- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2-246-936/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25355-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- M. P., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- G. U.
- Advokatai
- Jonas Urbonas, Evaldas Valčiukas, Andžejaus Čaikovskis, Danielis Urbonas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams M. P., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. N., V. Ą., A. S. N., A. Š., A. G., L. S., V. R., E. V., A. S., B. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas G. U. pateikė ieškinį atsakovams M. P., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)) ir viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini)), kuriuo ieškovas prašo: 1) įpareigoti atsakovą M. P. paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo per žinių portalą (duomenys neskelbtini) ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės paskleistus duomenis, išdėstytus 8 klausime Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) direktoriui: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ tokiu sakiniu: „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“; 2) įpareigoti atsakovą M. P. paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo per žinių portalą (duomenys neskelbtini) ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus jo citatoje: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai. Kur buvo kažkokie teisiniai procesai ar neaiškumai. Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“ tokiu sakiniu: „Mano teiginiai yra paremti tik tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, tačiau aš negaliu patvirtinti, kad tie paskelbti dalykai yra tikri ir yra susiję su G. U., kad panaši jo veikla nesikartotų“; 3) įpareigoti atsakovą M. P. paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo per žinių portalą (duomenys neskelbtini) ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus jo citatoje: „Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos... o jo verslas suklestėjo“, tokiu sakiniu: „Aš neturiu pagrindo teigti, kad G. U. verslas būtų suklestėjęs tuo metu kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė“; 4) įpareigoti atsakovą M. P. per (duomenys neskelbtini) televiziją paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus citatoje: “...kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“, tokiu sakiniu: „Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. U. bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis, kaip KGB generolas V. J..“; 5) įpareigoti atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) publikuoti M. P. paneigimus adekvačiai skaitomoje vietoje; 6) įpareigoti atsakovą VšĮ (duomenys neskelbtini) paskelbti atsakovo M. P. paneigimą panašiu laiku; 7) priteisti iš atsakovo M. P. 50000 Eur neturtinės žalos; 8) priteisti iš atsakovo M. P. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018-07-30 UAB (duomenys neskelbtini) valdomame portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta publikacija (duomenys neskelbtini), kurioje cituojamas Seimo narys M. P.. Komentuodamas grupės Seimo narių pateiktus klausimus Valstybės saugumo departamento direktoriui dėl ieškovo ir Seimo narės R. J. ryšių, M. P. teigė „G. U. yra R. J. brolis. Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministrė ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo. Netgi Kauno FNTT atlikinėjo tyrimą“. Teigdamas nepastebėjęs, kad klausimų formuluotės būtų kaltinančio pobūdžio, M. P. aiškino: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo pateikti viešai. Kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“. M. P. minėta (duomenys neskelbtini) publikacija 2018-07-30 17.23 val. pasidalino savo Facebook paskyroje. Po šiuo įrašu jis pakomentavo savo bendrą poziciją: „Rusijos geležinkeliai, kurio vadovai su antpečiais, yra oficialus U. verslo partneris. Labiau tiesiogiai sietis su Kremliumi per verslą vargu ar įmanoma.“. M. P. suformuluotas 8 klausimas VSD direktoriui yra žeminantis ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkantis tikrovės bei šmeižikiškas. Jame neklausiama, ar VSD turi kokią nors informaciją apie ieškovo, kaip Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvos ir įtaką Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) vicepirmininkei, tačiau primygtinai klausiama, kodėl komitetas nebuvo informuotas apie šią veiklą. Šiame klausime yra išankstinis tvirtinimas, kad tokia ieškovo veikla buvo ir yra, kad ji verta VSD ir Seimo NSGK dėmesio, nusikalstama. Ieškovas nurodė, kad M. P., dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) televizijos tiesioginėje laidoje (duomenys neskelbtini) 2018-08-02 teigė: „Kalbant apie R. J. situaciją, tai iš tiesų jos brolio G. U. verslas yra tampriai susijęs su Rusija, dėl to, kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo.“. Iš šių M. P. interviu citatų konteksto, jų formuluotės, jo pateikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas. M. P. yra viešai pripažinęs, kad klausimus VSD direktoriui suformulavo jis, tačiau tai yra konstatuojamojo pobūdžio teiginys, kad ieškovas vykdo nelegalią veiklą Lietuvoje Rusijos naudai kaip galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, kurią reikia nutraukti, kad panaši veikla nesikartotų. Nurodė, kad V. J. netgi nepažįsta, todėl teiginys, kad ieškovas su juo bendrauja, yra melagingas ir šmeižikiškas, žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas nurodė, kad duomenys paskleisti per plačiai skaitomą portalą (duomenys neskelbtini), žiūrimiausioje (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje (duomenys neskelbtini), kurios įrašą vien internete peržiūrėjo daugiau kaip 14000 žmonių, apie tai ieškovo teiravosi giminės, draugai, verslo partneriai, M. P. veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, galimai pablogino reputaciją ir sumažino bendravimo galimybes, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50000 Eur. Dublike papildomai nurodė, kad vertinamojo pobūdžio teiginiai taip pat turi turėti faktinį pagrindą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017-10-19 Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Ieškovo įmonės užsiima automobilių ir kt. transportavimu į Vidurinę Aziją bei teikia muitinės tarpininko paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) automobilių transportavimo geležinkeliu į Vidurinę Aziją versle užima vieną iš pirmaujančių pozicijų Lietuvoje, laikotarpyje nuo 2009 m. šios įmonės apyvarta kiekvienais metais sparčiai didėjo. Ieškovo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apyvarta nuo 2009 m. taip pat didėjo. Ieškovas vadovauja 2008 m. įsteigtai Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijai (duomenys neskelbtini) bei automobilininkų klubui (duomenys neskelbtini). Ieškovas, ne vienerius metus atstovaudamas asociacijai (duomenys neskelbtini) santykiuose su valstybės institucijomis, plėtoja šio verslo logistiką ir strategiją. Politikė, Seimo narė ir buvusi Krašto apsaugos ministrė (2008 m. – 2012 m.) R. J. yra ieškovo sesuo. R. J. privačių interesų deklaracijoje yra nurodžiusi, kad brolis dėl valdomų įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei užimamų pareigų Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijoje (duomenys neskelbtini) bei automobilininkų klube (duomenys neskelbtini) gali kelti interesų konfliktą. Atsakovas nurodė, kad viešojoje erdvėje keletą metų pateikiama kontraversiška informacija apie ieškovo verslą ir galimai neskaidrius ryšius. Teigė, kad reaguodamas į NSGK vykdytą tyrimą bei aplinkybes, kurios, jo ir kitų Seimo narių manymu, nebuvo ištirtos ir/ar įvertintos, Valstybės saugumo departamentui pateikė 12 klausimų. Pateikiant klausimus visuomenei buvo išplatintas spaudos pranešimas, kuriame paaiškinti kreipimosi į VSD motyvai. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra viešas asmuo pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 punktą, be to, atsakovo pasisakymai yra susiję su kitu viešu asmeniu – R. J.. Atsakovo nuomone, jis viešai pateikė tam tikrus duomenis ir išsakė savo nuomonę, pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas, ieškinyje selektyviai atrinkdamas citatų dalis, pernelyg sureikšmina tam tikrus žodžius ir daro nepagrįstai kategoriškas išvadas. Atsakovas dėl pirmo prašomo paneigti teiginio nurodė, kad jis pateikė klausimą ir išreiškė savo nuomonę dėl visai šaliai svarbių procesų – galimai neskaidrios verslo įtakos politikams, būtinybės išsiaiškinti vykusius procesus ir užtikrinti, kad neigiami procesai valstybėje nebevyktų. Atsakovas paaiškino, kad klausimas dėl ieškovo buvo suformuluotas, atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją apie ieškovo verslo ryšius ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su verslo santykiais Rusijoje, taip pat dėl to, kad ieškovas ir jo sesuo ne vienerius metus vengė bet kokių paaiškinimų, susijusių su ieškovo verslu. Klausime nėra konstatuojama, kad ieškovas yra Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinti asmuo, o yra klausiama, aiškiai nurodant, kad ryšiai ar įtaka yra galimi, o ne tikrai egzistuojantys. Teigė, kad atsakovui iš tiesų nežinoma, ar VSD turi informaciją apie ieškovo, galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką R. J.. Atsakovas dėl antro prašomo paneigti teiginio nurodė, kad reikalavimas paskelbti ieškovo prašomą tekstą yra sunkiai suprantamas ir neįgyvendinamas. Atsakovas tiek viešai žiniasklaidos priemonėse, tiek atsiliepime pats aiškiai nurodė, jog savo nuomonę susidarė remdamasis viešai paskelbta informacija. Atsakovas dėl trečio prašomo paneigti teiginio nurodė, kad reikalavimas paneigti tam tikras pasakytų teiginių nuotrupas, selektyviai atrinktas ieškovo, yra ne tik nepagrįstas, bet prieštarauja gerai moralei. Ieškovas pageidauja, kad iš atsakovo citatos būtų pašalinti tam tikri teiginiai, kurie yra pagrįsti faktiniais duomenimis. Atsakovas dėl ketvirto prašomo paneigti teiginio nurodė, kad ieškovas visiškai ignoravo atsakovo pasisakymo kontekstą, nes atsakovas neteigė, esą ieškovas iš tiesų bendrauja su V. J., jis tik išsakė savo nuomonę dėl verslo ryšių Rusijoje subtilybių. Be to, informacija, kad ieškovo verslas turėjo sutartinius santykius su įmone, kuriai vadovavo V. J., yra teisinga, taigi atsakovas turėjo tvirtą faktinį pagrindą nuomonei, kad krovinių vežimo per Rusiją atstovams tenka bendrauti su tokiais žmonėmis kaip V. J.. Atsakovas teigė, kad reikalavimas priteisti 50000 Eur neturtinę žalą buvo skirtas įbauginti atsakovą ir yra visiškai nepagrįstas. Pats ieškovas pripažino, kad keletą metų ignoravo žurnalistų klausimus, nereagavo į viešus svarstymus ir išreiškiamas abejones dėl jo verslo ryšių su Rusija, kol galiausiai nusprendė dėl viešojoje erdvėje sklandančių abejonių jo verslo skaidrumu apkaltinti vieną asmenį – atsakovą. Ieškovas ir jo sesuo plačiai pasisakė dėl atsakovo klausimo ir citatų bei ieškovo verslo. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovas niekada neminėjo ir nesakė, kad ieškovo pelnas ar pajamos didėjo tuo metu, kai ieškovo sesuo ėjo Krašto apsaugos ministrės pareigas.
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti arba palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovas niekada nesikreipė dėl ginčo publikacijos, į teismą kreipėsi nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovas niekada nesurašė jokio paneigimo ir nepareikalavo jį paskelbti, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) niekada neatsisakė jo spausdinti, todėl ieškovas neįgijo teisės pareikšti ieškinį prie UAB (duomenys neskelbtini). Visuomenės informavimo priemonė (duomenys neskelbtini) perteikė kito asmens neiškraipytus pasisakymus (jį citavo), dėl to civilinio santykio dalyviai yra ieškovas ir atsakovas M. P., o ne UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad paneigimo tvarką reglamentuoja įstatymas, taigi ieškovas savo reikalavimu prašo įpareigoti visuomenės informavimo priemonę vykdyti įstatyminę pareigą. Atsakovas šios pareigos nepažeidė, neginčija ir gerbs teismo priimtą sprendimą. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas perteklinis, pareikštas nesant pažeistos ar ginčijamos teisės. Atsakovas taip pat nurodė, kad Seimo narys M. P. galėjo viešai pasisakyti su ieškovo veikla susijusiais klausimais, o naujienų portalas (duomenys neskelbtini) šiuos pasisakymus cituoti. Teigė, kad Seimo narys M. P. neprivalėjo savo mintis reikšti neutraliai ir neerzinančiai. Be to, ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl siekia patraukti atsakomybėn ne tik ginčijamų pasisakymų autorių, bet ir juos paskelbusią visuomenės informavimo priemonę. Atsakovas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Triplike nurodė, kad dublike ieškovas neginčijo atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) argumentų, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu yra aiškiai atmestinas.
Atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nenustatytas faktas, jog televizijos programoje (duomenys neskelbtini) M. P. paskleista informacija yra apie ieškovą. Taip pat paskleista informacija laikytina M. P. nuomone, o ne žinia. Atsakovas M. P. akivaizdžiai ir atvirai teigia, kad jis negali tvirtinti ir netvirtina, kad ieškovas bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., jis tik iškelia klausimą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį į aktualią problemą, išreiškia susirūpinimą svarbiu klausimu. Atsakovas nurodė, kad 2018-08-02 (duomenys neskelbtini) televizijos transliuotoje programoje (duomenys neskelbtini) apie ieškovą paskleista informacija laikytina politinės kovos dalimi. Atsakovas nurodė, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, sprendimą vykdys ir suteiks laiką (duomenys neskelbtini) televizijos eteryje atsakovui M. P. paskelbti teismo sprendime nurodyto turinio paneigimą.
Tretieji asmenys atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tretiesiems asmenims buvo žinoma viešai prieinama informacija apie ieškovo veiklą, kad ieškovo įmonės užsiima automobilių transportavimu į Vidurinę Aziją bei teikia muitinės tarpininko paslaugas, o krizės laikotarpiu jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos sparčiai didėjo. UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su bendra įmone (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – antrinė Rusijos valstybinių geležinkelių įmonė, kuriai ilgą laiką vadovavo V. P. jaunystės laikų bendražygis KGB generolas V. J., o (duomenys neskelbtini) – uzbekų lengvatinio apmokestinimo bendrovė. Nurodė, kad tretiesiems asmenims taip pat buvo žinoma, kad politikė, Seimo narė ir buvusi Krašto apsaugos ministrė (2008-2012 m.) R. J. yra ieškovo sesuo, pripažįstanti, kad jos brolio valdomos įmonės ir pareigos asociacijose gali kelti interesų konfliktą. Apie galimas ieškovo verslo sąsajas su Rusija buvo kalbama, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakydavo atsakyti į pateikiamus klausimus dėl jo veiklos, grasindavo teisėsaugos institucijoms. Tretieji asmenys uždavė klausimus VSD, naudodamiesi Seimo statute Seimo nariams suteiktomis teisėmis, klausime apie ieškovą du kartus vartojamas žodis „galimai“. Tretieji asmenys neabejoja, kad bet koks protingas asmuo, skaitydamas klausimą, supranta, kad Seimo nariai pateikė klausimą VSD, o ne teigė ieškovą darius kokią nors nusikalstamą veiklą. Rašto tikslas buvo išsiaiškinti situaciją, kad atitinkamos institucijos atliktų veiksmus savo kompetencijos ribose, įskaitant abejonių išsklaidymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovas verslo Rusijoje neturi, tik gabena automobilius į Vidurinę Aziją, o kitaip, nei per Rusiją, ten nenuvažiuosi, taip pat ieškovo įmonė vykdo muitinės tarpininkavimo veiklą, tačiau šios paslaugos nėra susijusios su Rusijos muitine, procedūros atliekamos internetu. Atstovas nurodė, kad dėl anksčiau paskelbtų duomenų straipsniuose ir laidose paneigimo nesikreipė, nes tai buvo nerimtos informavimo priemonės, nepaisant to, kiekvienas asmuo turi tikrinti informacijos tikrumą, įskaitant atsakovą M. P.. Atsakovas ir tretieji asmenys remiasi gandais, nors jiems tenka pareiga pagrįsti teiginių tikrumą. Taip pat nurodė, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis matyti, jog ieškovo įmonė 2008 metais patyrė nuostolius ir vos nebankrutavo, o ne suklestėjo, kaip teigė atsakovas. Teigė, kad G. U. nėra viešas asmuo. Paaiškino, kad iki ieškinio pateikimo neturėjo duomenų, kad atsakovai UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) atsisako paneigti informaciją, nori užsitikrinti, kad paneigimai būtų paskelbti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra saugumo politikos ekspertas, jaučia pareigą ginti viešąjį interesą ir nacionalinį saugumą, norėjo visuomenei iškelti neaiškumus, kurie viešojoje erdvėje sklandė nuo 2013 metų, norėjo patikrinti informaciją bei pateikti atsakymus. Dabar yra pateiktas VSD atsakymas, kad tyrimas dėl ieškovo nebuvo atliktas. Teigė, kad ieškovas priskirtinas viešajam asmeniui, nes yra Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, be to, jis yra politikės R. J. brolis, todėl ieškovo, kaip viešo asmens, kritikai taikomos platesnės ribos. Atsakovas tvirtino, kad nepaskleidė jokios žinios, o uždavė tam tikrus klausimus, išsakė savo nuomonę, nes viešojoje erdvėje buvo pakankamai daug informacijos apie ieškovą ir jo įmones. Nurodė, kad 1 prašomas paneigti teiginys yra Seimo narių grupės klausimas, visi derino klausimus, koordinavo M. P., o klausimas buvo paremtas A. K. teiginiais straipsnyje, 2 teiginyje nieko nepasakyta, 3 teiginio dalis, kad ieškovo verslas suklestėjo, t. y. augo apyvartos, paremta pačios įmonės interneto puslapyje bei rekvizitai.lt esančiais duomenimis, 4 teiginiai išsakyti tiesioginiame eteryje, esant karštam oponuojančių politikų ginčui, laida buvo skirta valstiečių ir konservatorių konfliktui. Teigė, kad kaip Seimo narys neturėjo galimybių tirti ir tikrinti informaciją, jeigu nesudaryta komisija, tikėjosi, kad Bako komisija ištirs, neturėjo intencijų įžeisti ieškovą, prašomuose paneigti teiginiuose yra sakoma, kad yra neaiškumai, o ne kažkas tikro.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką komercinė veikla gali būti vertinama kitų asmenų, o ieškovas yra verslininkas. Teigė, kad politikams saviraiškos laisvė yra ypač svarbi, pagal EŽTT praktiką politikai turi kelti nepatogius klausimus, tai savaime nėra neetiška ar neteisėta. Paminėjo, kad dar neteko matyti taip keistai suformuluotų paneigimų tekstų. Pabrėžė, kad ieškovas ieškiniu prašo UAB (duomenys neskelbtini) įpareigoti vykdyti įstatyminę pareigą, kurios šis atsakovas neginčija ir neatsisako vykdyti, todėl ieškovui neatsirado teisė į teisminę gynybą. Prašė ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, nes atsakovas paskelbė neiškraipytą atsakovo M. P. žodžių citatą.
Trečiųjų asmenų atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad klausimyno iniciatorius ir autorius buvo M. P., tretieji asmenys prie jo kūrimo neprisidėjo, tačiau pasirašė klausimus, nes su jais sutiko, formuluotės buvo pateiktos ir nekoreguotos. Paaiškino, kad tretieji asmenys nesikreipė į ieškovą, kad gautų atsakymus į iškilusius klausimus. Teigė, kad ginčo klausimas atsirado, nes ieškovas yra R. J. brolis.
Atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta, atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių, vadovaudamiesi Seimo statuto 209 str. 1 d., 2018-07-26 pateikė klausimus Valstybės saugumo departamento direktoriui (1 t., b. l. 12-13). Aštuntas klausimas suformuluotas taip: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.?“.
Ieškovas G. U. teigia, kad šiame klausime paskelbtas konstatuojamojo pobūdžio teiginys (toliau – 1 teiginys), paskleista žinia, kad ieškovas vykdo neteisėtą veiklą Lietuvoje, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.
Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) valdomame portale (duomenys neskelbtini) 2018-07-30 patalpinta publikacija (duomenys neskelbtini), kurioje cituojamas atsakovas M. P. (1 t., b. l. 6-11).
Ieškovas G. U. teigia, kad šioje publikacijoje paskelbti du M. P. išsakyti teiginiai: 1) „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“ (toliau – 2 teiginys); 2) „<...> Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo.“ (toliau – 3 teiginys), – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.
Atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) televizijos programoje (duomenys neskelbtini) 2018-08-02 tiesioginiame eteryje dalyvavo M. P. ir R. J. (laidos įrašas e-bylos priede (b. l. 3)). Atsakovas M. P. teigė: “Kalbant apie R. J. situaciją, tai iš tiesų jos brolio G. U. verslas yra tampriai susijęs su Rusija, dėl to, kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“ (toliau – ir 4 teiginys).
Ieškovas G. U. nurodo, kad M. P. išsakyto teiginio dalis „<...> kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.
Ieškinys pareikštas CK 2.24 str. pagrindu, pagal kurį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2.24 str. 6 d.).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tikrovės neatitinkančius duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, ir ši priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise (išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka) kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai juos paneigti ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2006-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006). Bylos duomenimis, atsakovai UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) perteikė atsakovo M. P. žodžių citatas (dėl to ginčo nebuvo), ieškinio reikalavimas dėl duomenų paneigimo adresuotas tik atsakovui M. P., todėl ieškovas neturėjo pareigos pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pagal CK 2.24 str. 2 str.
Garbė ir orumas yra ginami, jeigu yra nustatoma civilinei atsakomybei atsirasti būtinų faktų visuma: 1) duomenų paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Pirmųjų trijų aplinkybių buvimą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas privalo paneigti CK 2.24 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.
Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto, nes atsakovo M. P. teiginiai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) televizijoje. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 1 ir 3 teiginiuose paskleista informacija apie ieškovą.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar 2 ir 4 teiginiuose kalbama apie ieškovą, ar kiekviename iš ginčo teiginių yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, taip pat dėl paskleistų duomenų atitikimo tikrovei ir dėl ieškovo garbės ir orumo pažeminimo fakto, keliami neturtinės žalos fakto ir dydžio bei atleidimo nuo atsakomybės paskelbus žinias, neatitinkančias tikrovės, apie viešą asmenį klausimai.
Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-219/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų klausime: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.?“
Minėta, kad šį klausimą raštu suformulavo Seimo narių grupė ir adresavo jį VSD direktoriui. Atsakovas M. P. byloje analizuojamose publikacijoje bei televizijos laidoje buvo įvardijamas kaip kreipimosi, taigi ir šio klausimo iniciatorius, teismo posėdžio metu neneigė buvęs klausimo autorius. Tretieji asmenys paaiškino, kad ginčo klausimo nekoregavo, pasirašė M. P. paruoštą klausimyną. Klausimo formuluotė „Kodėl Seimo NSGK nebuvo informuotas apie ...“ suponuoja išvadą, kad klausimo autorius turi žinių, jog VSD turi duomenų, tačiau NSGK neinformavo apie ieškovo kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., todėl užduoda VSD klausimą, kodėl ta informacija nepateikta. Toks klausimas yra konstatuojamojo pobūdžio. Atsakovas M. P. teisme paaiškino, jog jis neturėjo minėtų žinių, t. y. ar VSD disponuoja tam tikra informacija apie ieškovą, ir siekė tai sužinoti, galbūt netiksliai formuluodamas patį klausimą. Teismo vertinimu, asmuo, kuris turi socialinių mokslų daktaro laipsnį, eina Seimo nario pareigas, geba (turi gebėti) tiksliai reikšti mintis, raštu formuluojant klausimus, pasirenkant klausimo konstrukciją pradėti žodžiu „Kodėl ...“, o ne „Ar ...“. Pastebėtina, kad dalyvaudamas 2018-08-02 laidoje „Dienos tema“, kurios metu išsakytas byloje prašomas paneigti 4 teiginys, atsakovas M. P. akcentavo, kad turi gebėjimą formuluoti klausimus. Sutiktina su ieškovu, kad tokiu būdu suformuluotame klausime yra išankstinis tvirtinimas, kad ieškovo kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens veikla Lietuvoje yra, taip pat yra galima įtaka Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., tačiau dėl klausimo autoriui nežinomų priežasčių ta informacija nepateikta. Atsakovui M. P. paskelbus ginčo klausimą galima susidaryti įspūdį, jog teiginyje minimas G. U. yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, taip pat yra galima jo įtaka, t. y. išreikšta žinia, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas galimai veikia prieš Lietuvos valstybę, tačiau apie tai neinformuojamas NSGK. Esant tokiai klausimo konstrukcijai, žodžių „galimas“ vartojimas neleidžia paskleistų duomenų vertinti kaip autoriaus dvejonės, abejonės ar nuomonės. Byloje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas nedisponuoja žvalgybos informacija apie G. U. ryšius su Rusijos federalinėmis institucijomis (e-bylos priedo b. l. 11). Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Taigi atsakovo paskleista žinia, jog ieškovas yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo, neatitinka tikrovės ir neabejotinai žemina ieškovo garbę ir orumą.
Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų žodžiais: „Aš remiuosi tais dalykais, kurie buvo paskelbti viešai, kur buvo kažkokie teisiniai procesai arba neaiškumai. (...) Tai yra tie klausimai, į kuriuos mes tikimės atsakymų, nes jie yra svarbūs mūsų valstybei, kad panaši veikla nesikartotų, ir kad būtų galiausiai atsakyta į tuos klausimus, ir kad neliktų tų neaiškumų, kurie yra šiai dienai“
Ši atsakovo M. P. žodžių citata (2 teiginys) paskelbta (duomenys neskelbtini) publikacijoje (duomenys neskelbtini), kurioje analizuojama ir diskutuojama apie visą Seimo narių grupės klausimyną VSD direktoriui, susijusį ne tik su ieškovu, bet ir su kitais asmenimis, taip pat su atliekamu NSGK parlamentiniu tyrimu dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant apie paskleistos informacijos pobūdį, šią informaciją būtina analizuoti atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą. Vertinant visą straipsnio tekstą, jo sandarą, citatų išdėstymo eiliškumą, darytina išvada, jog teiginiai apie kažkokius teisinius procesus ir neaiškumus, siekį, jog panaši veikla nesikartotų, susiję su klausimyno klausimų formuluotėmis. Šie teiginiai atsakovo M. P. išsakyti, pasisakant dėl viso klausimyno VSD direktoriui, ir nėra susiję vien tik su ieškovu. Pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kuri citatos dalis susieta išimtinai su ieškovu, todėl pagrindo pripažinti, kad šiais bendro pobūdžio teiginiais buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, nėra.
Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų žodžiais: „<...> Buvo ne kartą spaudoje skelbta apie jo verslo ryšius Rusijoje tuo metu, kada R. J. buvo krašto apsaugos ministre, ir Rusijai buvo skelbiamos sankcijos, ir daugybė analogiškoje srityje versle dirbančių įmonių patyrė įvairių sunkumų. O jo verslas suklestėjo.“
Šis atsakovo M. P. teiginys paskelbtas toje pačioje (duomenys neskelbtini) publikacijoje, kaip ir 2 teiginys, atsakovui pasisakant apie klausime VSD direktoriui (1 teiginys) minimą ieškovo ir R. J. ryšį. Ieškovas nurodė, kad jo verslas minimu laikotarpiu nesuklestėjo, todėl ši žinia turi būti paneigta. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, taip pat Automobilių vežėjų geležinkeliu asociacijos (duomenys neskelbtini) bei automobilininkų klubo (duomenys neskelbtini) vadovas (1 t., b. l. 92, 96, 98, 100). Viešai prieinamais duomenimis www.tkontaktai.lt, UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veiklos kryptis – automobilių transportavimas geležinkeliu į Vidurinę Aziją, bendrovė teikia muitinės tarpininkavimo paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje skelbiama informacija, kad įmonė automobilių transportavimo geležinkeliu į Vidurinę Aziją versle užima vieną iš pirmaujančių pozicijų Lietuvoje, 2005 m. vasarą atidarius krovos terminalą Kauno automobilių turgaus teritorijoje ir 2009 m. pradėjus veikti pakrovos aikštelei Marijampolėje, automobilių gabenimo apimtys į Vidurinės Azijos šalis išaugo keletą kartų. Viešai prieinamais duomenimis, skelbiamais www.rekvizitai.lt, UAB (duomenys neskelbtini) apyvarta nuo 2009 m. iki 2013 m. padidėjo maždaug nuo 5000 Eur iki 10-20 mln. Eur per metus, UAB (duomenys neskelbtini) apyvarta šiuo laikotarpiu taip pat augo maždaug nuo 10-20 tūkst. Eur iki 500 tūkst.-1 mln. Eur per metus (1 t., b. l. 93-95, 97). Susipažinęs su tokiais duomenimis, atsakovas M. P. pagrįstai galėjo vertinti, jog ieškovo verslas (įmonių veikla) klesti. Ieškovas, siekdamas paneigti atsakovo teiginius dėl verslo suklestėjimo, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-2012 metų, t. y. to laikotarpio, kuomet ieškovo sesuo R. J. ėjo krašto apsaugos ministrės pareigas, metines pelno mokesčio deklaracijas, iš kurių matyti, jog bendrovė kiekvienus metus baigė nuostolingai (1 t., b. l. 166-185). Atsižvelgiant į tai, kad metinės pelno mokesčio deklaracijos pildomos mokestiniais tikslais, jos nėra pakankamos išvadai apie verslo (ne)suklestėjimą padaryti, neturint kitų įmonės duomenų. Paminėtina, kad šios deklaracijos nebuvo viešai prieinamos atsakovui M. P., tuo tarpu jis vadovavosi pačios ieškovo įmonės tinklalapyje skelbiama informacija. Vertinant žodžio „suklestėti“ reikšmę lietuvių kalboje (gerai augti, vešėti, tarpti, būti puikioje padėtyje, labai gerai laikytis, smarkiai plėtotis ir pan.), teiginys, jog asmens verslas suklestėjo, pats savaime yra pozityvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo. Ieškovas byloje nepaaiškino ir nepateikė duomenų, kuo toks atsakovo įvertinimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl ieškovo G. U. prašomų paneigti duomenų, paskleistų M. P. išsakyto teiginio dalimi „<...> kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“
Nagrinėjamas 4 teiginys atsakovo M. P. buvo paskelbtas tiesioginio eterio metu laidoje (duomenys neskelbtini), skirtoje Seimo narių klausimynui VSD patarti, kurioje dalyvavo M. P. ir R. J.. Įvertinus tai, kad iki ginčijamo teiginio atsakovas M. P. kalbėjo apie R. J. situaciją bei jos brolį, nėra abejonių, kad antroji (ginčijama) teiginio dalis yra skirta paskleisti duomenis būtent apie ieškovą, o ne apie bendrus verslo su Rusija ypatumus. Šią išvadą patvirtina tai, kad atsakovas M. P. teiginyje minėjo ne bet kokį verslą, o pervežimų per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, be to, byloje įrodinėjo ieškovo bendrovės santykius su (duomenys neskelbtini), kuriai ilgą laiką vadovavo V. J.. Šiame teiginyje vartojama konstatuojamojo pobūdžio leksika, sakinys suformuluotas kaip teigimas (tvirtinant, įrodinėjant), informacija pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, atsakovo kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsakovo teiginiuose nėra dvejonių, jie nepateikti tokia forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip atsakovo subjektyvią nuomonę. Atmestini atsakovo M. P. argumentai, kad teiginiai išsakyti karštoje diskusijoje tiesioginiame eteryje, nes kaip matyti iš laidos įrašo, ginčijamas 4 teiginys išsakytas pačioje laidos pradžioje, atsakant į pirmąjį laidos vedėjo klausimą. Faktas, ar ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., gali būti patikrinamas, tačiau atsakovas M. P. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokią informaciją (CPK 178 str.). Duomenys, kad ieškovo bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J.. Atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą plačiai visuomenės daliai sukėlė prielaidas manyti, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas bendrauja su KGB generolu V. J. ar kitais tokiais žmonėmis kaip paminėtasis ir taip veikia prieš Lietuvos valstybę, o tokie teiginiai yra akivaizdžiai žeminantys. Byloje surinkti įrodymai leidžia pripažinti 4 teiginį neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.
Dėl ieškovo viešo asmens statuso
Atsakovas, tretieji asmenys byloje teigė, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl ieškovas turi būti pakantus kritikai, o atsakovas M. P. atleistinas nuo civilinės atsakomybės.
Pagal CK 2.24 str. 6 d. paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 78 d., viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teisės doktrinoje pažymima, kad viešas asmuo nurodytos normos prasme yra toks, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominą, arba toks asmuo, kuris sulaukia trumpalaikio visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-191/2012). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).
Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo veikla dėl jo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio, yra finansuojama valstybės lėšomis, kad ieškovo veikla reikšminga ne tik tam tikram verslo segmentui, bet visai ar didelei daliai visuomenės. Tokiai išvadai byloje padaryti nepakanka faktų, kad ieškovas yra viešo asmens brolis bei viešųjų įstaigų vadovas, taip pat atsakovo pateiktų raštų ir straipsnių kitose žiniasklaidos priemonėse, įvertinant jų paskelbimo laikotarpį (CPK 177 str.), todėl CK 2.24 str. 6 d. įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas nenustatytas. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas galėtų būti vertinamas kaip viešas asmuo dėl trumpalaikio susidomėjimo ieškovo veikla, kilusio atsakovui paskelbus klausimyną VSD direktoriui, byloje nepakanka duomenų išvadai, kad atsakovas M. P. sąžiningai siekė supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla. Atsakovo M. P. paskleista informacija nebuvo paremta patikimų šaltinių duomenimis, neturėjo objektyvaus faktinio pagrindo, buvo remiamasi atskirų asmenų tendencingai pateikiama nuomone, ieškovo kritikos ribos buvo peržengtos, suponavo neigiamas visuomenės nuostatas dėl ieškovo (CPK 178 str., 185 str.). Dėl nurodyto spręstina, kad atleisti atsakovą M. P. nuo civilinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių teiginių paskelbimą pagrindo nėra.
