Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl garbės ir orumo įžeidimo, privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2010-01-07 19.10 val. LNK televizijos parodytos laidos „Kakadu“ teiginiuose - „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>, <...> užpilta su kažkokia klija <...>, <...> nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis <...>, <...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>, <...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“ - paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys, kuriais ieškovei I. D. priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai. Žurnalistų etikos inspektorius 2011-01-18 sprendime (b.l. 7-17) įvertino paminėtus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės bei pažeidžiančius ieškovės I. D. garbę ir orumą, kartu įpareigojo viešosios informacijos skleidėją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paneigti aukščiau paminėtus teiginius. Byloje nustatyta, kad atsakovas nurodytus teiginius paneigė, žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriame nustatyta, kad teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, neginčijo. Vadovaujantis CK 2.24 str. 1 d., preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovas, LNK laidoje „Kakadu“ paskleidęs ieškovės ieškinyje nurodytus duomenis (teiginius) apie ieškovę, byloje neįrodinėjo, kad jie atitinka tikrovę, taip pat neginčijo minėtu Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-18 sprendimu nustatytų aplinkybių, kad ieškinio dalyku esantys teiginiai yra žinios (duomenys), kad tos žinios yra būtent apie ieškovę, kad jos yra žeminančio pobūdžio ir neatitinka tikrovės. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, pasireiškiantį LNK parodytoje laidoje „Kakadu“ paskleista informacija apie ieškovę, kuri neatitinka tikrovės. Išdėstyto pagrindu tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad 2010-01-07 LNK laidoje „Kakadu“ paskleistais teiginiais „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>, <...> užpilta su kažkokia klija <...>, <...> nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis <...>, <...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>, <...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“ buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas. Teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo taip, kaip ji suformulavo, t.y. pripažinti, kad visi duomenys, nurodyti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-18 sprendime, kaip neatitinkantys tikrovės, pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, nes šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas tik atsakovo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atžvilgiu, tuo tarpu 2011-01-18 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime yra vertinti ir kitoje visuomenės informavimo priemonėje paskleisti teiginiai, kurie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl kitų teiginių, nurodytų Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime, kurie nebuvo paskleisti per LNK televiziją, šiuo teismo sprendimu negali būti sprendžiama, nes būtų pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, todėl reikalavimas pripažinti kitus teiginius pažeidžiančiais ieškovės I. D. garbę ir orumą paliktinas nenagrinėtas (CPK 266 str., 296 str. 1 d. 11 p.).

CK 2.24 str. 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad remiantis paminėta įstatymine nuostata atsakovui negali kilti pareiga atlyginti žalą, nes duomenis apie ieškovę paskleidė ne atsakovo darbuotojai, o laidoje atsakovo darbuotojų (žurnalistų) kalbinti asmenys – ieškovės kaimynai. Vadovaujantis CK 2.24 str. 5 d., visuomenės informavimo priemonės atsakomybė kyla, kai visuomenės informavimo priemonė, paskleisdama duomenis apie asmenį, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės, t.y. kai visuomenės informavimo priemonė buvo nesąžininga. Šiuo atveju nesvarbu, kas tuos duomenis paskelbė – visuomenės informavimo priemonės darbuotojas ar ne, anonimas ar save įvardijęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė laikytina sąžininga, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 str. 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovaujantis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Nustatyta, kad laida „Kakadu“ transliuojama netiesioginio eterio metu, todėl teismas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas turėjo galimybę ir pareigą patikrinti duomenų, susijusių su laidoje kalbintų žmonių kaltinimais ieškovei teisės ir pažeidimų padarymu, tikrumą dar prieš jų paskleidimą, tačiau to nepadarė, paskleidė žinias, kurios nebuvo objektyvios, nes buvo paremtos daugiausiai vienpusišku ieškovės kaimynų vertinimu ir neturėjo pakankamo faktinio pagrindimo, todėl atsakovas yra atsakingas už „Kakadu“ laidoje neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, paskleidimu per visuomenės informavimo priemonę padarytą žalą ieškovei. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo atsakomybės nepašalina ir šiuo atveju netaikytinos atsakovo nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos - 54 str. 1 d. 3 p., 54 str. 2 d., nes nustatyta, kad laidoje nebuvo nuorodų į kitose visuomenės informavimo priemonėse jau paskelbtą informaciją apie ieškovę, priešingai, rodytoje laidoje „Kakadu“ buvo remiamasi ne kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija kaip informacijos šaltiniu, bet informacija laidoje buvo teikiama laidoje kalbintų ieškovės kaimynų pasakojimų pagrindu.

Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir(ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas.

Fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23 str. 1 d.). Privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą, kitus asmens duomenis. Televizijos laidoje „Kakadu“ buvo tiksliai nurodyti ieškovės I. D. vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, parodytas atvaizdas, kurių paskelbimui ieškovė nedavė sutikimo. Teismas nepripažįsta, kad šioje laidoje parodytas ieškovės atvaizdas buvo nufilmuotas ieškovės sutikimu, nes šiuo atveju netinka sutikimas, kuris buvo duotas filmuojant kitą reportažą, skirtą ne tos dienos laidai. Pagal CK 2.23 straipsnio 3 dalį leidžiama skleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti, tačiau teismas šiuo atveju nenustatė tokių pagrindų. Televizijos laidų rengėjai ir transliuotojai, atsakantys už jų turinį, naudodamiesi teise informuoti visuomenę, turi laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų, sąlygų ir apribojimų. Informacijos skleidėjas, siekdamas supažindinti visuomenę su kaimynų konfliktu, turėjo užtikrinti, kad ši problema būtų iškelta neatskleidžiant konkretaus asmens privačių duomenų (atvaizdo, vardo, pavardės, gyvenamosios vietos), iš kurių jis identifikuojamas, jei jis tam nebuvo davęs sutikimo, tuo labiau, kad reportažo pateikimo dienai jokių oficialių įrodymų, galinčių priskirti ieškovei laidoje minimų pažeidimų padarymą, nebuvo surinkta, tokiu būdu teisėto pagrindo, leidžiančio pažeisti ieškovės teisę į privatų gyvenimą, nesant jos sutikimo, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad televizijos laidoje „Kakadu“ buvo viešai paskleistos žinios apie ieškovės privatų gyvenimą ir šis paskleidimas neatitiko CK 2.22 ir 2.23 straipsnių reikalavimų, tenkintinas ieškinio reikalavimą dėl ieškovės privatumo pažeidimo ir pripažintina, kad atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2011-01-07 parodytoje laidoje „Kakadu“ pažeidė ieškovės I. D. teisę į privatų gyvenimą, tame tarpe – ir teisę į atvaizdą.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos neturtinės žalos atlyginimui už ieškovės neturtinių teisių – garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo – pažeidimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant CK 6.250 str. nurodytus kriterijus ir šios bylos aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas paskleidė apie ieškovę informaciją, kurioje teigiama apie ieškovės padarytus teisės pažeidimus, bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingus veiksmus, pateikta informacija buvo iliustruota ieškovės atvaizdais be jos sutikimo, todėl pripažintina, kad toks informacijos paskleidimas sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, stresą, reputacijos pablogėjimą, neigiamą asmens vertinimą, pasitikėjimo ieškove visuomenės narių tarpe sumažėjimą. Kartu teismas daro išvadą, kad nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės išvardintų sveikatos sutrikimų (cukrinio diabeto, epilepsijos) ir parodytos televizijos laidos, tai yra iš bylos duomenų apie ieškovės sveikatos būklę negalima teigti, kad ieškovei diagnozuotos ligos yra tiesioginė streso ar juo labiau – parodytos televizijos laidos pasekmė, tačiau nustatyta, kad stresas turi įtakos ligų paūmėjimui (b.l. 19-24, 52). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir jos kaimynų iš tikrųjų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kilę ginčai yra perduoti nagrinėti policijos pareigūnams, apie šią situaciją buvo skelbta ir kitose visuomenės informavimo priemonėse (b.l. 35-41), taigi nustatyta, kad ieškovės gyvenime, be parodytos televizijos laidos, yra ir kitų stresą sukeliančių veiksnių, kurie taip pat turi įtakos ieškovės sveikatos būklei. Pažymėtina, kad priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymui šiuo atveju yra reikšminga ta aplinkybė, kad atsakovas laidoje „Kakadu“ paskleistą apie ieškovę informaciją paneigė, be to, rodytas reportažas buvo pagrinde paremtas ne žurnalistų teiginiais ir vertinimais, bet ieškovės kaimynų pasisakymais, todėl šios aplinkybės taip pat įvertintinos nustatant padarytą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs LNK laidos, kurioje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovę, pramoginį pobūdį, tai, kad šios žinios yra paneigtos, taip pat į aukščiau paminėtas aplinkybes, laiko, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Likusioje reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį buvo iš dalies atleista, o 80 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (b.l. 25), iš ieškovės priteistina Valstybei 80 Lt žyminio mokesčio, nes ieškovei priteista tik nedidelė dalis ieškovės reikalautos neturtinės žalos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad du ieškovės neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti, taip pat iš dalies patenkintas turtinis reikalavimas, iš atsakovo priteistina 348,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (139 Lt + 139 Lt +70 = 348 Lt, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 8 p., 10 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ laidoje „Kakadu“ (2010-01-07, LNK) paskleistais teiginiais apie ieškovę „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>, <...> užpilta su kažkokia klija <...>, <...> nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis <...>, <...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>, <...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“ buvo pažeista ieškovės I. D. garbė ir orumas.

Reikalavimą dėl kitų Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-18 sprendime nurodytų teiginių pripažinimo pažeidžiančiais ieškovės I. D. garbę ir orumą palikti nenagrinėtą.

Pripažinti, kad atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2011-01-07 parodytoje laidoje „Kakadu“ pažeidė ieškovės I. D. teisę į atvaizdą bei teisę į privatų gyvenimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei I. D..

Priteisti iš ieškovės I. D. 80,00 Lt žyminio mokesčio Valstybei.

Priteisti iš atsakovo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 348,00 Lt žyminio mokesčio Valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.