Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, įregistravęs individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2007 m. liepos 31 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu; 2018 m. balandžio 24 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje;

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, įregistravęs individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2007 m. liepos 31 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

D. B. ir D. B. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), laukuose, bendrai veikdami, t. y. D. B. tyčia kumščiais suduodamas mažiausiai šešis smūgius S. S. į veidą ir įspirdamas mažiausiai du kartus į sėdmenis ir kairį šoną, o D. B. tyčia kumščiais suduodamas mažiausiai tris smūgius S. S. į rankas ir vieną smūgį į kairį smilkinį bei jį pargriaudamas ant žemės, taip bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimą su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinį lūžimą, paakinio nervo kanalo pažeidimą, sukėlė nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. B. ir D. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, t. y. D. B. tyčia dešine ranka sugriebęs už gerklės G. D., jį stumdamas pargriovė ant žemės, taip sumušdamas nugarą ir abiejų rankų alkūnes bei mažiausiai du kartus įspirdamas į kojas, o D. B. tyčia kumščiu suduodamas mažiausiai du smūgius G. D. į veidą ir mažiausiai tris kartus įspirdamas į dešinį šoną ir kojas, taip bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kaktos dešinėje, nubrozdinimą apatinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą nugaros dešinėje, sukėlė nukentėjusiajam G. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. B. ir D. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, tyčia suduodami kumščiais V. S. į galvą, krūtinę, rankas jį pargriovė ant žemės ir įspirdami į galvą ir kitas kūno vietas, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasėkoje, taip bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimus nosies srityje, kraujosruvą su žaizda kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą liemens kairėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimus, kraujosruvas kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, nubrozdinimą dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimus dešinėje pėdoje, V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., nuo 12 val. iki 19 val., su broliu N., kūlė laukus netoli (duomenys neskelbtini). Jokio įvykio nematė. Matė ir kitų, toliau dirbančių darbininkų. Vėliau, su tėvu kūlė lauką ties V. S. namu, tarp (duomenys neskelbtini) kaimų, tikslaus adreso nežino. Su S. S. jokių konfliktų neturėjęs, su juo nebendravęs. Turi kelis dirbamus laukus (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną kūlė kvietrugius, apie 8 hektarus nukūlė. (duomenys neskelbtini) irgi kvietrugius kūlė. Važiuodamas į (duomenys neskelbtini) apie 11.00 val. per (duomenys neskelbtini) pravažiavo. Važiavo pagrindine gatve, ne per laukus. Nuvažiavo apie pietus į lauką, apie 12.00 val., kad jau nebūtų rasos. Kur gyvena S. S., nežino. Byloje pateiktame plane netiksliai viskas sužymėta. S. S. plotai su jo žemėmis nesiriboja, ribojasi su dėdės A. B., plotais. Nežino ar 2020 m. rugpjūčio 9 d. A. B. laukuose kažkas dirbo, kadangi kiekvienas dirba sau, atskirai. Turi apie keturiasdešimt sklypų, o tėvas apie dešimt sklypų. Dirba tik savo laukuose, nuomojasi žemių sklypų prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) irgi turi žemės plotų, visi kaimai ribojasi vieni su kitais. Su S. S. sklypu nei vienas plotas nesiriboja. Civilinį ieškinį prašo atmesti (5 t., b. l. 27–28).