Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams I. M. ir R. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad I. M. ir R. M. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Su atsakovais atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jiems priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovai nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl ginčo laikotarpiu susidarė 512,41 Eur skola. Be to, atsakovams apskaičiuoti 15,50 Eur delspinigiai už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nurodė jog atsakovai savo prievolės mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas nevykdo, į raginimus nereaguoja.

3. Procesiniai dokumentai atsakovams I. M. ir R. M. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 129 straipsnyje nustatyta tvarka, per teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi paskirtą kuratorių. Kuratorius teismo posėdžio metu nurodė, kad prieštaravimų ieškinio reikalavimams nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams I. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktoje 2022 m. spalio 17 d. mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodoma, jog už atsakovų nekilnojamajam turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio susidarė 512,41 Eur skola, apskaičiuota 15,50 Eur delspinigių.

5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014 ir kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai atmetami.

6. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašas) 5 punktas). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog butas, kuris priklauso atsakovams nuosavybės teise, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų (centralizuoto šildymo sistemos) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis), todėl, nors atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovais sudaryta nebuvo, laikytina, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovai šilumos energiją vartojo, todėl įgijo prievolę už suvartotą šilumos energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

7. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

8. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovų turtui buvo teikiama šilumos energija, tačiau atsakovai už suvartoją šilumos energiją nemokėjo. Atsakovai skolos dydžio neginčijo (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovai pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės reikalavimas dėl 512,41 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

9. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, pagal Aprašo 37(1) punktą, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą (nustatyta tvarka ir terminais už suvartotą šilumos energiją nemokėjo), ieškinio reikalavimo ir (ar) delspinigių dydžio neginčijo, spręstina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti 15,50 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

11. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 421 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už advokato teisinę pagalbą išlaidas, 50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 250 Eur už kuratoriaus paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“)(CPK 96 straipsnio 6 dalis), teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. M. ir R. M. 512,41 Eur (penkis šimtus dvylika eurų 41 centą) skolos, 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 527,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 421 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.