- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-147-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20455-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“
- Ieškovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Marių aidas“ (toliau – ir atsakovė) 1 298 Eur sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad jis ir atsakovė yra pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), bendrasavininkai. Šalims priklauso po ½ dalį minėto pastato. 1999 m. šalys susitarė parduoti pastatą bei pasidalinti gautas lėšas. Naudojimosi pastatu tvarka nebuvo nustatyta, atsakovė naudojo visą pastatą. Atsakovė ieškovui priklausančią naudoti pastato patalpų dalį perdavė tik 2020 m. birželio 16 d. Ieškovas, gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nurodymą, sumokėjo 1 835,61 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2019 ir 2020 m. Ieškovo teigimu, atsakovė turėjo sumokėti 915 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2019 m. ir 383 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2020 m. sausio–gegužės mėn. Todėl, ieškovo nuomone, atsakovė yra skolinga ieškovui 1 298 Eur. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė perdavė ieškovui palėpės patalpų raktą tik 2020 m. gegužės mėn., o visos kitos patalpos, skirtos naudoti ieškovui, buvo perduotos tik jam pareiškus ieškinį. Atsakovė naudojo pastato patalpas, priklausančias ieškovui, nuomojo jas trečiajam asmeniui, tačiau atsisako sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Marių aidas“ prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl pastogės patalpų atlaisvinimo. 2020 m. gegužės 27 d. ieškinyje ieškovas kėlė klausimą dėl atsakovės iškeldinimo tik iš pirmo aukšto patalpų. Ieškovui pirmo aukšto patalpos buvo perduotos 2020 m. birželio 16 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu, o kitos likusios patalpos buvo perduotos ieškovui, nepasirašant dėl to jokio akto. Ieškovas pats vengė priimti jau seniai atsakovės atlaisvintas patalpas. Rūsio ir palėpės patalpos buvo perduotos ieškovui dar 2019 m., jis galėjo jomis naudotis. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį už visas jam priskirtas naudotis 366,09 kv. m patalpas. Atsakovės nuomone, ieškovas galėtų reikalauti atlyginti sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, skaičiuojamą tik nuo 113,48 kv. m patalpų, t. y. 402,35 Eur. Be to, atsakovės nuomone, ieškovui priteistas kitose bylose nuostolių atlyginimas apima ir nekilnojamojo turto mokestį, dėl šios priežasties atsakovė neturi pareigos ieškovui sumokėti jo prašomą nekilnojamojo turto mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovui 1 296,25 Eur sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1 296,25 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 911,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Be to, priteisė valstybei iš atsakovės 13,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei nuo 1999 m. liepos 16 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, priklauso pastatas-parduotuvė (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad nuo pastato įsigijimo momento jis buvo naudojamas tik atsakovės. Ieškovas pateikė į bylą 2017 m. lapkričio mėn. darytas ginčo pastato pastogės nuotraukas, iš kurių nustatyta, kad minėtose patalpose buvo sukrautos statybinės medžiagos, įvairūs daiktai. Atsakovė savavališkai pakeitė šalių bendrai įsigyto ginčo pastato paskirtį iš prekybos į maitinimo bei perdavė jas UAB „Utilsa“, kuri patalpose teikė visuomeninio maitinimo paslaugas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018, nustatyta pastato naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovui paskirtos naudotis pastogės patalpos, terasa ir dalis pirmo aukšto patalpų, kurių bendras plotas yra 359,19 kv. m. Atsakovei nustatytos naudoti pastato patalpos, esančios rūsyje, dalis pirmame aukšte esančių patalpų, rampa ir terasa, iš viso – 362,22 kv. m. Šalims paskirta bendrai naudoti dalį patalpų, esančių rūsyje, kurių plotas yra 9,50 kv. m. 2019 m. gegužės 23 d. atsakovė pateikė į bylą pastato pastogės nuotraukas, darytas 2019 m. liepos mėn., iš kurių nustatyta, kad pastogėje buvo laikomos statybinės medžiagos (lentos, blokeliai), didžioji dalis pastogės ploto buvo tuščia.
7. Pasisakydamas dėl ginčo pastato savininkų pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokestį, teismas nurodė, kad atsakovės atstovas pripažino, jog mokestį turi mokėti juridinis asmuo tuo atveju, jei jis naudoja fiziniam asmeniui priklausančias patalpas.
8. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus kitų byloje esančių įrodymų (t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties) kontekste, konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovui priskirtų naudotis patalpų perdavimo 2019 m. vasarą.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovo 2019 m. birželio mėn. susirašinėjime elektroniniu paštu yra užfiksuoti tik atsakovės atstovo ketinimai atlaisvinti antro aukšto patalpas, kad šios patalpos kažkiek buvo atlaisvintos. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad antro aukšto patalpose apskritai neliko atsakovei priklausančių daiktų (taip pat ir statybinių medžiagų), kad ieškovui buvo perduoti raktai nuo pastogės (t. y. antro aukšto patalpų) bei suteikta galimybė pastogės patalpomis naudotis. Atsakovės pateiktas į bylą 2019 m. liepos 8 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktas nepatvirtina, kad ieškovui patalpos buvo perduotos dar 2019 m., kadangi šis aktas nepasirašytas abiejų šalių. Atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu su ieškovo atstove advokate neįrodo, kad ieškovas vengė priimti patalpas 2019 m. liepos mėn. Iš minėto susirašinėjimo teismas nustatė, kad abi šalys siūlė patalpų priėmimo–perdavimo sąlygas, tačiau ieškovui buvo siūloma tęsti nuomos santykius su UAB „Utilsa“ ir perleisti jam priskirtas naudotis patalpas UAB „Utilsa“ nuomai, tačiau ieškovas atsisakė tokių pasiūlymų. Todėl nors ieškovas nesutiko pasirašyti atsakovės siūlomų patalpų perdavimo–priėmimo aktų, parengtų 2019 m. birželio mėn. ir liepos mėn., tai nesudarė pagrindo negrąžinti jam teismo sprendimu priskirtų naudotis pastato patalpų, pasirašius kito turinio perdavimo–priėmimo aktus (t. y. išbraukiant sąlygas dėl ieškovui priklausančių patalpų perdavimo kito subjekto nuomai), nesudarant nuomos sutarties.
10. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų turinį ir procesinį elgesį kitoje civilinėje byloje dėl atsakovės iškeldinimo prieš tai priimtų teismo sprendimų kontekste, konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog visos jam nustatytos naudoti ginčo pastato patalpos buvo perduotos tik 2020 m. gegužės mėn. bei 2020 m. birželio 16 d. Todėl sprendė, kad būtent atsakovei kilo pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį už ieškovui priklausančias patalpas.
11. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 298 Eur nekilnojamojo turto mokestį, teismas nustatė, kad, apskaičiuojant ieškovo nuostolių dydį kitoje byloje, nebuvo atsižvelgta ir į ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės teiginius, jog nekilnojamojo turto mokestis buvo įskaičiuotas į ieškovui priteistą nuostolių atlyginimą kitoje civilinėje byloje.
12. Nustačius, kad atsakovė naudojo ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį visus 2019 m., ir 2020 m. 5 mėn., teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 915 Eur už 2019 m. ir 381,25 Eur už 2020 m. 5 mėn. (915 Eur/12 mėn.×5 mėn.), iš viso – 1 296,25 Eur. Todėl teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 1 296,25 Eur sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį.
13. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1 296,25 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 911,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo – 0,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 911,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Valstybė byloje turėjo 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovės priteisė 13,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas valstybei iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo nepriteisė, kadangi jų dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl priteisto nekilnojamojo turto mokesčio dydžio ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovui iš atsakovės 681,25 Eur sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį; priteisti atsakovei iš ieškovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad visos ginčo patalpos (pirmas aukštas, rūsys, pastogė) buvo ieškovui perduoti tik 2020 m. Šią išvadą teismas iš esmės grindė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020. Pražymi, kad antrame aukšte esančios patalpos nebuvo Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019 nagrinėjamo ginčo objektas. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartyje (nutarties 19 punktas) civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020 aptarė išimtinai tik Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatytas aplinkybes. Minėtuose sprendimuose buvo nustatytos aplinkybės, buvusios iki 2019 m. gegužės mėn. imtinai (antro aukšto patalų perdavimo ieškovui), todėl šie procesiniai sprendimai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad 2019 m. gegužės mėn. antro aukšto (pastogės) patalpos (ne)buvo perduotos ieškovui. Todėl minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
16.2. Teismas paviršutiniškai įvertino 2019 m. ieškovo atstovo elektroninio laiško turtinį, todėl padarė klaidingą išvadą, kad jis nepatvirtina pastato antro aukšto patalpų perdavimo ieškovui. Apeliantės nuomone, minėtas elektroninis laiškas patvirtina, kad 2019 m. vasarą visi daiktai jau buvo pašalinti iš antro aukšto patalpų, priklausančių ieškovui. Tik ieškovas vengė pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, kadangi jam tai buvo naudinga (už pirmo aukšto patalpas ieškovas gavo nuomos mokestį). Tik po to, kai atsakovė (2020 m. balandžio 2 d.) pateikė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (už ginčo patalpų statybos užbaigimą), ieškovas 2020 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovei prašymą dėl iškeldinimo iš patalpų, kuriame cituojami ankstesni teismų sprendimai bei teikiamas bendras reikalavimas atlaisvinti ginčo patalpas. Be to, nors ieškovas nurodė, kad ginčo patalpų antras aukštas buvo perduotas 2020 m. balandžio mėn., jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šį faktą ieškovas įrodinėjo tik liudytojos A. J. (ieškovo giminaitės) parodymais. Tuo tarpu atsakovė antro aukšto patalpų perdavimo 2019 m. gegužės mėn. (iki birželio mėn.) faktą grindė: rašytiniais įrodymais (2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo atstovo M. J. elektroniniu laišku); atsakovo atstovo A. P. parodymais; liudytojos R. P. parodymais (ši liudytoja apklausta kaip vadovė, tiksliai žinanti buvusią situaciją); 2019 m. birželio mėn. susirašinėjimu su ieškovo atstove dėl patalpų priėmimo–perdavimo įforminimo.
16.3. Apeliantės nuomone, pagal analogiją ginčo situacijai turėtų būti taikomos nuomos santykius reglamentuojantys aktai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.535 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė antro aukšto patalpų perdavimo ieškovui momentą, todėl klaidingai apskaičiavo nekilnojamojo turto mokestį. Kadangi antro aukšto patalpos perduotos ieškovui 2019 m. gegužės mėn., todėl nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumažintas proporcingai sumažėjusiam atsakovo žinioje buvusių patalpų dydžiui. Ieškovo skaičiavimais, mokėtina nekilnojamojo turto mokesčio suma, įvertinus tai, kad dalis patalpų buvo grąžinta 2019 m. gegužės mėn., sudaro 681,25 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė pastato antro aukšto palėpės patalpų perdavimo ieškovui momentą bei nepagristai priteisė ieškovui iš atsakovės dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 m. ir 2020 m. sausio–gegužės mėn.
17.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020 nustatytomis aplinkybėmis. Priešingai, minėtuose procesiniuose sprendimuose buvo nustatytos aplinkybės dėl pastato patalpų naudojimo ne iki 2019 m. gegužės mėn., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Bylos nagrinėjimo metu buvo vertinama faktinė situacija ir aplinkybės dėl ieškovo galimybės naudoti jam nuosavybės teise priklausančią pastato dalį. Todėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiai civilinei bylai. Be to, minėtos aplinkybės laikytinos įrodytomis, paneigiančiomis atsakovės šioje byloje dėstomą poziciją, kad palėpės patalpas atsakovė ieškovui perdavė 2019 m. vasarą. Nagrinėjamoje byloje buvo įrodyta, kad atsakovė visas ieškovui priklausančias pastato patalpas, įskaitant palėpės patalpą, perdavė 2020 m. gegužės–birželio mėn. Jei atsakovė būtų perdavusi kokias nors patalpas ieškovui, ji tiek 2022 m. balandžio 2 d. pareiškime, tiek atsakant į ieškovo teiktą 2022 m. balandžio 8 d. raštą dėl patalpų neatlaisvinimo, būtų minėtas aplinkybes nurodžiusi. Tačiau atsakovė tokių aplinkybių nepaneigė.
