- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-853-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34636-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-561-936/2017 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojimo netrukdyti atlikti tam tikrus veiksmus bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. L. prašė: i) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 5-1, 5-2 ir 5-3, visiško šių patalpų pertvarkymo ir atskyrimo būdu; ii) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos bei ventiliacijos sistemos; iii) priteisti ieškovui iš atsakovo 165,30 Eur skolos regreso tvarka ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutartimi civilinė byla nutraukta, kadangi teismas patvirtino ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį.
3. Atsakovas A. L. padavė prašymą, kuriame prašė išduoti vykdomąjį raštą, įpareigojant ieškovą atstatyti savavališkai panaikintą dujų įvadą į atsakovo patalpą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4. Nurodė, kad ieškovas nevykdo taikos sutarties sąlygų. Taikos sutartimi šalys įsipareigojo įrengti atskirtus dujų apskaitos prietaisus į atidalintas ginčo patalpas iš atsakovui tenkančios bendrųjų patalpų dalies, atsakovas įsipareigojo netrukdyti ieškovui įsirengti atskirą dujų įvadą. Ieškovas 2018 m. gegužės mėn. pertvarkė dujų sistemą bute, savavališkai nupjovė buvusį dujų įvadą į butą ir įrengė atskirą įvadą į savo patalpas, palikdamas atsakovui tenkančią buto dalį ne tik be apskaitos prietaisų, bet ir be dujų įvado. Ieškovas be atsakovo sutikimo pašalino dujų vamzdyną iš atsakovo patalpos dalies, panaikino įvadą į atsakovo patalpą ir tokiu būdu pažeidė šalių pasirašytos taikos sutarties 3 punktą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas V. L. atsiliepime į atsakovo prašymą prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė įsirengti atskirą dujų tiekimo sistemą nuo egzistuojančios iki tol dujų tiekimo sistemos, ką ieškovas ir padarė, dujų sistemą atskyrė ir tinkamai sutvarkė 2018 m. gegužės mėn. pagal patikslintą projektą. Sistema patikrinta įstatymų nustatyta tvarka ir pripažinta, kad gali būti naudojama. Atsakovas atsisakė dujų tiekimo savo buto dalyje, nes dujomis nesinaudojo, todėl dujų tiekimo bendrovės darbuotojai nupjovė laiptinėje esantį vamzdį, palikdami galimybę prijungti dujas, kai atsakovas sudarys sutartį su dujas tiekiančia bendrove. Ieškovo ir atsakovo buto dalys izoliuotos, nuo esamo įvado, kuris priklauso dujų tiekimo bendrovei, įrengtas atskiras įvadas į ieškovo buto dalį. Atsakovui priklausančioje buto dalyje dujų vamzdžiai nebuvo šalinami, t. y. nebuvo panaikintas anksčiau egzistavęs gamtinių dujų tiekimo vamzdynas, o dujos buvo vestos per buto bendrojo naudojimo laiptinę, neliečiant lauko sienos. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo netrukdyti ieškovui prisijungti prie gamtinių dujų vamzdyno. Taikos sutartis įvykdyta. Ieškovas netrukdo atsakovui prisijungti prie gamtinių dujų vamzdyno, sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį ir įrengti atskirą gamtinių dujų kiekio sunaudojimo apskaitos sistemą. Dujų įvadas atsakovo buto dalyje paliktas ir prie jo gali būti jungiamasi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė bei iš atsakovo ieškovui priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-29 nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovo 2017-11-29 pasirašytą taikos sutartį, aptariama nutartis įsiteisėjusi. Taikos sutarties sąlygos aiškios ir gali būti priverstinai vykdomos. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas nevykdo šalių pasirašytos taikos sutarties 3 punkto, nepateikė teismui tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.
8. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad „A. L. įsipareigoja netrukdyti V. L. prisijungti prie dujų teikimo sistemos, liekančios UAB „Architektūros menas“ 2017 metų vasario mėn. parengto projekto plane patalpoje, pažymėtoje raide „A“, bei pastoviai ja naudotis. V. L. ir A. L. įsipareigoja kiekvienas atskirai savo lėšomis įsirengti apskaitos sistemas sunaudojamam vandeniui ir dujoms“. Nepateikta įrodymų, kad ieškovas nevykdo taikos sutarties 3 punkto, t. y. trukdo atsakovui prisijungti prie dujų teikimo sistemos ar įsirengti apskaitos sistemas sunaudojamoms dujoms. Iš ieškovo paaiškinimų bei paties atsakovo pateikto AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 2019-02-11 rašto nustatyta, kad dujų sistema buvo pertvarkyta pagal projektą ir išduota patikrinimo pažyma.
