- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-888-524/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11183-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- K. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų prašo pripažinti Klaipėdos rajono PK VP EPS 2004 m. vasario 26 d. išduoto nutarimo Nr. 268-m administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymą negalimu ir vykdomąją bylą Nr. 0091/04/01069 nutraukti suėjus senaties terminui, panaikinti visus taikytus apribojimus sąskaitoms ir transporto priemonei.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog tik dabar sužinojo, kad antstolis, vykdydamas 2004 m. vasario 26 d. nutarimą, areštavo jo sąskaitas ir automobilį. Jam 2004 m. užvesta vykdomoji byla dėl kelių policijos paskirtos 400 Lt baudos tebevykdoma antstolio kontoroje ir praėjus beveik 15 metų, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuota praktika, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino. Per visą išieškojimo laikotarpį iš antstolio gavo tik vieną laišką, ir tai prieš 10 metų. Skolų dengti niekada nevengė, nesislapstė, tačiau dėl tuo metu buvusio jauno amžiaus ir labai sunkios materialinės padėties tikrai neturėjo galimybės padengti skolą. Kyla klausimas, kodėl per 15 metų yra gavęs tik vieną laišką ir kodėl už paskirtą 116 EUR (400 Lt) baudą praėjus 13 metų areštuojama 18–20 tūkst. Eur vertės transporto priemonė.
3. Antstolis Giedrius Jonauskas 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. 3.5.-18-10526 pareiškėjo K. S. skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas pažeistas nebuvo. Nutarimo dėl baudos paskyrimo vykdymas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenos tvarka nutrauktas nebuvo. Vykdymo proceso metu, kuris tęsiasi nuo 2004 m. kovo mėn., nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolis, siekdamas išieškoti iš skolininko baudą, būtų neatlikęs nė vieno vykdymo veiksmo, t. y. vykdomojoje byloje reguliariai, periodiškai buvo atliekami vykdomieji veiksmai. Vykdomosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti pareiškėją skolininką vykdomojoje byloje vengus mokėti baudą, nes jis neatlikinėjo išskaitų iš savo darbo užmokesčio ir antstolio apie tai, kokios yra patvarkymo nevykdymo priežastys ar kad nėra galimybės atlikti išskaitas, neinformavo. Taigi išieškojimas užsitęsė iš esmės dėl paties skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjui jo nutarime nurodytu adresu buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Taip pat patvarkymas dėl išieškojimo pateiktas darbovietei, kurios savininkas ir vadovas pats pareiškėjas (skolininkas vykdomojoje byloje). Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui apie dėl jo atliekamus vykdymo veiksmus tapo žinoma 2018 metais, tai lėmė ne objektyvios priežastys ar antstolio netinkamas veikimas, o paties pareiškėjo subjektyvus pasirinkimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – vykdymo procesą nutraukti suėjus nutarimo skirti administracinę nuobaudą priverstinio vykdymo senaties terminui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Neįvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios negalėjimą laiku įvykdyti nutarimą dėl baudos skyrimo.
6.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis vykdymo proceso metu nebūtų atlikęs kokio nors vykdymo veiksmo, kadangi iš teismo nurodytų aplinkybių matyti, jog buvo ne vienas laikotarpis, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų ilgiau nei dvejus metus.
6.3. Pareiškėjas ilgiau nei 13 metų deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsta išvada, jog antstoliui, kuris nuolatos teikia užklausas apie pareiškėją, nėra žinoma minėta aplinkybė.
6.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ANK 672 straipsniu, nurodančiu, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Tai reiškia, kad minėta nuostata turėtų būti taikoma ir nutarimams, priimtiems iki 2017 m. sausio 1 d.
6.5. Bylą išnagrinėjo šališka teisėja, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnį, CPK 6 straipsnį, kuriuose įtvirtinta asmens teisė į nešališką teismą, ir vien tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0091/04/01069, užvesta Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2004 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 268-m pagrindu dėl 400 Lt (115,85 EUR) baudos išieškojimo.
11. Skundžiama nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma vykdomąją bylą nutraukti, suėjus senaties terminui.
12. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas.
13. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).
14. Kadangi nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2004 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Žemesnės instancijos teismas
16. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai bei faktinėms aplinkybėms, nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ANK 672 straipsniu, nurodančiu, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai, nes pareiškėjo vertinimu, minėta nuostata turėtų būti taikoma ir nutarimams, priimtiems iki 2017 m. sausio 1 d.
17. Nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą pateiktas vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, kadangi priimtas 2004 m. vasario 26 d., o pateiktas vykdyti 2004 m. kovo 18 d., todėl plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakytina.
18. Vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, jog antstolis 2004 m. kovo 18 d. patikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę (pareiškėjas nedirbo), sąskaitas bankuose, pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (pareiškėjas nekilnojamojo turto neturėjo), 2004 m. kovo 19 d. išsiųstas pareiškėjui siūlymas įvykdyti nutarimą (nutarime nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu), 2004 m. balandžio 3 d. užklausti Gyventojų registro duomenys (pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta sutapo su nutarime nurodyta gyvenamąja vieta), 2004 m. rugpjūčio 6 d. vėl tikrinta pareiškėjo darbovietė (pareiškėjas nedirbo), sąskaitos bankuose, 2004 m. rugsėjo 6 d. priimti patvarkymai, kuriais kredito įstaigos įpareigotos pateikti duomenis apie pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Antstolis 2006 m. vasario 9 d., 2006 m. birželio 30 d. vėl tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę (pareiškėjas nedirbo), pareiškėjui priklausančias sąskaitas bankuose.
20. Duomenys apie pareiškėjo darbovietę taip pat tikrinti 2007 m. vasario 27 d.–2007 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu (pareiškėjas nedirbo).
21. Antstolis 2008 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo lėšas, esančias banko sąskaitoje AB Vilniaus banke, AB banke „Snoras“. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d. antstolis reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę (pareiškėjas nedirbo). 2008 m. gruodžio 2 d. patikrinti duomenys apie pareiškėjo vardu atidarytas sąskaitas bankuose.
Žemesnės instancijos teismas
22. 2009 m. kovo 9 d., 2010 m. rugpjūčio 4 d. vėl tikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietę (pareiškėjas nedirbo), sąskaitas bankuose. Antstolis 2010 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas banko sąskaitose, 2010 m. gruodžio 1 d. tikrinti duomenys apie pareiškėjo turimas sąskaitas bankuose. Tos pačios dienos duomenimis antstolis nustatė, jog pareiškėjas dirba „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis nedelsdamas 2010 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo pareiškėjo darbovietę atlikti išskaitas iš pareiškėjui mokamo darbo užmokesčio (išsiųstas darbovietės adresu ir nutarime nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu), darbovietei įteiktas 2010 m. gruodžio 14 d.
23. Antstolis 2011 m. gegužės 13 d. vėl tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę, nustatyta, jog pareiškėjas dirba toje pačioje darbovietėje. 2011 m. liepos 20 d. antstolis nustatė, jog minėtos įmonės savininkas bei direktorius nuo 2010 m. spalio 1 d. yra pats pareiškėjas. Tą pačią dieną antstolis nustatė, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010 m. vasario 3 d. yra (duomenys neskelbtini), dar kartą patikrinti duomenys apie pareiškėjo vardu atidarytas banko sąskaitas.
24. Antstolis 2012 m. spalio 1 d. vėl tikrinio duomenis apie pareiškėjo darbovietę (darbovietė nepakitusi), 2012 m. gruodžio 4 d. tikrinti duomenys apie pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas.
25. Antstolis 2013 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, kuriuo areštuota 400 Lt suma AB Šiaulių banke atidarytoje sąskaitoje. Reguliariai 2013 m. antstolis tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę (nepakitusi), pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (neturėjo), tikrintos pareiškėjo vardu atidarytos banko sąskaitos, 2013 m. liepos 10 d. nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Antstolis 2013 m. spalio 4 d. turto arešto aktu areštavo transporto priemonę, pranešimas bei turto arešto akto nuorašas išsiųstas pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 13 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymas dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo apskaičiavimo, kurie išsiųsti pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) (neįteikti). Pažymėtina, jog iš 2013 m. lapkričio 13 d. patvarkymo dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo apskaičiavimo matyti, jog iš pareiškėjo išieškota 17 Lt.
26. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. reguliariai tikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietę (nepasikeitusi), duomenys apie pareiškėjo sąskaitas bankuose, priklausantį nekilnojamąjį turtą (neturėjo), transporto priemones (naujų neįgijo).
27. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. reguliariai tikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietę (nepasikeitusi), priklausantį nekilnojamąjį turtą (neturėjo), transporto priemones (naujų neįgijo), duomenys apie pareiškėjo sąskaitas bankuose.
28. Antstolis 2016 m. sausio 18 d. tikrino duomenis apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre (pareiškėjas neįtrauktas į registrą). Vėl reguliariai nuo 2016 m. sausio 1 d. tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę (nepasikeitusi).
29. 2017 m. vasario 9 d. antstolis tikrino duomenis apie pareiškėjo sudarytas pensijų kaupimo sutartis (nesudarytos), pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (neturėjo), duomenis apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre (pareiškėjas neįtrauktas į registrą), Valstybinio ginklų registro duomenis (pareiškėjas registre neregistruotas). 2017 m. vasario 9 d. antstolis nustatė, jog pareiškėjas įgijo naują transporto priemonę. 2017 m. vasario 14 d. turto arešto aktu areštuota minėta transporto priemonė, jis išsiųstas pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Vėl reguliariai tikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietę (nepasikeitusi).
30. 2018 m. reguliariai tikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietę (nepasikeitusi), duomenys apie paskirtas socialines išmokas (nepaskirtos). Antstolis 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog vykdymo laikotarpiu buvo ilgesnis nei 2 metų laikotarpis, kai antstolis neatliko jokių veiksmų, kad paskirta nuobauda – bauda būtų išieškota, nes vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog antstoliui negalėjo būti nežinoma, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, antstolis duomenis apie tai, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta pasikeitė, nustatė 2011 m. liepos 20 d. (pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tik 2010 m. vasario 3 d.) ir visus kitus procesinius dokumentus pareiškėjui siuntė nurodytu adresu.
32. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad buvo neįvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios negalėjimą laiku įvykdyti nutarimą dėl baudos skyrimo. Pareiškėjo teigimu, pažeidimo padarymo metu pareiškėjas buvo labai jauno amžiaus, savarankiškam pragyvenimui lėšų neturėjo, buvo išlaikomas kitų asmenų, todėl sumokėti baudą nebuvo galimybės. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
33. Kaip matyti, pažeidimo padarymo metu pareiškėjas iš tiesų buvo jauno amžiaus – 20 metų ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas niekur nedirbo iki 2010 metų, tačiau šios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti nutarimu paskirtą nuobaudą – sumokėti baudą.
34. Be to, antstolio patvarkymas dėl išskaitų atlikimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio 2010 metais buvo išsiųstas į pareiškėjo darbovietę, tačiau tokių išskaitų nebuvo daroma. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 1 d. yra įmonės, kurioje dirba, savininkas bei direktorius, o antstolio patvarkymas dėl lėšų išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio išsiųstas į pareiškėjo darbovietę 2010 metų gruodžio mėnesį, tai yra pareiškėjui jau esant įmonės savininku bei direktoriumi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pats pareiškėjas buvo ne tik skolininkas, bet ir atsakingas už antstolio patvarkymo atlikti išskaitas iš savo darbo užmokesčio vykdymą. Tačiau minėtų pareigų nevykdė, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas piktybiškai nedėjo pastangų ir vengė įvykdyti nutarimą dėl baudos skyrimo.
35. Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami tiek jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu nutarime, tiek kitu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui išsiųsti visi turto areštai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog jis nebuvo informuotas apie vykdomą išieškojimą.
36. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.
37. Atsakant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog skundžiama nutartis priimta šališko teismo, pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėja Vaida Rimkienė turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Pareiškėjo nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniais sprendimais šioje ar kitose civilinėse bylose nėra pagrindas abejoti šios teisėjos nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.
Dėl perteklinio teisių apribojimo
38. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog antstolis perteklinio turtinių teisių apribojimo panaikinimo klausimo nesprendė. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties termino suėjimo ir panaikinti taikytus apribojimus. Kadangi antstolis netenkino pareiškėjo skundo dalies dėl vykdomosios bylos nutraukimo dėl senaties suėjimo, pagrįstai nebuvo spręstas klausimas dėl apribojimų panaikinimo. Be to, antstoliui įstatymas suteikia teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, jeigu skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo (CPK 624 straipsnis).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį.