Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Zitai Ragauskaitei, bankroto administratoriui S. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui Uždarajai akcinei bendrovei „Pelfas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja I. M., UAB „Pelfas“ buhalterė, nurodė, kad šioje bendrovėje buhalterės pareigose dirba nuo 2008 metų kovo mėnesio. Ji paaiškino, kad civ byloje, b.l. 8, tarpusavio skolų suderinimo akto tarp ieškovo ir atsakovo 2011-12-31 datai nepasirašė, jokių skolų suderinimų su UAB „Sanvana“ nėra atlikusi, jeigu toks skolų suderinimo aktas būtų buvęs sudarytas, jį būtų pasirašęs UAB „Pelfo“ direktorius, nes pagal bendrovės vidaus tvarką niekas kitas tokio pobūdžio dokumento negali pasirašyti, tik direktorius, kurio žinioje taip pat yra ir bendrovės antspaudas. Liudytoja nurodė, kad iš UAB „Sanvanos“ niekas nėra nei skambinęs, nei kitokiu būdu derinęs skolų likučius. Liudytojai žinoma, kad UAB „Sanvana“ darydavo skolų užskaitas su verslo partneriais, trišales ir kitokias, UAB „Pelfas“ nėra skolingas ieškovui, priešingai UAB „Sanvana“ yra likusi skolinga atsakovui apie 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - PVM sąskaitų – faktūrų, darytina išvada, jog UAB „Sanvana“ ir atsakovą UAB „Pelfas“ siejo sutartiniai santykiai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. Iš įrašų byloje esančiose PVM sąskaitose-faktūrose „pardavėjas“, „pirkėjas“ ( b.l. 48-94), darytina išvada, jog ginčo šalis siejo prekių pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Ieškovas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvana“ administratorius, teigia, jog iš išlikusių šios bendrovės dokumentų, jis daro išvadą, kad atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs su UAB „Sanvana“ už gautas prekes. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl 27379,24 Eur skolos priteisimo, rėmėsi tarpusavio skolų suderinimo 2012-01-27 aktu, kuriame fiksuota jog 2011-12-31 datai atsakovas ieškovui yra skolingas 94655,63 Lt ( b.l. 8, 40), išrašu iš ieškovo sąskaitų, kuriuose nurodyta jog laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-03-11, t.y. iki kreipimosi į teismą dienos, į ieškovo sąskaitas nebuvo atlikta jokių lėšų pervedimų ( b.l. 9), todėl ieškovas daro išvadą, kad pagal skolų suderinimo aktą atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu. Atsakovas neigia, kad su ieškovu yra pasirašęs skolų suderinimo aktą, nurodo, kad į bylą pateiktas skolų suderinimo aktas yra suklastotas, teismo posėdyje apklausus atsakovo darbuotoją –buhalterę I. M., kurios parašas yra ant skolų suderinimo akto už atsakovą UAB “Pelfas“, ji nurodė, kad šio tarpusavio skolų suderinimo akto nepasirašė, ant skolų derinimo akto jos parašas yra klastotas, į ją nesikreipė ieškovo darbuotojai dėl skolų derinimo, taip pat nurodė, kad UAB „Pelfas“ nėra skolingas ieškovui ir, kad nuo 2009 metų ieškovo ir atsakovo nesieja jokie verslo santykiai. Taip pat nurodė, kad pagal UAB „Pelfas“ vidaus tvarką, tokio pobūdžio dokumentus, kaip skolų derinimo aktus, pasirašo pats direktorius, ji neturi teisės tokio dokumento pasirašyti, o bendrovės antspaudas yra tik direktoriaus žinioje.