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną (2020 m. rugpjūčio 9 d.) S. S. nematė, nesutiko ir su juo nekalbėjo, nukentėjusiojo S. S. nemušė. S. S. dar prieš įvykį kažkur buvo sumuštas, vyko į reanimaciją, o jis tą dieną su S. S. susitikęs nebuvo. Gerai žino, kad tą dieną kūlė prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir baigė kulti apie 19.15 val. Dirbo tą dieną ne tik prie (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini), bet kada, tikslaus laiko pasakyti negali. (duomenys neskelbtini) kūlė 8 hektarus, be to prie (duomenys neskelbtini) dar buvo. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavęs vežė grūdus ir niekur nebuvo sustojęs. Tą dieną apie 15.30 val., atvežė E. B. šiaudus ir užėjo pas jį atsigerti vandens. S. S. žino, tačiau nebendrauja. (duomenys neskelbtini) turi sodybą, ten sėja, akėja, o kur S. S. dirbami žemės sklypai, nežino, su S. S. dirbamomis žemėmis jo dirbami žemės sklypai nesiriboja. Važiuojant į dirbamus laukus, važiuoja centrine gatve, nereikia važiuoti per kitų žmonių laukus. Važinėja valstybiniu keliu, techninių vėžių nedaro. Jokio pokalbio su S. S. apie išvažinėtus laukus nebuvo, jokių konfliktų neturėjo su juo. Nežino, kodėl S. S. apkalba jį. Pats turi daug žemės nusipirkęs, dirba savo žemėse, kurių jam pakanka, kulia tik savo grūdus. (duomenys neskelbtini) žemių turi ir jo broliai. Jo (D. B.) broliai yra ūkininkai, dirba žemes, kurios ribojasi su S. S. dirbamomis žemėmis. Savo broliams kulti javus nepadeda. Civilinį ieškinį prašo atmesti (5 t., b. l. 25–26).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. važiavo į savo lauką pažiūrėti, kaip jis atrodo. Atvažiavęs pamatė jo lauko kraštine jau išvažinėtą kelią, tačiau toliau pravažiuoti lengvąja mašina negalėjo. Dar toliau, už šaltalankių lauko, pamatė du dirbančius kombainus. Nuėjęs pakalbėti su dirbančiais asmenimis, pakalbėjo su D. B., klausė kodėl „sumynė“ pasėlius. D. B. sakė, kad toje vietoje turi būti kelias. Bekalbant atėjo ar atbėgo ir D. B.. Tuomet D. B. pradėjo sakyti, kad jis neva neleidžia jo vaikams gyventi ir pirmasis jam (S. S.) sudavė. D. B. spyrė kojomis, o jis gynėsi nuo D. B. rankomis. Tuomet ir Dainius sudavė. Nuo vieno iš smūgių nukrito. D. B. reikalavo, kad jis paliktų žemę. D. B. su D. B. nutarė jį tempti į malūną, tačiau jo marškiniai liko D. B. rankose. Po įvykio nuėjo iki mašinos ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei viską paaiškino. Pareigūnai liepė grįžti prie lauko ir laukti jų. Taip ir pasielgė, grįžo prie lauko ir laukė pareigūnų. Atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė jį į gydymo įstaigą. Tuo metu A. B. laukas nebuvo nukultas, jo lauko pakraščiu buvo pravažiuota ne technologinėmis vėžėmis, buvo pravažiuota per visus laukus, o ne taip, kaip su technika – 10 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Neturėjo