Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. (M. D.), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. RV- 25-445 netaikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. D., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda. M. D. bausmės vykdymo pradžia 2021 m. spalio 27 d., bausmės vykdymo pabaiga 2024 m. kovo 29 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės buvo 2022 m. liepos 28 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. buvo 1 metai 1 mėnuo ir 29 dienos.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

Iš M. D. asmens byloje esančios Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad atliekant rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes M. D. net formaliai neatitinka BVK 82-83 straipsniuose nurodytų kriterijų, kadangi nėra pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, nagrinėjamu atveju nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad net jei nuteistasis ir atitiktų visus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalavimus, tačiau tai būtų tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. D. yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar M. D. gali būti paleistas lygtinai.

Iš nuteistojo asmens bylos bei pačio nutarimo akivaizdu, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, yra teistas 5 kartus. Jo nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Dabartinės nusikalstamos veikos yra sunkesnės už ankstesnes. Bausmę Vilniaus kalėjime atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nėra baustas, du kartus skatintas. Teigiamai vertintina, kad nuteistasis M. D. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo užsiėmė individualia veikla. 2022 m. kovo 25 d. buvo gautas raštas iš „M.“, kuriame nurodoma, kad M. D. kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau pataisos administracija netarpininkavo dėl jo įdarbinimo. Šiuo metu jis dirba, yra mažosios bendrijos vadovas.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog išlieka aktualios problemos susijusios su tam tikrais išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, ryšių su artimaisiais palaikymu, gyvenimo stiliaus ir draugų pasirinkimu, finansinių sunkumų sprendimais. Nors nutarime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis palankiai vertina priežiūrą, su laisvės atėmimo vietų įstaigos personalu komunikuoja laikydamasis formalaus ir mandagaus bendravimo gairių, tačiau pažymėtina ir tai, jog praeityje nebendradarbiavo su probacija ir nesilaikė numatytų įpareigojimų, kadangi nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nesilaikydamas jam skirto teismo įpareigojimo nustatytu metu būti namuose. Vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos veiksniai – lėšų paskirstymo, finansų valdymo įgūdžių stoka, socialinio funkcionavimo sunkumai siekiant tikslų, impulsyvumas, nepakankami problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžiai, visuomeninių normų ir vertybių nepaisymas ir kt. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik M. D. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymi, kad teigiamai vertintinas nuteistojo bandymas padengti skolas, tačiau nesutinka su jo argumentais, jog tai daro savanoriškai. Lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti padarytą žalą, tačiau žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas atlyginti priteistas žalas. Teismas pažymi, jog savanoriškas mokėjimas yra tuomet, kai nuteistasis savarankiškai bent ir minimalią pinigų sumą sumoka pats, tačiau automatinis kiekvieną mėnesį pinigų sumos iš sąskaitos nuskaičiavimas negali būti laikomas kaip savanoriškas skolos dengimas. M. D. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra pakankamai dideli, o padengta suma nesudaro net pusės išieškotinos sumos, tačiau teismas teigiamai vertina nuteistojo siekį padengti išieškotiną sumą nors ir mažomis dalimis. Vėlgi neatlygintos sumos dalis yra dar didelis. Pagal vykdomuosius dokumentus skolinga yra 36 394,16 eurų. Iš darbinės išmokos išskaičiuota 463,70 eurų, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 171,00 eurų, savanoriškai sumokėjo 10 eurų. Be to, jis nurodo, kad dalį skolų apmoka žmona, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra glaudus ryšys su žmona, jo pastangos ir noras padėti jai, tačiau nėštumo faktas nėra patvirtintas jokiais byloje esančiais duomenimis. Kita vertus, padėjimas žmonai vertinama kaip svarbi aplinkybė, tačiau ji nėra lemiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skundžiamame nutarime rekomenduojama vykdyti individualaus resocializacijos plano priemones, kurios padės sumažinti M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Nuteistasis laisvės atėmimo vietoje turi tęsti individualaus resocializacijos plano priemonių vykdymą, tokiu būdu daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Bausmės paskirtį sudaro penki jos tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadinasi, bausme, be kita ko, yra siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamo elgesio.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. D. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. D. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-02-06 nutarimo Nr. RV-25-445.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-83 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. D. (M. D.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. RV-25-445, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.