Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-05-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-392-941/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
e2YT-392-941/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02991-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
I. J. Valauskienei, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui
Civilinė byla Nr. e2YT-392-941/2018Proceso Nr. 2-24-3-02991-2017-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.5.2.; 3.4.5.15.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant pareiškėjui E. M., jo atstovui advokatui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J. Valauskienei, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. M. prašo nustatyti faktą, kad jis nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – žemės ūkio remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 419,19 kv.m. Nurodo, kad mechanines dirbtuves 1969 m. pastatė žemės ūkio bendrovė „Aidas“. 1993-11-12 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolu žemės ūkio bendrovės „Aidas“ vadovas S. Š. mechanines dirbtuves su įrengimais ir anglimis perdavė S. V., tačiau nuosavybės teisės į mechanines dirbtuves įregistruotos nebuvo. Mechaninės dirbtuvės VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, duomenų apie šį turtą nėra. S. V. ir pareiškėjas 2002 m. susitarė dėl teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perdavimo ir S. V. perdavė pareiškėjui visas savo turėtas teises į pastatą - mechanines dirbtuves. Perdavimo sandoris įstatymų nustatyta tvarka įformintas nebuvo. S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2002 m. valdė ir rūpinosi daiktu kaip savo, t.y. elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Tokį pareiškėjo elgesį patvirtina 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2007 m., 2010 m. PVM sąskaitos faktūros už mechaninėse dirbtuvėse sunaudotą elektros energiją. Nors nurodytose sąskaitose daikto savininku nurodomas S. V., tačiau mokėjimus grynais pinigais iki 2010 m. atlikinėjo pareiškėjas. Nuo 2010 m. pareiškėjas lėšas atsiskaitymui už elektrą pervesdavo į S. V. sąskaitą, o iš jos pinigai būdavo skiriami elektros energijos tiekėjui. 2011-07-26 pareiškėjas pasirašė susitarimą ir pagal debeto mokėjimo nurodymus už sunaudotą elektros energiją buvo atsiskaitoma nuskaičiuojant pinigus iš pareiškėjo banko sąskaitos. 2017-10-05 pareiškėjo prašymu MB „Kadastrija ir geodezija“ atliko nekilnojamojo daikto – mechaninių dirbtuvių kadastrinius matavimus ir suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 55/71948. Pareiškėjas neginčijamai nuo turto perdavimo 2002 m., t.y. ilgiau nei 10 m., daiktą teisėtai, atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdė kaip savo, buvo ir yra įsitikinęs, kad nėra kito daikto savininko.

Pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaiko.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. papildomai paaiškino, kad 2002 m. iš S. V. mechanines dirbtuves pagal rašytinę sutartį, kurią pats surašė, nusipirko už 4500 Lt. S. V. perdavė jam turėtus dokumentus, kuriuos jis pateikė su pareiškimu (bendrovės turto sąrašas ir perdavimo priėmimo aktas). Pirkimo – pardavimo sutarties neišsaugojo ir pateikti negali. Negali paaiškinti, kodėl vienus dokumentus (priedus prie sutarties) išsaugojo, o kitų (pačios sutarties) neišsaugojo. Pastatas stovi valstybinėje žemėje, nebuvo įteisintas įstatymų nustatyta tvarka. S. V. vis žadėjo sutvarkyti visus nuosavybės dokumentus. Nenorėjo jo labai spausti, taip iki mirties ir nesutvarkė. Įsigytas pastatas buvo apleistas, išdaužytais langais, ant stogo augo apie 7 cm skersmens beržai. Apie metus tvarkė pastatą - nusipirkęs apie 150 kv. m. naudoto šiferio, perrinko didžiąją dalį stogo, sudėjo langus, sutvarkė duris, kai kur užmūrijo sienas, kad neitų šaltis. Į pastato tvarkymą investavo apie 10000 Lt. Maždaug po metų nuo pastato įsigijimo pradėjo vežtis įvairią įrangą – pjovimo stakles rąstams, gaterį, daugiapjūkles stakles, obliavimo stakles, zeimeriukus, skersatorius ir kt., kurie ten tebėra dabar. Planavo įkurti lentpjūvę, tačiau nepavyko dėl finansinių sunkumų. Buvo nuvykęs, bet elektros energijos tiekėjas neperrašė su juo sutarties, nes jis neturėjo nuosavybės dokumentų. Todėl sąskaitos už elektros energiją buvo išrašomos ir siunčiamos S. V., tačiau sąskaitas apmokėdavo jis. 2013 m. nusivežė S. V. į Klaipėdą, kad nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį. Tada jis jau labai sirgo, net iš automobilio negalėjo išlipti, reikėjo atnešti dokumentus. Nuo tada kai buvo nutraukta elektros energijos tiekimo sutartis, prasivedė kabelį ir pasijungė elektrą iš šalia esančio brolio grūdų sandėlio. Koks pastato plotas, kiek ir kokių patalpų yra jame tiksliai nurodyti negali, antru aukštu beveik nesinaudoja. Pastatą naudoja kaip garažą, kartais paremontuoja ūkio techniką. Visas kaimas žino, kad jis iš S. V. įsigijo mechanines dirbtuves.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais su pareiškimu nesutinka, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad įgijamąja senatimi gali būti įgytas tik toks daiktas, kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, privačios nuosavybės teisės objektu gali būti, jeigu jis yra sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes abejotina, kad mechaninės dirbtuvės pastatytos statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jos negali būti nuosavybės teisės objektu. Be to, mechaninės dirbtuvės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisių į jį. Pagal LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003-07-01 valdymas turi būti įregistruojamas viešajame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo, t. y. iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimais dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka, motyvais ir argumentais iš esmės su pareiškimu nesutinka, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo – LR CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str. – nustatytas sąlygas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius visų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto egzistavimą. Nors pareiškėjas teigia, kad 2002 m. jis sąžiningai įgijo mechanines dirbtuves, tačiau pareiškime nenurodytos jokios daikto įgijimo aplinkybės ir įgijimo pagrindas, kas kelia abejonių, ar daiktas buvo įgytas sąžiningai. Elektros energijos tiekėjo sąskaitos už elektros energijos suvartojimą mechaninėse dirbtuvėse buvo išrašomos ne pareiškėjo, o S. V. vardu. Mokėjimai taip pat buvo vykdomi iš S. V. banko sąskaitos, todėl kyla abejonių, ar pareiškėjo teiginys, kad jis daiktą valdo nuo 2002 m. yra teisingas ir pagrįstas. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad 2010 m., kai buvo išrašomos ir teikiamos sąskaitos ir vykdomi mokėjimai už suvartotą elektros energiją, teisėtu turto valdytoju vis dar buvo S. V.. Be to, aplinkybė, kad elektros energijos tiekėjai sąskaitas už dirbtuvėse suvartotą elektros energiją išrašydavo būtent S. V., o ne pareiškėjui rodo, kad elektros energijos tiekėjas abonentu ir atitinkamai teisėtu dirbtuvių valdytoju laikė S. V.. Byloje nepateikti įrodymai ar minėtas statinys nebuvo sukurtas (pastatytas) kaip valstybės nuosavybė. Pareiškėjas turi pateikti įrodymus, paneigiančius, kad mechaninės dirbtuvės yra valstybės nuosavybė, priešingu atveju konstatuotina, kad mechaninės dirbtuvės negali būti įgyjamos nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektais, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju statinys nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą kaip teisėtai pastatytas ir priimtas eksploatuoti. Pareiškėjas jokių dokumentų patvirtinančių, kad mechaninės dirbtuvės buvo pastatytos nepažeidžiant teisės aktų, nepateikė. Žemės ūkio bendrovės „Aidas“ turto perdavimo už pajus metu galiojusių teisės normų nustatyta tvarka bendrovės nariai susitarimu turėjo teisę atsidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Turto dalies, atitinkančios nario pajų, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turėjo būti detalizuotas bendrovės įstatuose, Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Į bylą yra pateiktas turto perdavimo – priėmimo aktas, tačiau nėra pateiktas žemės ūkio bendrovės „Aidas“ visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolas. LAT praktikoje pripažįstama, kad turto perdavimo – priėmimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam. Pareiškėjo pateiktame turto perdavimo – priėmimo akte nėra aiškiai identifikuojamas perduodamas daiktas, nenurodytas nei perduodamo turto adresas, nei plotas, nei kita informacija. Pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Pareiškėjui pateikus papildomus įrodymus, esant pakankamai duomenų pagrįstai konstatuoti, kad yra visos LR CK 4.68 – 4.71 str. nurodytos sąlygos, dėl pareiškimo neprieštarautų. Atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškime nurodytas turtas - žemės ūkio remonto dirbtuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 419,19 kv.m, nėra apskaitomas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje. Duomenų apie pastatų įgijimo būdą neturi. Atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Suinteresuotas asmuo Irena J. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad žemės ūkio remonto dirbtuvės (duomenys neskelbtini), bendras plotas 419,19 kv.m, yra valstybinėje žemėje, nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra apskaitomas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje. Į žemės ūkio remonto dirbtuves pagal 1994-07-29 S. V. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį iki 2013-04-09 buvo tiekiama elektros energija. S. V. išrašytas sąskaitas už elektros energiją nuo 2002 m. apmokėdavo pareiškėjas E. M.. Pareiškėjo E. M. iniciatyva 2017-10-05 suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, daiktui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą pastatą - žemės ūkio remonto dirbtuves.

