Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. Š., išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prie dukters E. Š. išlaikymo neprisideda visai nuo pat 2013 m. sausio mėn., kai išvyko iš namų, prašo iš atsakovo priteisti dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimą – viso 7000 Lt (nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. išlaikymo įsiskolinimo suma yra 7000 Lt:14 mėn. x po 500 Lt). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tai ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, todėl mano, kad tikslinga nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką: pagal abipusį susitarimą ir iš anksto suderinus tarpusavyje, atsakovas su dukra galės bendrauti tiek, kiek tai netrukdys dukters interesams, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų ar dukters kasdienės dienotvarkės. Nurodė, kad šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama savo ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ieškinyje netiksliai nurodyta, kada atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, tai buvo 2013 metų gruodžio 10 dieną, tą dieną atsakovas ją sumušė, tai pagrindžiančių įrodymų ji neturi. Prašo būtent nuo 2013 metų gruodžio 10 dienos skaičiuoti atsakovo neteikto vaikui išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nuo šios datos nesirūpina vaiku, nieko vaikui nenuperka, kažkada per tris kartus davė 70 Lt, 50 Lt ir 100 Lt. Patikslindama pašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, nes mano, kad ir ji yra kalta dėl santuokos nutraukimo, nes buvo atsakovui per griežta bei, kadangi atsakovas nenori, kad ji turėtų santuokinę pavardę, prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę – K.. Nurodė, kad vaikas pastoviai gyvena kartu su ja, todėl vaiko – dukters Eimantės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Parodė, kad buvo kelis kartus palikusi vaiką savo motinos ir sesers priežiūrai, o pati buvo išėjusi iš namų, nes buvo susipykusi su motina, bet dabar viskas gerai, daugiau tokių dalykų nepasikartos. Ji nedirba, pragyvena iš pašalpų apie 1000 Lt kas mėnesį už vaikus, be E. ji turi dar vieną vaiką nuo kito vyro, jai pragyventi padeda jos motina. Patvirtina, kad santuokoje jokio turto su atsakovu neįgijo, kreditorių neturi. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tai prašo jos nenustatyti, nes ginčo tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo su vaiku nėra, ji nieko prieš, kad atsakovas bendrautų su dukra, tik jis vaiko nebuvo niekada pasiėmęs. Prašė nepriteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Vilniaus miesto VTAS atstovė, palaikydama pateiktą išvadą (b.l.73-78), parodė, kad patikrinus ieškovės ir jos nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas buvo nustatyta, kad ieškovė su dukra E. Š. gyvena dviejų kambarių bute kartu su savo motina ir seserimi, butas tvarkingas, vaikas prižiūrėtas, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką nuo kito vyro. Tarnyba buvo gavusi skundą iš ieškovės sesers dėl ieškovės palikimo vaikų be priežiūros, bet dabar viskas yra tvarkoje, ieškovės šeima ir toliau yra stebima. Nurodė, kad iš atsakovo turi būti priteistas ieškovės prašomas priteisti išlaikymas šalių dukrai bei išlaikymo įsiskolinimas, kadangi abiejų tėvų pareiga yra rūpintis ir išlaikyti savo vaikus, o atsakovas nuo to yra nusišalinęs. Tuo tarpu ieškovė nedirba, pragyvena iš gaunamų pašalpų už vaikus. Mano, kad nėra tikslinga nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nes tai yra ne bendravimo tvarka, kurią nurodė ieškinyje ieškovė, o tai tik bendri teiginiai, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Vilniaus rajono VTAS atstovas, palaikydamas išvadoje nurodytus argumentus (b.l.34-38), nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai Eimantei priteisimo iš atsakovo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vienok, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu ieškovė patikslino, jog atsakovas paliko šeimą ir ja bei vaiku nesirūpina nuo 2013 metų gruodžio mėnesio, o ne nuo sausio mėnesio, kaip buvo nurodyta ieškinyje, nuo tos datos ir reiktų atitinkamai paskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra laikytina bendravimo su vaiku tvarka, nes nėra konkreti, be to, ieškovė nurodė, kad ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovės S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., a.k. 3870512043, santuoka įregistruota 2012-03-30 Vilniaus rajono CMS (akto įrašo Nr.60); šalių santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims – nėra įregistruota (b.l. 10-11, 12-14, 16, 27-28, 30-31,41-42, 44-45). Ieškovė ir atsakovas nedirba, ieškovė yra motinystės atostogose, gauna pašalpas už du nepilnamečius vaikus apie 1000 Lt kas mėnesį; ieškovė su dukra E. Š. gyvena kartu ieškovės motinai priklausančiame bute, R. J. g.13-95, Vilniuje, bute kartu gyvena ieškovės motina S. K. ir ieškovės sesuo O. M.; ieškovė tinkamai prižiūri ir rūpinasi savo dukra E. Š. (b.l. 23, 25-26, 73-75).

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos A. T. 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ).

Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovės ir atsakovo santuoka turėtų būti nutraukta būtent dėl kito sutuoktinio – atsakovo A. Š., kaltės. Ieškovė teismo posėdžio metu parodė ir prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės, nes patvirtino, jog ir pati ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, būdama per griežta atsakovui. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, į ieškovės ir atsakovo santuokos trumpą trukmę, į šalių jauną amžių, darytina išvada, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas kaip sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam ir jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Kadangi pati ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę - Kaušylaitė, tai po santuokos nutraukimo šalims paliktinos atitinkamai nurodytos pavardės: ieškovei –K., atsakovui –Š. (CK 3.69 str.1d.).

Abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingos, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo; ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl šie klausimai nespręstini (CK 3.59 str.).

Dėl vaiko E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str.2d.) Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.2d.). Lietuvos A. T. Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 4 p. išaiškino, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas jam vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga ir tvirta asmenybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 27 str. str., J. T. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str.).

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – dukters E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. Š.. Kadangi tarp šalių - ieškovės ir atsakovo ginčo dėl dukters E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, be to, byloje nustatyta, kad šalių dukra E. nuolat gyvena kartu su ieškove, todėl E. Š., gim. 2012-05-08, (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina – ieškove S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.174 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos A. T. praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savi iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus, be abejo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į privalančių teikti išlaikymą vaiko tėvų turtinę padėti, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą ir pan., bei vaiko amžių, sveikatos būklę, gabumus, vaiko užimtumą, jo pomėgius ir kad išlaikymas savo prigimtimi būtent yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t.y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiu ir kt.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. Š. šalių nepilnamečio vaiko dukters E. Š., gim. 2012-05-08, išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Taip pat ieškovė patikslinusi prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo to laiko, kai atsakovas išėjo iš namų ir paliko šeimą bei nustojo išlaikyti savo dukra E. Š., t.y. nuo 2013-12-10 iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt sumą už praleistą laikotarpį. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, formos bei išlaikymo įsiskolinimo, nepareiškė.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (pvz.: LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos (bylos nagrinėjimo metu valstybėje patvirtintas MMA dydis yra 1000 Lt) dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius.

Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, vienok nedirba, turto neturi, ieškovė yra atostogose iki vaikui sukaks 3 metai, pragyvena iš gaunamų pašalpų už vaikus, jog šalys yra jauno amžiaus, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, jog ieškovė viena išlaiko ir prižiūri savo nepilnametį vaiką – E. Š., kuriai yra būtinas išlaikymas, priežiūra ir ugdymas, ieškovė deda pastangas vaiko poreikiams užtikrinti, į vaiko amžių, į tai, jog atsakovas nuo 2013 -12-10 paliko šeimą bei savo mažametį vaiką, juo visiškai nesirūpina, neteikia vaikui būtino išlaikymo, pripažintina, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis – 500 Lt kas mėnesį, atitinka proporcingumo principą, be to, yra atsižvelgtina į MMA dydį, kuris yra 300 Eur (1035 Lt:3.45280 Eur) (CK 1.5 str.). Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. Š., gim. 2012-05-08, po 144.81 Eur (500 Lt:3.45280 Eur, (1 Eur – 3.45280 Lt)) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2014-03-07) iki vaiko - E. Š. pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė S. Š. (CK. 3.185 str. 1 d., 3.194 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-12-10 (t.y. nuo tos dienos, kai atsakovas paliko šeimą bei savo mažametį vaiką – E. Š., ja visiškai nesirūpina, neteikia vaikui būtino išlaikymo) iki ieškinio padavimo dienos – t.y. iki 2014-03-07 (už tris mėnesius), viso 434.43 Eur (1500 Lt:3.45280 Eur), 1500 Lt (500 Lt x 3 mėn.)) (CK 3.200 str. ).

Teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką tik esant ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų (CK 3.175 str. 1 d.). Pagal CK 3.175 str. 2 d., teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ginčo tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku – dukra E. Š. tarp šalių nėra, todėl prašė nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, šis klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

I. S. Š. teismo posėdžio metu prašė nepriteisti jai iš atsakovo A. Š. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK str.). Iš atsakovo A. Š. valstybei priteistina 52.13 Eur (180 Lt:3.45280 Eur) žyminio mokesčio (priteisto išlaikymo dalyje) bei 5.64 Eur (19,48 Lt :3.45280 Eur) pašto išlaidų, viso 57.77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2012-03-30 Vilniaus rajono CMS (akto įrašo Nr.60) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę –K., o atsakovui – Š.;

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis (nuo 2014-03-07) po 144.81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eurus 81 euro centą) kas mėnesį iki E. Š. pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 434.43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis litus 43 euro centus).

Paskirti vaiko priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) viso 57.77 Eur (penkiasdešimt septynis Eurus 77 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.