tankis ir intensyvumas), akivaizdžiai rodo, kad buvo būtina taikyti Taisyklių 323.2 p. nuostatas dėl detaliojo plano trūkumų taisymo, dėl ko Įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o Skundžiamas įsakymas kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Skundžiamu įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1046-( 15.52). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo“ buvo koreguotas detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), ištaisant technines klaidas detaliojo plano brėžinyje bei nustatant, kad žemės sklypo Nr. 2 leistinas užstatymo tankio rodiklis - 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,75. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1046-(15.52), kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 str. 2 d., 4 str. 4 d. 2 d. buvo privalomas vykdyti. Priežiūros įstatymo 26 str. 2 d. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ar Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti. Taigi, subjektas, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, neturėjo teisinio pagrindo abejoti Inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos, pateiktais dokumentais (privalomuoju nurodymu) bei neatlikti tų veiksmų, kurie teisės aktais yra nustatyti bei taikytini, esant tokiai situacijai. Pabrėžia, jog ginčo atveju aktualus Priežiūros įstatymas, juo reglamentuota tvarka bei procedūros, kurias turi vykdyti kiekviena institucija pagal kompetenciją bei priskirtas funkcijas bei pareigas. Institucijos, vykdančios valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, kompetencija bei funkcijos apibrėžtos Priežiūros įstatymo 2, 3, 4, 22 straipsniuose. Inspekcija, pateikusi Kauno miesto savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą bei patikrinimo aktą, nurodė, kad šie sprendimai buvo priimti remiantis minėtomis teisės nuostatomis, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo diskrecijos teisės nevykdyti ar kitaip vykdyti pateiktą privalomąjį nurodymą. Nurodo, kad 2016 m. spalio 17 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-1046-(15.52) buvo pareikalauta panaikinti įsakymą per 1 mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos. Taip pat buvo nurodyta, kad neįvykdžius šio nurodymo, Inspekcija per du mėnesius nuo jo įvykdymo termino pabaigos kreipsis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka vykdžiusi pateiktą privalomąjį nurodymą, priėmė 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą ne savo iniciatyva, o vykdydama iš kompetentingos institucijos gautą privalomąjį nurodymą, dėl kurio negaliojimo ar nuginčijimo duomenų nebuvo. Teigia, kad viešojo administravimo subjektas negali veikti kitaip, nei numatyta įstatyme, bei atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra nustatyti teisės aktuose. Akcentuoja, jog skunde nurodyti argumentai yra nukreipti į privalomojo nurodymo turinį bei motyvus, todėl pareiškėjas negali skunde nurodytais argumentais įrodinėti Įsakymo tariamo neteisėtumo. Be to, teismui vertinant tai, ar atsakovo priimtas ir šioje byloje ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, mano, kad turi būti vadovaujamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, kuriame numatyta, kada skundžiamas administracinis aktas naikinamas. Tik nustatęs vieną iš šiame straipsnyje išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Pareiškėjai nepateikė argumentų, kad atsakovas netinkamai atliko Priežiūros įstatyme reglamentuotą privalomo nurodymo vykdymo tvarką, procedūrą ar kitus reikalavimus, kas pagrindžia skundo nepagrįstumą. Atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. „ [skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama “, todėl vadovaujantis minėta įstatymo nuostata teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismui panaikinus skundžiamą Įsakymą, tai nesąlygojo iki jo priėmimo galiojusio 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo teisinės galios atkūrimo, t. y., šis įsakymas savaime netaps galiojančiu. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Įsakymo panaikinimas pareiškėjams nesukeltų teisinių pasekmių. Akcentuoja ir tai, kad pareiškėjai 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą, kuriame prašė leisti koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius inicijavimo pagrindu. Atsižvelgdamas į šį prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-3544 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“, kuriuo pradėtas organizuoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Dėl to teigia, kad pareiškėjai, sutikdami su Inspekcijos privalomojo nurodymo motyvais, patys ėmėsi veiksmų atlikti detaliojo plano koregavimą ir mano, jog skundo nagrinėjimas šioje byloje yra netikslingas bei beprasmis, bei pagrindžiantis tą aplinkybę, kad patys pareiškėja suvokia, kad Įsakymo panaikinimas, jei teismas tenkintųjų skundą, nesukeltų pasekmių. Prašo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovė su pareiškėjų skundu nesutinka. Nurodo, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos raštas Nr. 10-140 „Dėl G. J., L. J. skundo persiuntimo pagal kompetenciją“ (reg. Nr. 3D-2438) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ teisėtumo vertinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 dalies 4 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 4 dalies 2 punktu, Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. spalio 17 d. atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir surašė Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-3-(15.61), kuriuo nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas priimtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas. Paaiškino, kad šiame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodoma, kad „koreguojamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) patvirtintas detalusis planas (toliau – detalusis planas), ištaisant „technines klaidas detaliojo plano brėžinyje“, nustatant, kad „žemės sklypo Nr. 2 leistinas užstatymo tankio rodiklis – 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,75“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis ir leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas yra privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodikliai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose šalia kitų privalomojo teritorijos naudojimo reglamento sudarantys rodiklių. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas“. Atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje apibrėžta galimybė, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statinio projekto rengimo metu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (2014-09-19 įsakymo Nr. D1-759 redakcija) patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4 punktas nustato, kad kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: (318.4.1 punktas) detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje); (318.4.2 punktas) detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos; (318.4.3 punktas) detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos. Taisyklių 323.2 punktas nustato išimtį, kad tik Taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Akcentuoja, jog leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir leistino žemės sklypų užstatymo intensyvumo koregavimas Taisyklių 318.3 punkte nenumatytas. Pabrėžia, kad Taisyklių 253 punktas nustato detaliojo plano techninės klaidos sąvoką. Detaliojo plano techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą, daro išvadą, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto detaliuosiuose planuose nustatomo privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti keičiami tik detaliojo plano koregavimo būdu – vykdant teritorijų planavimo procesą inicijavimo sutarties pagrindu. Todėl Inspekcijos Kauno skyrius patikrinimo aktu konstatavo, kad leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir leistino žemės sklypų užstatymo – privalomo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių – koregavimas negali būti laikomas detaliojo plano technine klaida, nes keičiami esminiai detaliojo plano sprendiniai, nenumatyti teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1046-(15.52), kuriuo buvo prašoma per 1 mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje dienos panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą, kaip neatitinkantį Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 318.3 punkto nuostatų. Inspekcijos Kauno skyriuje 2016 m. lapkričio 14 d. buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas (reg. Nr. 1D-15149), kuriama nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m gegužės 17 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios. Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J. atstovė nurodo nesutinkanti su skundu, nes pareiškėjų skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. A-3186 yra teisėtas. Atstovės nuomone, Inspekcija pagrįstai nustatė bei nurodė, kad leistino žemės sklypų užstatymų tankio ir leistino žemės sklypų užstatymo - privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių - koregavimas negali būti laikomas detaliojo technine klaida, nes keičiami esminiai detaliojo plano sprendiniai, nenumatyti teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje. Nors, pareiškėjai nurodo, kad kitoje Kauno apygardos administraciniame teisme iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI-4303-414/2016 atsakovas laikėsi pozicijos, kad 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A- 1445 yra pagrįstas, teisėtas ir negali būti naikinamas, todėl neaišku kokiais argumentais remiantis ir kieno įtakoje atsakovas priėmė skundžiamą įsakymą Nr. A-3186, tačiau atkreipia dėmesį, kad tokia Kauno miesto savivaldybės pozicija buvo iki to momento, kada inspekcija nustatė ir konstatavo 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 neteisėtumą. Kadangi inspekcija yra kompetentinga institucija nustatyti tokio pobūdžio faktus, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, gavusi privalomąjį nurodymą, 2016 m. lapkričio 7 d. pagrįstai priėmė naują įsakymą Nr. A-3186 ir pati panaikino jos neteisėtai priimtą įsakymą Nr. A-1445. Akcentuoja ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017, nuspręsdamas įpareigoti pareiškėją L. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), dėl to tikėtina, kad pareiškėjai skųsdami įsakymą Nr. A-1445, galimai siekia įtvirtinti savavališkos statybos padarinius. Palaiko Inspekcijos poziciją ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas pareiškėjų L. R. ir R. R. 434 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), Kaune ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims - G. J. ir L. J., detalusis planas. Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės eilutėje Nr. 2 434 kv. m. ploto pareiškėjų žemės sklypui nurodytas 0,35 užstatymo tankumas ir 0,6 užstatymo intensyvumas, tuo tarpu grafinėje dalyje nurodytas 0,3 užstatymo tankumas ir 0,75 užstatymo intensyvumas. Pareiškėjai 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami ištaisyti šias detaliojo plano technines klaidas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A- 1445 koregavo detalųjį planą, pareiškėjų žemės sklype ištaisydamas technines klaidas detaliojo plano brėžinyje ir nustatydamas, kad pareiškėjų žemės sklypo leistinas užstatymo tankio rodiklis - 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,75. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo aktu Nr. TP6-3-(15.61), atlikęs 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo teisėtumo vertinimą, nustatė, kad Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytas pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo koregavimas ginčijamu 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 nenumatytas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3 punkte, toks koregavimas negali būti laikomas detaliojo plano technine klaida, nes keičiami esminiai detaliojo plano sprendiniai. Remiantis šiuo patikrinimo aktu, nustačius, jog įsakymas dėl detaliojo plano koregavimo priimtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, Inspekcija 2016 m. spalio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Nr. PN-1046-(15.52), kuriuo pareikalavo panaikinti 2016 m. birželio 17 d. įsakymą. Inspekcija nurodė, kad privalomo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių - leistino žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo – koregavimas negali būti laikomas technine klaidas, nes keičiami esminiai detaliojo plano sprendiniai, nenumatyti Įstatymo 28 str. 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas privalomąjį nurodymą, pareiškėjų šioje byloje skundžiamu 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A- 3186, vadovaudamasis Inspekcijos privalomuoju nurodymu, įsakymą pripažino netekusiu galios.
Pareiškėjai nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano grafinėje ir tekstinėje dalyse nurodyti esminiai sprendiniai - žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas yra skirtingi, todėl yra įsitikinę, jog dėl šios priežasties, esant šių nurodytų detaliojo plano sprendinių kolizijai, atsiradusiai dėl techninės klaidos, detalusis planas buvo su akivaizdžiais trūkumais ir šioje apimtyje galėjo būti taisomas savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. A-1445, koreguojant detalųjį planą. Tokie pareiškėjų ir jų atstovo argumentai nepagrįsti.
Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (TPĮ 2 str. 22 d.). Leistinas žemės sklypų užstatymo tankis (pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) ir leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas (visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu) yra vieni iš privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių (TPĮ 18 str. 1 d. 3, 4 p.), nurodytų šalia kitų privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių.
TPĮ 28 str. reglamentuotas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas. Tai iš esmės skirtingi procesai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Nagrinėjamu atveju aktualus detaliųjų planų koregavimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. TPĮ 28 str. 5 d. nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Pabrėžtina, kad TPĮ 28 str. 8 d. nustatyta, kokie teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti koreguojami – tai detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis, jeigu toks koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane buvo nurodyti aukščiau jau paminėti skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys esminiai detaliojo plano sprendiniai - teritorijos naudojimo reglamento rodikliai (leistinas žemės sklypų užstatymo tankis ir intensyvumas). Tokiu būdu sukurta situacija, kai tą patį žemės sklypą apibrėžia vienas kitam prieštaraujantys teritorijos naudojimo reglamento rodikliai (esminiai detaliojo plano sprendiniai), atitinkamai nustatantys ir skirtingos apimties apribojimus. Esant tokiems neatitikimams, spręstina, kokia teisės aktuose nustatyta procedūra taikytina, siekiant pašalinti tokių esminių detaliojo plano sprendinių neatitikimus.
Taisyklių šeštajame skirsnyje detalizuota detaliųjų planų keitimo bei koregavimo atvejai ir procedūros. Taisyklių 316 punkte numatyta, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.
Taisyklių 318 punkte nustatyta, kokiais papildomais vienu ar keliais atvejais koreguojami galiojantys detalieji planai. Taisyklių 318.3 papunktyje iš esmės atkartota TPĮ 28 str. 8 d. nuostata, nustatant, kokie teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti koreguojami. Pabrėžtina, kad leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir intensyvumo koregavimas Taisyklių 318.3 p. nenumatytas, kaip ir nėra numatytas TPĮ 28 str. 8 d..
Taisyklių 3.18.4 papunktyje apibrėžta, kad detalieji planai koreguojami ir kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: 318.4.1. detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje); 318.4.2. detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos; 318.4.3. detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos. Taigi šiuose Taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik tuo atveju, jei atliekami detaliojo plano pakeitimai nekeičia detaliojo plano esmės ir tai atliekama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Taisyklių 323.2 p.).
Iš pareiškėjo skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas, nors šiame sprendime ir nenurodydamas konkrečios teisės normos, šią situaciją dėl skirtingų esminių detaliojo plano sprendinių - teritorijos naudojimo reglamento rodiklių - leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir intensyvumo, vertino kaip detaliojo plano techninę klaidą ir detaliojo plano brėžinyje ją taisė supaprastinta tvarka, nustatydamas, kad žemės sklypo Nr. 2 leistinas užstatymo tankio rodiklis – 0.35, užstatymo intensyvumo rodiklis – 0.75. Taisyklių 253 punkte nustatyta, kad. detaliojo plano techninė klaida (toliau – techninė klaida) – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė. Ginčo atveju visiškai akivaizdu, jog po tokio taisymo Detaliojo plano sprendinio esmė pakito, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktuose nustatytą Detaliojo plano koregavimo procedūrą (pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2249-502/2015).
Pareiškėjų atstovas nurodo, kad aptariama situacija vertintina, kaip detaliojo plano kolizija, numatyta Taisyklių 255 punkte (padėtis, kai detaliajame plane numatyti vienas kitam prieštaraujantys sprendiniai, kuriais nustatomas skirtingas vieno ar kelių privalomojo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų turinys), atsiradusi dėl techninės klaidos, tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo atveju galiojančio detaliojo plano nustatytų privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių - leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir intensyvumo koregavimas dėl detaliojo plano esmės pakeitimų negalėjo būti atliekamas ne tik Taisyklių 318.4.1 papunktyje (detaliajame plane taisomos techninės klaidos), bet ir Taisyklių 318.4.3 papunktyje (detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos) nurodytu pagrindu dėl aukščiau paminėto ginčo teisinių santykių teisinio reglamentavimo, suponuojančio išvadą, kad detaliajame plane nustatyto privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodikliai - leistino žemės sklypų užstatymo tankis ir leistino žemės sklypų užstatymo intensyvumas gali būti koreguojami, tačiau tai turi būti atliekama atliekant kitą teisės aktuose numatytą procedūrą, t. y. detaliojo plano koregavimo būdu, vykdant teritorijų planavimo procesą inicijavimo sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą, kuriame patys paprašė leisti koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius inicijavimo sutarties pagrindu, tokiu būdu įgyvendindami Inspekcijos privalomajame nurodyme pateiktą rekomendaciją. Atsižvelgdamas į šį prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-3544 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“, kuriuo yra pradėtas organizuoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai. Kadangi ginčo atveju atsakovas, priimdamas 2016 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A- 1445, pakeitė detaliojo plano sprendinių esmę ir pažeidė nustatytą Detaliojo plano koregavimo procedūrą, pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą privalomąjį nurodymą, pagrįstai skundžiamu įsakymu administracine tvarka pripažino netekusiu galios ankstesnį įsakymą dėl detaliojo plano koregavimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Trečiuosius suinteresuotus asmenis šioje administracinėje byloje atstovavo advokatė M. B. Ž.. Iš į bylą pateiktų duomenų, t. y. ataskaitos, apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus (toliau – Ataskaita), matyti, kad advokatė M. B. Ž. rengė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, bei 2017 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti. Taigi, teismui priėmus sprendimą atmesti pareiškėjų L. R. ir R. R. skundą buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J. ir L. J. teisės, todėl jie turi teisę reikalauti iš pareiškėjų atlyginti bylinėjimosi išlaidas ( ABTĮ 40 str. 3 d.).
Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą – 400 Eur, t. y. už atsiliepimo parengimą, pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Patirtos išlaidos grindžiamos aukščiau minėta Ataskaita bei 2017 m. balandžio 3 d. Pinigų priėmimo kvitu Nr. 1178503.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatė M. B. Ž. dalyvavo 2017 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme. Minėtas teismo posėdis užtruko 57 min. todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą pirmos instancijos teisme priteistina suma yra 82,28 Eur (0,1 x 822,8 x 1 = 82,28).
Kaip minėta, prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo parengimas ir pasirengimas - atstovavimas teismo posėdyje – 400 Eur. Pažymėtina, jog Ataskaitoje atskirai sugaištas laikas ir sumos už suteiktas teisines paslaugas nenurodomos, todėl teismas daro išvadą, jog prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą yra 317,72 Eur (400 Eur – 82,28 Eur = 317,72 Eur), ir laiko rengiant atsiliepimą sugaišta 1,48 val. (viso buvo sugaišta 2,45 val. iš jų 57 min. teismo posėdyje (2,45 val. – 57 min. = 1,48 val.)).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas buvo rengtas 2017 m. kovo 3 d. ir į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 771,9 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 1983,25 Eur (2,5 x 793,30 = 1983,25). Kadangi prašoma priteisti 317,72 Eur suma neviršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl priteistina.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 punktais bei ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš pareiškėjų L. R. ir R. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Priteisti iš L. R. ir R. R. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų G. J. ir L. J..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.