17.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktą 2019 m. ieškovo atstovo M. J. elektroninį laišką, kuriame yra dėkojama už iškraustytą antro aukšto patalpą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovės atstovo 2019 m. birželio mėn. susirašinėjime elektroniniu paštu užfiksuoti tik atsakovės atstovo ketinimai atlaisvinti antro aukšto patalpas, kad šios patalpos kažkiek buvo atlaisvintos, tačiau neįrodo, jog antro aukšto patalpose neliko atsakovei priklausančių daiktų, kad ieškovui buvo perduoti raktai nuo pastogės (t. y. antro aukšto patalpų) bei suteikta galimybė jomis naudotis.
17.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas 2019 m. perėmė antro aukšto patalpas, tačiau nepagrįstai nukėlinėjo priėmimo–perdavimo akto pasirašymą, kadangi ieškovui tai buvo naudinga. Pažymi, kad atsakovė siūlė pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktus, su sąlyga, kad ieškovas sutiks patalpas nuomoti UAB „Utilsa“, t. y. juridiniam asmeniui, kuriam atsakovė savavališkai be ieškovo sutikimo išnuomojo pastato patalpas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nesutikimas negali būti laikomas priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo vilkinimu ar pagrindu, leidžiančiu atsakovei neperduoti ieškovui priklausančių pastato patalpų.
17.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai paskaičiavo iš atsakovės ieškovei priteistiną nekilnojamojo turto mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog visus 2019 m. ir 2020 m. sausio–gegužės mėnesiais išimtinai atsakovė naudojo bei valdė ginčo pastatą, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui priklausančios pastato dalies nekilnojamojo turto mokestį ir už 2019 m., ir dalį 2020 m. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 915 Eur už 2019 m. ir 381,25 Eur už 5 mėn. 2020 m. (915 Eur/12 mėn. X 5 mėn.), iš viso – 1 296,25 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuo 1999 m. liepos 16 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, priklauso pastatas-parduotuvė, esantys Kaune, Rūkio g. 12. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 298 Eur nekilnojamojo turto mokestį. Nurodė, kad atsakovė iki 2020 m. birželio mėn. naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl privalo sumokėti už 2019 m. ir 2020 m. sausio–gegužės mėn. VMI paskaičiuotą nekilnojamojo turto mokestį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės 1 296,25 Eur nekilnojamojo turto mokestį. Apeliacinį skundą pateikė atsakovė. Atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 681,25 Eur sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio dalį.
20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys iš dalies dėl sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ginčijamu sprendimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, priteisdamas ieškovui iš atsakovės nekilnojamojo turto mokestį (jo dalį), tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktų šalių argumentus, teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu antro patalpų aukšto perdavimo momentu. Apeliantė teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieškovui antro aukšto patalpas buvo perdavusi dar 2019 m. vasarą. Tai, apeliantės nuomonė, iš esmės padarė įtaką neteisingam nekilnojamojo turto mokesčio dydžio apskaičiavimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas, pagal CPK 185 straipsnį, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, priimdamas sprendimą, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog jam nustatytos naudotis pastato patalpos buvo perduotos tik 2020 m. gegužės mėn. bei 2020 m. birželio 16 d. Pažymėtina, kad ieškovas bei A. J., kuri buvo apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad antro aukšto patalpas atsakovė ieškovui perdavė 2020 m. gegužės mėn. Įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė ieškovui priskirtas naudoti antro aukšto patalpas perdavė anksčiau nei 2020 m. gegužės mėn., t. y. 2019 m. vasarą., nėra. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliaciniame procese. Kiti byloje esantys įrodymai, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo tinkamai ištirti ir įvertinti, patvirtina faktą, kad ieškovas atsakovei likusias pastato patalpas perdavė 2020 m. birželio 16 d.
25. Nesutiktina su atsakovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad į civilinę bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas, vykęs tarp atsakovės atstovo A. P. ir ieškovo atstovo M. J., patvirtina faktą, kad visos antro aukšto patalpos buvo atlaisvintos jau 2019 m. rugpjūčio mėn. ir naudojamos ieškovo.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovės atstovui A. P., A. J. ir ieškovui, dėkoja A. P. už iškraustytą antro aukšto patalpą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio elektroninis laiškas negali patvirtina ir nepatvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo atlaisvinusi visas antro aukšto patalpas, kad jose nebuvo likę jokių atsakovei priklausančių daiktų ir (ar) statybinių medžiagų. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas elektroninis laiškas, negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio mėn. ne tik buvo atlaisvinusi antro aukšto patalpas, bet ir buvo jas tinkamai perdavusi ieškovui ir sudariusi ieškovui visas galimybes jomis naudotis.
27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad antrame aukšte esančios patalpos nebuvo Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-12818-877/2019 ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-60-555/2020 ginčo objektas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos nepagrįstai, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
29. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009).
30. Šiuo atveju, viena vertus, sutiktina su apeliantės pozicija, nurodyta apeliaciniame skunde, kad tiek Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019, tiek Kauno apygardos teismas, priimdamas 2020 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020, vadovavosi ankstesniais teismų priimtais sprendimais t. y. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018, ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019, ir juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad tiek Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime, tiek Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje buvo konstatavę, kad atsakovė iki šiol viena naudojasi pastatu, t. y. rūsiu, pirmo ir antro aukšto patalpomis. Kita vertus, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad tiek Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019, tiek Kauno apygardos teismas, priimdamas 2020 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje 2A-60-555/2020, analizavo bylos nagrinėjimo metu buvusią faktinę situaciją, t. y. ieškovo galimybes naudotis visu pastatu, įskaitant neįrengtą palėpę. Minėtose bylose atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad dalis patalpų, t. y. antro aukšto patalpos, buvo perduotos 2019 m. vasarą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad faktinė aplinkybė, jog atsakovė buvo išnuomojusi rūsio ir pirmo aukšto patalpas, o antrame aukšte buvo sudėjusi lentas ir kitas statybines medžiagas aiškiai ir konkrečiai buvo konstatuota Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo pateikė atsakovė. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė ir tai, kad ji dalį patalpų, t. y. palėpės patalpas, atsakovei yra perdavusi. Nurodė kas, jos nuomone, tas aplinkybes patvirtina. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2020 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje 2A-60-555/2020, su apeliantės argumentais, nurodytas apeliaciniame skunde, nesutiko, nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018, ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-590-657/2019, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iki šiol viena naudojasi pastatu, t. y. jo rūsį ir pirmą aukštą išnuomojus kitam juridiniam asmeniui, kuri ginčo patalpose vykdo ūkinę veiklą, o patalpose, esančiose antrame aukšte, kuriose nėra vykdoma jokio ūkinė veikla, yra sudėtos statybinės medžiagos. Taigi, akivaizdu, priešingai nei teigia apeliantė, kad tiek Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-12818-877/2019, tiek vėliau Kauno apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-60-555/2020, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl visų patalpų, t. y. rūsio, pirmo ir antro aukšto perdavimo ieškovui ir ieškovo galimybėmis jomis naudotis. Minėtuose procesiniuose sprendimuose yra konstatuota, kad ieškovas neturėjo galimybės dėl atsakovės veiksmų naudotis jam priskirtomis patalpomis.
31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi tiek Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019, tiek Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateiktas į bylą 2019 m. liepos 8 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktas, yra nepasirašytas, todėl jis, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, negali patvirtinti, kad ieškovui patalpos buvo perduotos 2019 m. vasarą. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės ir ieškovo atstovės advokatės vykusio susirašinėjimo vertinimu. Minėtas elektorinis susirašinėjimas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos dėl pastato patalpų priėmimo–perdavimo sąlygų, tačiau šalių pasiūlytos sąlygos viena kitai netiko. Faktas, kad ieškovas nesutiko pasirašyti atsakovės siūlomų patalpų perdavimo–priėmimo aktų, parengtų 2019 m., nesudaro pagrindo negrąžinti ieškovui teismo įsiteisėjusiais sprendimais paskirtų naudotis patalpų, pasirašius kitokio turinio perdavimo–priėmimo aktus. Juolab, minėtas susirašinėjimas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina fakto, kad ieškovas vengė priimti iš atsakovės patalpos 2019 m. liepos mėn.
33. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 22–32 punktuose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieškovui patalpas perdavė 2020 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovui antro aukšto patalpas buvo tinkamai perdavusi anksčiau, t. y. 2019 m. vasaros mėn.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo
35. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimus iš dalies, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.
37. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 800 Eur advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“, juridinio asmens kodas 135495932, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.