Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-701-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
1-701-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48581-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-701-1181/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48581-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Gustei Ruibytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajai A. A., jos gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,vertėjai Erikai Vencevičienei,laiduotojai A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. A. 2022 m. gruodžio 27 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamoji A. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną ji susipyko su savo sugyventiniu, kuris ją paliko, nuvažiavusi pas draugę vartojo alkoholį. Įvykis buvo 2022 m. gruodžio 27 d. vakare, apie 19 val. Dviese išgėrė 0,5 l degtinės butelį. Nežino kodėl, bet ji sumanė grįžti namo, todėl sėdo prie vairo. Vairavo „Audi A6“ automobilį, kurį lizingo būdu ji išperka iš „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant namo ją sustabdė pareigūnai. Ji iškart prisipažino, kad vairavo neblaivi. Buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. Savo elgesį vertina labai neigiamai. Tai jai buvo labai skaudi gyvenimo pamoka, tokie įvykiai tikrai nepasikartos. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo grafikas yra (duomenys neskelbtini). Dirba nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Tomis dienomis, kai dirba, jauniausią vaiką iš darželio pasiima vaiko tėvas. Kai kuriomis dienomis padeda jos vyriausiasis sūnus. Šiuo metu vyriausiasis sūnus laikosi teises. Teorijos kursus jau yra išklausęs, turi užsiregistruoti egzaminui. Jeigu būtų konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti, tai jai sukeltų ypač didelių nepatogumų, nes nebūtų kaip vežti vaiką į darželį, nuvykti į darbą. Nors darželis nėra toli nuo jos gyvenamosios vietos, tačiau vaiką veža automobiliu, nes į kalną jai sunku vaiką nešti. Iki darbo jai yra apie (duomenys neskelbtini) km.

3. Laiduotoja A. T. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jos dukra. Ji viena ją augino nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai mirė jos tėvas. Jas sieja ne tik artimas šeiminis ryšys, tačiau jos yra ir labai artimos bei geros draugės. Kaltinamoji jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę, prašo patarimų ir juos priima. Ji kaltinamajai padeda. Jos labai dažnai bendrauja telefonu, beveik kas vakarą ji važiuoja pas kaltinamąją. Jos ne tik bendrauja, tačiau ji padeda kaltinamajai prižiūrėti vaikus. Ji smerkia kaltinamosios poelgį, tačiau žino, kad pati kaltinamoji labai dėl tokio savo poelgio pergyvena. Ateityje tokie įvykiai tikrai nepasikartos. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, todėl prašo neskirti užstato, tačiau jei vis dėl to teismas nuspręstų skirti užstatą, ji laidavimo tikrai neatsisakytų, ieškotų galimybių užstatą sumokėti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas P. V. (P. V.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu be kita ko parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 27 d., apie 20.29 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjas nuolat pranešinėjo minėto automobilio važiavimo kryptį. Pagal pranešėjo nurodytas gatves važiuojantį automobilį pastebėjo ir įjungę tarnybinio automobilio spec. garso ir šviesos signalus sustabdė (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas pakluso reikalavimui sustoti. Priėjus prie sustabdyto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. A. Bendraujant su vairuotoja akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Nustačius neblaivumo požymius, automobilio vairuotojai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, ji sutiko. Pirmo patikrinimo metu 20.38 val. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antrojo patikrinimo metu 21.00 val. buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. A. A. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko (b. l. 11–13).

6. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 27 d. 20.33 val. (duomenys neskelbtini) buvo pasivytas ir sustabdytas automobilis. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo A. A. Bendraujant su vairuotoja pastebėta, kad ji yra akivaizdžiai neblaivi, jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest ARBL-0762, 20.38 val. pirmu pūtimu jai nustatytas 2,09 promilių girtumas. Antru pūtimu 21.00 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 5).

7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto P. V. 2022 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 27 d., apie 20.29 val., patruliuodami su I. B. (duomenys neskelbtini) mieste iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Važiuojant pagal pranešėjo nurodytas gatves automobilis buvo pasivytas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo A. A. Bendraudamas su vairuotoja jis pastebėjo, kad ji akivaizdžiai neblaivi, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest Nr. ARBL-0762, 20.38 val. pirmu pūtimu jai nustatytas 2,09 promilių girtumas. Antru pūtimu 21.00 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 9).

