Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį, A. Š. nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-03-26 Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausioji specialistė surašė A. Š. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama perkančiosios organizacijos – AB „(duomenys neskelbtini)“ – viešojo pirkimo komisijos, sudarytos AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-09-04 įsakymu Nr. 2017/V-ADM.07-455 nare, neužtikrino, kad pirkimo metu nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi AB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, vykdyto atviro konkurso būdu (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2018-07-03, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), vertinimą, vertinimo rezultatus įformino Tarnybos 2019-01-22 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-91.

2.1. Perkantysis subjektas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjų pasiūlymai atitinka tam tikrus nustatytus techninės specifikacijos reikalavimus, atliko vandens apskaitos prietaisų bandymus. Bandymus atliko perkančiojo subjekto generalinio direktoriaus 2018-08-08 įsakymu Nr. 2018-V-ADM.07-199 paskirtas ekspertas Z. Č., dalyvaujant pirkimo komisijos nariams. Bandymų atlikimo eiga buvo įrašinėjama vaizdo įraše. Bandymo metu, siekiant išsiaiškinti vandens apskaitos prietaisų atitiktį Techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimams, ant vandens apskaitos prietaisų viršaus buvo dedamas kartono gabalėlis ir jie buvo spaudžiami naudojant išorines sąvaržas. Nustatyta, kad atliekant bandymus ekspertas Z. Č. skirtingų tiekėjų vandens apskaitos prietaisus spaudė skirtingose vietose, t. y. vienus vandens apskaitos prietaisus, pvz., AB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisą Nr. 180991285, išorine sąvarža spaudė per apskaitos prietaiso vidurį, o kitus vandens apskaitos prietaisus, pvz., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisą Nr. 18001970, išorine sąvarža spaudė apskaitos prietaiso šone. Šio bandymo rezultatas – AB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisas Nr. 180991285, spaudžiant išorine sąvarža, nesustojo, jo dangtelis suskilo, palikdamas aiškias įskilimo žymes, o (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisas Nr. 18001970, spaudžiant išorine sąvarža, sustojo, jo dangtelis nesuskilo, aiškių įskilimo žymių ar kitų deformacijų žymių nesimatė. Pirkimo komisija 2018-08-23 posėdyje (protokolas Nr. 12) pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisai tenkina Techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimus, o (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisai netenkina šių reikalavimų.

2.2. Tiekėjai perkančiajam subjektui pateikė tris šalto vandens apskaitos prietaisus (80 mm, 110 mm ir 130 mm ilgio), tačiau bandymas buvo atliktas tik su tiekėjų pateiktais 110 mm ilgio vandens apskaitos prietaisais. Perkančioji organizacija paaiškino, kad: „<...> technine prasme vieno tiekėjo pateikti vandens apskaitos prietaisai yra identiški, o vandens apskaitos prietaiso ilgis skaitiklio spaudimui jokios įtakos neturi <...> spaudimo bandymus atlikome su visų tiekėjų pateiktais 110 mm ilgio tiek šalto, tiek karšto vandens apskaitos prietaisais. Kitiems skaitikliams bandymai nebuvo atlikti, siekiant sulyginti atsiradusius skaitiklių konstrukcijos pokyčius po atliktų bandymų su bandymo metu nepaveiktais skaitikliais.“ Perkantysis subjektas nors ir buvo Techninės specifikacijos 5 punkte numatęs, kad tiekėjų vandens apskaitos prietaisus spaus 5 pasirinktose vietose, tačiau šių sąlygų nesilaikė, kadangi su tiekėjų pateiktais vandens apskaitos prietaisais, kurie po pirmo atlikto bandymo suskilo, nekartojo bandymo su kitais dviem perkančiajam subjektui pateiktais identiškais prietaisais, spausdamas juos kitose vietose. Vadovaujantis Techninės specifikacijos 5 punkto nuostatomis ir siekiant įsitikinti, jog vandens apskaitos prietaisas yra tinkamas, būtina vandens apskaitos prietaisą spausti 5 pasirinktose vietose, o šiam bandymui atlikti reikalingi 5 identiški vandens apskaitos prietaisai.

2.3. Perkantysis subjektas bandymus atliko nenuosekliai, skirtingų tiekėjų vandens apskaitos prietaisus spaudė skirtingose vietose, todėl neįmanoma objektyviai įvertinti tiekėjų vandens apskaitos prietaisų, kurie po pirmo atlikto bandymo suskilo, palikdami aiškias įskilimo žymes (buvo spaudžiami per vidurį), atitikties Techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimams, kadangi šie prietaisai nebuvo spaudžiami vandens apskaitos prietaiso šone, kur bandymo rezultatai galbūt būtų buvę visiškai kitokie, nes būtent spaudimas vandens apskaitos prietaiso šone dažniausiai lėmė tai, kad vandens apskaitos prietaisai sustodavo nepalikdami aiškių įskilimo žymių ar deformacijų.

2.4. Techninės specifikacijos 5 punkte nurodyta, kad: „<...> Bandymo metu apskaitos prietaisas pasirinktinai 5 vietose bus gniuždomas naudojant išorines sąvaržas iki vandens apskaitos prietaiso sustabdymo. Jei nors viename gniuždymo bandyme vandens apskaitos prietaisą pavyks sustabdyti be aiškių paliekamųjų žymių, bus laikoma, kad vandens apskaitos prietaisas neatitinka šio techninės specifikacijos punkto reikalavimo.“ Perkantysis subjektas netiksliai ir neaiškiai parengė pirkimo dokumentus, kadangi nenurodė, kokiose konkrečiai vietose bus gniuždomas apskaitos prietaisas, kokia bus bandymo atlikimo eiga (pvz., pirmu bandymu prietaisas bus spaudžiamas išorine sąvarža per vandens apskaitos prietaiso vidurį, antru bandymu prietaisas bus spaudžiamas išorine sąvarža prietaiso dešiniame šone ir pan.), norimų atlikti bandymų skaičius neatitinka prašomų pateikti vandens apskaitos prietaisų skaičiaus, taip pat nėra aišku, kokia jėga bus spaudžiamas vandens apskaitos prietaisas, nes prietaiso suspaudimo jėga nėra matuojama. Be to, nėra aprašyta, kas bus laikoma „aiškiomis“ paliekamomis žymėmis ant vandens apskaitos prietaiso.

2.5. Perkantysis subjektas, siekdamas išsiaiškinti vandens apskaitos prietaisų atitiktį Techninės specifikacijos 6 punkto reikalavimams, atliko vandens apskaitos prietaisų bandymus. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad dauguma vandens apskaitos prietaisų, pvz., AB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens prietaisas Nr. 180991285, yra pritvirtinti taip, kad prietaisas yra nusuktas ir prietaiso rodmenų nesimato. Be to, nustatyta, jog siekdamas įsitikinti, kad vandens apskaitos prietaisai negali būti išmontuojami ar pakeisti nepažeidus plombų ar kitų apsauginių įtaisų, ekspertas Z. Č. vienų tiekėjų vandens apskaitos prietaisus bandė išmontuoti pasukdamas vamzdį, prie kurio buvo pritvirtinti vandens apskaitos prietaisai, pvz., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisas Nr. 18001970, o kitų tiekėjų vandens apskaitos prietaisus bandė išmontuoti nesukdamas vamzdžio, pvz., AB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens prietaisą Nr. 180991285. Taip pat nustatyta, kad ekspertas Z. Č., bandydamas išmontuoti tiekėjos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens apskaitos prietaisą Nr. 18001970, pažeidė vandens apskaitos prietaiso plombą, tai leidžia daryti išvadą, kad bandymas buvo atliekamas neprofesionaliai ir nekvalifikuotai, o šio bandymo atlikimas turėjo tiesioginės įtakos bandymo rezultatui.

2.6. Perkantysis subjektas bandymus atliko nenuosekliai, tiekėjų pateiktus vandens apskaitos prietaisus bandė išmontuoti nevienodai, todėl neįmanoma objektyviai įvertinti vandens apskaitos prietaisų, kurie buvo išmontuojami pasukant vamzdį, ant kurio buvo pritvirtintas vandens apskaitos prietaisas, atitikties Techninės specifikacijos 6 punkto reikalavimams, kadangi realiomis sąlygomis tokiu būdu vandens apskaitos prietaiso išmontuoti nėra galimybės.

3. Konstatuota, kad perkantysis subjektas netiksliai ir neaiškiai parengė pirkimo dokumentus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas, o, vertindamas tiekėjų pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos 5 ir 6 punktų reikalavimams, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-31 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažinti A. Š. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą.

Faktinės bylos aplinkybės

5.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, perkantysis subjektas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjų pasiūlymai atitinka I ir II pirkimo dalies Techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimus, atliko vandens apskaitos prietaisų bandymus. Bandymus atliko perkančiojo subjekto generalinio direktoriaus 2018-08-08 įsakymu Nr. 2018-V-ADM.07-199 paskirtas ekspertas Z. Č., dalyvaujant pirkimo komisijos nariams. Bandymų atlikimo eiga buvo įrašoma vaizdo įraše, taip pat buvo užpildytas 2018-08-28 bandymų protokolas, kurį pasirašė visi komisijos nariai bei ekspertas Z. Č..

5.9. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad siekiant išsiaiškinti vandens apskaitos prietaisų atitiktį Techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimams, ant vandens apskaitos prietaisų viršaus buvo dedamas kartono gabalėlis ir jie buvo spaudžiami naudojant išorines sąvaržas.

Dėl administracinio nusižengimo sudėties

5.16. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti anksčiau minėti patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnį pagrindai, t. y. nustatyta, kad konkrečiai nurodyta komisijos narė, balsuodama už sprendimą pritarti pirkimo sąlygoms, kurios buvo neaiškios ir netikslios, pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas.

5.17. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog, sprendžiant dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn, aplinkybė, ar nusižengimas atliktas esant tiesioginei tyčiai ar kitai kaltės formai, nėra reikšminga. ANK 7 straipsnyje nurodyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi ANK yra pripažįstamos abi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas, todėl teismo argumentas, kad A. Š. veiksmuose nebuvo esminio nusikalstamos veikos požymio – tiesioginės tyčios, prieštarauja ANK įtvirtintam teisiniam reguliavimui, todėl yra teisiškai nepagrįstas.

5.18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, nevertindamas įrodymų, kurie vienareikšmiškai paneigia atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus argumentus, ir priimtą sprendimą grįsdamas argumentais, kurie pagal bylos medžiagą akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos ir yra teisiškai nereikšmingi, priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A. Š. padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad A. Š., būdama perkančiosios organizacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos nare, balsavo už sprendimus, pažeidžiančius imperatyvias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatas. Pasak Institucijos, nepagrįstas teismo teiginys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai nustatė, jog pirkimo dokumentai nebuvo tikslūs ir aiškūs, o visų tiekėjų pasiūlyti vandens apskaitos prietaisai buvo bandomi nevienodai, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kaip ir nepagrįsta teismo išvada, jog pirkimo dokumentai – techninė specifikacija – buvo parengti nepažeidžiant jokių teisės aktų. Institucijos teigimu, pirkimo sąlygos savo turiniu buvo netikslios ir neaiškios – nebuvo nurodyta, kokiose konkrečiai vietose bus gniuždomas apskaitos prietaisas, kokia bus bandymo atlikimo eiga; bandymas buvo atliktas netiksliai ir neprofesionaliai, kadangi pirkimo sąlygose nebuvo konkrečiai reglamentuota bandymo atlikimo eiga; norimų atlikti bandymų skaičius neatitiko prašomų pateikti vandens apskaitos prietaisų skaičiaus, taip pat neaišku, kokia jėga bus spaudžiamas vandens apskaitos prietaisas, nes prietaiso suspaudimo jėga nėra matuojama; neaprašyta, kas bus laikoma „aiškiomis“ paliekamomis žymėmis ant vandens apskaitos prietaiso. Be to, pasak Institucijos, teismo išvada, jog A. Š. veiksmuose nebuvo esminio nusikalstamos veikos požymio – tiesioginės tyčios, prieštarauja ANK 7 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Institucijos teigimu, byloje surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, kad komisijos nariai, iš jų ir A. Š., pritarusi pirkimo dokumentų reikalavimams, kurie nėra tikslūs ir aiškūs, pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, su šiais Institucijos skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis bei Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti A. Š. administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatuodamas, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad A. Š., būdama perkančiosios organizacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos nare, balsavo už sprendimus, pažeidžiančius imperatyvias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatas. Tokią išvadą teismas padarė, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad techninę specifikaciją parengė ir bandymus atliko AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas, apskaitos prietaisų skyriaus vadovas, galintis geriausiai įvertinti, kokius bandymus tikslinga atlikti, kartu pažymėdamas ir tai, kad tiekėjai per nustatytą terminą pastabų nepareiškė, nė vienam iš jų nekilo abejonių dėl techninėje specifikacijoje pirkimo objekto savybėms ar jų bandymams keliamų reikalavimų, be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-08 „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos sprendimas, už kurio priėmimą balsavo ir A. Š., paskelbti Techninės specifikacijos projektą CVP IS sistemoje, panaikintas ar nuginčytas nebuvo. Atsižvelgdamas į visa tai, Klaipėdos apylinkės teismas padarė išvadą, kad pirkimo dokumentai – techninė specifikacija – parengti nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, ir byloje nesant duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. Š. būtų protegavusi atitinkamą tiekėją ir gavusi iš to asmeninės naudos, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad A. Š., dirbdama savo darbą, buvo įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu, sąžiningumu ir atitikimu teisės aktų reikalavimams, dėl to padarė išvadą, jog A. Š. veiksmuose nebuvo esminio jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymio – tiesioginės tyčios.

11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį A. Š. nutraukti konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad ji, būdama perkančiosios organizacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos nare, balsavo už sprendimus, pažeidžiančius imperatyvias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatas, ir tokiais savo veiksmais padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje. Priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl byloje surinkti duomenys neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad A. Š., būdama perkančiosios organizacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos nare, balsavo už sprendimus, pažeidžiančius imperatyvias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, jog Klaipėdos apylinės teismas savo sprendimą grindė argumentais, kurie pagal bylos medžiagą akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos. Priešingai, nei teigia apeliantė, įžvelgti A. Š. veiksmuose kaltės požymių nėra pagrindo.

13. Administracinė atsakomybė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas. Tam, kad asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, turi būti nustatyta: 1) Įstatymo nuostatų pažeidimas; 2) Įstatymo nuostatų pažeidimą padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė, t. y. siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už tokį nusižengimą, privalu nustatyti konkretų Įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės akto (-ų) pažeidimą.

14. Nagrinėjamu atveju A. Š. inkriminuotas ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatų pažeidimais.

15. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – BPĮ) nustatyta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo (1 dalis); perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 dalis); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (3 dalis).

16. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Perkantysis subjektas užtikrina, kad, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (29 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018-07-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje paskelbė vandens apskaitos prietaisų pirkimą, kuriuo siekė įsigyti šalto vandens ir karšto vandens apskaitos prietaisus. Pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą.

18. Administracinėn atsakomybėn traukiama A. Š. kaltinta tuo, kad, būdama perkančiosios organizacijos – AB „(duomenys neskelbtini)“ – viešojo pirkimo komisijos nare, pritarė netiksliai ir neaiškiai parengtoms pirkimo sąlygoms, techninei specifikacijai, kurios 5 punktas suformuluotas neaiškiai ir netiksliai. Netiksliai suformuluotos techninės specifikacijos pagrindu vertinant, ar tiekėjų vandens apskaitos prietaisai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, bandymai atlikti nenuosekliai, skirtingų tiekėjų vandens apskaitos prietaisai buvo tikrinami nevienodai, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

19. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu yra įtvirtinta pareiga pirkimo dokumentus parengti aiškius ir tikslius, t. y. juose nurodyti visą potencialiems tiekėjams būtiną žinoti informaciją apie konkretaus pirkimo objektą tam, kad jie galėtų įvertinti savo galimybes ir priimti sprendimą dėl dalyvavimo konkrečiame pirkime.

20. Sprendžiant A. Š., kaip perkančiosios organizacijos AB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos narės, administracinės atsakomybės klausimą, visų pirma pažymėtina, jog pirkimo komisija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, vadovavosi AB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo komisijos darbo reglamentu, patvirtintu AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018-03-29 įsakymu Nr. 2018/V-AOM.07-118 (toliau – Darbo reglamentas) (b. l. 19–20). Šio Reglamento 10 punkte nustatyta, kad bendrovė turi teisę kviesti ekspertus – dalyko žinovus - konsultuotis klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Nors eksperto sprendimas nėra privalomas, tačiau į jį pirkimo komisija atsižvelgia ir, įvertinusi pateiktų duomenų turinį, priima galutinį sprendimą dėl Techninės specifikacijos atitikimo Įstatymo reikalavimams ir jos pateikimo tvirtinti. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką nagrinėjamu atveju ir buvo pasitelktas ekspertas, turintis specialių žinių parengti techninę specifikaciją.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyto viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbto 2018-07-03, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), konkurso sąlygų 4 priedo I pirkimo dalies „Šalto vandens prietaisai“ Techninę specifikaciją parengė ekspertas Z. Č. – AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos prietaisų skyriaus vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį tinkamai įvertinti, kokius bandymus tikslinga atlikti. Apklausiamas teisme jis, be kita ko, nurodė, kad rengiant specifikaciją buvo sunku numatyti, kokį konkretų bandymą reikės atlikti su skirtingų gamintojų skaitikliais. Skaitiklių modeliai ir konstrukcijos nuolat keičiasi, todėl, rengdamas specifikaciją, nežinojo, kokio modelio skaitikliai bus pasiūlyti.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima teigti, kad perkantysis subjektas netiksliai ir neaiškiai parengė pirkimo dokumentus, kadangi nenurodė, kokiose konkrečiai vietose bus gniuždomas apskaitos prietaisas, kokia bus bandymo atlikimo eiga. Visų pirma pažymėtina, jog Techninės specifikacijos 5 punkte buvo nustatyta, kad bandymo metu apskaitos prietaisas pasirinktinai 5 vietose bus gniuždomas. Vykdant pirkimus ir nežinant, kokius skaitiklius tiekėjai gali pateikti, nėra galimybių preciziškai tiksliai nustatyti ir Techninėje specifikacijoje nurodyti konkrečias vandens apskaitos prietaisų gniuždymo vietas dėl įvairių skaitiklių skaičiavimo mechanizmo formų ir konstrukcijos ypatybių. Papildomai pažymėtina, jog nors Techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad vandens apskaitos prietaisas bus gniuždomas 5 vietose, tačiau taip pat imperatyviai buvo numatyta, kad jei nors viename gniuždymo bandyme vandens apskaitos prietaisą pavyks sustabdyti be aiškių paliekamųjų žymių, bus laikoma, kad vandens apskaitos prietaisas neatitinka šio techninės specifikacijos punkto reikalavimo. Negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, jog Techninėje specifikacijoje nebuvo reglamentuota jėga, kuria bus gniuždomi skaitikliai. Iš specifikacijos turinio neabejotinai išplaukia vienareikšmė išvada, jog skaitikliai turėjo būti gniuždomi (spaudžiami), kol bus pasiektas bent vienas iš rezultatų: 1) skaitiklio rodyklės sukimasis bus sustabdytas, 2) skaitiklis bus deformuotas (sulaužytas, atsiras matomi pažeidimai) dar iki skaitiklio rodyklės sukimosi sustabdymo. Akivaizdu, jog siekiant tokio rezultato, bet koks skaitiklio gniuždymo jėgos ribojimas tam tikrais dydžiais būtų visiškai nelogiškas, nes pirkėjas siekė įsigyti tokius skaitiklius, kurių naudojimo procese vartotojai neturėtų galimybės jokiais būdais sustabdyti, nepažeisdami skaitiklio korpuso. Kita vertus, Techninės specifikacijos nuostata, jog skaitikliai bandymų metu bus gniuždomi 5 Pirkėjo pasirinktose vietose, jų detaliau nereglamentuojant, taipogi vertintina kaip Pirkėjo siekis, jog tiekėjas pateiktų apžiūrai techniniu požiūriu maksimaliai patikimus skaitiklius, kuriuose būtų eliminuota galimybė sustabdyti skaitiklio sukimąsi nedeformuojant skaitiklio korpuso nepriklausomai nuo konkrečios jo gniuždymo vietos.

23. A. Š. ir jos įgalioto atstovo paaiškinimai tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtina, kad gaminiai (vandens apskaitos prietaisai) yra perkami ilgą laiką. Prekės, kurios buvo įvardytos Techninėje specifikacijoje, skiriasi savo techniniais parametrais, todėl sąlygose buvo numatyta atlikti bandymus su šiais gaminiais, pasirinktinai 5 vietose juos spaudžiant, naudojant išorines sąvaržas, iki prietaiso sustabdymo. Taigi Techninėje specifikacijoje nebuvo galima itin preciziškai išvardyti visų įmanomų bandymo atlikimo eigos aspektų, kadangi tai iš dalies priklausė nuo konkrečių pateiktų vandens apskaitos prietaisų (šių prietaisų techninių parametrų, kurie iš anksto nebuvo žinomi ir jų nebuvo galima įtvirtinti Techninėje specifikacijoje). Be to, pažymėtina, jog Techninėje specifikacijoje iš esmės yra įtvirtinami reikalavimai, keliami prietaisui, kurį Bendrovė nori įsigyti viešo konkurso būdu, o ne bandymui (bandymams), kurį (kuriuos) atliks ekspertas, remdamasis savo turimomis specialiosiomis/techninėmis žiniomis.

24. Aptartų duomenų kontekste Klaipėdos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirkimo dokumentai – Techninė specifikacija – parengti nepažeidžiant jokių teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria vertinimui, jog Techninės specifikacijos 5 ir 6 punktai buvo parengti aiškiai. Juolab, jog nebuvo gauta nė vieno tiekėjų prašymo paaiškinti, patikslinti ar pakeisti šias sąlygas. Pažymėtina ir tai, jog iš tiekėjų gauti klausimai, pastabos ir pasiūlymai techninės specifikacijos projektui buvo svarstyti ankstesnio 2018-06-22 viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu (klausimų dėl Techninės specifikacijos 5 ir 6 punktų nebuvo pateikta) ir dėl jų pirkimo komisija pasisakė. Pažymėtina ir tai, kad nė vienam iš tiekėjų nekilo abejonių dėl techninėje specifikacijoje pirkimo objekto savybėms ar jų bandymams keliamų reikalavimų. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-08 „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos sprendimas, už kurio priėmimą balsavo ir administracinėn atsakomybėn traukiama A. Š., paskelbti Techninės specifikacijos projektą CVP IS sistemoje, panaikintas ar nuginčytas nebuvo.

25. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad komisijos narė A. Š. savo veiksmais padarė kokį nors Viešųjų pirkimų įstatymo ir/ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pažeidimą, nėra pagrindo traukti ją atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.

26. Pažymėtina, kad dėl iš esmės analogiškų aplinkybių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose – Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-17 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-382/2019 ir to paties teismo 2019-07-19 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-254-361/2019, kuriose buvo sprendžiamas atitinkamai tos pačios Pirkimo komisijos nario V. L. ir Techninę specifikaciją parengusio eksperto Z. Č. administracinės atsakomybės pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį klausimas ir konstatuota, kad nenustatyta, jog komisijos narys V. L. ir ekspertas Z. Č. savo veiksmais padarė kokius nors Viešųjų pirkimų įstatymo ir/ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pažeidimus, todėl nėra ir pagrindo traukti jį atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

27. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2019-05-31 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą ir Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.