9. Atsakovas prašė išduoti vykdomąjį raštą, įpareigojant ieškovą atstatyti bute savavališkai panaikintą dujų įvadą į atsakovo patalpą, plane pažymėtą indeksu „5A“, tačiau dėl tokių įsipareigojimų nei taikos sutarties 3 punkte, nei kituose sutarties punktuose šalys nesusitarė. Vykdomasis raštas dėl taikos sutarties sąlygų, kurios teismo nutartimi nepatvirtintos, neišduodamas. Apylinkės teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad taikos sutarties 3 punktas nevykdomas ar netinkamai vykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovas A. L. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
10.1. 2018 m. gegužės mėn. ieškovas pertvarkė dujų sistemą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atjungdamas buvusį įvadą į butą ir įsivesdamas dujas į savo buto dalį atskirai per namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo laiptinę, palikdamas pagal šalių taikos sutartį atsakovui tenkančią patalpą byloje esančiame 2017 m. vasario mėn. UAB „Architektūros menas“ parengtame plane pažymėtą indeksu „A“ be dujų vamzdyno. Pagal taikos sutarties 3 punktą šalys įsipareigojo įrengti atskirus dujų apskaitos prietaisus į atidalintas ginčo patalpas būtent iš atsakovui tenkančios bendrųjų patalpų dalies, plane pažymėtos indeksu „A“. Susitarimo ar atsakovo sutikimo pašalinti dujų įvadą į atsakovui tenkančią bendrųjų buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų dalį nėra. Taikos sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo netrukdyti ieškovui įsirengti atskirą dujų įvadą. Būtent iš taikos sutarties 3 punkto matyti, kad patalpoje liekančio įvado, patalpa UAB „Architektūros menas“ 2017 m. vasario mėn. plane pažymėta indeksu „A“, o pagal taikos sutarties 2 punktą, 2017 m. vasario mėn. UAB „Architektūros menas“ parengtas projektas yra neatskiriama taikos sutarties dalis.
10.2. Atsakovas pateikė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuotraukas iki ieškovui pašalinant dujų įvadą ir po įvado pašalinimo, kuriose matomas iki rekonstrukcijos buvęs dujų įvadas į atsakovo patalpų dalį ir įvado nebuvimą po ieškovo įvykdytos rekonstrukcijos. Teismas tokių įrodymų neaptarė. UAB „Architektūros menas“ parengtame bendrų buto, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų atidalinimo plane iki rekonstrukcijos buvęs dujų įvadas pažymėtas indeksu „A“ įvardijamos atsakovui tenkančios patalpų dalies viršutiniame dešiniajame kampe, o skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės pripažino, kad patalpoje įvado po rekonstrukcijos neliko, ką atsiliepimu pripažino ir pats ieškovas. Motyvuojamoje nutarties dalyje nurodoma, jog atsakovui niekas netrukdo įsirengti atskirą įvadą į savo patalpas, kai atsakovas sudarys dujų tiekimo sutartį, o ieškovui pareiga įrengti tokį įvadą taikos sutartimi nenumatyta, kuo iš esmės taip pat pripažįstamas faktas, kad senojo įvado atsakovo patalpoje dėl ieškovo atliktos rekonstrukcijos neliko. Dujų tiekimo įmonės raštas ieškovo teiginių apie tinkamą taikos sutarties sąlygų vykdymą nepatvirtina, nes techninis naujai įrengtos dujų tiekimo sistemos pripažinimas tinkama naudoti taikos sutarties sąlygų vykdymo teisiniam vertinimui įtakos neturi. Pagal ieškovo dujų tiekimo sistemos projekto sąlygas ieškovui draudžiama įsirengti dujų tiekimo sistemą pažeidžiant kitų asmenų teises.
10.3. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų įvertinimo taisyklių, pažeidžia sutarčių aiškinimo tvarką, prieštarauja tiek teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, tiek taikos sutarties teisinei galiai. Teismas nepasisakė dėl atsakovo įrodymų, dėl prašymo skirti žodinį pareiškimo nagrinėjimą. Ieškovui taikos sutartimi leista prisijungti prie atsakovo patalpose liekančios dujų tiekimo sistemos, todėl pagal taikos sutarties 3 punktą ieškovas neturėjo teisės rekonstruoti dujų tiekimo sistemos, pašalindamas vamzdžius į atsakovo patalpą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes. Jeigu kažkas būtų daroma pažeidžiant galiojančias normas, tai būtų nepatvirtintas projektas ir neišduotas leidimas. Teismai tarp šalių prasidėjo 2015 m. pavasarį, po to kai atsakovas atsisakė mokėti už sunaudotas dujas ir šaltą vandenį. Bendrija nelaikoma šalimi, nes ji susikūrė tik 2017-07-13. Bendrijos aktai neturi teisinės galios. Bendrija neturi teisės spręsti ką šalys privalo daryti ar nedaryti su savo nuosavybe. Darbai ir projektai buvo rengiami remiantis ESO išduotomis 2018-01-08 prisijungimo sąlygomis. 2018-02 mėn. buvo demontuota dujinė viryklė, demontuotas dujų skaitiklis, demontuota dujinė vandens kolonėlė, ant vidaus dujų vamzdyno uždėta aklė. Prieš atliekant darbus ESO darbuotojai ne kartą atsakovo paklausė „ar tikrai jus, A. L., ateityje nesinaudosite dujomis“? Atsakovo atsakymas buvo neigiamas. Tada darbuotojai atsakovą įspėjo, kad demontuoja visą įrangą, kuri priklauso ieškovui. Senasis vidaus dujų vamzdynas nedemontuotas, tik demontuoti prietaisai. Kur dingo vamzdynas po atsidalinimo ieškovas nežino. Kol buvo montuojama vidinė siena tarp šalių, tol dujų vamzdynas atsakovo pusėje kabojo ant sienos. ESO rėmėsi UAB „SKOMINTA“, o ne UAB „Architektūros menas“ projektu, nes UAB „Architektūros menas“ neturi licencijos projektuoti dujotiekius. Pagal dujų tiekimo normatyvus, kiekvienas butas privalo turėti atskirą įvadą iš namo bendrojo vidaus vamzdyno. Dėl to ir buvo uždėta aklė ant atsakovo bute liekančio vamzdyno, t. y. vamzdžių be skaitiklio ir vandens dujų kolonėlės. Pagal dujų tiekimo normatyvus butui, kuris nesinaudoja ir nesinaudos dujomis, negalima palikti dujų tiekimo ir būtina uždėti aklę. Dujų vamzdynas priklausantis ieškovui negalėjo būti tiesiamas per atsakovo butą, kadangi tarp šalių kilę nesutarimai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos (netinkamai vykdomos) tarp šalių sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutartimi patvirtintos taikos sutarties.
14. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog, bylos duomenimis, atsidalinimo projektas buvo parengtas ne UAB „Architektūra ir menas“, o UAB „Architektūros menas“ (El. b. t. 2, b. l. 50–65). Kadangi aptartas rašymo apsirikimas nei bylos esmės, nei kokių nors šalių teisių bei pareigų nekeičia (CPK 276 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas apsiriboja fakto konstatavimu bei tuo, kad šioje nutartyje bus rašomas teisingas atidalinimo projektą rengusios bendrovės pavadinimas – UAB „Architektūros menas“.
Dėl atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų bei paaiškinimų į ieškovo atsiliepimą į atskirąjį skundą prijungimo apeliacinės instancijos teisme
15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos 2019-04-04 aktą „Dėl dujų įvado savavališko panaikinimo“ (El. b. t. 3, b. l. 22). Aptartą dokumentą prašė prijungti todėl, kad pareiškimo padavimo metu atsakovas aptariamo dokumento dar neturėjo.
16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
17. Nustatyta, kad skundžiama nutartis priimta 2019-03-28, o apeliacinės instancijos teisme prašomas prijungti įrodymas sudarytas 2019-04-04, t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Tokia aplinkybė pagrindžia, jog atsakovas aptarto įrodymo anksčiau pateikti negalėjo. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos 2019-04-04 aktas nedidelės apimties, pateiktas kartu su atskiruoju skundu, ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, dėl prašomo prijungti įrodymo reikšmės pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi prijungti papildomus dokumentus apeliacinės instancijos teisme.
18. Teisme 2019-04-29 gautas atsakovo paaiškinimas dėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą (El. b. t. 3, b. l. 32–33). Atsakovas nurodė, kad paaiškinimus teikia dėl to, jog atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė naujų aplinkybių bei argumentų, kurių nebuvo nurodęs anksčiau. Viena vertus, CPK III dalies (teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas) XVI skyriaus (bylų procesas apeliacinės instancijos teisme) (CPK 301–339 straipsniai) normos, reguliuojančios apeliacinį procesą pagal atskiruosius skundus, nenumato galimybės teikti paaiškinimus į atsiliepimą dėl atskirojo skundo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas 2019-05-08 ieškovo atstovui išsiuntė atsakovo paaiškinimus susipažinimui, kas reiškia, jog paaiškinimai tapo bylos medžiagos dalimi. Paaiškinimai nedidelės apimties, juose pasisakoma iš esmės tik dėl faktinių ginčo aplinkybių.
