Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės L. K. už solidarios prievolės įvykdymą AB ,,Swedbank“ bankui 57 686,45 Eur; 2) atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (57 686,45 Eur – 55 574,34 Eur) ir pripažinti, kad ieškovo prievolė pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-886-639/2023 sumokėti atsakovei 55,574,34 Eur yra pasibaigusi, o iš L. K. jo naudai priteista 57 686,45 Eur suma po įskaitymo yra 2112,11 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-205-793/2020 buvo nustatyta, kad prievolės kreditorei AB Swedbank bankui pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės. Vėliau buvusios keturios kredito sutartys buvo sujungtos į dvi kredito sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė visą laiką vengė vykdyti solidarią prievolę prieš banką, todėl tai darė ieškovas ir kas kartą buvo priverstas jai reikšti regresinius reikalavimus dėl solidarios prievolės įvykdymo. Paskutinis ieškovo reikalavimas atsakovei buvo pateiktas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-09-30 (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2-886-639/2023), kurioje ji reikalavimą pripažino ir buvo sudaryta taikos sutartis. Nuo 2022-10-01 iki 2023-09-23 ieškovas vėl vienas mokėjo solidarią paskolą ir tuo laikotarpiu sumokėjo bankui 3 232,67 Eur pagal vieną kredito sutartį ir 4 776,91 Eur pagal kitą kredito sutartį, iš viso – 8009,58 Eur. 2023-09-27 pardavė nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas bankui, ir grąžino bankui visą kreditą – 107 363,31 Eur. Todėl iš viso laikotarpiu nuo 2022-10-01 iki 2023-09-23 periodiniais mokėjimais ir kredito likučio grąžinimu bankui sumokėjo 115 372,89 Eur solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės. Todėl atsakovė turi grąžinti pusę šios sumos, t.y. 57 686,45 Eur. Savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.114 straipsnio 3 punktu. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2023-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023, padalijo turtą, išsprendus regreso teise solidarių prievolių įvykdymo padalijimą bei priteisus bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovei L. K. priteisė 74 921,70 Eur, o ieškovui iš atsakovės – 4,633,25 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-22 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią padarius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, buvo patikslinta 2023-03-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu priteista iš ieškovo suma atsakovei ir konstatuota, kad ieškovo likusi skola atsakovei yra 55 574,34 Eur. Kadangi ieškovas atsakovei turėjo sumokėti 55 574,34 Eur sumą, o ji už solidarios prievolės bankui įvykdymą – 57 686,45 Eur, ieškovo vertinimu buvo pagrindas daryti įskaitymą ir laikyti ieškovo prievolę pasibaigusia. Tačiau atsakovė nesutiko daryti tokio įskaitymo bei atsiskaityti su ieškovu. Tenkinus ieškovo reikalavimą, siekiant ekonomiškumo ir koncentruotumo principo, atsirastų pagrindas pabaigti abipuses vieno dydžio prievoles priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įkaitymu.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių motyvų, iš ko jis kildina atsakovės solidarią prievolę, t.y. iš įstatymo ar sutarties. Pažymėjo, kad kredito sutartis buvo sudaręs ieškovas, kuris kaip kredito gavėjas, po santuokos nutraukimo bylos jas savo valia ir su kreditoriumi suderintomis sąlygomis modifikavo. Taigi tarp ieškovo ir kreditoriaus (AB Swedbank) buvo susiformavę teisiniai santykiai, kylantys iš kreditavimą reglamentuojančių teisės normų, o atsakovės prievolės kilo iš laidavimo teisinių santykių, nes kredito sutarčių vykdymas buvo užtikrintas atsakovės laidavimu. Vadovaujantis CK 6.76 straipsnio 2 dalimi, laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė ir kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.“ Šiuo atveju kredito gavėjas yra ieškovas, o atsakovė yra laiduotoja, kuriai prievolė atsakyti/įvykdyti kreditoriaus (AB Swedbank) reikalavimą atsiranda tuo atveju, jei kredito gavėjas (ieškovas) jos neįvykdytų, tačiau ieškovas nurodė teismui, kad prievolę kreditoriui yra įvykdęs. Todėl atsakovės prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, kreditoriui yra pasibaigusi. Laidavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nesuteikia teisės kredito gavėjui reikšti savarankiškų reikalavimų laiduotojui, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovei. Taip pat nesutiko su tuo, jog ieškovas atsakovės prievolę kvalifikuoja kaip sutuoktinių solidarias prievoles, nes ieškovas kredito sutartis modifikavo po santuokos nutraukimo bylos pradėjimo, todėl pagal ieškovo sudarytą susitarimą jokių sutuoktinių solidarių prievolių neatsirado, negalėjo ir atsirasti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad solidarioji prievolė yra skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Teigė, kad teismams išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, buvo modifikuoti vidiniai tarpusavio skolininkų santykiai, jų apimtis. Klaipėdos apygardos teismas 2023-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023 nusprendė, jog šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą teisingiau užtikrintų sprendimas paskirti ieškovui asmeninės nuosavybės teise pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, 1/6 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (bendra šio turto vertė – 202 000 Eur), o ieškovei – nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė – 146 000 Eur). Be to, būtent atsakovas yra kredito gavėjas pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė tik laiduotoja, todėl atsakovui yra paprasčiau suderinti šių kredito sutarčių pakeitimo, modifikavimo, vykdymo sąlygas. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad priteisus atsakovei įkeitimu nesuvaržytą turtą, jai bus lengviau užtikrinti su ja gyvenančios nepilnametės dukters interesus ir poreikius, nes jai neatiteks rizika prarasti įkeistą gyvenamąjį būstą, jei šalys susidurtų su sunkumais ar nesutarimais dėl solidarių prievolių bankui vykdymo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog išsprendus turto padalijimo klausimą anksčiau minėtu būdu, atsakovui pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priteisiamą turtą (duomenys neskelbtini), atsakovas turėtų galimybę tiek ieškovei sumokėti kompensaciją, tiek atsiskaityti su šalių bendru kreditoriumi pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tiek galimybę (visiškai ar iš dalies) atsiskaityti su kitais savo asmeniniais kreditoriais. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Santuokos nutraukimo metu padalijus šalių turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kartu yra išsprendžiamas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas. Sutuoktiniui priteisus santuokos metu turtą natūra, iš jo vertės atėmus likusį kreditoriaus įsipareigojimą, turi prievolę pats mokėti skolą bankui ir netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – šiuo atveju atsakovės. Ieškovui dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui, jam priklausančio turto pasyvo dalis mažėja, atitinkamai didėja jam priklausančio nekilnojamojo turto vertės dalis. Šiuo atveju ieškovui įvykdžius prievolės dalį bankui, atsakovės turtinė padėtis negerėjo, nes nekilnojamasis turtas priklauso ieškovui. Be to, po santuokos nutraukimo bylos ieškovas, kaip kredito gavėjas, modifikavo kredito sutartis, sudarydamas susitarimus dėl kredito sutarčių pakeitimo, kurių pakeitimui atsakovė sutikimo nedavė, pakeitimo sąlygų nepatvirtino. Šiais pakeitimais ieškovas su kreditoriumi susitarė dėl didesnių palūkanų dydžio ir kt., todėl atsakovė nesutiko su ieškovo pateikto reikalavimo dydžiu.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo M. G. priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 72 875,78 eurų sumos, bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-05-30 iki 2023-06-29, kuriuos sudaro 14 884,63 Eur, bei priteisti iš ieškovo M. G. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 55 574,34 Eur sumos, nuo 2023-06-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019-05-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo ir kt. (ieškinys priimtas 2019-05-30), teismo sprendimas įsiteisėjo 2023-03-27 (Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023), kuriuo teismas atsakovės naudai priteisė 69 110,08 Eur piniginę kompensaciją, tačiau ieškovas jo piktavališkai nevykdė, todėl atsakovė kreipėsi į teismą dėl įstatyme numatytų procesinių palūkanų priteisimo. Palūkanos apskaičiuotos tokiu būdu: Klaipėdos apygardos teismas 2023-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023 atsakovės L. K. naudai iš ieškovo M. G. buvo priteista 72 875,78 Eur suma, todėl palūkanos iki 2023-06-29 nutarties įsiteisėjimo sudaro 14 884,63 Eur ( 72875,78 eurų *5 proc. = 3643,79 eurų; 3643,79 eurų * 4 m.=14575,16 eurų; (3643,79/365)*31=309,47; 14575,16 eurų + 309,47 eurų = 14884,63 eurų). Šalims taikos sutartimi atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, ieškovo M. G. prievolė atsakovei L. K. sudaro 55 574,34 eurų, todėl palūkanos iki 2023-12-09 sudaro 4020,26 Eur (55574,34 eurų*5 proc.=2778,72 eurų; (2778,72 eurų/12 mėn.)*5 mėn.=1157,80 eurų;(2778,72/365)*11 d. = 83,74 eurų; 2778,72 eurų + 1157,80 eurų + 83,74 eurų =4020,26 eurų).

4. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė prašo priteisti jai procesines palūkanas nuo 2019-05-30, t.y. nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, tačiau ji neteisingai supranta prašomų priteisti palūkanų skaičiavimo pradžią. Byloje dėl santuokos nutraukimo ji nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tokį reikalavimą ji pareiškė tik 2024-12-09, pateikdama priešieškinį šioje byloje. Todėl tokiu atveju procesinės palūkanos galėtų būti priteistos tik už laikotarpį nuo naujos civilinės bylos (dėl procesinių palūkanų priteisimo) iškėlimo momento, nes tik joje toks prašymas pareikštas, o procesinės palūkanos atgaline data (šiuo atveju – nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo) pagal naujoje byloje pateikiamą prašymą negali būti priteisiamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant tokiai procesinei situacijai, kai reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškiamas atskiroje civilinėje byloje, procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos: 1) ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę (kuri priteista teismo), o tik nuo ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo padavimo momentu likusios nesumokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, į kurį neįskaičiuojamos priteistos, bet nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos bei antstolio patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos ir atsižvelgiant į ieškinio senaties terminą, jeigu kita prievolės šalis (skolininkas), gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, prašo jį taikyti. Taigi teoriškai procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 2024-12-09 ir tik nuo tos sumos, kuri šiai dienai nebuvo sumokėta atsakovei L. K. Pažymėjo, kad 2023-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-886-639/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, įvykdžius tarpusavio priešpriešinius įskaitymus, buvo konstatuota, jog ieškovo M. G. skola L. K. yra 55 574,34 Eur, iš kurių 2046 Eur yra bylinėjimosi išlaidos pagal 2023-06-20 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023 ir nuo kurių procesinės palūkanos neskaičiuojamos. Įvertinus sudarytą ir 2023-06-29 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-886-639/2023 patvirtintą taikos sutartį, akivaizdu, kad tai dienai buvo išspręstos visos šalių tarpusavio pretenzijos ir klausimas dėl palūkanų nebuvo keliamas, todėl atsakovės siekis prisiteisti palūkanas nuo 2019-05-30 yra siekis peržiūrėti jau teismo nutartimi išspręstą ginčą. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Bylose dėl santuokinio turto padalijimo vienas sutuoktinis nėra kito sutuoktinio skolininkas dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo tol, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl santuokinio turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos neegzistuoja vieno sutuoktinio piniginė prievolė, kurios jis geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kito sutuoktinio teises; vieno sutuoktinio piniginė prievolė kitam sukuriama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, bylose dėl santuokinio turto padalijimo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už vienam sutuoktiniui iš kito sutuoktinio priteistą kompensaciją už didesnę natūra šiam sutuoktiniui tenkančią dalijamo turto dalį nėra pagrindo.