būti keliuko per jo lauką, tačiau D. B. ir D. B. rodė, kad ten jie turi teisę važiuoti, nors ten buvo pasėti kviečiai, o už jų yra šaltalankiai apsodinti. Per galą išvažiavo į savo dirbamą lauką, o jo (S. S.) laukuose viską suvažinėjo pilnai. Įvykio metu matė du kombainus bei sunkvežimį. Kiek kartų jie (B.) važinėjo, nežino, negali pasakyti. Savo automobiliu toje vietoje pravažiuoti negalėjo, kadangi toje vietoje yra akmenų krūva, todėl gali pravažiuoti tik galingesnė technika. Pirmasis, kaip minėjo, smūgius sudavė D. B., buvo spyriai koja, dar į nugarą pataikė, po to jau ir D. B. sudavė, gal tris smūgius, o vieną labai rimtą smūgį davė, kai stovėjo iš kairės pusės. D. B. vieną stiprų smūgį sudavė, nuo to smūgio ir krito. Kažkiek gintis bandė, dar buvo tempiamas, kai nukrito. Jautė skausmą, galva sukosi iš karto, nukritęs buvo, lyg buvo kažkiek „atsijungęs“. Pradžioje su B. kalbėjo normaliai, tačiau po to įvyko konfliktas. Anksčiau su B. taip pat yra buvę įvairių „susidūrimų“. D. B. buvo pasakęs, kad jam ir jo vaikams S. S. neva trukdo gyventi. B. neteisėtai lauką „sumynė“, todėl ir įvyko tas konfliktas. Iš B. solidariai prašo priteisti 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinės žalos, civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi (5 t., b. l. 29–30).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad įvykio nematė, pamatė tik jo pasekmes. Sutuoktinis S. S. dirbo laukuose, o ji tuo metu dar buvo namuose, kadangi tik rytais ir vakarais atvažiuoja iki gyvulių. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pavakary, tikslios valandos neatsimena, jai paskambino sutuoktinis ir paprašė suruošti drabužius, kadangi jis vyksta su greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Išsigando, tačiau sutuoktinis nieko nepaaiškino. Suruošė jam drabužius ir nuvyko į ūkį. Po kelių akimirkų atvyko sutuoktinis S. S. ir greitoji medicinos pagalba. Sutuoktinis išlipo, kad galėtų nusiprausti ir tuomet jį pamatė sumuštą. Sutuoktinį išvežė į ligoninę, pažįstamas jį palydėjo, paskui parvežė. Po to sutuoktinis papasakojo, kad D. B. gyvuliai užėjo į jų lauką ir jis pasakė, kad jo gyvuliai jų pasėliuose, tuomet B. ir pradėjo mušti jį. Vyras buvo be marškinėlių, kadangi B. marškinėlius jam numovė, norėdami mesti jį į „malūną“. Kadangi po įvykio jau praėjo metai, nelabai gerai pamena viską, tačiau mano, kad lyg J. G. vežė jos sutuoktinį į gydymo įstaigą, o paskui naktį ir parvežė jį. Matė, kad sutuoktinio veidas buvo stipriai sumuštas, o po ekspertizės, jau vėliau, paaiškėjo, kad tie sužalojimai didesni. Sutuoktinio sveikatos būklė ilgai buvo prasta, jam pradėjo suktis galva, buvo galvos skausmai, buvo problemų su akimis, kraujospūdžiu. Šiuo metu sutuoktinis su akiniais skaito. B. dažnai važiuoja per kitų laukus. Apie įvykį žino tik iš vyro pasakojimų. Sutuoktinis minėjo, kad jį mušė, be to jis ir nukrito. Iki įvykio su B. konfliktų neturėjo. Nebuvo jokių priežasčių pyktis. Yra ir anksčiau, kiek žino, B. sukėlę muštynes, kažkas ir beisbolo lazda buvo muštas. Konfliktas tarp sutuoktinio ir B. vyko kažkur ties (duomenys neskelbtini), kur sutuoktinis dirbo, presavo, tinkliukus „priveržinėjo“. Buvo rugpjūčio mėnuo, javapjūtė, visi laukuose dirbo (5 t., b. l. 37–38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, jog dirba pas S. S.. Pamena, kad buvo įvykis, kai pjovė javus, tačiau nesikūrė kombainas, dėl to paskambino S. S., paprašė atvežti užvedimo laidus. S. S. su laidais atvyko po pietų, apie 15-16 val., gal šiek tiek vėliau. Tuomet ir pamatė, kad jis su mėlynėmis, atrodė baisiai, po akimi buvo mėlynė, patinimai. Sužalojimai buvo švieži, nes per pietus jį matė ir tada nebuvo jokių sužalojimų. S. S. atvažiavo automobiliu „Volkswagen Golf“, buvo vienas. Kuo buvo apsivilkęs negali pasakyti, nieko jis neaiškino atvykęs. Nieko neklausė S. S., pajungė laidus, tačiau kombainas neužsivedė ir S. S. išvažiavo. Po kurio laiko atvyko kitas bendradarbis, jo ir paklausė, kas įvyko. Bendradarbis J. papasakojo, kad B. sužalojo S.. Aplinkybes geriau prisiminė, kai parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 38–39).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas M. Š. 2020 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 9 dieną jis dirbo su kombainu, kūlė javus Kauno rajone, kaimuose tarp (duomenys neskelbtini). Kūlė S. S. javus. Laiko tiksliai neatsimena, bet jau gerokai po pietų, gal apie 16 val., jis paskambino iš savo telefono S. S., prašė jo, kad atvežtų kombaino užkūrimo laidus. Jis sakė, kad tuojau atvažiuos ir gal po kokio pusvalandžio jis vienas atvažiavo su savo automobiliu „Volkswagen Golf“, tamsios spalvos. S. S. atvažiavo vienas ir kai išlipo iš automobilio iš karto pamatė, kad jo abu paakiai sutinę ir pamėlę. Jis jo klausė, kas buvo. Į tai S. S. jam atsakė, kad važiuodamas pamatė, kad per jo javų laukus važiuoja kombainas. Jis nuvažiavo pažiūrėti ir pasiaiškinti, kodėl važinėja po javus. Sakė, kad išlipęs iš kombaino jam sudavė. Jis labai jo neklausinėjo, bet jam sakė, kad sumušė B., kuriuos pažįsta iš matymo. Sakė, kad pirma jam smogė tėvas, o paskui ir sūnus, kad jį nugriuvusį tempė ar sakė, kad tempia jį į „malūną“, tai yra į kombaino agregatą, bet jis jo neklausinėjo ir S. S. detaliau jam to įvykio nepasakojo. S. S. tik atvežė jam užvedimo laidus, dar pabandė užvesti kombainą, bet jis neužsivedė nuo lengvojo automobilio ir jis išvažiavo. Kur jis išvažiavo, jis jo neklausė ir jis jam nepasakojo. Kurioje vietoje laukuose B. sumušė S. S., jis nežino. Jau anksčiau jis buvo pats matęs, kad tie abu B., t. y. tėvas ir sūnus, yra konfliktiški, nes anksčiau pavasarį pats matė, kaip jie atvažiavo į S. S. fermas pasiimti savo pabėgusių galvijų, nes juos buvo pagavęs palaidus jo laukuose S. S.. Paskui B. dar kokią savaitę jų nepasiėmė, o kai atvažiavo pasiimti, dar tada užsipuolė su priekaištais, „koliodamiesi“. Dar tėvas B. siūlė dešrą už tai, kad sugaudė gyvulius, bet tas sūnus tai agresyviai stvėrė iš tėvo tą dešrą, nes S. S. jos net neėmė, įmetė į automobilį, elgėsi agresyviai. Nelabai jis ten juos stebėjo, bet iš šono matėsi to sūnaus B. agresija. Nuo tada jis tuos B. ir pažįsta iš matymo, bet net nežino, kur jie gyvena (1 t., b. l. 87–88).

