- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2-8832-1116/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01025-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- N. V.
- Advokatai
- Ramunė Jatautienė, Sigitas Štaraitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abbiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės N. V. priešieškinį ieškovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, neparaieškiantis savarankiškų reikalavimų – V. A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą 2007 m. spalio 6 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 314, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų V. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su jų motina N. V.; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamą piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) paskirti atsakovę N. V. uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas; 5) automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), , 2000 Eur vertės, priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui S. V.; 6) automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), , 1000 Eur vertės, priteisti asmeninės nuosavybės teise N. V.; 7) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – V., jeigu ji pageidauja, arba bet kurią kitą jos pageidavimu pasirinktą pavardę; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalims gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi jų charakteriai, požiūris į šeimą, gyvenimo būdą, laisvalaikio pomėgius, ūkio ir buities problemų sprendimą. Charakterių ir požiūrių nesuderinamumas neretai sąlygodavo tarpusavio konfliktus. Dėl nuolatinės psichologinės įtampos, patiriamo streso šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, o santuoka tik formalia sąjunga. Ieškovas prašo teismo neskirti termino susitaikymui, kadangi, ieškovo teigimu, šalys jau kelerius metus bandė išsaugoti šeimą, bet pastangos nedavė teigiamo rezultato. Ieškovas teigia, kad jis 2020 m. rugsėjo mėn. išėjo iš namų atsakovei palikęs santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė apie 2000 Eur, taip pat sumokėjo buto nuomos mokesčius už du mėnesius. Ieškovo teigimu, šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie neįstengė puoselėti jausmų vienas kitam, būti vienas kitam pakantūs, tolerantiški, lojalūs vienas kito atžvilgiu, įsiklausyti į vienas kito norus, poreikius, bandyti prisiderinti. Ieškinyje patvirtino, kad šeimai iširus vaikai liko gyventi su motina, todėl keisti vaikų gyvenamąją vietą nėra pagrindo. Vaikai labiau prisirišę prie motinos. Todėl jų gyvenamosiso vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus ir jų lūkesčius. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius, jis sutinka teikti vaikams materialinį išlaikymą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir sutinka kad ieškovė tvarkytų lėšas uzufrukto teise. Ieškovas yra sevikas, darbingo amžiaus, todėl išlaikymo sau nereikalauja. Ieškovo teigimu, jie santuokoje jokio nekilnoajmojo turto neįgijo, kilnojamją turtą, kurio vertė 2000 Eur paliko atsakovei, todėl prašo padalinti transporto priemones pagal tai, kaip jos naudojamos ir įregistruotos. Ieškovas teigia, kad jis kreditorių neturi, duomenų apie atsakovės kreditorius neturi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės teigimu, dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas, .
4. Atsakovė N. V. pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą 2007 m. spalio 6 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 314, dėl kito sutuoktinio kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Eur kompensaciją; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina N. V.; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamą piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) paskirti atsakovę N. V. uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas; 6) automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), , 2000 Eur vertės, priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui S. V.; 7) automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), , 1000 Eur vertės, priteisti asmeninės nuosavybės teise N. V.; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė pavardė – V.. Taip pat neprieštarauja, kad teismas nenustatytų šalims tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo. Atsakovė teigia, kad ji kreditorių neturi, duomenų apie ieškovo kreditorius neturi.
5. Priešieškinyje atsakovė paaiškino, kad atsakovas atsipalaiduodavo nuo darbo su draugais vartotdamas alkoholį ne šeimoje. Jis išeidavo iš namų kelioms paroms. Tai skatino abipusius nesutarimus. Ieškovės teigimu, ji stengėsi su vaikais kuo daugiau laiko praleisti kartu su ieškovu. Nuo 2019 metų vidurio ieškovas alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti slapstydamsis namuose. 2019 metais jis už vairavimą esant neblaiviam buvo baustas pinigine bauda, buvo konfiskuotas automobilis, kuris buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė dėl to pyko. Ieškovas nuo tada išeidavo kelioms dienoms iš namų ir jokio dėmesio nei pinigų, nei pačiai atsakovei, nei vaikams neskirdavo. Maždaug 2020 metų liepos mėnesį atsakovei tapo žinoma, kad ieškovas pradėjo leisti laiką su kita moterimi, pas kurią išsikėlė gyventi 2020 m. rugsėjo mėn. Ieškovas ten gyvena iki šiol. Atsakovės teigimu, ieškovas girtaudamas, neatlikdamas sutuoktinio pareigų, būdamas neištikimas, palikdamas šeimą atsakovei sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukėlė depresiją, dėl ko atsakovė lankėsi pas psichologus. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovė patvirtino, kad su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kilnojamojo turto padalijimo sutinka. Atsakovė teigia, kad 2009 metais ji su ieškovu geranoriškai susitarė, kad visas savo pajamas skirs šeimos gyvenamojo namo statybai jo mamos sodo sklype, esančiame sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini), “, (duomenys neskelbtini), , Kėdainiai, o atsakovė iš savo gaunamų pajamų išlaikys šeimą: rūpinsis buitimi, vaikais, maistu, drabužiais, baldais ir t.t. Nuo namo statybos pradžios ieškovas prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo tik epizodiškai. Atsakovės manymu, gyvenamojo namo statyba buvo atliekama iš santuokos metu gaunamų pajamų. Kadangi turtas nebuvo registruotas sutuoktinių vardu, ieškovas turtėų mokėti atsakovei kompensaciją.
Atsiliepimas
6. Ieškovas S. V. atsiliepime į priešieškinį prašo atsakovės priešieškinį atmesti, o ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pati atsakovė prisipažino dėl netvarkos, kad nuvylę ieškovą, nepateisino lūkesčių, pripažino, kad nenori su juo skirtis. Alkoholio vartojimas niekam skriaudos nedarė, nėra įrodymų, kad ieškovas keltų triukšmą ar vartotų smurtą. Ieškovas pripažįsta, kad kelioms dienoms išvykdavo poilsiui, bet visada kviesdavosi kartu vykti ir sutuoktinę, bet ji visada atsisakydavo. Laikui bėgan nustojo ją kviesti. Kadngi sutuoktinė visiškai nesidomėjo ieškovu, jo veikla, nebuvo bendro gražaus laisvalaikio praleidimo, o tik įvairūs kaltinimai ir nuotaikų kaita, tai atitolino ieškovą nuo jos. Ieškovo teigimu, jis niekada nebuvo nusišalinęs nuo šeimos išlaikymo. Ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos patyrimo faktą ir dydį. Atsakovės minimas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nepriklauso nė vienam iš sutuoktinių. Ieškovas jį kaip sūnus sutaręs su mama ir seserimi, už jo mamos lėšas ir su jos pagalba statė ieškovo mamos žemės klype. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie šeimos investuotas lėšas. Atsakovė ne tik kad lėšomis, bet ir darbu nėra prisidėjusi prie jo statybos.
7. Teismo posėdyje ieškovas S. V. ir jo atstovė prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais motyvais ir atmesti priešieškinį atsiliepime išdėstytais motyvais.
8. Teismo posėdyje atsakovė N. V. ir jos atstovas prašė tenkinti priešieškinį jame išdėstytais motyvais ir atmesti ieškinį atsiliepime išdėstytais motyvais.
9. Trečiasis asmuo V. A. V. atsiliepime paaiškino, kad žemės sklype, kuriame statomas namas, V. A. V. gyveno su savo vyru nuo 1986 metų iki jo mirties jame pastatytame mūriniame name. Šiame name ji gyvena iki šiol. Po vyro mirties, pašlijus trečiojo asmens sveikatai, pasitarus su vaikais, jie nusprendė pagerinti trečiojo asmens buities ir gyvenimo sąlygas, statyti namą, kadangi mūriniame name, kuriame ji gyveno nėra patogumų. Kadangi V. A. V. negali judėti ir užsiimti įvairiais dokumentais, neprieštaraujant jos dukrai, ji įgaliojo tai padaryti sūnų S. V.. Trečiasis asmuo teigia, kad turėjo santaupų, taip pat žemės, kurią įgaliojo parduoti, o gautus pinigus investuoti į statybas. Trečiojo asmens teigimu, sūnus už motinos finansines lėšas, savo ir savo draugų pagalba pradėjo namo statybas. Atsakovė prie jokių statybos, aplinkos tvarkymo darbų nėra prisidėjusi. V. A.V. teigia, kad statybos darbus ji vykdė dviese su sūnumi ir pati dar gamindavo valgyti, o atsakovė ne visada net siūlant pasiskinti uogų, tai padarydavo. Ji nuolat buvo užsiėmusi savo pomėgiais ir veikla. V. A. V. teigia, kad jos sūnus 2020 m. rugsėjo mėn. persikėlė gyventi pas ją, miegodavo neįrengtame, nešildomame name. Trečiojo asmens teigimu, jokių bendrų lėšų į namą atsakovė neįdėjo, todėl neteisinga reikalauti to, kas jai nepriklauso. Trečiasis asmuo nurodė, jog nemano, kad vaikai ar jų sutuoktiniai dar tėvams esant gyviems turi teisę dalintis jų turtą.
10. Trečiasis asmuo V. A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, trečiasis asmuo nurodė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl pablogėjusios sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo
11. Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo, keliamas kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas. Ieškovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2007 m. spalio 6 d. Santuokoje susilaikė dviejų vaikų, kurie yra nepilnamečiai. Rašytiniais bylos įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu kaip šeima kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėn. d., bendro ūkio nebeveda, taikytis nepageidauja ir prašo santuoką nutraukti.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą.
15. Teismo posėdyje liudytoja apklausta kaimynė L. B. parodė, kad ji gyvena gatvėje SB „(duomenys neskelbtini), “, pažįsta tiek N., tiek S., su abiem santykiai draugiški. Liudytoja teigė, kad S. girto nėra mačiusi, pašalinių asmenų pas juos nėra mačiusi.
16. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovo draugas G. Č. parodė, kad su S. jie yra draugai po to, kai jis vedė N.. Jų šeimoje įtampa prasidėjo 2019-2020 metais. Šeima faktiškai iširo 2021 metais. S. su N. gyveno iki 2020 metų rudens, iki kol S. išsikėlė gyventi į mamos sklype statomą namą. S. dabar gyvena su nauja drauge, jos bute. Liudytojo teigimu, pas naują draugę jis išsikėlė nuo 2021 m. pavasario. Liudytojų teigimu, jų šeima iširo dėl to, kad nesutapo lūkesčiai, jie skirtingai įsivaizdavo šeimos modelį. S. rūpinosi šeima, lankydavosi tėvų susirinkimuose, dalyvaudavo sporto šventėse. Alkoholio vartojimas tapo didesnis 2020 metų pirmoje pusėje, po to, kai prasidėjo nesutarimai šeimoje. S. vieną kartą buvo atimta teisė vairuoti.
17. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės brolis J. B. parodė, kad jis gyvena su žmona Vilniuje, o su seserimi N. V. matosi jų tėvų namuose Trakų rajone per Kalėdas, Velykas. N. su vaikais į tėvų namus taip pat atvyksta 1-2 savaites vasaros atostogų laikotarpiu. Kai sesuo atvykdavo su vyru, jis su juo bendravo statybų reikalais, kalbėdavo apie automobilį. Liudotojas teigė, kad iš sesers žodžių jam yra žinoma, kad S. V. buvo jai neištikimas, 2020 m. gruodžio mėn. jų sūnus S. V. telefone rado žinutes, patvirtinančias jo neištikimybę. Iš sesers žodių liudytojui taip pat yra žinoma, kad S. V. turėjpo alkoholio vartojimo problemų, jis du kartus buvo pagautas vairuojantis išgėręs, jam skirtos baudos, buvo konfiskuotas automobilis. Liudytojas patvirtino, kad S. V. viešint pas atsakovės tėvus, jis vartodavo alkoholį.
18. Liudytoja apklausta atsakovės motina A. B. parodė, kad S. V. pas ją atvažiuodavo du kartus per metus – per Kalėdas ir Velykas. Vasarą dukra viena atvažiuodavo 2 savaitėm. Kalbėdama su N. V. telefonu liudytoja dažnai girdėdavo, kad S. V. nėra namie. Liudytojai iš jų sūnaus žodžių yra žinoma, kad S. V. dažnai vakare pareidavo girtas. 2019 metais viešnagės metu, S. V. vartojo alkoholį, ir kai liudytoja nedavė jam daugiau alkoholio jis supyko ir sakė, kad eis nakvoti į viešbutį arba važiuos namo. N. liudytojai 2021 m. pavasarį pasakė, kad S. išėjo iš namų, susirado kitą moterį.
19. Liudytoja apklausta atsakovės draugė R. J. parodė, kad N. ir S. ji pažįsta nuo 2006 metų, kai pradėjo dirbti su N. knygyne „Pegasas“. Jos su N. bendrauja iki šiol, ji su vyru dalyvavo N. ir S. vestuvėse. Kai ji svečiuodavosi namuose pas N., S. nebūdavo namuose. Ji lankydavosi 1-2 kartus per mėnesį namuose, Kas 2-3 dienos susiskambindavo telefonu. N. jai sakydavo, kad S. nėra namie. Jis būdavo arba darbe arba jų statomame name. Liudytojai yra žinoma, kad S. buvo padauginęs alkoholio jų vestuvių su N. metu, yra neblaivus pasiėmęs vaiką iš darželio, prieš tris metus yra atėjęs į šachmatų turnyrą išgėręs. N. liudytojai yra sakiusi, kad S. prisipažino, kad turi kitą moterį ir išėjo iš namų. N. siūlė sutuoktiniui susitaikyti, ji bijojo likti viena su vaikais.
20. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas patvirtina ieškovo neištikimybės faktą. Ieškovas pripažino, kad šios bylos nagrinėjimo metu gyvena su kita moterimi. Nors teismo posėdyje ir atsakovės pateiktose susirašinėjimo telefonu žinutėse ieškovas teigia, kad kita moteris šeimos neišardė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nei ieškovas, nei jo prašymu liudytoju apklaustas jo draugas negalėjo tiksliai nurodyti nuo kada S. V. užmezgė artimus santykius su kita moterimi. Tiek susirašinėjimas tiek liudytojais apklaustos atsakovės mamos, jos brolio ir draugės parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad šeimos iširimo priežastis yra ieškovo S. V. neištikimybė, apie kurią sužinojus atsakovei, ieškovas paliko šeimą, išeidamas iš namų. Nors S. V. teigė, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ir atsakovė, tačiau jokių konkrečių jos kaltę patvirtinančių aplinkybių nenurodė, jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį teigia, kad atsakovė pripažino aplinkybes dėl netvarkos, dėl to, kad nuvylė sutuoktinį, nepateisino jo lūkesčių, tačiau šie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje esančiais kitais įrodymais. Šios aplinkybės yra nekonkrečios, nedetalios, nepatvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytojo G. Č. teiginiai apie charakterių nesutapimą yra pagrįsti tik paties liudytojo nuomone. Tuo tarpu tiek iš byloje esančio ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo, tiek iš liudytojos R. J. parodymų matyti, kad net ieškovui palikus šeimą, atsakovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, susitaikyti su sutuoktiniu. Ieškovas jokių įrodymų, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, paneigiančių jo kaltės prezumpciją (neištikimybę) nepateikė. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovė įrodė aplinkybę, kad santuoka iširo dėl jos sutuoktinio S. V. kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
21. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo nėra, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė „V.“, o ieškovui paliktina prigimtinė pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
22. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neturtinės žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
23. Šioje byloje atsakovė neturtinės žalos atsiradimo nesieja su aplinkybėmis, numatytomis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (pvz., sutuoktinio smurtu, nusikalstamomis veikomis ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pripažintina, kad dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis paprastai patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Kita vertus, vien tik bendro pobūdžio teiginių apie patirtus neigiamus išgyvenimus nurodymas, nepateikiant jokių objektyvių juos pagrindžiančių duomenų, neteikia pakankamo pagrindo priteisti ieškovui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
24. Taigi tam, kad galėtų būti patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo šioje byloje, atsakovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Vien konstatavimo, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės nepakanka. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, sukėlė depresiją, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad sužinojusi apie vyro neištikimybę, atsakovė kalbino vyrą susitaikyti. Atsakovė teismo proceso metu teikė teismui tik įrodymus apie dukters sveikatą, jai paskirtus vaistus, tačiau jokių įrodymį apie tai, kad dėl ieškovo elgesio ji turėjo sveikatos problemų ir kreipėsi į medikus, byloje nėra. Laikytina, kad atsakovė neturtinės žalos fakto ir dydžio neįrodė ir liudytojų parodymais, kadangi teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su atsakovės emociniais išgyvenimais, sveikatos pakenkimu ar pan. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai žalos fakto, dydžio, priežastinio ryšio su ieškovo veiksmais, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
25. Paprastai laikoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Ieškovas prašo teismo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jis išėjo iš namų ir su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir pripažįsta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo
26. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
27. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: V. V., gimusią (duomenys neskelbtini), , ir D. V., gimusį (duomenys neskelbtini),
28. Tarp šalių nėra ginčo vaikų gyvenamosiso vietos nustatymo, jų išlaikymo klausimais. Abi šalys teigia, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo po 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis priteisimas iki vaikų pilnametystės geriausiai atitinka vaikų interesus. Bylą nagrinėjant teisme tarp šalių nekilo ginčo dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, jos šalys neprašo teismo nustatyti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2021 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 4SD-1688 nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeimai Skyriui nežinoma, vaiko teisių pažeidimai nefiksuoti. Skyriaus manymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaikų interesus, prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma užtikrintų ne tik jų būtinuosius poreikius, bet tenkintų ir kitus svarbius, jų, kaip savarankiškų asmenybių, vystymuisi poreikius ir neprieštarauja dėl prašomo išlaikymo priteisimo, pavedant išmokas uzufrukto teise tvarkyti N. V.. Skyrius išvadoje sutiko, kad bendravimo tvarka nebūtų nustatyta.
29. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į Skyriaus išvadą, teismas tenkina ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš tėvo išlaikymą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskirti atsakovę uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas.
Dėl turto padalijimo ir kompensacijos
30. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 0Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas. CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
31. Šalys teigia, kad kreditorinių reikalavimų neturi. Tai patvirtina Antstolių informacinės sistemos registro išrašai.
32. Rašytiniais bylos įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, bei tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto, o įgytą kilnojamąjį turtą yra pasidaliję tarpusavio susitarimu ir dėl jo ginčo nekelia. Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių padalijimo, jų vertės, todėl transporto priemonės dalintinos tokia tvarka, kaip šalys nurodė savo procesiniuose dokumentuose, t.y. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), , 2000 Eur vertės, priteistinas asmeninės nuosavybės teise ieškovui S. V., o automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), , 1000 Eur vertės, priteistinas asmeninės nuosavybės teise N. V.. Nors kaip matyti tenkančios turto dalys yra nelygios, tačiau nė viena iš šalių nereikalavimo priteisti atsakovei kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ir priešieškinio ribų.
33. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsakovės reikalavimo priteisti jai 30 000 Eur kompensaciją dėl santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ieškovo mamai priklausančiame žemės sklype statomo gyvenamojo namo. Atsakovė šį reikalavimą grindžia CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
34. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybes teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalinti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; kt.).
35. Šioje byloje atsakovė neprašo pripažinti ieškovo mamai priklausančiame sklype statomo statinio bendrąja jungtine nuosavybe, nesiekia šio turto padalinti, priešingai nei teigia trečiasis asmuo atsiliepime, tačiau prašo kompensuoti dėl to bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
36. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
37. Remiantis NTR išrašu 0,12 ha žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini), “, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, nuosavybės teise priklauso V. A. V.. Remiantis byloje esančiomis fotonuotraukomis, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad minėtame žemės sklype yra pradėtas nebaigtas statyti statinys, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo dėl to, kad žemės sklypas nurodytu adresu priklauso ieškovo motinai V. A. V. šioje byloje nėra. Šalys taip pat sutaria dėl to, kad šio statinio statybai ieškovas S. V. naudojo savo fizinį darbą ir laiką. Šalys nesutaria dėl to, iš kokių lėšų buvo statomas statinys.
38. Atsakovė teigia, kad 2009 metais ji su ieškovu geranoriškai susitarė, kad visas savo pajamas skirs šeimos gyvenamojo namo statybai jo mamos sodo sklype, esančiame SB „(duomenys neskelbtini), “, (duomenys neskelbtini), , Kėdainiai, o atsakovė iš savo gaunamų pajamų išlaikys šeimą: rūpinsis buitimi, vaikais, maistu, drabužiais, baldais ir t.t. Nuo namo statybos pradžios ieškovas prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo tik epizodiškai. Atsakovės manymu, gyvenamojo namo statyba buvo atliekama iš santuokos metu gaunamų pajamų.
39. Ieškovas teigia, kad atsakovės minimas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nepriklauso nė vienam iš sutuoktinių. Ieškovas jį kaip sūnus sutaręs su mama ir seserimi, už jo mamos lėšas ir su jos pagalba statė ieškovo mamos žemės klype. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie šeimos investuotas lėšas. Atsakovė ne tik kad lėšomis, bet ir darbu nėra prisidėjusi prie jo statybos.
40. Trečiasis asmuo V. A. V. atsiliepime paaiškino, kad žemės sklype, kuriame statomas namas, V. A. V. gyveno su savo vyru nuo 1986 metų iki jo mirties jame pastatytame mūriniame name. Šiame name ji gyvena iki šiol. Po vyro mirties, pašlijus trečiojo asmens sveikatai, pasitarus su vaikais, jie nusprendė pagerinti trečiojo asmens buities ir gyvenimo sąlygas, statyti namą, kadangi mūriniame name, kuriame ji gyveno nėra patogumų. Kadangi V. A. V. negali judėti ir užsiimti įvairiais dokumentais, neprieštaraujant jos dukrai, ji įgaliojo tai padaryti sūnų S. V.. Trečiasis asmuo teigia, kad turėjo santaupų, taip pat žemės, kurią įgaliojo parduoti, o gautus pinigus investuoti į statybas. Trečiojo asmens teigimu, sūnus už motinos finansines lėšas, savo ir savo draugų pagalba pradėjo namo statybas. Atsakovė prie jokių statybos, aplinkos tvarkymo darbų nėra prisidėjusi.
41. Aplinkybę, kad statinys yra statomas iš V. A. V. lėšų ieškovas įrodinėja savo paaiškinimais, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojos kaimynės L. B. parodymais, liudytojo draugo G. Č. parodymais bei rašytiniais įrodymais – įgaliojimu, žemės sklypo dovanojimo sutartimi. Atsakovė savo teiginius, kad ieškovas statinio statybai naudojo savo gaunamas darbo pajamas įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojais apklaustų atsakovės motinos, jos brolio ir draugės parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismo posėdyje liudytoja apklausta kaimynė L. B. parodė, kad S. kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo prie namo jo mamos sklype. Jo motina prastos sveikatos, S. ją prižiūri. Namas statomas gatvėje. Namą stato S. su savo motina. Liudytojos teigimu, jai žinoma, kad statomame name tikėjosi gyventi S. šeima ir jo mama. Liudytojai yra žinoma, kad S. mama prie namo statybos prisidėjo ne tik darbu, bet ir lėšomis. N. su vaikais atvažiuodavo pas močiutę aplankyti. Liudytoja patvirtino, kad namo statybose N. nematė. Paskutinį kartą N. matė prieš 3-4 metus. Iki tol prieš 4-5 metus N. atvažiuodavo kartą per 1,5-2 mėnesius.
43. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovo draugas G. Č. parodė, kad namas statomas S. mamos sklype už S. mamos pinigus. N. šiose statybose liudytojas nėra matęs.
44. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės brolis J. B. parodė, kad su seserimi N. V. matosi jų tėvų namuose Trakų rajone per Kalėdas, Velykas. N. su vaikais į tėvų namus taip pat atvyksta 1-2 savaites vasaros atostogų laikotarpiu. Kai sesuo atvykdavo su vyru, jis su juo bendravo statybų reikalais, kalbėdavo apie automobilį. Liudytojo teigimu, pats S. V. atvykęs per šventes pas atsakovės tėvus yra sakęs: „statomės namą“, rodė nuotraukas, kiek darbų yra padaryta. Liudytojui yra žinoma, kad pinigai namo statybai yra S. V., o namas yra jo mamai priklausančiame sklype. N. yra nurodžiusi liudytojui, kad S. V. savo gaunamą darbo užmokestį investuoja į namą.
45. Liudytoja apklausta atsakovės motina A. B. parodė, kad S. V. liudytojai yra sakęs, kad jis moka už butą ir viską ką uždirba skiria namui, yra rodęs namo nuotraukas jo mamos sklype liudytojai ir jos sūnui J. B. Liudytojos teigimu, namas buvo statomas N. S. ir jų vaikams gyventi. Liudytoja patvirtino, kad name nėra buvusi. N. skųsdavosi mamai, kad S. V. visus pinigus skiria namui, o jai trūkdavo pinigų maistui. Dukra jai sakydavo, kad jam pinigų alkoholiui nebūdavo gaila, o maistui ir vaikams pinigų gailėdavo. Liudytojos teigimu, jai S. ir N. sūnus yra sakęs, kad tėtis pinigų mamai duodavo retai. Abu jų vaikai sakydavo, kad tėvą mato retai. Liudytoja patvirtino, kad namas yra pastatytas, bet dar neįrengtas. Ji nežino, kodėl neįrengtas.
46. Liudytoja apklausta atsakovės draugė R. J. parodė, kad iš N. žodžių jai yra žinoma, kad N. vežiojo vaikus pas gydytojus, gamino valgyti, pirkdavo vaikams rūbus. Kai ji svečiuodavosi namuose pas N., S. nebūdavo namuose. Ji lankydavosi 1-2 kartus per mėnesį namuose, Kas 2-3 dienos susiskambindavo telefonu. N. jai sakydavo, kad S. nėra namie. Jis būdavo arba darbe arba jų statomame name. Liudytojos teigimu, ji turi sodą netoli tos vietos, kur N. šeima statėsi namą. Namas yra baigtas, liko smulkūs darbai. Tai liudytojai žinoma iš nuotraukų Facebook. Jie planavo už 1-2 metų kraustytis. Liudytoja patvirtino, kad namo viduje nėra buvusi, matė tik iš išorės. Liudytojai yra žinoma, kad S. mokėdavo mokesčius ir minimaliai už nuomą, o N. pirko maistą, rūbus, mokėjo už gydytojų, stomatologų paslaugas.
47. Iš ieškovo pateiktos 2008 m balandžio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-4085 ir 2015 m. birželio 11 d. pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas S. V. pardavė jo mamos jam padovanotą žemės sklypą, esantį Kėdainių r. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, už 13 032,90 Eur ir jo teigimu, ši suma buvo investuota namo statybai. Teismo vertinimu, šių rašytinių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad namo statybai investuota 13 032,90 Eur lėšų suma nelaikytina bendrąją jungtine nuosavybe, kadangi iš rašytinių įrodymų matyti, kad lėšos buvo gautos pardavus ieškovui priklausančią jam padovanotą nuosavybę. 2008 m. lapkričio 18 d. V. A. V. išduotas įgaliojimas sūnui S. V. Nr. O-6988 patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovo motina jį įgaliojo rūpintis dokumentų tvarkymu, reikalingų namo statybai. V. A. V. atsiliepime teigia, kad be kita ko turėjo santaupų, kurias panaudojo namo statybai. Liudytojais apklausti kaimynė L. B., ieškovo draugas G. Č., trečiasis asmuo V. A. V. atsiliepime patvirtino, kad statinys buvo statomas iš ieškovo motinos lėšų, kad ieškovo motina pati prisidėjo prie fizinių statybos darbų atlikimo.
