Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VS Fitness“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VS Fitness“ patikslintą ieškinį atsakovei B. Š. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovės reikalavimo nutraukti sutartį pripažinimo nepagrįstu bei skolos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VS Fitness“, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė pripažinti, kad atsakovės (vartotojos) B. Š. reikalavimai nutraukti sutartį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ir grąžinti 68,60 Eur už nepanaudotą abonementą yra nepagrįsti, priteisti iš atsakovės 135,00 Eur kompensaciją, lygią suteiktų nuolaidų sumai, ieškovės naudai bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. lapkričio 15 d. B. Š. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) prašydama jai grąžinti 68,60 Eur už nepanaudotą abonemento dalį ir nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nutraukti sutartį su UAB „VS Fitness“. 2020 m. vasario 5 d. VVTAT komisija nutarimu (toliau – nutarimas) iš dalies patenkino vartotojos B. Š. reikalavimą, t. y. grąžino 63,98 Eur sumą už nepanaudotą įsigyto abonemento dalį. Ieškovė, nesutikdama su VVTAT nutarimu, teismo prašo išspręsti šalių ginčą iš esmės.

3. Atsakovė sporto klubo „VS-Express“ (toliau – sporto klubas) „12+1“ narystę internetu įsigijo 2019 m. kovo 19 d. Nurodė, jog atsakovės narystė buvo aktyvuota nuo apmokėjimo momento. 2019 m. lapkričio 13 d. atsakovė kreipėsi į sporto klubą prašydama nutraukti jos įsigytą narystę nuo 2019 m. gruodžio 1 d. B. Š. nereiškė jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl teikiamų paslaugų kokybės iki šio prašymo gavimo momento, taip pat nesikreipė ir dėl gavimo papildomos informacijos, susijusios su teikiamomis paslaugomis ar narystės sąlygomis. Atsakovė sporto klubo paslaugas užsisakė internetu, naudodamasi UAB „VS Fitness“ interneto svetaine www.vs-express.lt. Ji susipažino su narystės tipais, sąlygomis, bei tai patvirtino pasirinkdama narystę – „12+1“. Atsakovei buvo suteikta galimybė saugoti jai skirtą informaciją taip, kad informacija reikiamą laiką būtų prieinama ir, kad nepakitusią saugomą informaciją būtų galima atgaminti. B. Š. pažymėjo atitinkamas varneles ir tokiu būdu įsigydama sporto klubo narystę, sutiko su paslaugų sutarties sąlygomis bei sporto klubo sąlygomis, sutiko jų laikytis.

4. Pažymėjo, kad atsakovė sutartį nutraukti įgytų teisę nuo 2019 m. gruodžio 13 d., nes elektroniniu paštu dėl sutarties nutraukimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 13 d. Nurodė, jog VVTAT komisijos sprendimas grąžinti atsakovei 63,98 Eur sumą už nepanaudoto įsigyto abonemento dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neišsprendus sutarties nutraukimo klausimo, negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl kylančių pasekmių. Paslaugos atsakovei buvo teikiamos su didele nuolaida ir todėl atsakovė gavo papildomos naudos – naudojosi sporto klubo paslaugomis už žymiai mažesnę, negu standartinė kaina. Tai, kad atsakovė nusprendė sutartį nutraukti anksčiau laiko lėmė tiesioginių nuostolių atsiradimą ieškovei, kurie sutartyje yra įvertinti mokėtinos kompensacijos dydžiu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo atveju.

5. Nutraukus sutartį atsakovei kyla pareiga sumokėti paslaugų teikėjui (ieškovei) kompensaciją, lygią nuolaidų sumai už paslaugų naudojimosi laikotarpį nuo standartinės vieno mėnesio kainos pateiktos svetainėje www.vs-express.lt. Paaiškino, jog standartinė vieno mėnesio be jokių įsipareigojimų sporto klubo paslaugos kaina yra 29,95 Eur. Atsakovė įsigijo sporto klubo narystę su 15,00 Eur nuolaida, todėl, nutraukus sutartį pagal pasirinktą narystės tipą, apmokėjimo sąlygas bei minimalų naudojimosi paslaugomis terminą, atsakovei buvo suteikta nuolaida 15,00 Eur kiekvienam atsakovės narystės mėnesiui, t. y. 9 mėn. x 15,00 Eur = 135,00 Eur. Nurodė, jog norint nutraukti narystę po 9 mėnesių, atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 135,00 Eur kompensaciją lygią suteiktų nuolaidų sumai.

6. Atsakovė B. Š., nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad internetu 2019 m. kovo 19 d. užsisakė ieškovės teikiamas paslaugas (sporto klubo narystę „12+1”), atlikdama ieškovės naudai 180,14 Eur mokėjimo pavedimą. Paaiškino, jog atlikus mokėjimą, tą pačią dieną ieškovė elektroniniu laišku atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą. Sporto klube atsakovė lankėsi tris kartus kovo mėnesį (2019 m.) ir vėliau nusprendė narystę sporto klube nutraukti. 2019 metų lapkričio mėnesį elektroniniu laišku ieškovei pateikė prašymą nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nutraukti narystę ir prašė grąžinti pinigus už neišnaudotus narystės mėnesius. Ieškovė nurodė, jog pinigų negrąžins, nes to nenumato sutartis.

7. Mano, kad pagal sutikimo turinį tai buvo sutikimas ne su sutarties sąlygomis, o su sporto klubo taisyklėmis bei sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo. Prieš pereinant prie apmokėjimo nebuvo pateikta jokia sutartis, nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas. Standartinės sutarties sąlygos, dėl kurių nesitarta ir kurios nė nebuvo žinomos sprendžiant dėl atlygintinų paslaugų sutarties (abonemento sporto klube įsigijimo) sudarymo, jos atžvilgiu negalioja. Ieškovė nepateikė sutarties, todėl nėra pateikusi ir informacijos apie teisę atsisakyti sutarties. VVTAT nutarime padaryta pagrįsta išvada, jog jai ieškovės grąžintina suma sudaro 63,98 Eur (už 141 dieną). Todėl turėjo pagrindą reikalauti nutraukti sutartį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ir grąžinti nurodytą sumą už nepanaudotą įsigyto abonemento dalį.

8. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba palaikė nutarime išdėstytą poziciją nurodydama, kad 2020 m. vasario 5 d. nutarime išdėstyti argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis ne teismo tvarka buvo išspręstas šalių ginčas iš dalies patenkinant vartotojos B. Š. prašymą, t. y. UAB „VS Fitness“ įpareigota vartotojai grąžinti 63,98 Eur sumą už nepanaudotą įsigyto abonemento dalį. Pažymėjo, kad VVTAT minimame nutarime pasisakė ir dėl tarp UAB „VS Fitness“ bei vartotojos sudarytos sporto klubo sutarties nutraukimo, konstatuodama, kad sutarties nutraukimo data yra 2019 m. gruodžio 1 d. Ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei suteikta nuolaida sudarė būtent 15,00 Eur kiekvienam atsakovės narystės mėnesiui bei bendra faktiškai suteiktų nuolaidų suma siekia 135,00 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atmesdamas ieškovės patikslintą ieškinį įpareigojo ieškovę UAB „VS Fitness“ grąžinti atsakovei B. Š., 63,98 Eur sumą už nepanaudotą įsigyto abonemento dalį ir priteisė atsakovei B. Š. 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai, nes tarp vartotojos B. Š. ir UAB „VS Fitness“ buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis.

11. Teismas sutiko su išvadą teikiančios institucijos argumentu, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2019 m. kovo 19 d. vartotoja buvo tinkamai supažindinta su sutarties sąlygomis. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė ir su B. Š. jos pasirašytos paslaugų teikimo sutarties, todėl nors sudarant nuotolinę sutartį iš tiesų nereikalingas vartotojo parašas, tačiau šiuo atveju nepripažino, jog sutartis vartotojos atžvilgiu buvo tinkamai individualizuota. Nors sporto klubo sistema turėjo išsiųsti individualizuotą sutartį B. Š. automatiniu būdu, atsakovė įrodė, kad atlikusi mokėjimą, tą pačią dieną ieškovė elektroniniu laišku jai atsiuntė tik PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė neįrodė, jog B. Š., pažymėdama atitinkamas varneles ir tokiu būdu įsigydama sporto klubo narystę, sutiko ne tik su sporto klubo taisyklėmis, bet ir su paslaugų sutarties sąlygomis, nes vartotojai sistema dėl galimo gedimo neišsiuntė automatiškai užpildytos sutarties.

12. Nustatęs, kad kai B. Š. el. paštu kreipėsi dėl paslaugų sutarties nutraukimo, tik tada jai buvo atsiųsta standartinė paslaugų teikimo sutartis, teismas pripažino, kad ieškovė nebuvo laiku ir tinkamai supažindinta su užsakytos vartojimo paslaugos teikimo sąlygomis. Teismas B. Š. inicijuotą paslaugų sutarties nutraukimą siejo su vartotojų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu garantuotos teisės įgyvendinimu, todėl, atsižvelgęs į tai, kad vartotoja prieš užsisakydama metinį abonementą nebuvo supažindinta su sutartimi ir jos nutraukimo sąlygomis, pripažino 2019 m. gruodžio 1 d. vartotojos ir UAB „VS Fitness“ sutarties nutraukimo datą, taip atmesdamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dalį kaip nepagrįstą, nes B. Š. reikalavimas nutraukti sutartį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. yra pagrįstas.

13. Nustatęs, kad B. Š. 2019 m. kovo 19 d. įsigijo abonementą „12+1“, jos narystė (abonementas) galiojo iki 2020 m. balandžio 19 d., t. y. 397 dienas, pripažinęs, kad 2019 m. gruodžio 1 d. yra šalių sudarytos sutarties nutraukimo diena, o iki narystės pabaigos (2020-04-19) būtų likusios 141 dienos, kas sudarytų 63,98 Eur sumą (180,14 Eur / 397 dienos x 141 diena = 63,98 Eur), kurią teismas ir įpareigojo grąžinti vartotojai B. Š. už nepanaudotą abonemento dalį (už 141 dieną).

14. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė sutarties, kuria grindžia reikalavimą dėl 135,00 Eur kompensacijos priteisimo. Nors atsakovė nusprendė sutartį nutraukti anksčiau laiko, ieškovė neįrodė, jog šios aplinkybės lėmė tiesioginių nuostolių, kurie yra įvertinti mokėtinos kompensacijos dydžiu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo atveju, atsiradimą. Teismas sutiko su išvadą teikiančios institucijos išvada, kad kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei suteikta nuolaida sudarė būtent 15,00 Eur kiekvienam atsakovės narystės mėnesiui, o bendra faktiškai suteiktų nuolaidų suma siekia 135,00 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nesutiko su ieškovės reikalavimo dalimi, kad atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 135,00 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VS Fitness“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantės nuomone, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindamas į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2019 m. kovo 19 d. atsakovė tinkamai susipažino su sutarties sąlygomis, pažymėdama varnelę. Teismas nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą ieškovei, bei nevertino kad atsakovė, kaip ir kiekvienas vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo, sporto klubo paslaugų užsakymo internetu metu, prieš paspausdama „Apmokėti“ mygtuką, turėjo elgtis protingai ir apdairiai, t. y. turėjo ne tik automatiškai varnele pažymėti langelius ties nuorodomis „Sutinku su taisyklėmis“ ir „ Sutartimi“, bet ir nuodugniai susipažinti su „VS-Express“ taisyklėmis ir sutartimi“, atidžiai perskaityti jose pateiktą tekstą, o jei su nurodyta informacija nesutinka – mygtuko „Apmokėti“ nespausti ir už paslaugas nemokėti. Taigi, atsakovė, pažymėdama varneles, patvirtino, kad yra susipažinusi su sutartimi (paslaugų teikimo sutartimi), su ja sutinka ir kad buvo supažindinta su visomis sutartyje nurodytomis sąlygomis.

15.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Atsakovė yra pripažinusi, kad jai buvo aktuali tik paslaugos kaina, sutarties sąlygos, bei sporto klubo taisyklės jai nebuvo svarbios. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, kurios patvirtina, jog atsakovė elgėsi neapdairiai, neatsakingai, taip prisiimdama galimas rizikas bei pasekmes dėl tokio savo elgesio.

15.3. Jei vartotojui prieš nuotolinės sutarties sudarymą (apmokėjimą) buvo suteikta galimybė susipažinti su užsakomu prekių ar paslaugų teikimo sutartimi ir ja išsisaugoti, verslininkas neprivalo vartotojui po sutarties sudarymo atsiųsti šios sutarties kopijos, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė po paslaugos įsigijimo atsakovei elektroniniu paštu atsiuntė tik PVM sąskaitą faktūrą, bei nesiėmė priemonių įsitikinti, ar atsakovė sutartį turi, bei sudaryti galimybę ją gauti patvarioje laikmenoje.

15.4. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino VVAT 2019 lapkričio 11d. nutarimą 10-1907. Ieškovė ne kartą posėdžių metu teikė prašymą, bei argumentus dėl VVAT ir atsakovės dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu, tai iš esmės sutrukdė tinkamai bei visapusiškai išsiaiškinti visas tikrąsias bylos aplinkybes.

15.5. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino bei taikė CK 6.721 straipsnio l dalies nuostatas, nes vadovavosi tik dalimi šios teisės normos. Nutraukus sutartį pagal pasirinktą narystės tipą, apmokėjimo sąlygas bei minimalų naudojimosi paslaugomis terminą, atsakovei buvo suteikta nuolaida 15,00 Eur kiekvienam narystės mėnesiui, todėl, norėdama nutraukti narystę po devynių mėnesių, atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 135,00 Eur kompensaciją, lygią suteiktų nuolaidų sumai. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo suteikta 15,00 Eur nuolaida.

16. Atsiliepimu į apeliacinį atsakovė B. Š. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atsakovė nurodė, kad bendro turinio Sutartis internetiniame puslapyje yra, tačiau norint pereiti prie apmokėjimo nė nebuvo būtina varnele pažymėti, jog susipažinta su Sutarties sąlygomis. Šiuo atveju individualizuota sutartis atsakovei elektroniniu laišku ar kita forma pateikta nebuvo. Aplinkybės, jog atsakovei nebuvo pateikta jai asmeniškai skirta informacija, o internetiniame puslapyje sutarties turinys gali būti keičiamas bet kada, suponuoja pagrindą išvadai, jog tokia forma sutarties vartotojui pateikimas nelaikytinas jos pateikimu patvarioje laikmenoje. Todėl, jei atsakovei sutartis nepateikta, tai sutartis (tokio turinio kaip apeliantės internetiniame puslapyje) su atsakove nesudaryta ir jai netaikytinos joje esančios sąlygos.

16.2. Pareiga įrodyti, kad informacija tinkamai suteikta vartotojui, tenka verslininkui, todėl teismas teisingai nustatė, jog atsakovė nebuvo laiku ir tinkamai supažindinta su vartojimo paslaugų teikimo sutartimi. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti savo pareigas įvykdžiusi tinkamai.

16.3. Apeliantė nepagrįstai skundą grindžia ir VVAT 2019-11-11 nutarimu 10-1907. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytame nutarime nurodytos ginčo faktinės aplinkybės yra skirtingos.

16.4. Tiek teismas, tiek atsakovė sutarties nutraukimą siejo su vartotojų CK 6.721 straipsnio 1 dalies garantuotos teisės įgyvendinimu. Kadangi atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta su sutarties, reglamentuojančios sutarties nutraukimą, sąlygomis, sutarties 7.3 p netaikytinas.

16.5. Ieškovei nepateikus sutarties, iš kurios kildina reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nėra pagrindo atsakovei ieškovės naudai sumokėti 135,00 Eur kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sporto klubo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

20. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė, kaip vartotoja, sporto klubo paslaugas užsisakė internetu ir sudarė nuotolinę sutartį, t. y. atsakovė 2019 m. kovo 19 d. internetu užsisakė ieškovės teikiamas paslaugas (sporto klubo narystę „12+1”), atlikdama ieškovės naudai 180,14 Eur mokėjimo pavedimą, tačiau ginčo šalys skirtingai aiškina sutarties sudarymo ir susipažinimo su sutarties sąlygomis aplinkybes.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp ginčo šalių susiklosčius civiliniams teisiniams santykiams, kurių dalykas yra atlygintinų paslaugų teikimas, taikomos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ pirmasis skirsnis – „Bendrosios nuostatos“), taip pat pagal CK 6.716 straipsnio 4 dalį, esant šalių specifikai – kai klientas yra vartotojas, vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Teisėjų kolegija, vertindama paslaugų teikėjo vartotojos atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, taip pat vadovausis ir kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius reguliuojančiomis nuostatomis, be kita ko, nagrinėjamo ginčo kontekste vertins ir vieną iš atlygintinų paslaugų ypatumų – kliento prioriteto principą, pagal kurį paslaugų teikėjui keliama pareiga veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis).

22. Taigi, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar paslaugų teikėjas tinkamai įvykdė teisės aktuose įtvirtintą informavimo pareigą ir vartotojai suteikė aiškią ir išsamią informaciją apie įsigyto sporto klubo abonemento panaudojimo sąlygas ir tvarką. Taigi, analizuojant ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, informavimo pareigos vykdymo tinkamumą, atkreiptinas dėmesys į CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtintus bendruosius vartotojų teisės į informaciją reikalavimus. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, be kita ko, apimančią informaciją apie sutarties vykdymo tvarka, paslaugų suteikimo terminus ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 4–5 dalyse numatyta, kad pareiga įrodyti, jog informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui, o verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

23. CK 6.228⁷ straipsnis detaliai reglamentuoja vartotojų teisę į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys. CK 6.228⁸ straipsnis numato, kad per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai bando įtikinti teismą, kad jos internetiniame puslapyje atsakovei iki mokėjimo atlikimo suvedus savo duomenis ir varnele pažymėjus langelį „Sutinku su sąlygomis“, B. Š. turėjo galimybę susipažinti svetainėje su Taisyklių bei Sutarties turiniu, todėl Sutartis atsakovei pateikta patvarioje laikmenoje.

25. Bylos duomenys patvirtina, kas atsakovė 2019 m. kovo 19 d. UAB „VS Fitness“ sporto klubo paslaugas užsisakė internetu, taip su UAB „VS Fitness“ sudarydama nuotolinę sutartį. Atsakovė nurodė, kad užsisakydama sporto klubo paslaugas, t. y. abonementą, ji nebuvo supažindinta su sutartimi ir jos sąlygomis. Jai 2019 m. kovo 19 d. atlikus abonemento apmokėjimą, el. paštu buvo atsiųsta tik sąskaita faktūra, tačiau jokios sutarties ji negavo. Atsakovė 2019 m. lapkričio 13 d. el. paštu dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į UAB „VS Fitness“, bendrovė jai 2019 m. lapkričio 13 d. el. paštu atsakė, kad įsigyta narystė negali būti stabdoma, pristabdoma ar perrašoma kitiems asmenims nurodant sporto klubo taisyklių 1.3.9. punktą, taip pat ieškovė atsakovei atsiuntė standartinę, bet ne su vartotoja, šiuo atveju atsakove, sudarytą, paslaugų teikimo sutartį.

26. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad šiuo atveju atsakovei pateikus elektroninį laišką, kuris patvirtina, jog atsakovei buvo atsiųsta tik PVM sąskaita faktūra, sutartis vartotojai siųsta nebuvo, o bendro turinio sutartis (ne individualizuota) atsakovei atsiųsta tik jai paprašius už neišnaudotą abonementą grąžinti pinigus. Kaip pagrįstai vertino bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog ieškovė įprastai savo klientams elektroniniu laišku siunčia sutartį susipažinimui iki klientas įgyja narystę sporto klube, patvirtina ne tik atsakovei ieškovės jau 2019 m. lapkričio 13 d. rašyto elektroninio laiško turinys, bet ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. T. parodymai. Liudytojas patvirtino, kad sudariusiems sutartis vartotojams kartu su PVM sąskaita faktūra kitu el. laišku yra atsiunčiamos ir individualizuotos sutartys. Pati apeliantė yra pripažinusi, kad tai galimas laikinas sistemos sutrikimas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad individualizuota sutartis atsakovei buvo pateikta vėliau. Papildomai teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad internetiniame puslapyje sutarties turinys gali būti keičiamas, ir tai leidžia pripažinti, jog varnele pažymėjus langelį „Sutinku su sąlygomis“, tokia forma sutarties pateikimas vartotojui nelaikytinas jos pateikimu patvarioje laikmenoje. Taigi, akivaizdu, kad atsakovei nebuvo pateikta jai asmeniškai skirta informacija, susijusi su įsigyjamu sporto klubo abonementu. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad individualizuota sutartis atsakovei elektroniniu laišku ar kita forma pateikta nebuvo.

27. Atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei (apeliantei), nes pati atsakovė turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai. Nutarties 22 punkte nurodyta, kad pareiga įrodyti, jog informacija tinkamai suteikta vartotojui, tenka verslininkui, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad būtent apeliantė turėjo pareigą įrodyti šias pareigas įvykdžiusi tinkamai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia ir VVAT 2019-11-11 nutarimu 10-1907. Visų pirma, apeliantės nurodytame nutarime nėra nagrinėjama analogiška situacija, nes ginčo faktinės aplinkybės yra skirtingos. Antra, teismai nėra saistomi VVAT priimtų sprendimų, o, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

29. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.721 straipsnio 1 d. nuostatas ir vadovavosi tik dalimi šios teisės normos, nes pagal sutarties 7.3 p. sutartis galėjo būti nutraukta ne vėliau kaip prieš 30 d. klientui įspėjus paslaugų teikėją iki kliento rašte nurodytos paslaugų atsisakymo ar sutarties nutraukimo dienos.

30. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Šiuo atveju atsakovė pasinaudojo įstatymo nustatyta besąlygine teise nutraukti paslaugų teikimo sutartį, 2019 metų lapkričio mėnesį pateikė ieškovei pranešimą raštu apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ir prašymą grąžinti pinigus už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 19 d., todėl sutartis laikytina nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsakovės sutarties nutraukimą siedamas su vartotojos teise vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, materialinės teisės normų nepažeidė.

31. Apeliantė nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad vartotojai anksčiau laiko nutraukus sutartį, atsakovei kilo pareiga ieškovės naudai sumokėti 135,00 Eur kompensaciją, kurią sudaro atsakovei suteikta nuolaida 15,00 Eur kiekvienam atsakovės narystės mėnesiui. Kaip pagrįstai vertino bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apeliantė nėra pateikusi sutarties, kuria grindžia reikalavimą dėl 135,00 Eur kompensacijos priteisimo. Taigi, ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei suteikta nuolaida sudarė būtent 15,00 Eur kiekvienam atsakovės narystės mėnesiui , o bendra faktiškai suteiktų nuolaidų suma siekia 135,00 Eur. Esant įtvirtintai įstatymų leidėjo valiai besąlygiškai klientui atsisakyti sutarties, kompensacijos ieškovės naudai priteisimas, kuomet apeliantė nėra patyrusi faktinių išlaidų iki sutarties nutraukimo, prieštarautų bendrajam teisiniam reglamentavimui, atlygintinų paslaugų teikimo esmei.

32. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylose surinktus reikšmingus teisingam ginčo išsprendimui įrodymus ir įvertino juos pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 176–185 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

35. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.