Pagarsinus liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad S. S. atvažiavo sumuštas apie 15-16 val. Jis jam skambino maždaug pusvalandžio bėgyje, po to, kai kombainas neužsivedė. Kol bandė užvesti kombainą, truko apie 30 minučių (5 t., b. l. 38–39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, 2020 m. rugpjūčio 9 d., anksti ryte, pas jį atvyko D. ir dar keli asmenys. Girdėjo, kad dirbti atvyko apie 8 val., kadangi lojo šunys. Pas jį užėjo D., paprašė atsigerti, padavė. D. davė šiaudų, pakalbėjo su juo. Po pietų, apie 16 val., D. atrideno dar šiaudų. Savo parodymų neatsimena, kadangi praėjo laiko (5 t., b. l. 63–64).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas E. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuomojasi žemę ūkininkas D. B., kurio nuomojami laukai ribojasi su jo sklypo žeme. 2020 m. rugpjūčio 9 d. nuo 8.30 val. ar nuo 9.00 val. laukuose D. B. su kombainu kūlė javus. Matė, kad pats D. B. su kombainu kūlė javus. Matė, kad laukuose dirbo ir antras kombainas, bet jis jau dirbo toliau laukuose, kurie yra D. B. brolio, tik kurio, nežino. Matė, kad laukuose buvo ir sunkvežimis, melsvos spalvos. Apie 14 val. D. B. su kombainu privažiavęs prie jo namų buvo atėjęs atsigerti vandens, trumpai su juo pats pasikalbėjo, jo paprašė, kad jis jam parvežtų iš laukų šiaudus ir jis nuvažiavo toliau dirbti. Laiko tiksliai nežino, bet apie 16.30 val. ar 17.00 val. D. B. jam prie namų atstūmė du susuktus šiaudų rulonus, jis net nematė su kokia technika atstūmė. Jis atėjęs pasakė, kad atstūmė jo prašytus šiaudus ir jis išvažiavo. Matė, kad šiaudų ritiniai yra prie jo namų, bet su kokia technika jis juos atstūmė ir išvažiavo, nematė. Tuos šiaudų ritinius jis galėjo iki jo namų atristi ir su sunkvežimiu. D. B., atėjęs į garažą, kur jis tuo metu buvo, jam pasakė, kad atrito šiaudų ritinius. Jis jam pasakė „ačiū“ ir išėjo. Jis jau paskui nuėjęs tuos šiaudų ritinius atsirito arčiau namų. Kiek laiko B. kūlė javus savo laukuose, jis nekreipė dėmesio ir tiksliai nežino. Galvoja, kad 19.30 val. B. technikos laukuose jau nebuvo, nes tuo metu jam skambino sutuoktinė. Jis iš savo ūkinio pastato ėjo per kiemą į kambarį, tai kiek pamena, laukuose technikos jau nesimatė, nesigirdėjo technikos triukšmo, buvo ramu. (duomenys neskelbtini) laukai, jeigu tiesiai per laukus, tai ribojasi su (duomenys neskelbtini) laukais, o jeigu važiuojant keliu, tai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būtų kokie 6 ar 8 kilometrai. S. S. jis nepažįsta (1 t., b. l. 93–96).

Pagarsinus liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad nematė su kokia technika D. B. atvežė šiaudus. Tiesiai per laukus galima nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), bet su paprasta mašina taip per arimus nenuvažiuosi tiesiai, tik aplinkui galima nuvažiuoti. Prie jo žemių yra B. žemės, dviejų B., jie augina javus. Įvykio dieną atvyko kulti. Pamena, kad įvykio dieną, 2020 m. rugpjūčio 9 d., buvo laisvas, be to buvo dukters gimimo diena. Kai D. atrideno šiaudus, kalbėjo tik su D. ir nematė, kas dar kartu buvo. Šiaudus į ritinius susuko D. brolis, todėl mano, kad šiaudai, kuriuos D. atvežė buvo jo brolio. Jo sodyba yra (duomenys neskelbtini), miške, byloje esančiame plane ji pažymėta Nr. 2 (5 t., b. l. 63–64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, kad apie įvykį žino tiek, kiek jam pasakojo S. S., kuris po įvykio paskambino iš skubios pagalbos centro. Parvežė S. S. namo iš skubios pagalbos centro ir tuomet S. S. papasakojo, kad tėvas ir sūnus B. jį sumušė ir jis žiauriai nukentėjo. Kiek žino, B. važiavo per S. kviečius, todėl ir įvyko konfliktas. Matė, kad S. S. burna buvo sužalota, jis buvo visas „mėlynas“, ištinęs. Namo S. S. vežė jau nakties metu, buvo tamsu, todėl labai S. S. neapžiūrinėjo. S. S. klausė ar yra servitutas per jo ir S. dirbamas žemes, tačiau to nežinojo. Šalia dirbo B., kurie važinėjo ir per jo (J. G.) žemę. Toje vietoje auga šaltalankiai, po to yra penkių metrų takas, tarpas, ten B. važinėjo, jis (J. G.) jiems nedraudė, tačiau leidimo važiuoti niekas ir neprašė. Šaltalankius augina už S. S. žemės. Planas-schema esantis byloje yra senas, tačiau jame jo (J. G.) namai yra pažymėti Nr. 1. B. sklypas yra už jo šaltalankių. S. S. žemė arčiau pravažiavimo, jo 12 ha, o B. žemės ribojasi su upeliu. B. dirba plačiai, jie turi daugiau žemių. Nežino ar įvykio dieną kažkas dirbo A. B. žemėse, jis tą dieną buvo namuose, prie savo šaltalankių, nematė ar ten kas nors dirbo. Iš S. S. pasakojimo žino, kad buvo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojo ką žinojo (5 t., b. l. 64).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas J. G. 2021 m. sausio 19 d. apklausos metu parodė, kad 2020 rugpjūčio 9 d. apie 22 val., laiko labai tiksliai nežino, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas S. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai maždaug už penkių kilometrų, bet jie pabendrauja, nes abu ūkininkauja, ribojasi jų dirbamos žemės (duomenys neskelbtini). S. S. paskambinęs jam papasakojo, kad jis yra sumuštas B., kad yra Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje. Tuo metu dar jį apžiūrinėjo medikai. Apie 24 val. jis nuvažiavo į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių jo parvežti į namus. Kai pamatė S. S., tai jis tada tikrai atrodė labai baisiai. Jo veidas kairėje pusėje buvo labai pajuodęs, kaip anglis. Tas jo visas veidas, ypatingai veido kairė pusė, buvo sutinusi, matėsi, kad jis tikrai yra labai sumuštas. S. S. jam skundėsi stipriais galvos skausmais. Kol jis jį parvežė iki namų, tai jis jam tik pasakojo, kad jį laukuose sumušė B., tai yra D. B. su sūnumi, bet su kuriuo sūnumi, jis nežino. Gal jam S. S. ir pasakojo, bet jau praėjus tiek laiko jis gal jau ne viską ir prisimena, nelabai jis tuo ir domėjosi, o ir jo labai klausinėti nebuvo patogu, nes matė, kad jam labai skaudėjo, matėsi, kad jis jautėsi labai blogai. Tiek, kiek atsimena ir kiek jam tada pasakojo pats S. S., tai D. B. su sūnumi jį sumušė laukuose (duomenys neskelbtini). Konkrečiai kurioje vietoje, jis nežino. Kaip jį mušė, taip pat nepasakojo, bet jis ir taip matė, kad jis yra labai sumuštas. S. S. sakė, kad jam yra net lūžęs akiduobės kaulas, pasakojo, jog jį mušė už tai, kad jis D. B. perspėjo dėl to, kad šis buvo išvažinėjęs jo pasėlius. Kadangi S. S. labai skaudėjo, tai jis nelabai ir kalbėti norėjo. Pamena, kad jam jį vežant iš ligoninės, dar paskambino iš policijos, tai jis dar kalbėjo su jam paskambinusiais policijos pareigūnais, suprato, kad jie dar pas jį turėjo atvažiuoti, tai jis išleido prie jo fermų, kur jis ūkininkauja ir yra administraciniai jo pastatai. Daugiau apie šį įvykį su S. S. nesikalbėjo. Su D. B. jis nebendrauja, kiek iš kitų pasakojimų žino, tai jis yra konfliktiškas (1 t., b. l. 105–108).

