Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rovio Entertainment Ltd. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Profisa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saldainis“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės UAB „Profisa“ ir UAB „Saldainis“ prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017. Nurodė, kad:dubliko neįteikimas nei atsakovų atstovui, nei atsakovams nulėmė tripliko nesurašymą, pranešimo apie bylos nagrinėjimo datą negavimą ir teismo sprendimo už akių priėmimą. Atsakovės 2017-09-18 teismui išsiuntė atsiliepimą į ieškinį, kurį surašė ir pasirašė atsakoves atstovaujantis advokatas T. U. Atsakovių advokatui 2017-10-06 paštu įteiktas teismo 2017-09-27 pranešimas. Pranešime nurodyta, jog atsakovių atstovas privalo per 7 kalendorines dienas aktyvuoti Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – „Liteko“) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – „VEP“) paskyrą. Toks 2017-09-27 teismo pranešime pareikštas reikalavimas neteisėtas;atsakovių atstovas 2017-10-13 pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl galimai suklastotos „Liteko“ VEP paskyros. Atsakovių atstovas niekada nebuvo sukūręs paskyros „Liteko“. Suklastota advokato „Liteko“ VEP paskyra neturi sukelti procesinių pasekmių atsakovėms, kurios taip pat paskyrų neturi. Teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių nebuvo, kadangi nei atsakovės, nei jų atstovas apie teisme priimtą dubliką informacijos negavo. Apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2017-12-07, kai paštu gavo dubliką kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5535-881/2017, kuriame ta pati to paties ieškovo atstovė nurodė, jog šioje byloje jau yra priimtas sprendimas. Atsakovių atstovas atsiliepime į ieškinį buvo pareiškęs prašymą siųsti procesinius dokumentus paštu. Padaryta aiški procesinių teisių taikymo ir aiškinimo klaida, atėmusi galimybę atsakovėms tinkamai realizuoti procesines teises.Ieškovas „Rovio Entertainment Ltd“ atsiliepimu prašė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir priteisti 610 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo parengimą. Ieškovas pažymėjo, jog CPK 175-1 straipsnio norma yra imperatyvi. Atsakovų atstovas sąmoningai neaktyvavo „Liteko“ VEP paskyros, todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas laiku nepateikė tripliko. Pagal Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 17.2 punktą teismui nustatyta pareiga sukurti paslaugų gavėjo paskyrą, kai asmuo, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, nėra sukūręs paskyros. Laikė, kad atsakovų atstovo argumentai dėl suklastotos paskyros yra nepagrįsti. Atsakovų atstovo pozicija, kad jo niekas neprivers naudotis „Liteko“ VEP paskyra grubiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti, nurodė, kad advokatas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nevykdydamas CPK 175-1 straipsnio 9 dalyje nustatytos pareigos procesinius dokumentus gauti per VEP paskyrą. Pareiga atsakovų atstovui buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2017-10-06 raštu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 sprendimą už akių priėmė 2017-11-02 (El. b. l. 122–124). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017-12-29. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienerių metų terminas sueina 2018-12-29. Atsakovės vienerių metų termino nepraleido. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimas už akių atsakovių advokatui per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas 2017-11-03. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, jog atsakovių atsakovas apie sprendimą už akių buvo informuotas 2017-11-04. Atsakovai įrodinėja, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2017-12-07. Šią aplinkybę įrodinėja 2017-12-07 gautu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 pranešimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5535-881/2017 (El. b. l. 166). Net ir imant nepalankiausią datą atsakovams, t. y. laikant, kad apie sprendimą už akių atsakovai buvo tinkamai informuoti 2017-11-04, trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pasibaigė 2018-02-04. Atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2018-01-29 (El. b. l. 154), nepraleidusios trijų mėnesių termino nuo sprendimo už akių priėmimo. Išsamesnis atsakovių nurodytų argumentų apie informavimą dėl priimto sprendimo už akių analizavimas CPK 368 straipsnio 1 dalies taikymui teisiškai neaktualus.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu

Atsakovės prašė atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Esminis atsakovių teiginys yra tas, kad padaryta aiški teisės klaida taikant procesinių dokumentų – dubliko – įteikimo atstovui (advokatui) taisykles. Atsakovėms tinkamai neįteikus dubliko, jo prarado galimybę pateikti tripliką ir dėl to buvo priimtas sprendimas už akių. Įstatymai nenumato pareigos proceso dalyviams susikurti paskyrą „Liteko“ VEP. Nei atsakovės, nei jų atstovas neturi paskyros „Liteko“ VEP, taip pat nebuvo išreiškę valios teismo siunčiamus procesinius dokumentus priimti elektronine forma. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, su tokiais atsakovių teiginiais nesutinka. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 23 punkte nurodyta, jog jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo „Liteko“ VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo „Liteko“ VEP posistemio paskyrą, ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio „Liteko“ VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad advokatai turi pareigą prisijungti prie „Liteko“ VEP sistemos iš esmės nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, nutarties 47–49 punktai). Analizuojant bylos duomenis nustatyta, jog teismas 2017-09-27 atsakovių advokatui T. U. išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog jis turi pareigą aktyvuoti „Liteko“ VEP posistemės paskyrą, kadangi nagrinėjama byla sudaroma vien elektronine forma (El. b. l. 99). Pranešimas atsakovių atstovui buvo įteiktas 2017-10-05 (El. b. priedas, b. l. 28). Skaičiuojant 7 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, paskutinė diena atsakovių atstovui T. U. sukurti paskyrą „Liteko“ VEP posistemėje buvo 2017-10-12. Byloje nėra duomenų apie tai, kad advokatas T. U. įvykdė pareigą sukurti paskyrą „Liteko“ VEP posistemėje iki 2017-10-12. Tokių duomenų nesustatyta ir patikrinus „Liteko“ esančią civilinės bylos Nr. e2-5131-585/2017 kortelę. Iš bylos kortelės matyti, kad suėjus 2017-09-27 pranešime nurodytam terminui, teismas 2017-10-13 parengė pranešimą dėl tripliko pateikimo ir patalpino bylos kortelėje, esančioje „Liteko“. Iš bylos kortelės matyti, jog pranešimas dėl tripliko pateikimo automatiniu būdu visoms proceso šalims, įskaitant ir advokatą T. U., buvo išsiųstas 2017-10-13 08.07 val. Tai, kad pranešimas buvo siųstas visoms proceso šalims patvirtina kairiajame lango kampe varnele pažymėtos bylos šalys (El. b. priedas, b. l. 34). Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, pranešimas dėl tripliko pateikimo atsakovių atstovui įteiktas 2017-10-16. Paskutinė diena pateikti tripliką buvo 2017-10-30. Nei iki 2017-10-30, nei vėliau, teisme tripliko iš atsakovių atstovo gauta nebuvo. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog teismas, informuodamas atsakovių atstovą T. U. apie pareigą sukurti paskyrą „Liteko“ VEP posistemyje, bei parengęs bei išsiuntęs pranešimą dėl tripliko pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis, nepadarė teisės taikymo klaidų. Atsakovių atstovui T. U. iki 2017-10-12 nesukūrus paskyros, advokatas T. U. prisėmė iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos nevykdymo kilusias teisines pasekmes.

Dėl kitų argumentų

Atsakovių atstovas T. U. nurodė, kad tiek atsakovė UAB „Profisa“, tiek atsakovė UAB „Saldainis“ teismui buvo pateikusios rašytinius prašymus teismo procesinius dokumentus įteikti įprastu, o ne elektroniniu būdu. 2017-10-16 teisme iš abiejų atsakovių gauti prašymai teismo procesinius dokumentus siųsti atsakovėms tik įprastu paštu (El. b. l. 111, 121). Tačiau CPK 118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka. Atsakovių prašymai 2017-10-17 teisėjo rezoliucija buvo išspręsti nurodant, kad byloje teismo procesiniai dokumentai įteiktini tik advokatui, kadangi toks įteikimo būdas operatyvesnis (El. b. priedas, b. l. 46, 48). Teismas sprendžia, jog atsakovių pateikti prašymai buvo išspręsti CPK nustatyta tvarka, todėl teisės normos taikymo klaidos nėra.Atsakovas nurodė, jog kaip liudytojas buvo apklaustas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-806/2017 dėl buvusio kliento, kuris klastojo advokato parašus bei antspaudus. Teigė, jog buvo galima neteisėtai sukurti ir elektroninę paskyrą. Pažymėtina, jog atsakovių atstovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-45-806/2017 yra susijusi su neteisėtu atsakovių atstovo T. U., kaip advokato, paskyros „Liteko“ VEP posistemyje sukūrimu. Iš Nacionalinės teismų administracijos 2016-11-25 matyti, jog atsakovių atstovo T. U., kaip advokato, paskyra nėra sukurta. Atsakovių atstovo T. U., kaip advokato, paskyros, sukurtos „Liteko“ VEP posistemyje, nenustatė ir teismas, patikrinęs tiek šios, tiek civilinės bylos Nr. e2-5131-585/2017 korteles. Atsakovių atstovo T. U. prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo teisme gautas 2017-10-16 (El. b. l. 112–114). Teismui nenustačius, jog atsakovių atstovo T. U., kaip advokato, vardu būtų buvusi sukurta paskyra „Liteko“ VEP posistemyje, nebuvo teisinio pagrindo svarstyti ir atskirosios teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovo N. A. prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįstas, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus apygardos teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje). Ieškovo atstovas prašė priteisti 610 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą. Bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų, patvirtintos dokumentais, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovių UAB „Profisa“ ir UAB „Saldainis“ prašymo netenkinti.

Priteisti iš atsakovių UAB „Profisa“ ir UAB „Saldainis“ po 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo „Rovio Entertainment“ Ltd naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.