- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-631-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06285-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BALTIJOS TV“, UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei A. K. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – UAB „BALTIJOS TV“, UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti, kad buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, atsakovei paskleidus apie ieškovę tokius teiginius: „...užpilta su kažkokia klija...“, „...buvo užklijuotos durys, seifines duris man sugadino...“, „...jinai man iš abiejų rankų špygas rodė...“, „...visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina...“, ir priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d., 19.10 val., per LNK televizijos laidą „Kakadu“ buvo parodytas reportažas, susijęs su ieškove. Reportaže atsakovė pasakė teiginį, susijusį su ieškove: „...užpilta su kažkokia klija...“. Taip pat atsakovė apie ieškovę ir ieškovės šeimos narius pasisakė 2010 m. sausio 21 d., 21.00 val., Baltijos televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“. Šioje laidoje atsakovė apie ieškovę sakė tokius teiginius: „...buvo užklijuotos durys, seifines duris man sugadino...“, „...jinai man iš abiejų rankų špygas rodė...“, „...visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina...“. Atsakovės pasakyti teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą ir laikytini viešai apie ieškovę paskelbtomis žiniomis, kuriomis ieškovei priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai. Žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad atsakovės teiginiai apie ieškovę vertintini kaip pažeidžiantys ieškovės garbę ir orumą. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai laikytini didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Televizijų laidos buvo rodomos ypač palankiu metu, todėl buvo pasiekiamos dideliam žiūrovų skaičiui. Dėl atsakovės išsakytų teiginių ieškovė pasijuto pažeminta, išgyveno ir iki šiol išgyvena dvasinį skausmą. Apie ieškovę yra susidaręs nepatrauklus ir neigiamas įvaizdis. Atsakovė turi pareigą įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Televizijų laidose buvo nurodytos ieškovės asmeniniai duomenys, t.y. vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, parodyti atvaizdai, todėl kiekvienas laidas pažiūrėjęs asmuo galėjo ieškovę identifikuoti. Ieškovės patirta neturtinė žala yra žymi ir susijusi su asmeniniais išgyvenimais, nepatogumais, stresu, pablogėjusia sveikata, pažemintu orumu ir suteršta garbe. Neteisėtais veiksmais atsakovė padarė neturtinę žalą, kuri pasireiškia garbės ir orumo pažeminimu, bendravimo galimybių su trečiaisiais asmenimis sumenkinimu, santykių nutrūkimu.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas, 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie asmenį, kurio garbė ir orumas pažeminti, 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Nesant kurio nors iš elementų, asmens garbė ir orumas nėra ginami. Ieškinyje cituojami atsakovės žodžiai neturi tiesioginių nuorodų į ieškovę, kurie leistų susieti pasakytus teiginius su ieškove. Ieškinyje cituojami atsakovės pasakyti žodžiai statistiniam asmeniui nebūtų suprantami kaip akivaizdžiai žeminantys. Ieškovė neįrodė fakto, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota, jog kai informacija iš esmės atitinka tikrovę, o tik nežymi jos dalis yra paskleista sąžiningai suklydus, galima konstatuoti nesant asmens garbės ir orumo pažeidimo. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai įrodo faktą, jog paskleista informacija atitinka tikrovę, todėl nėra tenkinama būtina sąlyga – faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kitų valstybės institucijų sprendimai neturi prejudicinės galios ir yra vertinami taip pat, kaip kiti byloje esantys įrodymai, todėl ieškovės teiginiai apie Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų prima facie yra teisiškai nepagrįsti. Bylose dėl asmens garbės ir orumo bei privataus gyvenimo pažeidimų yra patikrinamas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, UAB „BALTIJOS TV“, su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas priimtas ne atsakovės, bet televizijų atžvilgiu. Mano, kad ieškovės garbės ir orumo pažeidimo faktas dėl atsakovės pasakytų teiginių yra neįrodytas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos sveikatos būklė pablogėjo po 2010 m. parodytos laidos. Nėra pagrindo į bylą pateiktoje pažymoje nurodytų ieškovės sveikatos sutrikimų susieti su televizijos laida.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priteisė iš ieškovės 326,70 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „BALTIJOS TV“ ir 29,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas pažymėjo, kad nekyla abejonių dėl žinių paskleidimo fakto, nes atsakovės teiginiai paskelbti per visuomenės informavimo priemones. Bet negalima vienareikšmė išvada dėl visų kitų faktų, būtinų garbės ir orumui pagal CK 2.24 straipsnį gynimui, buvimo.
Teismas nustatė, kad televizijų laidose parodytuose atsakovės pasisakymuose atsakovė nenurodė jokių konkrečių konkretaus asmens (asmenų) duomenų. Atsakovė nepasakė vardo, pavardės, nenurodė jokių kitų fizinį asmenį galinčių identifikuoti duomenų, kalbėdama apie sugadintas jos buto duris, apie nepagarbų ir neleistiną elgesį (apie nepadorius rankų gestus, apie necenzūrinius žodžius) jos (atsakovės) atžvilgiu. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, sprendžiant, ar būtent apie ieškovę atsakovės teiginiais yra paskleistos žinios per visuomenės informavimo priemones, nes nagrinėjamame ginče svarbu yra nustatyti, kaip atsakovės paskleistas žinias suprato ir su kuriuo asmeniu (ar asmenimis) susiejo televizijų laidų žiūrovai. Nepertraukiamai žiūrint visą laidą (kaip „Kakadu“, taip ir „Lietuvos žinių tyrimas“), atsakovės išsakyti teiginiai visos laidos formate ir kitų asmenų pasisakymų kontekste gali leisti manyti, kad atsakovė kalbėjo apie kaimynę I. D.. Atsakovės pasisakymuose, parodytuose televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“, atsakovės panaudotas įvardis („...jinai...“) leidžia tik suprasti, kad yra kalbama apie moterį, bet akivaizdu, kad atsakovės pasisakymai neleido laidų žiūrovams vienareikšmiai suprasti, jog atsakovė kalbėjo būtent apie ieškovę. Laidoje „Kakadu“ parodytus atsakovės pasisakymus vertinant atsiribojus nuo visų kitų laidos žinių, matyti, kad šioje laidoje atsakovė tik pasakoja apie įvykį, kai jai grįžus iš parduotuvės ji rado klijais užpiltą buto durų spyną, negalėjo patekti į butą, kreipėsi į policiją. Pasakodama apie įvykį atsakovė kalboje nenaudojo jokių žodžių ar jų junginių, kuriais ji būtų tiesiogiai ar netiesiogiai apkaltinusi kurį nors asmenį dėl sugadintų buto durų. Laidoje „Kakadu“ atsakovės pasakytų žodžių „...užpilta su kažkokia klija...“ objektyvus vertinimas nesuteikia pagrindo pritarti ieškovės vertinimui, jog šie žodžiai yra susiję būtent su ieškove, kad nurodytu atsakovės teiginiu laidoje „Kakadu“ paskleista žinia apie ieškovę. Teismas sprendė, kad toks ieškovės subjektyvus manymas galėjo kilti dėl to, jog namo gyventojai ilgą laiką konfliktuoja tarpusavyje ir laidoje „Kakadu“ taip pat buvo pasakojama apie konkrečiai neįvardytos namo gyventojų grupės konfliktus su ieškovės šeima.
Teismas taip pat nustatė, kad televizijų laidose atsakovės papasakotą įvykį apie sugadintas jos buto duris patvirtina atsakovės paaiškinimai byloje, liudytojų Č. C., A. B. parodymai, taip pat atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate dėl buto durų spynos 2007-11-14 apipylimo klijais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pateikusi į bylą kasos pajamų orderio kvitą, atsakovė nurodo, kad pagal šį kvitą ji 2007-11-14 sumokėjo 394,84 Lt už buto durų spynos pakeitimą. Iš atsakovės paaiškinimų seka, kad asmuo, sugadinęs atsakovės buto duris, nenustatytas. Atsakovės manymas, kad tai padaryti galėjo ieškovė, grindžiamas užsitęsusiais namo gyventojų konfliktais, tuo, kad, kaip teigia atsakovė, ieškovė jos atžvilgiu ėmėsi ir kitų neleistino elgesio veiksmų. Atsakovės teigimu, ieškovė jos atžvilgiu naudoja grasinamo pobūdžio ir turinio žodžius, necenzūrinius žodžius, ieškovė ėmėsi fizinio smurto trenkdama atsakovei per kairę mentę. Tokie įvykiai pagal atsakovės pareiškimus buvo nagrinėjami Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK Naujininkų nuovadoje, kur buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus dėl atsakovės atžvilgiu namo laiptinėje 2009-02-26 panaudoto fizinio smurto, dėl atsakovės atžvilgiu 2010-05-06 išsakytų necenzūrinių žodžių, išaiškinant atsakovei teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė į teismą nesikreipė. Oficialių dokumentų, kuriais ieškovė būtų pripažinta kalta dėl atsakovės atžvilgiu panaudoto fizinio ar psichologinio smurto, nėra. Bet atsakovės pasisakymais televizijų laidose „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“ ir nėra paskleista konkrečių žinių apie ieškovę, apie tai, kad būtent ieškovė rodė atsakovei nepadorius rankų gestus, vadino atsakovę necenzūriniais žodžiais.
Teismas konstatavo, jog negalint pripažinti, kad atsakovės teiginiais aiškiai ir nedviprasmiškai paskleistos žinios apie ieškovę, o taip pat negalint pripažinti, jog atsakovės pasakytais teiginiais buvo skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios, ieškovės teisių gynimas CK 2.24 straipsnio pagrindu negalimas. Oficialių dokumentų apie ieškovės atsakovės atžvilgiu naudotą fizinį bei psichologinį smurtą nebuvimas nedaro atsakovės išsakytų laidose žinių neatitinkančiomis tikrovės. Išvada apie įrodomąjį faktą galima remiantis ir netiesioginiais įrodymais. Liudytojos Č. C. ir A. B. teisme paliudijo apie ieškovės konfliktišką būdą, apie ieškovės nepagarbų elgesį su kaimynais. Šias aplinkybes patvirtina teisme nagrinėtos administracinės bylos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-13 nutarimu administracinėje byloje Nr.A-9-104-582/2008, 2011-12-22 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.9-5744-170/2011 I. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad įžeidinėjo kaimynę A. B. necenzūriniais žodžiais, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-22 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.9-3750-506/2010 I. D. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad pro atidarytą buto langą apipylė kaimynę A. B. purvinu vandeniu, ir kitos bylos (CPK 179 str. 3 d.).
Teismas pažymėjo, kad būtina vertinti ne tik skleidžiamų žinių turinį, bet taip pat ir žinių paskleidimo tikslą ir atsakovės sąžiningumą jai aiškinant televizijų laidose apie sugadintas jos buto duris, apie jos patirtą neleistiną kito asmens elgesį. Teismas padarė vienareikšmę išvadą, jog atsakovė kalbėdama televizijų laidose buvo sąžininga, skelbė ne išgalvotus, bet tikrus faktus, o vertindama visą savo sukauptą šalių gyvenimo kaimynystėje patirtį, stebėdama ieškovės elgesį kaimynų atžvilgiu, atsakovė sąžiningai manė, jog buto duris sugadino ieškovė. Matyti, kad pasisakydama televizijų laidose, atsakovė siekė ne apšmeižti ir įžeisti ieškovę, bet siekė namo gyventojų konfliktų išsprendimo.
Šalių konfliktai skatina konflikto šalį hiperbolizuotai vertinti kiekvieną kitos konflikto šalies išsakytą teiginį. Tačiau jeigu viena iš konflikto šalių savo teiginiais peržengia leistinas ribas, nukentėjusios šalies satisfakcijos reikalavimas negali būti reiškiamas nevertinant pačios nukentėjusios šalies elgesio. Visos laidos „Lietuvos žinių tyrimas“ kontekste buvo galima atsakovės teiginius apie sugadintas atsakovės buto duris susieti su ieškove, bet remiantis visais byloje įrodymais teismas daro išvadą, kad ieškovės teikiamas atsakovės teiginių vertinimas yra hiperbolizuotas ir neadekvatus. Draudžiama piktnaudžiauti teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Pripažinimas, kad laidos „Lietuvos žinių tyrimas“ žiūrovai iš atsakovės teiginių galėjo suprasti, kad ieškovė sugadino atsakovės buto duris ir dėl to atsakovės teiginiai pažeidė ieškovės garbę ir orumą, nes aptariamas faktas nėra pagrįstas objektyviais, leistinais ir pakankamais įrodymais, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, reikštų formalų įstatymo taikymą. Ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės nurodytus atsakovės teiginius, išsakytus televizijų laidose „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“, pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius būtinų CK 2.24 straipsnio taikymui faktų visumos ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Atitinkamai kaip nepagrįstą teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas detaliai nepasisakė dėl ieškovei nustatytų ligų ir dėl jos sveikatos būklės, aprašytos VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo 2012-01-04 rašte Nr. 01-30S-03 “Dėl informacijos apie sveikatą“, pažymėdamas, jog pritaria trečiojo asmens UAB „BALTIJOS TV“ atstovo nuomonei, kad nurodytas rašytinis dokumentas neįrodo ieškovės sveikatos sutrikimų, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su televizijų laidose „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“ išsakytais atsakovės teiginiais, net jeigu atsakovės teiginiai būtų pripažinti pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą. Teismas taip pat sutiko su trečiojo asmens UAB „BALTIJOS TV“ nuomone, kad Žurnalistų etikos inspektorės 2011-01-18 ir 2011-03-14 sprendimai laikytini neturinčiais įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės, o ne dėl viešosios informacijos rengėjų atsakomybės, nes Žurnalistų etikos inspektorė netyrė atsakovės išsakytų teiginių atitikimo tikriems faktams, sprendimai nelaikytini atsakovės teiginių vertinimais pagal tiesos kriterijus.
Teismas, vadovaudamasis patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, trečiojo asmens patirtas išlaidas vertino kaip protingas, atitinkančias Rekomendacijas. Todėl trečiajam asmeniui, byloje dalyvaujančiam atsakovės pusėje, priteisė iš ieškovės 326,70 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir pripažinti, kad buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, atsakovei paskleidus apie ieškovę tokius teisginius: „ <...> užpilta su kažkokia klija <...>“, „<...> buvo užklijuotos durys, seifines duris man sugadino <...>“, „<...> jinai man iš abiejų rankų špygas rodė <...>“, „<...> visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina <...>“, priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
1) Teismas neteisingai vertino faktus, būtinus garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį, bei neteisingai nustatė, kad negalima vienareikšmė išvada dėl visų faktų, būtinų garbės ir orumo gynimui, buvimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškinyje nurodomus teiginius paskelbė televizijų laidose, kuriose buvo kalbama konkrečiai apie ieškovę, tai yra buvo nurodyti jos vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas bei parodyti ieškovės atvaizdai. Todėl buvo aišku, kad laidose buvo kalbama apie ieškovę. Teismas visiškai neįvertino, kad posėdžio metu atsakovė pati patvirtino, kad kaltina tiesiogiai ieškovę. Todėl darytina išvada, kad atsakovė per visuomenės informavimo priemones kalbėjo apie ieškovę ir pati tai patvirtino. Teismo argumentas, kad tariamai atsakovės teiginiai tik gali būti susieti su ieškove, nes televizijų laidos taip pat gali leisti suprasti žiūrovams, nepažįstantiems namo gyventojų, kad tariamai atsakovė pasisakė apie jos patirtą neleistiną neįvardinto asmens elgesį, yra visiškai neteisingas, kadangi, pažiūrėjus laidą, kiekvienam yra aišku, kad kalbama apie ieškovę, o ne kitą neįvardytą asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012 atsakovės LNK laidoje „Kakadu“ pasakytas teiginys apie ieškovę : „užpilta su kažkokia klija“ pripažintas įžeidžiančiu ieškovės garbę ir orumą. Vilniaus apygardos teismas minėtą sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Atsakovė taip pat nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad būtent ieškovė užpylė buto durų spyną.
3) Teismas neteisėtai vadovavosi sprendime nurodytomis administracinių teisės pažeidimų bylomis, kadangi jos nėra susiję su nagrinėjama byla. Reportažų pateikimo dieną jokių oficialių įrodymų, galinčių priskirti ieškovei laidose atsakovės minimų pažeidimų padarymą, nebuvo surinkta.
4) Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus, kuriuose buvo nustatyta, kad visi nurodyti atsakovės išsakyti teiginiai laikytini viešai apie ieškovę paskelbtomis žiniomis, kuriomis ieškovei priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai, ir tokie duomenys vertintini kaip pažeidžiantys ieškovės garbę bei orumą. Minėti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai turi būti laikomi prima facie įrodymais. Todėl jais turėjo vadovautis ir teismas.
5) Teismas visiškai neįvertino ieškovės patirtos neturtinės žalos. Neatsižvelgė į VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo 2012-01-04 raštą, kuriame nurodyta, kaip pablogėjo ieškovės sveikata ir kokios buvo nustatytos naujos diagnozės, kurioms įtakos turėjo patirtas stresas ir neigiamos emocijos. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 326,70 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būtina vertinti ne tik skleidžiamų žinių turinį, bet taip pat ir žinių paskleidimo tikslą, atsakovės sąžiningumą, aiškinant televizijų laidose apie sugadintas atsakovės buto duris, apie atsakovės patirtą neleistiną kito asmens elgesį. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė kalbėdama televizijų laidose buvo sąžininga, skelbė ne išgalvotus, bet tikrus faktus, ir sąžiningai manė, kad buto duris sugadino ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės paskleistų apie ieškovę duomenų, žeminančių jos garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokį faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
Byloje nustatyta, kad UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ 2010 m. sausio 7 d. televizijos laidoje „Kakadu“ ir UAB „BALTIJOS TV“ 2010 m. sausio 21 d. televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ buvo parodyti reportažai apie daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nesutarimus ir konfliktus, apie teisėsaugos ir kitose valdžios institucijose gaunamus ir nagrinėjamus konfliktuojančių namo gyventojų pareiškimus ir skundus. Laidoje „Kakadu“ atsakovė pasakė: „...užpilta su kažkokia klija...“, o laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ atsakovė teigė, jog: „...buvo užklijuotos durys, seifines duris man sugadino...“, „...jinai man iš abiejų rankų špygas rodė...“, „...visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina...“.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad nurodytų televizijos laidų žiūrovams turi būti aišku, jog jose kalbama būtent apie ieškovę. Tačiau tai leidžia suprasti tik visa minėtų laidų visuma, o ne konkretūs atsakovės pasisakymai jose. Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pati atsakovė, duodama interviu, nepasakė ieškovės vardo ir pavardės bei nenurodė jokių kitų asmenį identifikuojančių duomenų. Ieškovės vardas, pavardė buvo įvardyti ir atvaizdas bei gyvenamosios vietos adresas buvo parodyti televizijos laidų rengėjų. Atsakovė buvo tik viena iš daugelio kitų ieškovės kaimynų, taip pat pasisakiusių laidose. Taigi tik atidžiai žiūrint abi laidas galima susieti atsakovės pasakytus teiginius su ieškove. Be to, tai nebuvo vienintelis skundžiamo sprendimo argumentas, dėl kurio buvo atmestas ieškinys, nustačius, kad atsakovė nepaskleidė apie ieškovę jos garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiamame sprendime buvo vertinamas ir atsakovės sąžiningumas bei žinių paskleidimo tikslas. Pirmos instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktais dokumentais bei liudytojų parodymais apie televizijos laidose atsakovės nurodytus teiginius. Todėl pripažino, jog atsakovė buvo sąžininga, skelbė ne išgalvotus, bet tikrus faktus, tai yra sąžiningai manė, jog buto duris sugadino ieškovė, ir siekė ne apšmeižti ir įžeisti ieškovę, bet namo gyventojų konfliktų išsprendimo.