48. Įvertinus įrodymų aptartų visumą, darytina išvada, kad atsakovė savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais įrodė aplinkybę, jog jos ir atsakovo šeimoje buvo susitarimas dėl atsakovo darbinių pajamų panaudojimo gyvenamojo namo statybai, kuriame jų šeima planavo gyventi. Tačiau atsakovės paaiškinimai dėl jai priklausančios kompensacijos dydžio yra nenuoseklūs, netikslūs, nepagrįsti įrodymais, kadangi ji konkrečiai negalėjo paaiškinti kiek konkrečiai ieškovas investavo, ar prie namo statybos savo lėšomis prisidėjo trečiasis asmuo, jeigu taip, kokia dalimi. Atsakovė aplinkybę dėl jai priklausančio kompensacijos dydžio grindžia nekilnojamojo turto vertinimu, kuris buvo atliktas tik remiantis fotonuotraukomis ir pačios atsakovės pateikta informacija, kuri kaip teismo posėdyje pripažino atsakovė, net nebuvo tiksli (dėl statinio ploto). Be to, iš minėto dokumento negalima vienareikšmiškai spręsti ar į turto vertę buvo įtraukta tik statinio vertė ir žemės sklypo, kuris priklauso trečiajam asmeniui.
49. Todėl įvertinęs visumą byloje sutinktų įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (savo darbinių pajamų) sumažėjimą, kadangi jis bendrą turtą (savo darbo pajamas) naudojo savo mamos namo statybai, t.y. tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio atsižvelgtina į tai, kad šioje byloje įrodyta, jog ieškovas investavo 13 032,90 Eur lėšų, gautų pardavus jam dovanotą turtą. Be to, liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad ieškovo mama dalyvavo namo statybose prisidėdama tiek savo darbu, tiek lėšomis. Įvertinus šias aplinkybes iš ieškovo atsakovei priteistina 10 000 Eur kompensacija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
51. Ieškovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 120 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą, 700 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus atstovavimo išlaidų detalizaciją ir pateiktus įrodymus, matyti, kad ieškovo sumokėtos sumos atstovavimo išlaidoms padengti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos.
52. Ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 820 Eur.
53. Atsakovė šioje byloje patyrė 350 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 400 Eur atstovavimo išlaidų.
54. Laikytina, kad šioje byloje patenkinta 70 procentų priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 525 Eur (750 Eur /2=525 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkama dalis priteistina iš šalių valstybei dėl žyminio mokesčio dalies (900 Eur) už priešieškinį atidėjimo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi. Iš atsakovės priteistina valstybei 270 Eur, iš ieškovo – 630 Eur.
55. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi kiekvienam iš jų tenkanti dalis neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, ir atsakovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, įregistruotą 2007 m. spalio 6 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 314, dėl ieškovo S. V. kaltės.
Po santuokos nutraukimo S. V. palikti prigimtinę V. pavardę, N. V. palikti santuokinę pavardę –V..
Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti asmeninės nuosavybės teise:
Ieškovui S. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį Volkswagen Golf, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000,00 Eur;
Atsakovei N. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį Volkswagen, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini),, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),, kurio vertė 1000,00 Eur.
Priteisti atsakovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, iš ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, 10 000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų 00 ct) piniginę kompensaciją.
Nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), , ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), , gyvenamąją vietą su jų motina N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),.
Priteisti iš ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, nepilnamečių vaikų V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), , ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), , išlaikymui kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamą piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti atsakovę N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas.
Priteisti ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, iš atsakovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, 820,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, iš ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, 525,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, valstybei 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, valstybei 270,00 (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.