Įgyjamosios senaties (usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (LR CK 4.69 str. 1 d.). Valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu (LR CK 4.24 str.). Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, gali būti pripažįstama nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-202/2009, Nr. 3K-3-287-706/2016 ir kt.).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, kai yra visos LR CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką – t.y. valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.). 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, t.y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.

Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti visų salygų įgyjamosios senaties taikymui egzistavimą (LR CPK 178 str.).

Byloje pateikta kopija turto sąrašo, kurio antraštė: Šalpėnų traktorių, automašinų, žemės ūkio technikos remontas ir kitų patarnavimų bendrovei skirti sekančiai:. Sąrašo 4 eilutėje nurodyta – Inv. Nr. 67 Mechaninės dirbtuvės, pradinė vertė 86680, 07-01 – 148504, metai 1969, kaina 10.01 – 147312, amortizacija 40739. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas originalus dokumentas. Sąrašas nepasirašytas ir jokiu antspaudu nepatvirtintas, nenurodyta jo sudarymo data. Neaišku kokiai bendrovei priklauso ar skirtas sąraše nurodytas turtas. Paminėtas mechanines dirbtuves identifikuojančių duomenų, išskyrus inventorizacijos numerį, kuris byloje esančių įrodymų kontekste, visiškai neinformatyvus, nėra.

Byloje pateikta kopija 1993-11-12 perdavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta: vadovaujantis visuotinio pajininkų susirinkimo protokolu žemės ūkio bendrovės “Aidas” vadovas Š. S. perdavė turtą V. S. sekančiai: 1. mechaninės dirbtuvės su įrengimais, 2. anglys. Bylos nagrinėjimo metu originalus dokumentas nepateiktas, pateikta tik spalvota kopija. Akte minimas žemės ūkio bendrovės “Aidas” visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas nepateiktas. Akte nurodytas mechanines dirbtuves jokių identifikuojančių duomenų (vietos, ploto, statybos metų, vertės ir panašiai) nėra. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių susieti ir manyti, kad turto sąraše (sudarytame neaišku kada ir kieno) ir perdavimo-priėmimo akte nurodytos tos pačios mechaninės dirbtuvės. Tačiau bendrame įrodymų kontekste, darytina labai tikėtina išvada, kad, likviduojant žemės ūkio bendrovę “Aidas” mechaninės dirbtuvės, kurias įgijamosios senaties būdu pretenduoja įgyti pareiškėjas, buvo perduotos S. V., į jas vėliau buvo tiekiama elektros energija, už kurią sąskaitos 2002-2013 m. buvo išrašomos S. V., faktiškai apmokamos pareiškėjo. Tačiau, nesant visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo ir kitų alternatyvių informacijos šaltinių (pareiškėjas jokių liudytojų nenurodė ir jų apklausti neprašė), neaišku kokiais pagrindais ir kokiu tikslu buvo perduotas turtas - mechaninės dirbtuvės. Atsižvelgiant į tai, kad 1965 m. (nurodyta kadastro byloje) ar 1969 m. (nurodyta pareiškime ir su juo pateiktame turto sąraše) pastatytas statinys neįregistruotas, taip pat įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus apie statinio būklę, labai tikėtina, kad statinys, likviduojant žemės ūkio bendrovę, galėjo būti perduotas kaip statybinės medžiagos – nusigriovimui (kas, kaip rodo teismų praktika, nebuvo retas reiškinys).

Nekilnojamieji daiktai privalomai turi būti registruoti viešame registre (LR CK 4.253 str.). Daiktinės teisės (šiuo atveju nuosavybės teisė) į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties būdu, nekilnojamojo turto objektas – statinys turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo užsakymu 2017 m. yra parengta žemės ūkio remonto dirbtuvių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas), taip pat unikalaus numerio suteikimas šiame etape, nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir kad daiktas besąlygiškai bus įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Statiniai kaip nekilnojamieji daikai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įgaliotos institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Statinių registravimo tvarką nustato įstatymai. Nekilnojamojo turto objektų formavimas yra iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus, ir nepriklauso teismų kompetencijai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-563/2009, Nr. 3K-3-669/2013).

Šiuo atveju statinys, į kurį yra prašoma nustatyti nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, t.y. nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Taigi nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, todėl nėra būtinos CK 4.68 – 4.71 str. nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Be to, pareiškėjo statinio valdymas nėra niekaip objektyviai išviešintas. Taip pat pažymėtina, kad neįregistruotas statinys yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas teisėtai būtų valdęs ar valdytų žemės sklypą, kuriame yra statinys.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad S. V. 2002 m. perdavė visas savo turėtas teises į pastatą. Patikslintame pareiškime nurodė, kad S. V. ir pareiškėjas 2002 m. susitarė dėl teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perdavimo, perdavimo sandoris nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Nei pradiniame, nei patikslintame pareiškime nenurodyta, kokias teises turėjo S. V. į mechanines dirbtuves, kokios buvo daikto perdavimo aplinkybės ir sąlygos, kokie dėl to sudaryti sandoriai, koks jų turinys. Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas paaiškino, kad mechanines dirbtuves nusipirko iš S. V., tačiau savo paties ranka surašytos pirkimo-pardavimo sutarties neišsaugojo. Negalėjo paaiškinti, kaip atsitiko taip, kad vienus dokumentus (priedus prie sutarties - minėtus sąrašą ir aktą) išsaugojo, o kitų (pačios sutarties, patvirtinančios nuosavybės teises ir pinigų sumokėjimą) neišsaugojo.

Tikimybė, kad galimai buvo sudarytas daikto nuomos ar panaudos sandoris, nepaneigta. Priešingai, tokią tikimybę patvirtina ir tai, kad sąskaitos už į objektą tiektą elektros energiją buvo išrašomos S. V. ir elektros energijos tiekimas 2013 m. nutrauktas jo prašymu (nors jis ir neturėjo nuosavybės dokumentų). Tokio pobūdžio (nuomos, panaudos) sandoriai ir teisėtas daikto valdymas jų pagrindu, nuosavybės teisės nesukuria.

Jei visgi statinys, kaip teismui paaiškino pareiškėjas, buvo nupirktas, tai nuosavybės teisė į jį buvo įgyta pirkimo-pardavimo sandoriu, t.y. LR CK 4.47 str. 1 p. pagrindu. Tuo tarpu įgijamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas – t.y. pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu ir nėra daikto savininkas. Taigi esant kitam daikto įgijimo pagrindui, įgijamoji senatis netaikoma. Be to, neįmanoma perduoti daugiau teisių, nei turi. Jei statinys - mechaninės dirbtuvės S. V. buvo perduotas kaip statybinės medžiagos – nusigriovimui (ši labai tikėtina tikimybė nepaneigta), tai statinį pirkimo pardavimo sutartimi, kurios neišsaugojo, įgijęs pareiškėjas daugiau teisių neįgijo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, jais nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nėra būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti, todėl pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 533 str.,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Vaida Rimkienė