- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- eAN2-132-526/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00019-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pareiškėjas
- N. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja N. V. 2026-01-06 su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pareiškime nurodė, kad 2026 m. sausio 6 d., apie 11:42 val. transporto priemonės savininkas, vairavęs automobilį, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) dalinai užblokavo jos kiemo įvažiavimą. Vairuotojas apie valandą laiko, palikęs automobilį, nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tvirtinimu, tokie veiksmai kartojasi nuolat ir riboja jos galimybę patekti į jos nuosavybės teritoriją, taip pat trukdo normaliam eismo judėjimui, kelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Prie pareiškimo pridėjo fotonuotrauką, vaizdo įrašą, kuriuose fiksuotas pažeidimas.
2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, iš pareiškėjos N. V. byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo, užfiksuotų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nustatė, kad prie šaligatvio sustumdyto sniego pastatyto ir palikto stovėti automobilio ,,VW Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui įvažiavimas/išvažiavimas į pareiškėjos kiemą dėl sustumdyto sniego nėra matomas, todėl 2026 m. sausio 9 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 93-ANR_N-l3-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šį Tauragės apskrities VPK Šilalės r. policijos komisariato priimtą nutarimą pareiškėja N. V. apskundė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundą atmetė ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, byloje ROIK: 26294101535, paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog ištyręs visą bylos medžiagą konstatuoja, kad vien pateikta fotonuotrauka ir vaizdo įrašas neįrodo automobilio ,,Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko M. S. veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pati patvirtino faktą, jog šiame name nuolat negyvena ir teismui pateikė prašymą, kuriame informavo apie savo nuolatinį gyvenimą ir studijas Didžiojoje Britanijoje, todėl minėto automobilio pastatymas negalėjo sukelti pareiškėjai nepatogumų, jai net nesant Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose matomas namo kiemas, šaligatvis ir pats įvažiavimas yra užsnigti, nenukasti, nesimato net pėdų, kurios patvirtintų apie gyvenimą name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad namas negyvenamas, aplinka stebima vaizdo kamera. Teismo nuomone, automobilio savininkui natūraliai buvo sunku įvertinti galimybę, kad toks jo automobilio priparkavimas galėtų trukdyti kitiems vairuotojams įvažiuoti/išvažiuoti iš kiemo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad automobilio ,,Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimas ir stovėjimas prie jai priklausančios negyvenamos sodybos pažeidė jos, kaip savininkės teises patekti į sodybą, ar iš jos išvykti. Teismo nuomone, esant aplinkybei, kad pati pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje ir policijai skundą dėl užstatyto įvažiavimo į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą pateikė remdamasi tik vaizdo kamerų įrašais, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos jos teisė patekti į nuosavybės teise priklausančią sodybą. Teismo nuomone, pačios pareiškėjos pareiga savo įvažiavimą padaryti matomu, t. y. nukasti įvažiavimą nuo šaligatvio pusės, kad vairuotojai galėtų suvokti, jog tai yra įvažiavimas į namų valdą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kiemą juosianti tvora turi vartų intarpą, nepatvirtina fakto, kad tai vienintelis pateikimas į/ar iš gyvenamojo namo kiemo, ar, kad jo naudojamasi. Teismas pabrėžė, jog visas abejones dėl pareiškėjos teigiamo trukdymo eismui bei patekimui į kiemą, teismas pagal privalomą principą vertina asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, naudai. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu N. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patenkinti jos, N. V., skundą ir panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 26294098739 nagrinėti iš naujo.
4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas nurodė aplinkybes apie jos, N. V., gyvenimą Didžiojoje Britanijoje ir studijas, teigdamas, kad ji tai „patvirtino“. Pažymi, kad šioje byloje (Nr. ell-64-799/2026) ji teismo posėdyje nedalyvavo ir jokių žodinių parodymų neteikė. Minėtas aplinkybes teismas sužinojo iš kito, nesusijusio proceso (byla Nr. eH-62- 7992025), kuris vyko 2026-02-13. Pareiškėjos manymu, teismas neturėjo teisės remtis duomenimis iš kitos administracinio nusižengimo bylos, jei jos nėra oficialiai sujungtos. Mano, jog tai pažeidžia nešališkumo ir objektyvumo principus. Pareiškėjos vertinimu, teisėja V. B. rėmėsi išankstine nuomone, susidaryta kitoje byloje, o tai rodo procesinį šališkumą.
4.2. Apeliantės manymu, teismas nutartyje nepagrįstai daro išvadą, kad jos namas yra „negyvenamas“, o patekimas j jį niekam nebuvo ribojamas. Pažymi, kad šiuo adresu yra oficialiai deklaruota jos dukros G. G. V. gyvenamoji vieta. Nurodo, jog dukra, kaip registruota gyventoja, turi konstitucinę teisę bet kuriuo paros metu grįžti į savo namus ir laisvai naudotis įvažiavimu. Mano, jog tai, kad asmuo laikinai išvykęs studijų ar darbo reikalais, nepanaikina nuosavybės paskirties ir gyventojų teisių. Pareiškėjos vertinimu, teismo teiginys, kad „patekimo niekam neribojo“, yra subjektyvi prielaida, ignoruojanti oficialius gyventojų registro duomenis ir pažeidžianti asmenų teisę į jų gyvenamąją vietą. Mano, jog teismas neteisingai aiškino KET 150.10 punktą (kliudymo sąvoka). Nurodo, jog teismas konstatavo, kad Volkswagen valst., Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepadarė nusižengimo, nes realybėje patekimo į teritoriją niekam neribojo“, kadangi jos, N. V., nebuvo Lietuvoje. Mano, jog teismas negali skirstyti turto į „gyvenamą“ ir ,,negyvenamą“ tam, kad pateisintų KET pažeidimą. Pažymi, jog jos mokami mokesčiai ir prižiūrima aplinka įrodo, kad nuosavybė yra funkcionuojanti.
4.3. Apeliantės vertinimu, teismas visiškai ignoravo viešąjį interesą, kadangi įvažiavimas privalo būti laisvas ne tik jai, kaip namo savininkei, bet ir specialiosioms tarnyboms (priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai pagalbai, policijai). Pažymi, jog jei jos namų valdoje kiltų gaisras ar įvyktų avarija (pvz. vamzdyno trūkimas), ,,Volkswagen“ automobilis būtų tapęs kritine kliūtimi operatyviam tarnybų patekimui. Mano, jog teismas, teigdamas, kad „niekam neribojo patekimo“, prisiėmė nepagristą riziką vertinti saugumą tik per jos asmeninį patogumą, o ne per bendrą saugumo standartą. Taip pat apeliantė mano, jog teismas nepagrįstai nuvertino vaizdo stebėjimo kamerų duomenis kaip antrinius. Apeliantė pažymi, jog šiuolaikinės technologijos leidžia savininkui stebėti ir valdyti savo turtą nuotoliniu būdu. Sutinka, jog nusižengimą pamatė per kameras, o ne stovėdama prie gatvės, tačiau apeliantės vertinimu, tai nepakeičia paties fakto - įvažiavimas buvo fiziškai užstatytas. Mano, jog teismo bandymas sumenkinti vaizdo įrašus kaip nepakankamą pagrindą kreiptis į policiją yra nepagrįstas ribojimas ginti savo teises. Pažymi, kad ankstesnėje institucijos praktikoje pareiškėjos pateikta vaizdo medžiaga visada buvo laikoma pakankamu ir neginčijamu įrodymu konstatuojant KET pažeidimus toje pačioje vietoje, todėl staigus tokio pobūdžio įrodymų nuvertinimas šioje byloje prieštarauja nuoseklumo ir teisėtų lūkesčių principams.
4.4. Apeliantė papildomai pažymi, kad teisėja V. B. turėjo pareigą pati nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes tarp jos ir šios teisėjos prieš 15 metų yra vykęs teisminis procesas dėl jos dukros G. G. V., byla buvo nagrinėjama 2011 metais, ir teisėjos V. B. priimta nutartis Klaipėdos apygardos teismo buvo panaikinta kaip neteisėta. Tai, kad teisėja vėl nagrinėja jos skundus, o jos nutartyje matomas nepagrįstas priešiškumas (jos asmeninio gyvenimo detalių naudojimas prieš ją, baudimas už nebuvimą Lietuvoje), rodo tęstinį asmeninį šališkumą, siekiant kerštauti už praeities procesinius pralaimėjimus.
