Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo Lauryno Masiulevičiaus 2024 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 14 d. 10.40 val., Pramonės pr. – Draugystės g., Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą, kirto kelio ženklinimo Nr. 1.1 siaurą ištisinę liniją, sudarė kliūtį greta, antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Persirikiavęs į antrąją eismo juostą, be jokios aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, tyčia staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė antrąja eismo juosta važiavusios transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją A. K., staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo bei užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais R. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjui skirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. kovo 14 d. buvo gautas pareiškėjo R. P. skundas, kuriame prašoma Institucijos 2024 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas savo skundą motyvavo tuo, kad skundžiamame nutarime nurodytų administracinių nusižengimų nepadarė. Nurodė, kad net jeigu jo persirikiavimo manevras būtų vertinamas nesaugiu ir buvo pavojingas, tačiau tai buvo padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, jis nesiekė pademonstruoti niekinančio požiūrio į aplinkinius, parodyti nepagarbos kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims ar visuomeninei tvarkai, o buvo išgąsdintas už jo važiavusio automobilio garsaus ir kurtinančio garsinio signalo. Iš garsinio signalo nesuprato, kodėl signalizuojama, ir pirmoji kilusi mintis buvo, jog saugiausia šioje situacijoje yra sustoti. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ant automobilių nebuvo likę žymių bei nebuvo padaryta turtinė žala, šis jo ir kito automobilio kontaktas negali būti pripažintas eismo įvykiu.

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą 2024 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau tai patvirtina byloje esantys duomenys. Pareiškėjo argumentas, kad jis buvo išgąsdintas už jo važiavusio automobilio garsaus ir kurtinančio garsinio signalo, vertintinas itin kritiškai, kadangi kaip pareiškėjas vairuoja transporto priemonę yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, miesto centre, ir kaip iš vaizdo įrašo matyti, esant intensyviam eismui, gatve važiuojant daug automobilių. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“, artėdamas prie sankryžos ir važiuodamas eismo juosta, skirta tik posūkiui į kairę, staiga kirto siaurą ištisinę ženklinimo juostą, persirikiavo į eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai, be jokios priežasties staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, ir tuomet visiškai sustojo eismo juostoje, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Akivaizdu, kad pareiškėjo krypties eismo juosta nebuvo užimta, jokios kliūties, dėl kurios pareiškėjas būtų priverstas stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę saugiam eismui užtikrinti, ar keisti važiavimo kryptį, kelyje nebuvo. Vaizdo įrašas patvirtina pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas sąmoningai ir tyčia užblokavo kelią sunkiasvorei transporto priemonei, nors turėdamas 25 metų vairavimo stažą, turėjo suvokti, jog staigiai sustabdyti didelio tonažo transporto priemonę yra itin sunku ir tai kelią didelį pavojų ne tik tos transporto priemonės vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, taip pažeisdamas ne tik daug Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad Pramonės pr., važiuodamas pirma eismo juosta, pastebėjo, kad iš jos galima sukti tik į dešinę, o jam reikėjo važiuoti tiesiai, todėl persirikiavo į kitą juostą. Persirikiavus išgirdo kurtinantį signalą ir intuityviai spaudė stabdį, pagalvojo, kad gal kažko nepamatė. Tai padarė nepiktavališkai. Pradėjo persirikiuoti ties punktyrine linija, o manevrą užbaigė gal ne visiškai ties punktyrine linija. Matė važiuojantį sunkiasvorį automobilį ir įvertino situaciją, kad jam visiškai netrukdys. Priekyje jo, ar buvo kitas automobilis, neprisimena, bet jo automobilis buvo prie šviesoforo ir degė žalias šviesoforo signalas, o kitas automobilis jau buvo už jo. Jo paties automobiliui žala padaryta nebuvo. Su byloje esančia eismo įvykio schema sutinka. Nežino, kodėl buvo panaudotas garsinis signalas. Nežino kokiu atstumu buvo sunkvežimis. Kai persirikiavo, sunkvežimis buvo pakankamu atstumu, kad jis galėtų nemaišant jam persirikiuoti. Jo vairavimo stažas yra nuo 1997 metų. Jo vertinimu, jo veiksmai nesudarė kliūties sunkiasvorei transporto priemonei. Neprisimena kokia tuo metu buvo kelio danga, galbūt sausa, bet gerai neatsimena. Atvykę pareigūnai jiems nurodė, kad be reikalo daro kamštį ir kad skirstytųsi, nes jokių transporto priemonių apgadinimų nematė. Įvykio vietoje ieškojo apgadinimų, tačiau ant savo transporto priemonės jų nerado. Nematė ar ant kitos transporto priemonės buvo sugadinimų.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 14 d. 10.40 val., Pramonės pr.–Draugystės g., Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą, kirto kelio ženklinimo Nr. 1.1 siaurą ištisinę liniją, sudarė kliūtį greta, antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Persirikiavęs į antrąją eismo juostą, be jokios aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, tyčia staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė antrąja eismo juosta važiavusios transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją A. K., staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo bei užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais R. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Administracinio nusižengimo byloje yra pateikti vaizdo įrašai iš transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus. Iš vaizdo registratoriaus įrašo neabejotinai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, šį manevrą užbaigia kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš esmės pareiškėjas šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo, nurodė, kad pradėjo persirikiuoti ties punktyrine linija, o manevrą užbaigė gal ir ne visiškai ties punktyrine linija. Iš byloje esančios fotonutraukos (administracinės bylos b. l. 24) matyti, kad kelio ženklas, nurodantis, kad pirmojoje juostoje galima sukti tik į dešinę, taip pat ir tai nurodantis kelio ženklinimas, yra pakankamu atstumu, jog pareiškėjas, būdamas atsakingu vairuotoju, laikydamasis KET, turėtų visas galimybes persirikiuoti į antrąją juostą ankščiau, tokiu būdu išvengiant siauros ištisinės linijos kirtimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę persirikiavimo manverą pradėti tokiu atstumu, jog jį galėtų užbaigti nekertant ištisinės linijos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, minėtame transporto priemonės „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus įraše užfiksuota, kad R. P., važiuodamas pirma eismo juosta, kuria leidžiama važiuoti tik į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę prieš pat šviesoforu reguliuojamą sankryžą, sudarė kliūtį greta, antra eismo juosta važiuojančiai sunkiasvorei, pavojingiems kroviniams gabenti skirtai transporto priemonei „Volvo“, o jam persirikiavus į antrąją eismo juostą, be jokios aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, staigiai stabdė savo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, ir dėl to transporto priemonė „Volvo“, neturėdama jokios objektyvios galimybės savalaikiai stabdyti iki staiga atsiradusios kliūties, atsitrenkė į jo vairuojamos transporto priemonės galą. Pareiškėjas pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį stabdė, nes buvo išgąsdintas sunkvežimio panaudoto garsinio signalo. Iš byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo A. K. paaiškinimų ir į įvykį reagavusių pareigūnų „Body cam“ vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog garsinį signalą panaudojo, nes „Mercedes-Benz“ vairuotojas „lindo po fūra“. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad matė važiuojantį sunkiasvorį automobilį bei įvertino situaciją, kad jam minėta transporto priemonė visiškai netrukdys persirikiuoti, tačiau pareiškėjo teiginiams prieštaringus nukentėjusiojo paaiškinimus neabejotinai patvirtina vaizdo registratoriaus įrašas, iš kurio matyti, kad manevrą pareiškėjas užbaigė prieš pat sankryžą, persirikiuodamas vietoje, kurioje to daryti negalėjo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad R. P. vairuojama transporto priemonė persirikiuoja į antrąją eismo juostą nepalikdama saugaus atstumo, prieš pat šviesoforu reguliuojamą sankryžą, taip apsunkindama vairavimą nukentėjusiajam, be kita ko, atsižvelgiant į įvykio metu buvusias oro sąlygas – šlapią kelio dangą, taip sukeliant pavojų pačiam sau bei kitiems eismo dalyviams.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jos šis buvo išgąsdintas kurtinančio sunkvežimio garsinio signalo, vertintintas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog pareiškėjas tvirtina, kad automobilį stabdė, kadangi už jo važiavęs automobilio vairuotojas staiga panaudojo garsinį signalą, dėl ko, pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog galimai susidarė pavojinga situacija kelyje. Teismo vertinimu, šią pareiškėjo gynybinę versiją betarpiškai paneigia vaizdo įraše užfiksuoti duomenys – nei vienas šalimais važiavęs automobilis garsinio signalo neišsigando ir tuo pagrindu savo transporto priemonių nestabdė. Todėl, teismo vertinimu, be kita ko, atsižvelgiant į tolesnius R. P. veiksmus – įžeidžiančio turinio žodžių vartojimą nukentėjusiojo atžvilgiu (vaizdo įraše girdėti, kaip R. P. nukentėjusįjį vadina „asilu“), akivaizdu, kad staigų pareiškėjo automobilio stabdymą išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai, o paties pareiškėjo noras parodyti savo išskirtinumą bei paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas. Taigi, teismas nesutinka su minėta pareiškėjo versija, kadangi R. P., pažeidęs KET 9 bei 101, 135.4 punktų reikalavimus, savo tyčiniais veiksmais sukėlė pavojų savo ir aplinkui buvusių automobilių saugumui, asmenų gyvybei, o tai padarė dėl chuliganiškų paskatų. Akivaizdu, jog R. P., elgėsi sąmoningai, savo elgesiu demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą.

Nors pareiškėjas akcentavo, kad nusižengimo padarymo metu nesukelė jokio realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, taip pat nebuvo padaryta jokia turtinė ar neturtinė žala, tačiau vien aplinkybė, jog nukentėjusysis nusprendė nepasinaudoti teise pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, be kita ko, dėl to, jog vairavo savo darbovietei priklausančią transporto priemonę, nereiškia, jog įvykis savaime nebuvo pavojingas. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, jog įvykio metu kelio danga buvo šlapia, snigo, eismas buvo intensyvus. Svarbu paminėti ir tai, kad sunkevežimis vežė pavojingą krovinį, t. y. itin degias medžiagas – kurą. Todėl šių aplinkybių visuma sudaro neabejotiną pagrindą manyti, jog tokiu savo elgesiu adminsitracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Ta aplinkybė, jog jo paties vairuotai transporto priemonei nebuvo padaryta jokia žala, neeliminuoja pareiškėjo veiksmų pavojingumo bei jo atsakomybės padarius administracinius nusižengimus, juolab kad iš pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašų matyti, jog nukentėjusysis nurodė transporto priemonės „Volvo“ apgadinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nei ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis nereikalauka, kad asmens veiksmais būtų sukelta reali žala kito asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. ANK 417 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti apskritai jokių padarinių kilimo, kadangi vien pačių jame nurodytų pažeidimų faktas yra savaime vertinamas kaip pavojinga ir įstatymo uždrausta veika. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta, kad asmens chuliganiškam vairavimui konstatuoti pakanka fakto, jog asmens veiksmai, kurie vertinami kaip chuliganiški, keltų pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kas, teismo vertinimu, remiantis aptartais argumentais, šioje byloje yra objektyviai nustatyta. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nei po įvykio, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje, nei teisme nenurodė besigailintis dėl savo padarytų nusižengimų, dėl ko galima manyti, jog pastarasis nesuvokia savo veiksmų pavojingumo bei neįvertina galėjusių kilti kur kas skaudesnių pasekmių.

Vis dėlto, pačiam pareiškėjui neigiant bet kokią jo transporto priemonei kilusią žalą šio įvykio metu, tokios žalos fakto nepagrindžiant jokiais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo jam pareikštame administraciniame kaltinime nurodytą aplinkybę, jog automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos abi transporto priemonės, pripažinti kaip įrodytą bei pagrįstą. Atsižvelgiant į tai, ši nutarimo dalis patikslintina, nurodant, kad įvykio metu, nukentėjusiojo automobiliui atsitrenkus į pareiškėjo vairuotą automobilį, buvo apgadinta tik viena transporto priemonė – automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog R. P. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Bylos duomenys patvirtina, kad R. P. administracinis nusižengimas nebuvo pirmasis. Iš rašytinių duomenų matyti, jog pareiškėjas praeityje buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog R. P. nedaro jokių išvadų dėl netinkamo savo elgesio, kurio taip pat nesistengia koreguoti teigiama linkme. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad savo kaltę R. P. neigė dėl abiejų administracinių nusižengimų padarymo, kas patvirtina, kad pareiškėjas negeba kritiškai vertinti savo neteisėtų veiksmų bei nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė ir nuobauda buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka jų skyrimo pagrindus, todėl jas švelninti ar visiškai naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje atmesti.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, jog automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos abi transporto priemonės, nurodant, kad šio įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.