8. Iš 2023 m. sausio 3d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas įvykio vietoje, fiksuojant BODY CAM. Vaizdo įraše matyti, kad sustabdžius automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavo moteris, kuri prisipažino, kad darbe išgėrė 150 g degtinės. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti girtumą, ji sutiko ir pirmojo patikrinimo metu jai buvo nustatytas 2,09 prom., pareigūnai jai išaiškino, kad po 20 min. jai reikės dar kartą patikrinti girtumą, moteris sutiko (b. l. 15–17).

9. Iš 2022 m. gruodžio 27d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. A. 2022 m. gruodžio 27 d. 20.38 val. nustatytas 2,09 prom. girtumas, o antrojo patikrinimo metu 2022 m. gruodžio 27 d. 21.00 val. – 2,06 prom. girtumas. A. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 19).

10. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0762 2022 m. gruodžio 27 d. 20.30 val. A. A. nustatytas 2,09 prom. girtumas, o 21.00 val. A. A. nustatytas 2,06 prom. girtumas (b. l. 22).

11. Iš patikros sertifikato Nr. 175293 matyti, kad alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0762 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 29 d. (b. l. 20).

12. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 28).

13. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Audi“, 2005 m., dyzelis, rinkos vertė 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis yra 3 191,60 Eur be PVM, jo kaina su PVM – 4 040 Eur (b. l. 35).

14. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 19 d. pateikto prašymo su priedais matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamajai laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį perdavė (duomenys neskelbtini) sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konfiskuoti „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. l. 106–112).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. A. kaltė 2022 m. gruodžio 27 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

17. Kaltinamoji A. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną ji susipyko su savo sugyventiniu, kuris ją paliko, nuvažiavusi pas draugę vartojo alkoholį. Įvykis buvo 2022 m. gruodžio 27 d. vakare, apie 19 val. Dviese išgėrė 0,5 l degtinės butelį. Nežino kodėl, bet ji sumanė grįžti namo, todėl sėdo prie vairo. Vairavo „Audi A6“ automobilį, kurį lizingo būdu ji išperka iš „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant namo ją sustabdė pareigūnai. Ji iškart prisipažino, kad vairavo neblaivi. Buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. Tokie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. V. parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d., apie 20.29 val., jis su kolega iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavę pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, ir pagal pranešėjo nuolat pranešamą minėto automobilio važiavimo kryptį, pastebėjo ir įjungę tarnybinio automobilio spec. garso ir šviesos signalus sustabdė minėtą automobilį (duomenys neskelbtini). Priėjus prie sustabdyto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. A. Bendraujant su vairuotoja akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Nustačius neblaivumo požymius, automobilio vairuotojai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, ji sutiko. Pirmo patikrinimo metu 20.38 val. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antrojo patikrinimo metu 21.00 val. buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. A. A. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis policijos įvykio registro išrašas. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad nuo „Audi“ vairuotojos A. A. sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, alkotesteriu pirmuoju pūtimu jai nustatytas 2,09 promilių girtumas, o antruoju pūtimu – 2,06 promilių girtumas. Iš esmės analogiškos policijos pareigūno nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir jo 2022 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime.

18. Be kaltinamosios, liudytojo parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamoji A. A. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0762 2022 m. gruodžio 27 d. 20.38 val. A. A. nustatytas 2,09 promilių girtumas, o 21.00 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 22). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad A. A. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 19). Byloje esantis alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0762 patikros sertifikatas Nr. 1752973 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 20). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog A. A. 2022 m. gruodžio 27 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios A. A. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas advokatas M. Girdiušas prašė teismo atleisti kaltinamąją A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos A. T. žinion, pateikė 2023 m. sausio 20 d. prašymą perduoti A. A. pagal laidavimą, taip pat A. A. 2023 m. sausio 20 d. prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. A. T. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo dukrą A. A., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad nustačius užstatą, ji ieškotų galimybių jį sumokėti, laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

23. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. A. padarė pirmą kartą, anksčiau ji nėra teista. Trečia, kaltinamoji A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai, nebuvo padaryta žala.

24. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) savo vaikais, kuriuos išlaiko, yra dirbanti, nors anksčiau yra bausta už administracinius nusižengimus ir įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau administraciniai nusižengimai vertintini kaip mažareikšmiai, anksčiau neteista. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

25. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. A. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

26. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

27. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

28. Nagrinėjamu atveju atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos mama A. T. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nors ir bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. T., pačios teigimu, apie (duomenys neskelbtini) metus dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama teigiamai, duomenų, kad ji kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu byloje nesurinkta. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu A. T. paaiškino, kad kaltinamosios elgesį ji vertina ypač kritiškai.

29. Teismas sprendžia, kad A. T. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, A. T. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbanti, su kaltinamąja bendrauja kasdien, beveik kasdien matosi, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. T. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimas jos aplinkos žmogus, su kuria bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). A. T. skirtina kaltinamosios A. A. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna gana nedideles pajamas (jos teigimu – apie (duomenys neskelbtini) Eur), kaltinamosios veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. T. pastarajai gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

30. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

31. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę A. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąją apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad ji vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteista, nekartą bausta administracine tvarka, be kita ko ir už KET pažeidimus, yra santykinai jauno, darbingo amžiaus, dirba, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos išlaiko, du iš jų – (duomenys neskelbtini), gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos A. A. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 29 d.

32. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė skirti 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismo vertinimu, analogiška taisykle turi būti vadovaujantis ir nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl manytina, kad nustačius kaltinamajai 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris atitiktų BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtino šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį, toks terminas neatitiktų kaltinamosios asmenybės pavojingumo, būtų neproporcingas ir akivaizdžiai per ilgas. Tačiau taip pat nėra pagrindo kaltinamajai nustatyti ir jos gynėjos prašomą baudžiamojo poveikio priemonės minimalų terminą, nes pernelyg švelnios bausmės skyrimas gali sudaryti kaltinamiesiems nebaudžiamumo jausmą. Teismo vertinimu, būtent specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvejiems metams šiuo atveju yra proporcingas, atitinkantis teisingumo principą.

33. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai A. A., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 28), taip pat pačios kaltinamosios parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme išdėstytos aplinkybės (b. l. 106–112)), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo A. A. nebūtų galėjusi padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

34. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

35. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jai, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma tai, kad A. A. automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio, tačiau svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš A. A. klausimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

36. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

37. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

38. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

39. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

40. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad A. A. vairavo transporto priemonę jos kraujyje esant 2,06 promilėmis alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, ji žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, jai taip pat buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių ji prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės (turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaikus, sunki turtinė padėtis, automobilį ji perka lizingo būdu, yra išmokėjusi tik pusę jo vertės), tačiau šios aplinkybės jos nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas išieškoti iš A. A. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ypač atsižvelgus į tai, kad A. A., su drauge išgėrusi 0,5 l degtinės ir, pačios teigimu, tikrai suprasdama, kad yra apsvaigusi ir vairuoti negali, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos skaudžios ir negrįžtamos pasekmės tiek jai pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams. tokia baudžiamojo poveikio priemonė jai taikytina kaip prevencinė. Tačiau, vis dėl to, įvertinus baudžiamojoje byloje esančių ir tinkamam išieškotinos sumos dydžio nustatymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumą – A. A. viena augina (duomenys neskelbtini) vaikus (nors vienas iš vaikų yra pilnametis, tačiau gyvena kartu su A. A., mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, pats dirba tik (duomenys neskelbtini), ir tik (duomenys neskelbtini), todėl pilnai savęs išlaikyti nėra pajėgus), jos gaunamos pajamos nėra didelės, pačios teigimu, uždirba apie (duomenys neskelbtini) Eur, turi finansinių įsipareigojimų – moka automobilio lizingą, neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių duomenų iš esmės nėra, be to, ji šiuo nuosprendžiu atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, teismo vertinimu, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Teismas daro išvadą, kad A. A. skirtinas dalies (2 000 Eur) turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

41. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės automobiliui „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. liepos 2 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

42. Kaltinamajai A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti A. T., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti dalį –2 000 (du tūkstančius) Eur – turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. A., kad:

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. T., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė