- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- A-2249-502/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00209-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-320 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koregavimo ir pavedimo Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas skundžiamu įsakymu pakoregavo detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-103 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste ( (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo“ (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjas nurodė, jog jis yra statinių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas. Jo žemės sklypas ribojasi su Detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini). Šame sklype yra kiemo kelias, kuriuo važiuojant sunkiasvoriui transportui, yra daroma žala pareiškėjo turtui: skyla jo gyvenamojo namo sienos. Pareiškėjas mano, kad atsakovas Įsakymą priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras ir taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes atsakovas vienašališkai, be jokio viešinimo ir derinimo, Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktais pakeitė Detaliajame plane suplanuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto duomenis, kurie į Detalųjį planą buvo įrašyti pasiekus susitarimą tarp detaliojo planavimo organizatoriaus ir gyventojų, tai yra vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ buvo įrašyti žodžiai „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, išskyrus aptarnaujantį transportą“. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai, kuriuos skundžiamu Įsakymu koregavo atsakovas, buvo priimti planavimo organizatoriui susitarus su gyventojais, pareiškėjas ir jo atstovas nesutiko, kad Detaliajame plane buvo padaryta techninė klaida, kurią galima ištaisyti atsakovui vienašališkai be viešinimo procedūrų koreguojant Detalųjį planą. Pareiškėjas iš esmės sutiko su skundžiamame Įsakyme padarytu koregavimu, įrašant transportų priemonių apibūdinimą pagal jų didžiausią leidžiamąją masę, tačiau manė, kad atsakovas įrašu “išskyrus aptarnaujantį transportą“ pakeitė buvusio sprendinio esmę ir todėl privalėjo taikyti Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. O atsakovui to nepadarius, Įsakymas turi būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymu buvo koreguota Detaliojo plano aprašomoji dalis, tai yra sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto servituto duomenys. Detaliojo plano koregavimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 28 straipsnio 2, 5 ir 11 dalimis. Atsakovas taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 318.4.1 punktu, kuris Taisyklėse pažymėtas 319.4.1 punktu, Detalusis planas buvo koreguojamas supaprastinta tvarka, nes Įsakymu atlikti pakeitimai nekeitė Detaliojo plano sprendinių esmės ir jais buvo ištaisyta techninė klaida. Atsakovas teigė, kad Detaliajame plane įrašant servituto duomenis padaryta techninė klaida, kadangi nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesnėmis redakcijomis ir pakeitimais) patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET) nėra numatytas kelio ženklas, kuris suteiktų teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos arba draustų pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia viršija 1,7 tonos, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintose Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse (toliau – ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės) nėra numatytas transporto eismo ribojimas atsižvelgiant į jo keliamąją galią. Rengiant Detalųjį planą nebuvo atlikti specialūs skaičiavimai ir nebuvo nustatyta, kad yra priežasčių, dėl kurių esamas pravažiavimas – vidaus kelias Detaliajame plane numatytas kaip kelias iš (duomenys neskelbtini) namo teritoriją, kuriuo taip pat patenkama į sklypus (duomenys neskelbtini) ir kt. negali būti naudojamas važiavimui aptarnaujančio transporto, kuriuo yra aprūpinamas Vaikų dienos centras (tai yra (duomenys neskelbtini) esanti Panevėžio specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras), o taip pat kuris yra būtinas daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Todėl atsakovas teigė, kad padarytos klaidos ištaisymas, įrašant teisės aktų nuostatas atitinkančius duomenis, buvo būtinas, o detaliojo plano koregavimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė analogiškus atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytiems argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija atsiliepime į skundą, sutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį tenkinti bei nurodė analogiškus skunde išdėstytiems argumentus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.
Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. A-320 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koregavimo ir pavedimo Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją“. Šiuo Įsakymu buvo koreguojamas Teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste ((duomenys neskelbtini)) detalusis planas, patvirtintas Panevėžio savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr.1-103 (www.panevezys.lt, skiltis „Teritorijų planavimas“, „2013m. patvirtinti detalieji planai“): pakeisti Detaliojo plano tekstinės dalies 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelėje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, grafoje „Servitutai“ vietoj žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos, įrašyti žodžiai „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, išskyrus aptarnaujantį transportą“; taip pat buvo pakeisti Detaliojo plano aprašomosios dalies 2 priedo servitutų lentelės duomenys, grafoje „Servituto reikšmė“ vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“, įrašant žodžius „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, išskyrus aptarnaujantį transportą“. Taip pat ginčijamu Įsakymu pavesta Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją apie Detaliojo plano koregavimą savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo bendrosios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais yra (duomenys neskelbtini) ir ribojasi su Detaliuoju planu suplanuotu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas yra bendraturtis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios patenka į Detaliuoju planu suplanuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, jog skundžiamu Įsakymu buvo pakeista Detaliojo plano sprendinių esmė, todėl atsakovas privalėjo laikytis teisės aktais nustatytų procedūrų, kuriose pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti, tai yra taikyti Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą, tačiau šių įstatymo nuostatų nesilaikė.
Teismas nagrinėjo Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies, 3 ir 5 dalių nuostatas, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau - ir Taisyklės), 316 punktą, kuriame numatyta, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu ir pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo Įsakyme nurodyta, kad Detalusis planas buvo koreguotas vadovaujantis Taisyklių 318.4.1 papunkčiu. Iš pareiškėjo skundo bei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo bei šių proceso šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžiuose nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, kuriame nurodė koregavimo pagrindą numatančią teisės normą – Taisyklių 318.4.1 papunktį, faktiškai taikė jo priėmimo metu galiojusios oficialios redakcijos Taisyklių 319.4.1 papunktį, kuris dėl techninio netikslumo logiškai neatitiko Taisyklių punktų ir papunkčių numeracijos eiliškumo. Dėl šios priežasties teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju taikytina iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-759 priėmimo galiojusios ir Teisės aktų registre paskelbtos Taisyklių redakcijos 319.4.1 papunkčio numeracija.
Byloje nustatyta, kad Detaliuoju planu buvo suplanuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) esamam daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano aiškinamajame rašte 7.1.5 papunktyje išdėstytuose susisiekimo sprendiniuose numatyta, kad formuojamuose žemės sklypuose nustatomi servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų takais (naudotojas – visuomenė). Esami bendro naudojimo pravažiavimai (ribotų teritorijų – kiemų keliai) pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą nuosavybės teise priklauso savivaldybei, todėl formuojamose teritorijose išskiriami šių teritorijų plotai. Bendro naudojimo pravažiavimų priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškos savivaldybių funkcijos. Aiškinamojo rašto priede Nr. 1 esančioje Teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelėje sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas S52 (440 kv. m) – 203 – kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) su pastaba, nusakančia, kad kelio servitutas S52 suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos. Analogiški duomenys buvo įrašyti Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 2 priedo lentelėje, nustatančioje kelio servituto S52 duomenis. Iš atsakovo paaiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad Detalusis planas buvo koreguojamas paaiškėjus, kad kelio servituto S52 aprašymo pastaboje įrašyti duomenys, apibūdinantys transporto priemones pagal jų keliamąją galią, yra klaidingi, kadangi jokie galiojantys teisės aktai nenumato tokių transporto priemones apibūdinančių faktinių duomenų naudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra naudojami transporto priemones apibūdinantys duomenys – didžiausia leidžiamoji masė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (su vėlesnėmis redakcijomis ir pakeitimais) patvirtintose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, o taip pat ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose nėra reikalaujama tikrinti ir nustatyti transporto priemonių keliamąją galią. Kelių eismo taisyklėse taip pat nėra naudojami transporto priemonių keliamosios galios duomenys. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ transporto priemonės apibūdinamos pagal jų didžiausios leidžiamos masės duomenis. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių normose, nustatančiose draudžiamųjų ženklų įrengimo ypatumus (II skirsnio normos) nurodyti transporto priemonių duomenys pagal jų masę su kroviniu ar be jo. Teismo posėdyje kaip specialistas paaiškinimus davęs Valstybės įmonės Regitra Panevėžio filialo direktorius R. K. paaiškino, kad transporto priemonių keliamosios galios terminas nėra vartojamas ir patvirtino, kad registruojant transporto priemonę, transporto priemonės apžiūros metu papildomai yra nustatomi didžiausios leidžiamos masės duomenys, o keliamoji galia nėra nustatoma. Specialistas taip pat paaiškino, kad transporto priemonės, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 tonos ir transporto priemonės, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos, jeigu tokie duomenys būtų nustatyti, galėtų patekti į tą pačią transporto priemonių kategoriją. Su šiuo paaiškinimu teismo posėdyje sutiko ir pareiškėjas bei jo atstovas. Kaip specialistas teismo posėdyje paaiškinimus davęs 20 metų tarnybos policijoje (Kelių policijos biure) stažą turintis E. K. paaiškino, kad transporto priemonės nėra skirstomos pagal jų keliamąją galią bei kad nėra galimybių riboti eismą pagal transporto priemonių keliamąją galią.
Pagal aptartus duomenis teismas sprendė, jog kelio servituto aprašymo pastaboje klaidingai įrašyti Lietuvos teisės aktų sistemoje nenaudojami transporto priemonių faktiniai duomenys pagal jų keliamąją galią. Įrašydamas, kad kelio servitutas S52 „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 tonos, išskyrus aptarnaujantį transportą“, atsakovas nekeitė sprendinio, bet vadovavosi galiojančiuose teisės aktuose naudojamu transporto priemonių pagal jų faktinius duomenis apibūdinimu ir Kelių eismo taisyklių draudžiamųjų ženklų, naudojamų transporto priemonių eismui uždrausti, aprašymu (žr. KET 1 priedo III skyriaus draudžiamojo ženklo Nr. 304 paaiškinimas ir kt.). KET nustatyti draudžiamieji ženklai, taip pat ir Panevėžio miesto savivaldybei vykdant savarankišką saugaus eismo organizavimo funkciją ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtas kelio ženklas Nr. 312, pagal KET 1 priedo III skyriaus nuostatas draudžia kelio ženkle nurodytų transporto priemonių eismą, išskyrus aptarnaujantį transportą (Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 112 punktas).
Dėl pareiškėjo teiginio, kad negalima laikyti, jog servituto aprašymo pastaboje įrašyti transporto priemonių eismo apribojimai yra klaida, kurią galima ištaisyti koreguojant Detalųjį planą vienašališku atsakovo sprendimu netaikant supaprastintos koreguojamųjų detaliųjų planų viešinimo procedūrų, kadangi Detaliojo plano duomenys, kurie buvo koreguojami, į Detalųjį planą buvo įrašyti būtent gyventojų ir planavimo organizatoriaus sutarimu, teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų metu pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojai teikė pasiūlymus dėl įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) naudojimo tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų reikmėms (b. l. 14, 23, 24–26, 29–38, 101–114), tačiau tokiems pasiūlymams nebuvo pritarta. Detaliojo plano rengėjas ir planavimo organizatorius nusprendė, kad pravažiavimas – vidaus kelias (ribotų teritorijų – kiemų kelias), bus naudojamas privažiavimui ne tik prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ir prie (duomenys neskelbtini) ir kt. sklypų. Be to, Detaliojo plano rengėjai pabrėžė, kad vaikų ugdymo centras (t. y. Panevėžio specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras), esantis (duomenys neskelbtini), yra tarp daugiaaukščių namų ir privačių sklypų, jam suformuoti atskiro privažiavimo nuo gatvės nėra galimybės, todėl ši įstaiga neturi jokių galimybių būti aptarnaujama jokiu kitu įvažiavimu, o tik esamu, tai yra įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo aptarnaujama ir iki Detaliojo plano rengimo. Taigi po Detaliojo plano viešojo svarstymo nebuvo nuspręsta, kaip teigia pareiškėjas ir jo atstovas, kad bus ribojamas (duomenys neskelbtini) esančios vaikų įstaigos aptarnavimas naudojantis (duomenys neskelbtini) namui suformuotame sklype esančius pravažiavimu. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo, kitų asmenų pretenzijas ir pasiūlymus, niekada nebuvo nurodžiusi ir Detaliojo plano sprendiniais nebuvo nuspręsta, kad kelyje bus ribojamas aptarnaujančio transporto važiavimas, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skundžiamu Įsakymu buvo panaikinti Detaliojo plano rengimo metu gyventojų ir planavimo organizatoriaus pasiekti susitarimai dėl apribojimų važiuoti keliu aptarnaujančiam transportui. Atsižvelgdamas į keliamo ginčo dalyką, teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog skyla jo gyvenamojo namo sienos ar dėl eismo įvykio yra nukentėjusi sklypo tvora, nėra reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonių eismo ribojimas keliu, kuriam nustatytas servitutas, gali būti įgyvendinamas tik draudžiamaisiais kelio ženklais. Specialisto paaiškinimus teismo posėdyje davęs E. K. taip pat aiškino, kad įprastai gyvenamojoje zonoje tam tikrų transporto priemonių eismą draudžiantys kelio ženklai netaikomi aptarnaujančiam transportui (KET 1 priedo III skyrius, kelio ženklai Nr. 303, 304, 312 ir kt.). Jis taip pat pažymėjo, ką patvirtino ir atsakovas bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas, kad nėra atlikta jokių skaičiavimų, tyrimų ir bandymų, kuriais remiantis, kaip to reikalaujama Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 106 punkte, būtų nustatyta ribota kelio, kuriam nustatytas servitutas S52, kaip statinio keliamoji galia ir ją atitinkanti leidžiamoji transporto priemonių masė. Todėl ribojant transporto priemonių eismą, atsižvelgiant į KET bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse numatytų draudžiamųjų ženklų turinį ir jų įrengimo ypatumų nuostatas, netaikomas aptarnaujančio transporto eismo ribojimas.
Teismas pažymėjo, jog Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 253 punkte detaliojo plano technine klaida apibūdinama spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė. Apibendrindamas byloje surinktus įrodymus ir remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas darė išvadą, kad Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 1 ir 2 prieduose kelio servituto duomenis patikslinančioje pastaboje padaryta klaida, kuri kvalifikuotina pagal Taisyklių 253 punktą. Teismas sprendė, kad skundžiamu Įsakymu koreguojant Detalųjį planą, atsakovas ištaisė Taisyklių 253 punkto nuostatas atitinkančią klaidą. Detaliojo plano koregavimas nepakeitė Detaliojo plano ir jo sprendinių esmės. Išliko nepakitę Aiškinamojo rašto 7.1.5 punkte nustatyti susisiekimo sprendiniai ir nustatytas kelio servitutas S52 bei teisės aktų reglamentavimą ir draudžiamųjų kelio ženklų turinį atitinkantis naudojimosi kelio servitutu ribojimas. Klaidų detaliajame plane taisymas, kuomet galiojantys detalieji planai koreguojami nekeičiant detaliojo plano esmės yra numatytas Taisyklių 319.4.1 papunktyje. Teismas vadovavosi Taisyklių 323 punktu bei 323.2 papunkčiu, kad Taisyklių 319.4.1 papunktyje nurodytais atvejais galiojantys detalieji planai koreguojami tik savivaldybės direktoriaus sprendimu, ir tokiu atveju netaikoma supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje, o apie priimtą savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad atsakovas buvo kompetentingas priimti skundžiamą Įsakymą, jį priimdamas vadovavosi teisės aktais bei nepažeidė teisės aktuose numatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas V. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:
1. Atsakovas neturėjo teisės Detaliojo plano koregavimui taikyti techninės klaidos atvejį bei nesilaikyti privalomų viešinimo, t. y. visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant tokius sprendimus bei kitų procedūrų, nes atsakovas akivaizdžiai pakeitė sprendimo esmę – vėl buvo leistas neriboto tonažo (sunkiasvorio) aptarnaujančio transporto eismas tarp namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Detaliojo plano rengimo procedūroje minėtų namų valdytojų pasiekti susitarimai su detaliojo planavimo organizatoriumi buvo šiurkščiai, vienašališkai, be jokio viešinimo ir derinimo panaikinti. Atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 ir 5 dalies, Taisyklių 318, 320–323 punktų nuostatas bei Nuostatų 41 ir 42 punktus.
2. Teismo teiginys, kad į pareiškėjo bei namo (duomenys neskelbtini) gyventojų pasiūlymus Detaliojo plano rengimo procedūroje pritarta nebuvo, neatitinka tikrovės. Ankstesni sprendiniai leisti važiuoti tik transportui, kurio keliamoji galia neviršija 1,7 tonos, t. y. tik krovininiams mikroautobusams, buvo priimti būtent atsižvelgiant į gyventojų siūlymus dėl sunkiasvorio transporto eismo ribojimo.
3. Paneigtinas teismo teiginys, jog nebuvo nuspręsta, kad keliu bus ribojamas aptarnaujančio transporto eismas, nes pagal prie kelio stovintį draudžiamąjį ženklą Nr. 312 draudžiamas jame nurodyto transporto eismas, išskyrus aptarnaujantį transportą, todėl pagal gyventojų pasiūlymus ir buvo apribotas būtent aptarnaujančio transporto, kuris gali būti įvairus, eismas, t. y., kad ribojimai būtų nustatyti būtent kelio ženklo Nr. 312 draudimo išimtims. Pareiškėjo teigimu, kelio ženklas Nr. 312 turėjo būti papildytas ženklu Nr. 314 („Ribota masė“). Įsakymu keliamoji galia 1,7 t nebuvo vien tik pakeista į didžiausią leidžiamąją masę (ko visiškai būtų pakakę formuluotės „keliamoji galia” trūkumams pašalinti, išlaikant nepakeistą sprendimo esmę), bet dar ir papildomai buvo nustatyta išimtis aptarnaujančiam transportui „išskyrus aptarnaujantį transportą”. Tokiu būdu pagal Įsakymu pakoreguotą Detalųjį planą leidžiama daugiau, nei pagal prie kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312.
4. Teismas nukrypo nuo bylos esmės – nepakankamai ir netinkamai analizavo pagrindinį klausimą – ar buvo padaryta būtent techninė klaida, ar būtent ji buvo taisoma įsakymu, ar turėjo būti taikomas kitas koregavimo pagrindas ir jam nustatytos privalomos procedūros, o pernelyg didelį dėmesį skyrė Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui per kelio ženklus, t. y. ne šios bylos dalykui.
5. Atsakovas pripažino, kad produkcijai į Panevėžio specialiojo ugdymo centrą pristatyti pakanka 3,5 t didžiausios leidžiamos masės transporto, tačiau šiuo metu minėtą įstaigą aptarnaujantys tiekėjai važiuoja didelės masės (7, 12 tonų ir daugiau) transporto priemonėmis. Taigi, problemas iš tiesų sukelia tik tie keli tiekėjai, nes atsakovas pats pripažino, jog atliekų išvežimo transportas tuo keliu nevažiuoja.
6. Teismui pripažinus, kad transporto ribojimo formuluotė pagal keliamąją galią neatitinka įstatymų ir teisės aktų, akivaizdu, jog išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad Detalusis planas iš tiesų turėjo būti koreguojamas ne dėl tariamos techninės klaidos, o dėl sprendinių formalaus neatitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Būtent tokį koregavimo atvejį numato Taisyklių 318.4.4 papunktis.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės direktorius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas nurodo, kad:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nekeitė sprendinio, bet vadovavosi galiojančiuose teisės aktuose naudojamu transporto priemonių pagal jų faktinius duomenis apibūdinimu ir kelių eismo ženklų aprašymu.
2. Planavimo organizatorius ir plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ atsakydami į pareiškėjo pateiktus klausimus (2012 m. balandžio 2 d. Nr. 6A-18.1-182, Nr. 6A-18.13-183) nenurodė, kad aptarnaujančio transporto priemonių eismas bus draudžiamas keliu tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
3. Kelio ženklas Nr. 314 nėra įrengiamas pagal įprastą praktika, o individualiais atvejais ir tik esant atliktiems specialiems apskaičiavimams, tyrimams ir bandymams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo argumentus tapačius atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A-320 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) detaliojo plano koregavimo ir pavedimo architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A-320 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini)gatvių) detaliojo plano koregavimo ir pavedimo Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją“ nusprendė koreguoti teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) detalųjį planą, patvirtintą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-103 (toliau - ir Detalusis planas) taip: pakeisti Detaliojo plano tekstinės dalies 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelėje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir grafoje „Servitutai“ vietoj žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos, įrašyti žodžius „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, išskyrus aptarnaujantį transportą“; pakeisti Detaliojo plano aprašomosios dalies 2 priedo servitutų lentelės duomenis ir grafoje „Servituto reikšmė“ vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“, įrašant žodžius „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, išskyrus aptarnaujantį transportą“. Skundžiamu įsakymu taip pat pavesta Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją apie detaliojo plano koregavimą savivaldybės interneto svetainėje (www.panevezys.lt) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (b. l. 60-61).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. M. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti atsakovo Įsakymą iš esmės dėl to, kad Įsakymu buvo pakeista Detaliojo plano sprendinių esmė, sprendė, kad kelio servituto aprašymo pastaboje klaidingai įrašyti Lietuvos teisės aktų sistemoje nenaudojami transporto priemonių faktiniai duomenys pagal jų keliamąją galią, todėl atsakovas skundžiamu Įsakymu nusprendęs ištaisyti klaidą, Detaliojo plano sprendinių esmės nepakeitė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad atsakovas neturėjo teisės Detaliojo plano koregavimui taikyti techninės klaidos atvejį, kadangi atsakovas pakeitė sprendimo esmę leisdamas neribotos masės (sunkiasvorio) aptarnaujančio transporto eismą tarp namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų nustatytas privalomas procedūras Detaliojo plano koregavimui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, proceso šalių nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis nesutinka.
Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius, o 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, 316 punkte numatyta, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu.
Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.
Atsakovas skundžiamą Įsakymą priėmė vadovaudamasis, be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Taisyklių 318.4.1 papunkčiu, 323 punktu ir 323.2 papunkčiu.
Taisyklių 253 punkte nustatyta, kad detaliojo plano techninė klaida (toliau – techninė klaida) – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė. Taisyklių 319.4.1 papunktyje (atsakovo Įsakyme nurodytas 318.4.1 papunktis, kuris atitiko tuo metu galiojusios oficialios Taisyklių redakcijos 319.4.1 papunktį) nustatyta, kad galiojantys detalieji planai koreguojami, kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, iš kurių vienas - detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Detaliojo plano tekstinės dalies 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelėje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, grafoje „Servitutai“ iki skundžiamo Įsakymo priėmimo buvo įrašytas kelio servitutas, suteikiantis teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos, analogiškas įrašas padarytas 2 priedo servitutų lentelės duomenyse skiltyje „Servituto reikšmė“ ir jokių papildomų įrašų ar patikslinimų, ribojimų juose nėra (b. l. 87–100). Atsakovas gi priimdamas skundžiamą Įsakymą ir vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“, įrašant žodžius „suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, išskyrus aptarnaujantį transportą“, pakeitė ne tik galiojančiuose teisės aktuose nenaudojamų transporto priemonių pagal jų faktinius duomenis apibūdinimą, bet ir įrašė išimtį atitinkamoms transporto priemonėms - „išskyrus aptarnaujantį transportą“, t. y., kaip pagrįstai skunde ir apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pakeitė Detaliojo plano sprendinio esmę, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktuose nustatytą Detaliojo plano koregavimo procedūrą.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai. Kadangi šiuo atveju atsakovas pakeitė Detaliojo plano sprendinio esmę ir priimdamas skundžiamą Įsakymą pažeidė nustatytą Detaliojo plano koregavimo procedūrą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikinamas (ABTĮ 143straipsnis), pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas,
89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-320 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija (duomenys neskelbtini) gatvių) detaliojo plano koregavimo ir pavedimo Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.