5. Atsiliepimu į apeliacinį pareiškėjos N. V. skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti remiantis apeliantės skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
8. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; 3 dalyje – tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
9. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 5 dalys). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino nevisapusiškai, todėl nepagrįstai pritarė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimo motyvams, jog šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas nepagrįstai nepastebėjo, jog policija, gavusi pareiškėjos 2026 m. sausio 5 d. pareiškimą ir šio pareiškimo pagrindu pradėjusi administracinio nusižengimo teisenos procedūrą (ROIK: 26294101535), iš esmės jokio savarankiško tyrimo dėl asmens, kuris vairavo automobilį ,,Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir galimai padarė KET 150.10. punkte nustatytų imperatyvių sustojimo ir stovėjimo reikalavimų pažeidimą, neatliko. Policija, vos po trijų dienų – 2026 m. sausio 9 d. nuo pareiškimo gavimo dienos, priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė teiseną, remdamasi vien pareiškėjos pateiktų duomenų – automobilio nuotraukos, įvykio vietos vaizdo įrašo, vertinimu.
11. Akivaizdu, jog tokio formalaus turinio ir apimties tyrimas nedera su minėtomis imperatyviomis ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kartu su policijos pareigūnams įstatyme nustatyta pareiga, be kita ko imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Policija paskubėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o teismas, pritardamas tokiam procesiniam sprendimui, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog policijos pareigūnai ne(su)rinko jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjos nurodyto KET pažeidimo požymius. Taigi, policijai nepagrįstai apsiribojo vien pareiškėjos pateiktais duomenimis apie gatvėje prie įvažiavimo į jos gyvenamojo namo kiemą stovintį automobilį ,,Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o į galimai KET pažeidimo padarymo vietą net nenuvyko ir jokių tyrimui reikšmingų veiksmų ten apskritai neatliko. Todėl Apylinkės teismas nepagrįstai nesukritikavo policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarime padarytos formalios išvados, jog nėra matomas įvažiavimas į teritoriją dėl gamtinių sąlygų (sniego), o pagal pateiktas įvykio vietos nuotraukas nėra galima įvertinti, ar yra pažeistas KET 150.10 punktas. Pažymėtina, jog KET 150.10 punkte, be kita ko nustatyta, kad sustoti ir stovėti yra draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o). Kaip minėta anksčiau, vien pareiškėjos nuotraukų ir (ar) vaizdo įrašo policijai turėjo objektyviai nepakakti tam, jog įsitikinti tokio ir (ar) kitokio KET pažeidimo (-ų) (ne)buvimu.
12. Apygardos teismo vertinimu, toks pasyvus Tauragės AVPK pareigūnų tyrimas dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, yra netoleruotinas. Gražinus bylą policijai nagrinėti iš naujo, policija aktualaus įvykio vietoje vis dar gali surinkti duomenis apie kelio ženklinimą, kelio ženklus, jei reikalinga, modeliuoti ir išmatuoti atstumus nuo automobilio stovėjimo vietos iki įvažiavimo į pareiškėjo kiemą, nustatyti įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) pareiškėjos gyvenamąjį namą faktinė padėtį. Vien tokių veiksmų metu surinktų duomenų turėtų pakakti tam, jog nustatyti, ar iš tikrųjų automobilis trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) gyvenamojo namo kiemą (-o), o gal trukdė ar kitaip kliudė transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Šiuolaikinės techninės priemonės leidžia policijai nustatyti minėto automobilio faktinę stovėjimo vietą, juolab turint pareiškėjos pateiktus duomenis (automobilio fotonuotrauką, įvykio vietos vaizdo įrašą). Galiausiai, kartu tyrimui reikšmingų duomenų apie sustojimo ir stovėjimo aplinkybes galėtų pateikti ir pats minėto automobilio vairuotojas M. S.. Pažymėtina, jog tik atlikus visus nurodytus tyrimo veiksmus, Tauragės AVPK atsakingas pareigūnas turės objektyvią galimybę, įvertinęs surinktus duomenis, nuspręsti, ar yra administracinio nusižengimo sudėtis šiuo atveju ar ne.
13. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, Apygardos teismas daro išvadą, jog tiek Apylinkės teismui, tiek Apygardos teismui sunku nustatyti aptartas papildomas bylos aplinkybes, todėl skundžiamą nutartį naikina ir priima naują nutartį – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje ROIK: 93-ANR_N-l3-2026 – panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 93-ANR_N-13-2026 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.