Skundžiamame sprendime buvo remtasi atsakovės pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, jog atsakovės durų spyna tikrai buvo sugadinta, dėl to Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 58-59; 87). Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė jai rodydavo špygas, vadindavo necenzūriniais žodžiais ir mušė kumščiais (b.l. 61; 98). Liudytoja Č. C. patvirtino, jog ieškovė yra sakiusi atsakovei žeminančius žodžius, taip pat rodė špygą (b.l. 101). Atsakovė taip pat du kartus kreipėsi į Vilniaus apskrities Policijos komisariatą dėl to, jog ieškovė jai grasino, apšaukė necenzūriniais žodžiais bei trenkė, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigos atsisakė pradėti tyrimą, išaiškindamos atsakovei teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 88-89).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Skundžiamame sprendime minėti teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiesiogiai nėra susiję su ieškovės ir atsakovės santykiais, tačiau juose yra nustatyti nenuginčijami faktai apie ieškovės elgesį su savo kaimyne ir liudytoja byloje A. B.. Taigi šie nutarimai yra reikšmingi vertinat tiek liudytojos A. B. parodymų patikimumą, tiek ieškovės galimą ir tikėtiną elgesį su kitais kaimynais, tarp jų ir su atsakove. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitų teismų nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymu visuma patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovė vadino ją necenzūriniais žodžiais bei rodė špygas, taip pat atsakovė pagrįstai galėjo įtarti ieškovę, sugadinus jos buto durų spyną.
Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. sausio 18 d. sprendime Nr. SPR-7 buvo pažymėta, kad televizijos laidos „Kakadu“ paskelbtuose teiginiuose, tarp kurių ir „... užpilta su kažkokia klija...“, yra paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys, kuriais ieškovei priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai, todėl tokie duomenys vertintini kaip tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys ieškovės garbę ir orumą (b.l. 17-27). Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. kovo 14 d. sprendime Nr. SPR-31 buvo pažymėta, kad televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ paskelbtuose teiginiuose, tarp kurių ir „...buvo užklijuoto durys, seifines duris man sugadino...“, „...jinai man iš abiejų rankų špygas rodė...“, „...visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina...“, paskelbta informacija gali būti patvirtinta objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina viešai apie ieškovę paskelbtomis žiniomis, kuriomis ieškovei priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai (b.l. 28-37).
Nurodytos Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados buvo padarytos neturint visų nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų, vertinant tik viešosios informacijos skleidėjo veiksmų atitikimą Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams. Atlikto tyrimo metu buvo vertinami tik konkretūs atsakovės pasakyti teiginiai ir veiksmai. Minėti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos skleidėjams, bet ne konkretiems televizijos laidose dalyvavusiems asmenims. Todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai nelaikytini prima facie įrodymais, nes jie nepaneigia kitų aukščiau minėtų byloje esančių duomenų.
Atmestinas ir ieškovės argumentas, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012, kuris buvo paliktas nepakeistu ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartim. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis minėtoje byloje šalys buvo ieškovė ir UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“, atsakovė joje nedalyvavo. Todėl šiame sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.
Neturtinė žala pagal CK 6.245-6.6.250 straipsnių nuostatas gali būti priteista tik tada, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, tame tarpe ir neturtinės, atsiradimo. Kadangi pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepaskleidė apie ieškovę neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių jos garbę ir orumą, tai yra neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai nevertino ir ieškovės pateiktų dokumentų apie jos sveikatos būklę.
Trečiasis asmuo UAB „BALTIJOS TV“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau jo atstovas dalyvavo 2013 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 13:10 iki 16:17 val., tai yra 3 valandas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo teisme valandą – 150,00 Lt. Kadangi trečiasis asmuo teismo posėdyje buvo atstovaujamas tris valandas, maksimalus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis būtų 450,00 Lt. Tačiau trečiasis asmuo prašė tik 326,70 Lt, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio, nustatydamas ieškovei 100,00 Lt dydžio žyminį mokestį, kurį atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl iš ieškovės yra priteistina atidėta 100,00 Lt žyminio mokesčio dalis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. D. 100,00 Lt (vieną šimtą litų 0 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).