Tokiu būdu, atsakovui neigiant, jog skolų suderinimo aktą su atsakovu derino ieškovas, kad jį pasirašė atsakovo buhalterė ir, kad šis dokumentas atitinka tikrovę, patikrinti nėra galimybių, kadangi minėtas dokumentas yra neoriginalus, o tik šviesokopija, kad šio dokumento nėra originalaus, teismo posėdyje patvirtino ir buvęs UAB „Sanvana“ direktorius S. S.. Taip pat pažymėtina, jog šiame tarpusavio skolų suderinimo akte nėra nurodyta, už kokį laikotarpį, kokių pirminių dokumentų, t.y. PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu derintas šios skolos dydis. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktos į bylą PVM sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2007-02-21 iki 2009-11-26 ( b.l. 48-94), rodo, kad ieškovas atsakovui pateikė prekių už 135638,33 Lt ( dabartine valiuta 39315,45 Eur), kas neatitinka ieškinio kainos. Iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų ( b.l. 236, 237, 238), ieškovo atstovai nurodė, kad atsakovas yra neapmokėjęs šias sąskaitas faktūras: 2009-11-26 SAF 09450, 2009-03-30 SAF 09330, 2009-03-26 SAF 09323, 2006-08-19 SAF06802, 2006-10-23 SAF 07056, 2006-12-11 SAF07256, 2007-04-18 SAF 07642, 2007-05-24 SAF07744, 2008-03-07 SAF08502, 2008-01-23 SAF08369, 2007-01-26 SAF07393, 2007-10-18 SAF08116, 2007-09-05 SAF08002. Šiuos ieškovo teiginius patikrinus su byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis nustatyta: pagal sąskaitas faktūras – Nr. 07393- 2007-01-26 ( b.l. 49), Nr. 07642- 2007-04-18 ( b.l. 50), Nr. 07744- 2007-05-22 ( b.l. 51), Nr. 08002 – 2007-09-04 ( b.l. 53), Nr. 08116 – 2007-10-17 ( b.l. 54), Nr. 08369- 2008-01-22 ( b.l. 61), Nr. 09450- 2009-11-26 ( b.l. 62), Nr. 09330- 2009-03-30 ( b.l. 82), Nr. 09323 - 2009-03-26 ( b.l. 84) ieškovas pateikė atsakovui prekių už 19308,14 Lt, kas visiškai neatitinka ieškinio kainos, o ieškovo nurodytų sąskaitų Nr. 06802- 2006-08-19, Nr. 07056 - 2006-10-23, Nr. 07256 – 2006-12-11, Nr. 08502 – 2008-03-07 iš viso nėra pateikta į bylą. Ieškovo reikalavimą skaičiuojant skolą iki 2009 metų sausio 01 d., paneigia rašytinis įrodymas 2009-06-23 skolų suderinimo aktas 2009-01-01 datai, iš kurio matyti, kad tai datai atsakovo skolą ieškovui sudarė 634,04 Lt, šio akto teismo posėdžio metu neginčijo nei UAB „Pelfas“ vadovas, nei UAB „Sanvana“ vadovas, tik pastarasis nurodė, kad toks skolos dydis neatitinka tikrovės, skolų suderinimo akte nurodytas skolos dydis yra UAB „Pelfas“ vadovo prašymu. Ši UAB „Sanvana“ vadovo S. S. pozicija vertintina kritiškai, jis pats yra pasirašęs šį skolų suderinimo aktą, ir šio fakto lyg šiol neginčijo, akte nurodyti duomenys dėl atsakovo įsiskolinimo turėjo būti apskaityti buhalteriškai, todėl, jei nuo 2009 metų jis šio dokumento neginčijo, darytina išvada, jog jame nurodyti duomenys atitinka tikrovę ir ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo, turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad 2009 metų sausio mėnesio 01 dienai, atsakovas buvo skolingas ieškovui 634,04 Lt, kaip ginčo šalys ir suderino 2009-06-23 skolų suderinimo akte. Iš šio darytina išvada, jog ieškovo nurodytas reikalavimas pagal sąskaitas-faktūras iki 2009-01-01 neturi jokio pagrindo.

Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus – 2009 metų vasario, birželio, spalio mėnesių mokėjimų nurodymus (b.l. 118-120), kuriuose nurodyta, kad atsakovas šiuose nurodytuose dokumentuose moka gavėjui, kurio nurodyta tik banko sąskaita, tačiau šiuose mokėjimo nurodymuose yra įrašas “ mokėjimo paskirtis mokėjimas už UAB „Sanvana“, iš šio darytina išvada jog atsakovas tokiu būdu atsiskaitė su UAB „Sanvana“, sumokėdamas jo įsipareigojimus trečiajam asmeniui, ir tai sudaro 18634,13 Lt sumą.

Taip pat atsakovas pateikė į bylą grynųjų pinigų priėmimo kvitus ( b.l. 121-122), iš kurių matyti, kad 2009-06-30 ir 2009-06-19 atsakovas ieškovui sumokėjo 19500 Lt. Apibendrinant atsakovo mokėjimus ieškovui 2009 metais, nustatyta, kad jis ieškovui sumokėjo 38134,13 Lt, kai ieškovo nurodytais duomenimis, atsakovas neapmokėjo tris 2009 metų sąskaitas – Nr. 09450 - 2009-11-26 ( b.l. 62) 1126 Lt sumai, Nr. 09330 - 2009-03-30 ( b.l. 82) 381,18 Lt sumai ir Nr. 09323 – 2009-03-26 ( b.l. 84) 1252,30 Lt sumai, kas bendrai sudaro 14338,48 Lt reikalaujamą sumą pagal tris sąskaitas-faktūras.

Atsakovas taip pat nurodo, kad atsiskaitymai su ieškovu vyko UAB „Pelfas“ prekių pardavimu ieškovui, užskaitomis pagal dengimo sutartis, prekių grąžinimais, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai PVM sąskaitos faktūros: ( b.l. 159, 160, 161,162,163, 164, 165, 166, ), iš kurių matyti, kad atsakovas 2009 metais sausio, vasario mėnesiais pateikė ieškovui prekių už 30824,19 Lt, tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutartimis ( b.l. 167,168,169,171) ieškovas užskaitė atsakovo įsiskolinimus už 2009 metus 28000 Lt sumai, prekių 2009 metais grąžino ieškovui už 20712,89 Lt ( b.l. 172-174), tokiu būdu, iš šių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su ieškovu 2009 metais buvo atsiskaitęs už 137045,45 Lt, kas aiškiai viršija ieškovo reikalaujamą priteisti skolos sumą. Šie rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas vykdė atsiskaitymus su ieškovu, šią poziciją atsakovas pagrindė pirminiais finansinės atskaitomybės dokumentais, kai tuo tarpu ieškovas ieškinį grindžia ginčo šalių tarpusavio skolų suderinimo aktu, kurio atsakovas nepripažįsta, teigia iš viso tokio dokumento nepasirašęs. LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004 ir Nr. 3K-3-572/2008 išaiškino, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog ieškovo pateiktas į bylą skolų suderinimo aktas yra neginčijamas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima tenkinti ieškovo reikalavimą. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovas nepateikė jokių duomenų, už kokį laikotarpį, jo teigimu, yra susidaręs atsakovo įsiskolinimas ieškovui, skolų suderinimo aktas neparemtas pirminiais finansinės atskaitomybės dokumentais, ieškovo argumentus dėl skolos dydžio pagal jo skaičiuojamas sąskaitas faktūras iki 2009 m. sausio mėnesio, paneigia ginčo šalių pasirašytas 2009-06-23 skolų suderinimo aktas, kurio egzistavimą pripažįsta abiejų bendrovių vadovai, o ieškovo nurodytus argumentus dėl atsakovo neatsiskaitymų pagal 2009 metų sąskaitas faktūras, paneigia atsakovo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2009 metais sumokėjo bei grąžino prekių daugiau, nei visa ieškovo reikalaujama priteisti skolos suma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog UAB „Sanvana“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o be to, pats ieškovo atstovas, bankroto administratorius, nurodo, kad UAB „Sanvana“ paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta VĮ Registrų centrui 2007-12-31 dienai ir nurodo, kad toliau bendrovėje buhalterinė apskaita nebuvo vedama. Todėl, nesant pirminiams buhalterinės apskaitos dokumentams, patvirtinantiems susidariusią atsakovo skolą ieškovui, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas ( LR CPK 178 str.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 920 Eur advokato išlaidų ( b.l. 255-258), jas išieškant iš UAB „Sanvana“ bankroto administravimo išlaidų.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 14,90 Eur pašto išlaidų, jos turėtų būti priteistos iš ieškovo valstybės naudai ( LR CPK 96 str.), tačiau, ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, todėl pagal LR CPK 96 str. 2 d. nuostatas, šios išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaujantis LR CPK 150 str.2d., atmetus ieškinį, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos 2015-04-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo 27379,24 Lt vertės turtui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvana“ 920 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Pelfas“ naudai, jas išieškant iš UAB „Sanvana“ bankroto administravimo išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2015-04-02 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo 27379,24 Lt vertės turtui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.