Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-07 · Civilinė byla Nr. e2A-803-613/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
e2A-803-613/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Atsakovas
P. Ž.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-803-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00310-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. Ž. 540 Eur skolą, 99 Eur palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovui pervedė į banko sąskaitą 540 Eur, mokėjimo paskirtyje įvardijo „paskola“. Atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs ieškovei skolos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

2. Atsakovas P. Ž. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad ieškovė, pervesdama atsakovui 540 Eur, šių pinigų atsakovui nepaskolino, t. y. tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta paskolos sutartis, ieškovė atsakovui pervedė atsakovo darbo užmokestį, jo uždirbtą (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 540 Eur paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovas būtų įsipareigojęs ieškovei grąžinti 540 Eur, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinio reikalavimų dalį tenkino, kitą reikalavimo dalį nutraukė. Priteisė iš atsakovo P. Ž. ieškovei J. S., 540,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 253,53 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos bei 22,77 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės valstybei sumokėto žyminio mokesčio. Priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 99 Eur palūkanų atsisakymo ir šią bylos dalį nutraukė. Pagrindiniai teismo motyvai:

3.1. Teismas aptartų aplinkybių visumos pagrindu vertino, kad atsakovo pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai nepatvirtina, kad P. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo iki 2017 m. lapkričio mėn. dirbo būtent (duomenys neskelbtini) ir gavo iš šios bendrovės darbo užmokestį už darbą. Garso įrašai taip pat nepatvirtina, kad J. S. 540 Eur atsakovui P. Ž. pervedė būtent už darbą (duomenys neskelbtini).

3.2. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovei būtų duotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. pavedimas iš ieškovės asmeninės sąskaitos pervesti neišmokėtą darbo užmokestį atsakovui P. Ž.. Nesant rašytinės darbo sutarties su atsakovu, nėra įrodymų ir dėl to, kad su atsakovu P. Ž. buvo sutarta, jog (duomenys neskelbtini) jam mokės būtent 30 Eur darbo užmokestį už dieną.

3.3. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovės J. S. ir atsakovo P. Ž. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas vertina, kad galima daryti išvadą, jog ieškovės pinigai buvo perduoti esant atsakovo įsipareigojimui juos grąžinti ieškovei, o ne esant ieškovės įsipareigojimui atsiskaityti su atsakovu už (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokestį ar kitas turtines prievoles.

3.4. Teismas priėmė ieškovės J. S. ieškinio dalies atsisakymą dėl 99 Eur palūkanų priteisimo, teismas nenustatė, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ieškovei reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas ieškinio dalies atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl 99 Eur palūkanų priteisimo nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas P. Ž. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Norint tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip paskolos sutartinius santykius, turi būti nustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, sudarančios abiejų šalių suderintos valios sukurti paskolos teisinius santykius turinį.

4.2. Tam, kad būtų pripažinta, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ieškovė turėjo įrodyti ne tik, kad pervedė atsakovui 540 Eur, bet ir tai, kad atsakovas įsipareigojo šią pinigų sumą grąžinti, kadangi priešingas aiškinimas reikštų, jog, įrodžius pinigų perdavimo faktą, paskolos teisinių santykių atsiradimas preziumuojamas, net nenustačius, jog pinigai perduoti kaip paskolos sutarties dalykas, o tai prieštarautų CK 6.870 straipsnio nuostatoms.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, nesant kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2017 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, išskyrus tai, jog ieškovė lėšų pervedimo nurodyme mokėjimo paskirtyje nurodė „paskola“, spręsdamas, jog byloje nėra įrodyti atsakovo teiginiai, jog ieškovės 2017 m. lapkričio 17 d. pervesti 540 Eur yra ne paskolos, o kito teisinio santykio pasekmė – darbo užmokestis už darbą (duomenys neskelbtini) netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, byloje esančius įrodymus tyrė selektyviai. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė atsakovo pateiktų įrodymų: 1) 2013 m. lapkričio 22 d. paskolos raštelio ir pinigų pervedimo kvito, iš kurių matyti, jog 2013 m. lapkričio 22 d. atsakovas paskolino ieškovei 3 000 Lt (ekvivalentas 868,86 Eur); 2) ieškovės ir atsakovo 2017 m. lapkričio 9 d. pasirašyto rašto, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti 2 500 Eur už perleistas (duomenys neskelbtini) akcijas nuo 2017 m. lapkričio 9 d.; 3) ieškovės atsiliepimo į atsakovo ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1096-1054/2021, kuris buvo pateiktas kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį.

4.5. Pirmosios instancijos teismas, neištirdamas visų atsakovo pateiktų įrodymų, pažeidė teismo sprendimui keliamus jo pagrįstumo reikalavimus, įtvirtintus tiek civiliniame procese, tiek kasacinėje teismų praktikoje.

Atsiliepimas

4.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino atsakovo į bylą pateiktus telefoninių pokalbių garso įrašus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šie telefoniniai pokalbiai vyko tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini)direktoriaus V. V., kad šiuose pokalbiuose kalbama apie atsakovo darbą (duomenys neskelbtini).

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

8. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo skolą, motyvuodama tuo, kad ieškovė suteikė jam paskolą, o atsakovas minėtos paskolos negrąžino.

11. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju sutartiniai paskolos teisiniai santykiai neegzistavo. Apelianto teigimu, sudarytos rašytinės paskolos sutarties nėra, nors toks reikalavimas yra įtvirtintas įstatymo, be to, nėra išreikštos abiejų šalių valios dėl paskolos sutarties dėl ginčo sumos sudarymo.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė J. S. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Luminor Bank AS į atsakovo P. Ž. sąskaitą AB SEB banke 2017 m. lapkričio 17 d. pervedė 540,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „paskola“. Kaip nurodė ieškovė, pinigus atsakovui ji paskolino investavimui į prekybą kriptovaliuta. Rašytinės formos paskolos sutartis tarp ieškovės J. S. ir atsakovo P. Ž. nebuvo sudaryta, išskyrus banko pavedimą, kitokių ieškovės ir atsakovo sudarytų rašytinių paskolos sutarčių nėra. Atsakovas neigia savo pareigą grąžinti iš ieškovės gautus pinigus, ginčydamas gautų pinigų paskirtį, neigdamas, kad tai buvo paskola. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos pinigus pervedė atsakovui už darbą (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo ir yra V. V., o šios bendrovės buhaltere tuo metu buvo ieškovė.

13. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

14. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovo įsipareigojimo grąžinti šias lėšas, kaip būtinos sąlygos paskolos teisiniams santykiams tarp šalių kvalifikuoti. Šiuo atveju atsakovas šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimo laukelyje nurodytos mokėjimo paskirties ieškovei nereiškė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad vien dėl to, kad nėra rašytinės paskolos sutarties ir tiesiogiai užfiksuoto atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovei jam kaip paskolą pervestą sumą, yra neįrodyta abiejų šalių valia dėl 540 Eur dydžio paskolos suteikimo. Ieškovės valią skolinti lėšas patvirtina mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis (paskola), o atsakovo – šių pinigų, pervedamų kaip paskola, priėmimas.

16. Atsakovas, siekdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, įrodinėjo, jog pinigus iš ieškovės gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, t. y. už darbą (duomenys neskelbtini) kurios direktoriumi buvo ir yra V. V., o šios bendrovės buhaltere tuo metu buvo ieškovė. Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 8 d. Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovas P. Ž. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo iki 2017 m. spalio 31 d., o V. V. (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas 2017 m. lapkričio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2019 m. balandžio 19 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas P. Ž. 2017 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikto jo banko sąskaitos AB SEB banke išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su atsakovu 2017 m. gruodžio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė J. S. ir atsakovas P. Ž. susirašinėjime trumposiomis žinutėmis kalba apie atlyginimo pas V. paskaičiavimą, tačiau tai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ieškovė iš savo asmeninės sąskaitos 540 Eur sumą kaip darbo užmokestį atsakovui pervedė už bendrovę (duomenys neskelbtini). Be kita ko, byloje nėra rašytinės darbo sutarties, kuri patvirtintų, jog atsakovas minėtu laikotarpiu dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini).

17. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė atsakovui pervedė atsakovo darbo užmokestį – teisme neįrodyta. Kaip jau minėta, sutarties dalykas (pinigai) pagal paskolos sutartį apeliantui perduoti, atsakovas gavo pinigus bankiniu pavedimu iš ieškovės sąskaitos, pinigų pervedimo paskirtyje nurodyta – paskola, minėta paskola atsakovas nuo pat pinigų pervedimo pilnai disponavo. Apeliacinės instancijos vertinimu, pati paskolos sutartis ir pinigų pavedime nurodytos aplinkybės vidutiniškai apdairiam ir protingam asmeniui negali sukelti jokių dviprasmybių dėl paskolos sutarties šalių ar jos įvykdymo būdo, t, y. grąžinimo pinigais. Tuo tarpu apelianto pozicija yra niekuo nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų ar (ir) kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo įrodinėjamą darbo užmokesčio pervedimo aplinkybes (CPK 178, 185 straipsniai), bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

20. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

21. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė