- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-56-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07619-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Šiaulių bankui
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. spalio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1054-907/2018 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto.Ieškovas ūkininkas L. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką 2001 m balandžio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. KS-2011-009-00 nutraukimą neteisėtu (b. l. 1–2). Nurodė, kad 2001 m balandžio 12 d. ieškovas ūkininkas L. J. ir atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-009-00, pagal kurią prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai), taip pat pateikta trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija. Vadovaujantis sutarties 6.7 punktu atsakovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį nuo 2014 m sausio 30 d. Mano, kad atsakovė nutraukdama sutartį pažeidė kreditavimo sutarties 2.11, 6.7.3 punktus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnį, todėl sutarties nutraukimas neteisėtas (b. l. 21–22).Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti varžytynes ir išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė AB Šiaulių bankas neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, priverstinai išieško skolą iš skolininko turto (žemės sklypų). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė V. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu paskelbė bankui įkeisto turto varžytynes 2017 m. spalio 23 d. 13:06:59, todėl yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino ieškovo L. J. prašymą iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – stabdė išieškojimą antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-009-00 iš įkeisto ieškovui L. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – iki bus priimtas šioje byloje teismo sprendimas (b. l. 76–77).Teismas įvertinęs aplinkybes, kad tenkinus ieškinį ir pripažinus vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovas netektų teisės reikalauti, kad kredito gavėjas (ieškovas) iš karto grąžintų visą negrąžintą kreditą, sumokėtų delspinigius, palūkanas bei kitus kredito sutartyje numatytus mokėjimus, nebūtų galimas atsakovui įkeistų daiktų pardavimas iš varžytynių, todėl įvykdžius priverstinį turto pardavimą iš varžytynių, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.Teismas nustatęs, kad kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeisti keturi žemės sklypai, t. y. (1) 6,82 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) 1,47 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) 6,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) 0,91 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad antstolė V. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu paskelbė tik žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytines, todėl padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik šio nekilnojamojo turto atžvilgiu, o kitoje dalyje prašymas atmestinas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kuria prašymas tenkintas iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – stabdyti išieškojimą antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-009-00 iš įkeisto L. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–79). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė varžytinėse pardavinėja tik žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes antstolės V. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymo 2 punkte nurodoma, kad varžytinėse bus parduodamas ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir šio turto atžvilgiu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 87–88). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirasis skundas nepagrįstas. Mano, kad ieškinys nėra pagrįstas, nes dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 3 metams, po to, kai antstolė pradėjo skolos išieškojimą iš skolininko turto. Mano, kad tokiu būdu ieškovas siekia vilkinti skolos išieškojimo procesą.Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes net ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, turtas pardavus iš varžytinių, ieškovas turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pabrėžė, kad atsakovės įstatinį kapitalą sudaro 131 365 989,88 Eur, kad tai pelningai veikiantis juridinis asmuo.Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra parduotas iš varžytinių, gautos lėšos (2 210,97 Eur) pervestos bankui, todėl laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo stabdymas – neturi prasmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).Nagrinėjamu atveju atsakovė AB Šiaulių bankas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – 2017 m. lapkričio 17 d. mokėjimo pavedimą (b. l. 89), kuris patvirtina procesiniame dokumente nurodytus argumentus, kad po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo realizuotas varžytinėse, o gautos lėšos pervestos atsakovei kaip išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, kad anksčiau šie duomenys negalėjo būti pateikti (mokėjimo pavedimas patvirtina aplinkybes, buvusias po skundžiamos nutarties priėmimo), todėl pripažįsta, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovas ūkininkas L. J. ir atsakovė AB Šiaulių bankas 2001 m balandžio 12 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-009-00 (b. l. 3–13), pagal kurią bankas suteikė 143 000 Lt kreditą ieškovui (sutarties 2.1 punktas), kredito paskirtis – 6,82 ha ir 1,47 ha žemės sklypų pirkimas (sutarties 2.5 punktas), galutinė kredito grąžinimo data 2018 m. balandžio 12 d. (sutarties 2.3 punktas), prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui turi būti įkeisti keturi žemės sklypai, t. y. (1) 6,82 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) 1,47 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) 6,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) 0,91 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gauta trečiojo asmens UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantija (sutarties 2.11 punktas). Sutartinės hipotekos lakštai patvirtina, kad vykdant kreditavimo sutarties 2.11 punktą banko naudai buvo įkeisti ieškovui priklausantys žemės sklypai (b. l. 25–26, 27–28, 31–32), be to, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikė garantiją (b. l. 14, 15).Atsakovė AB Šiaulių 2014 m. sausio 16 d. atsiuntė ieškovui raštą, kuriame nurodoma, kad kreditavimo sutartis nutraukiama nuo 2014 m. sausio 30 d., nes kredito gavėjas (ieškovas) netinkamai vykdo įsipareigojimus, t. y. nemoka kredito grąžinimo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką (b. l. 16). Banko skaičiavimais, L. J. pagal kreditavimo sutartį nėra grąžinęs 118 649,50 Lt kredito, 2 405,87 Lt palūkanų ir 233,15 Lt delspinigių, iš viso 121 288,52 Lt (b. l. 53). Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. M. 2014 m. rugpjūčio 20 d. išdavė vykdomuosius įrašus, kuriais L. J. 121 288,52 Lt skolos išieškojimas nukreiptas į sutartinės hipotekos lakštais įkeistą turtą (b. l. 23–24, 29–30). Vykdomieji įrašai perduoti priverstinai vykdyti antstolei V. Š., kurios kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės V. Š. 2017 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios varžytinės dėl skolininko L. J. turto: (1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, pardavimo(b. l. 18–19). Nerealizavus skolininko turto pirmosiose varžtinėse, antstolės V. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu paskelbtos antrosios varžytinės siekiant realizuoti skolininko L. J. turtą: (1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais ir (2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34). 2017 m. spalio 23 d. įvyko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinės, kurių metu turtas buvo parduotas, pardavus skolininko turtą gautas lėšas antstolė paskirstė ir 2017 m. lapkričio 17 d. pavedimu pervedė atsakovei AB Šiaulių bankui (išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 210,97 Eur sumą (b. l. 89). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovas L. J. ar kitas subjektas būtų kreipęsis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo iš dalies pagrįstumo ir teisėtumo
Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimąTeismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 straipsnis, 146 straipsnis). Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir (ar) jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovės teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jai kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2017).Įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas prašė stabdyti antstolės V. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu paskelbtas varžytynes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22), tačiau pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino ieškovo prašymą, t. y. sustabdė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių, tuo pačiu neuždraudė vykdyti kito antstolės V. Š. 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nurodyto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – pardavimą iš varžytinių (b. l. 76–77). Atsižvelgiant į tai, kad vykdant skolos išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus antstolis gali nukreipti išieškojimą ne tik į skolininko turtą, kuris buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, bet ir kitą skolininkui priklausantį turtą, jei įkeisto turto neužtenka įvykdyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių papildomų argumentų, kodėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui užtektų laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik vieno nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu ir nepasisakė kokią įtaką galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju turės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Tačiau turint omenyje, kad po skundžiamos nutarties priėmimo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šio turto atžvilgiu nebetikslingas nes nesukuria konkrečių teisinių pasekmių, todėl įvertinus šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas ūkininkas L. J. sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio (b. l. 82). Atmetus atskirąjį skundą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.