Dėl vykdomojo rašto neišdavimo (ne)pagrįstumo
19. Apylinkės teisme 2019-01-31 buvo gautas atsakovo pareiškimas, kuriame atsakovas prašė: „civilinėje byloje Nr. e2-561-936/2017 išduoti vykdomąjį raštą ieškovo V. L. atžvilgiu, įpareigojant jį atstatyti bute (duomenys neskelbtini), savavališkai panaikintą dujų įvadą į atsakovo A. L. patalpą plane pažymėtą indeksu „5A“ tinkamai vykdant 2017-11-29 teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 p. reikalavimus“ (El. b. t. 2, b. l. 174–175).
20. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje (CPK 583–779 straipsniai) išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Visgi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo nutarties pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
21. Svarstant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį į CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokia CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373-790/2018, nutarties 16 punktas).
22. Atsakovas nurodė, jog ginčas kilo dėl taikos sutarties 3 punkto nevykdymo. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutarties, kuria patvirtina tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, rezoliucinės dalies 3 punkto sąlyga pažodžiui yra tokia: „A. L. įsipareigoja netrukdyti V. L. prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos šios sutarties pasirašymo metu esančių įvadinių vandentiekio vamzdžių ir nuotekų vamzdžio, liekančių UAB „Architektūros menas“ 2017 metų vasario mėn. parengto projekto plane patalpoje, pažymėtoje raide „A“ bei pastoviai ja naudotis. A. L. įsipareigoja netrukdyti V. L. prisijungti prie dujų teikimo sistemos, liekančios UAB „Architektūros menas“ 2017 metų vasario mėn. parengto projekto plane patalpoje, pažymėtoje raide „A“, bei pastoviai ja naudotis. V. L. ir A. L. įsipareigoja kiekvienas atskirai savo lėšomis įsirengti apskaitos sistemas sunaudojamam vandeniui ir dujoms. Pertvaros tarp patalpų UAB „Architektūros menas“ 2017 metų vasario mėn. parengto projekto plane pažymėtų raidėmis „A“ ir „B“, įrengimo, esamų sienų tarp patalpų 5-1, 5-2, 5-3 griovimo, įėjimo į butą lauko durų angos platinimo ir durų įrengimo darbų išlaidas A. L. ir V. L. padengia lygiomis dalimis. Šalys susitaria laikyti neatskiriama šios Taikos sutarties dalimi jų abiejų pasirašytą vandentiekio ir nuotekų komunikacijų bei ventiliacijos sistemos prijungimo prie dabartinių tinklų schemą“ (El. b. t. 2, b. l. 167–169). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, jog taikos sutarties 3 punkte šalys nesulygo dėl jokių papildomų įpareigojimų atstatyti panaikintą dujų įvadą į atsakovo A. L. patalpą, plane pažymėtą indeksu „5A“. Atsakovo prašomas įpareigojimas nesutampa su pažodine teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto sąlyga, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Sutiktina su apylinkės teismo nurodytais motyvais, jog prašymas įpareigoti atstatyti panaikintą dujų įvadą į atsakovo A. L. patalpą, plane pažymėtą indeksu „5A“, iš esmės yra naujas materialusis reikalavimas. Tokiu reikalavimu atsakovas prašo ieškovą atstatyti status quo (lot. padėtis, kurią norima išsaugoti arba atkurti), t. y. buvusią iki taikos sutarties patvirtinimo faktinę padėtį. Sprendžiant reikalavimą atstatyti buvusią iki taikos sutarties patvirtinimo faktinę dujų įvado padėtį, gali būti reikšmingos tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės, buvusios iki taikos sutarties patvirtinimo, taikos sutartį patvirtinus ir ją vykdant, tačiau aptartos aplinkybės turi būti tiriamos sprendžiant atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovą atstatyti panaikintą dujų įvadą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi ir tą aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punkte ne ieškovas, tačiau atsakovas įsipareigojo ieškovui netrukdyti prisijungti prie dujų tiekimo sistemos, liekančios UAB „Architektūros menas“ 2017 metų vasario mėn. parengto projekto plane patalpoje, pažymėtoje raide „A“. Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovas atsakovui taikos sutarties 3 punkte sulygtoje sąlygoje, susijusioje su dujų tiekimo įvedimu, nebuvo įsipareigojęs atlikti/neatlikti kokių nors konkrečių veiksmų. Atsakovas akcentuoja aplinkybę, jog dujų sistemos pertvarkymą ieškovas atliko ne pagal „Architektūros menas“, tačiau pagal UAB „SKOMANTA“ projektą (El. b. t. 2, b. l. 177, 200), tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog šalys taikos sutarties 3 punkte ir nebuvo susitarusios pagal kokį konkrečiai projektą bus pertvarkomas (įrengiamas) dujų įvadas į ieškovui priklausančias patalpas. UAB „Architektūros menas“ 2017 m. vasario mėn. parengtoje bendrų patalpų atsidalinimo schemoje nebuvo nuorodų į dujų sistemos pertvarkymą (El. b. t. 2, b. l. 50–65). Šalys susitarė tik dėl to, kad atsakovas ieškovui netrukdys prisijungti prie dujų tinklų iš patalpos, liekančios UAB „Architektūros menas“ 2017 metų vasario mėn. parengto projekto plane patalpoje, pažymėtoje raide „A“. Tokia aplinkybė reiškia, kad tarp šalių kilusiam ginčui turi būti įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos aplinkybės, kurios susijusios su tuo, ar name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo techninės bei teisinės galimybės įsivesti dujų tiekimą į ieškovo butą ir per kitas patalpas. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos bei nustatomos sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos 2019-04-04 raštas tik patvirtina aplinkybę, jog tarp šalių ir vėl galimai kilo ginčas, susijęs su bendrose namo patalpose esančių inžinierinių komunikacijų (dujų tinklų) eksploatacija.
24. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog pagrindo išduoti vykdomojo rašto pagal teismo 2017-11-29 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą nėra. Sprendžiama, jog tarp šalių iš esmės kilęs ginčas ne dėl taikos sutarties 3 punkto vykdymo, o naujas ginčas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpose esančių inžinierinių tinklų (komunikacijų) eksploatavimo.
25. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo skirti žodinį pareiškimo nagrinėjimą. Analizuojant tokį atsakovo teiginį nustatyta, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo gautas 2019-01-31 (El. b. t. 2, b. l. 174–175). Gavus ieškovo atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (El. b. t. 2, b. l. 179–184), apylinkės teismas 2019-02-22 nutartimi pasirinko rašytinę prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo formą (El. b. t. 2, b. l. 185–186). Iki paskirto atsakovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos 2019-03-28, teisme 2019-03-01 buvo gauti papildomi atsakovo paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodė, jog „jei yra neaiškumų dėl ieškovo padarytų 2017-11-29 šalių taikos sutarčiai priešingų veiksmų, prašau skirti žodinį mano 2019-01-30 pareiškimo nagrinėjimą“ (El. b. t. 2, b. l. 191–193).
26. Pastebėtina, jog pagal bendrą CPK 646 straipsnio 3 dalyje suformuluotą taisyklę, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje. Viena vertus, CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl žodinio prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo būtinybės palikta nuspręsti teismui, ką teismas ir padarė. Pastebėtina, jog skundžiamos nutarties motyvuose nurodyta, kad prašymas nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokia aplinkybė rodo, kad apylinkės teismas dar kartą pakartojo, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, kad nebuvo nustatyta aplinkybių prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kita vertus, atsakovas kategoriško prašymo apylinkės teismui skirti žodinį prašymo nagrinėjimą nereiškė, išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių žodinį klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo, neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi išsamiai nepasisakė dėl atsakovo prašymo skirti žodinį prašymo nagrinėjimą, nereikšminga. Rašytine forma priimtos nutarties buvimas rodo, kad apylinkės teismui pakako byloje esančios rašytinės medžiagos tam, kad būtų atsakyta į esminius atsakovo prašymo reikalavimus bei argumentus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų buvę galima teikti prioritetą žodinei, o ne rašytinei atsakovo prašymo nagrinėjimo formai. Šalys į bylą pateikė pakankamai rašytinės medžiagos (įrodymų, paaiškinimų, teisinių argumentų), kurios pagrindu buvo galima spręsti apie faktinę ginčo situaciją. Vertintina ir tai, kad atsakovui tam tikrus procesinius dokumentus (paaiškinimus) padėjo rengti profesionalus teisininkas – advokatas (El. b. t. 2, b. l. 194), kas reiškia, kad atsakovas, prieš išdėstydamas teismui savo reikalavimus bei argumentus rašytine forma, gavo ir kvalifikuoto specialisto pagalbą.
27. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai atsižvelgiant į skundžiamos nutarties esmę neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nebepasisako.
28. Apibendrinant išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsakovo atskirasis skundas atmestas, todėl atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.