Vadovaujantis CK 2.24 str. 1 d., ieškovo prašymas dėl duomenų, pripažintų neatitinkančiais tikrovės, paneigimo tvarkos ir terminų (CPK 13 str.) tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo per žinių portalą (duomenys neskelbtini) privalo paskelbti tokio turinio paneigimą: „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ ir per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per (duomenys neskelbtini) televiziją privalo paskelbti tokio turinio paneigimą: „Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. U. bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis, kaip KGB generolas V. J.“.
Dėl reikalavimų atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini)
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonės perteikė atsakovo M. P. išsakytus teiginius jų neiškraipydamos. Taigi šiuo atveju visuomenės informavimo priemonės tik perteikė atsakovo išsakytas žinias, todėl civilinio teisinio santykio dalyviai yra ieškovas ir atsakovas M. P., o ne visuomenės informavimo priemonės. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovais įvardijamas visuomenės informavimo priemones adekvačiai paskelbti atsakovo M. P. paneigimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui būtų išreiškę atsisakymą skelbti M. P. paneigimus, jei jis tai būtų įpareigotas padaryti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino tokio atsisakymo negavęs. Dėl nurodyto spręstina, kad nesant pažeistos ar ginčijamos teisės iš šių atsakovų pusės, ieškovui neatsirado būtinybė kreiptis dėl teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.). Iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimų į ieškinį, taip UAB (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovai nurodo, jog vykdys galimą ieškovui palankų sprendimą ir suteiks atsakovui M. P. galimybę paskelbti paneigimus atitinkamu būdu.
Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos (Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 1 d.). Pagal CK 2.24 str. 2 d. visuomenės informavimo priemonė paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatyminė pareiga, kurią atitinka ieškovo teisė, kad būtų paneigti apie jį paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų ginčijama ar neigiama, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) atmestinas, nenustačius ieškovo teisių pažeidimų.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Asmuo turi teisę reikalauti atlyginti duomenų, pažeidžiančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Ieškovas įvertino jam padarytą neturtinę žalą dėl garbės ir orumo pažeidimo 50000 Eur.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.
Nagrinėjamojoje byloje neatitinkančia tikrovės pripažinta atsakovo M. P. paskleista žinia, kad ieškovas yra galimas Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turintis asmuo ir yra galima jo įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J., kad ieškovas bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J.. Ieškovas byloje neturtinės žalos dydžio neįrodinėjo, deklaratyviai teigė, jog atsakovo M. P. teiginiai galimai pablogino jo reputaciją, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių būtų patyręs žymius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, būtų sumažėjusios jo bendravimo galimybės, reputacijos pablogėjimas būtų lėmęs konkrečius padarinius ieškovo asmeniniam, socialiniam gyvenimui ar jo versle (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimų dėl paneigimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ieškovui padarytą neturtinę žalą, todėl ieškovo prašymas priteisti 50000 Eur dydžio neturtinę žalą iš atsakovo M. P. netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200 Eur žyminis mokestis, 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsakovo M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 435,60 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 862,34 Eur išlaidų advokato pagalbai. Trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2480,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, kiekvieno trečiojo asmens sumokėta po 242 Eur, išskyrus V. Ą., kuris patyrė 302,50 Eur išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. neturtinio pobūdžio reikalavimo ir atmestas neturtinės žalos priteisimo reikalavimas atsakovui M. P., ieškovui iš atsakovo M. P. priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio (75 Eur * 50 proc.) ir 40 proc. patirtų advokato išlaidų (2000 Eur * 40 proc.), iš viso 837,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui M. P. iš ieškovo G. U. priteistina 60 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 261,36 Eur. Įskaičius šiuos priešpriešinius procesinius reikalavimus (837,50 Eur – 261,36 Eur), ieškovui iš atsakovo priteistina 576,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Ieškovo ieškinys atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmestas visiškai, todėl pagal CPK 93 str. 1 d. atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovo priteistina 862,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos siekia 25,98 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei iš ieškovo G. U. priteistina 15,59 Eur, o iš atsakovo M. P. 10,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą M. P. per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti per žinių portalą (duomenys neskelbtini) paskleistus ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, išdėstytus 8 klausime Valstybės saugumo departamento direktoriui: „Kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J.“ tokiu sakiniu: „Man nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi informaciją apie G. U., kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK vicepirmininkei R. J..“.
Įpareigoti atsakovą M. P. per (duomenys neskelbtini) televiziją paneigti per 2 savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, išdėstytus citatoje: “...kad tam, kad tu turėtum pervežimus per Rusijos geležinkelius į Vidurinės Azijos valstybes, tu bendrauji su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. J., kuris yra artimas P. aplinkos žmogus ir ilgą laiką tokiu žmogumi daugybę metų buvo“, tokiu sakiniu: „Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. U. bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis, kaip KGB generolas V. J..“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 576,14 Eur bylinėjimosi išlaidų
Priteisti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 862,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.