Pagarsinus liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas J. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (5 t., b. l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad nematė, kas vyko 2020 m. rugpjūčio 9 d., kadangi tuo metu dirbo pas ūkininką A. B. ir netoli (duomenys neskelbtini) presavo šiaudus. B. atvyko kulti savo lauko. Baigę darbus, po pietų apie 16 – 17 val., vyko dirbti į kitą lauką, tuo metu B. dar liko dirbti savo laukuose. Namo grįžo apie 22.30 val. ir matė, kad B. dar dirbo. B. dirbo (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini). B. laukai netoli jo namų. Su juo dirbo K. D., kartu rideno šiaudus. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau prisiminė visas aplinkybes (5 t., b. l. 64).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas V. S. 2021 m. sausio 25 d. apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). D. B., jo sūnų D. B. pažįsta iš matymo kaip vietos ūkininkus. Jis su jais nieko bendro neturi, tik susitikęs pasisveikina. Kaip vietos ūkininką pažįsta ir S. S., bet ir su juo nebendrauja. Kaime visi vienas kitą pažįsta. Laiko jis tikrai tiksliai nežino, bet gal ir galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 9 d., jis dirbo prie (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu dirbo A. B. laukuose, presavo šiaudus. Dirbdamas tuose laukuose matė, kad į šalimais esančius laukus kulti javų su dviem kombainais ir sunkvežimiu atvažiavo D. B. su savo abiem sūnumis. Matė, kad D. B. atvažiavo su sunkvežimiu „Volvo“, kurio valstybinio numerio nežino, geltonos spalvos. Laiko tiksliai nežino, bet jie atvažiavo jau po pietų, galėjo būti ir 13 val. ir 14 val., tikrai tiksliai nurodyti negali. Kai jis baigęs darbą tuose laukuose išvažinėjo iš jų, galėjo būti apie 16 val., galėjo būti ir anksčiau, bet kai jis išvažinėjo iš laukų, tai D. B. dar savo laukuose dirbo. Ar dar daug jam buvo likę kulti, jis į tai nekreipė dėmesio. Paskui, kai vakare apie 22 val. grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), tai D. B. jau kūlė javus savo laukuose (duomenys neskelbtini). Čia jo laukai ribojasi su jo sodyba. Jis su juo nebendravo, tik matė, kad laukuose javus kūlė abu D. B. kombainai ir buvo jo sunkvežimis „Volvo“. Kada jie atvažiavo į savo laukus, esančius prie jo namų, jis nematė. Tiek D. B., tiek S. S. dirbami laukai yra (duomenys neskelbtini) už senos (duomenys neskelbtini), kurie būtų pakeliui D. B. važiuojant iš laukų, galimai (duomenys neskelbtini), kur jis jį matė dirbdamas laukuose prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Tos pačios dienos vakare, būdamas savo namuose, tai buvo apie 22 val. ar 22.30 val., jis matė D. B. dirbantį savo laukuose prie jo namų, bet D. B. važiuodamas į savo laukus, esančius prie jo namų, su savo technika pakeliui galėjo užvažiuoti nukulti javus esančius laukuose, kurie yra už senos (duomenys neskelbtini). Jam taip patogiau, tai yra pakeliui, nes „dykai“ varinėti technikos neapsimoka. Jo manymu, jis tikrai javus savo laukuose kūlė iš eilės, kaip yra patogiau važiuojant pakeliui. Tačiau, ar D. B. tą dieną kūlė javus laukuose, esančiuose už (duomenys neskelbtini) senos mokyklos, jis nematė. Žino, kad tenai yra S. S. ir P. P. laukai. O nuo tų laukų, kurie yra (duomenys neskelbtini) už senos (duomenys neskelbtini), iki laukų, esančių prie jo namų (duomenys neskelbtini), yra apie poros kilometrų atstumas. Apie tai, kad D. B. sumušė S. S. žino tik iš kaimo gyventojų pasakojimų. Kur buvo sumuštas S. S., jis nežino, jo sumušto nematė. Jis nebendrauja nei su D. B., nei su S. S. (1 t., b. l. 111–114).

Pagarsinus liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (5 t., b. l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. D. parodė, kad jis šiuo metu dirba pas ūkininką S. S.. 2020 m. rugpjūčio 9 d. dirbo prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavo D., jis D. davė atsigerti, pakalbėjo. Vėliau, iš gandų kaime, sužinojo, kad S. S. buvo sumuštas. Įvykio metu dirbo pas A. B., lauko darbus su traktoriumi, kur apie pietus atvažiavo D. ir D. B.. Tikslaus laiko, kada atvyko D. ir D. B. nepamena. Jis dirbo iki 15.00 val., o B. dar liko dirbti. Sekančią dieną kaime išgirdo gandus, kad D. ir D. B. sumušė S. S.. Su B. apie įvykį nesikalbėjo, tik S. jam minėjo, kad jis važiavo pas daktarus. Dėl ko kilo konfliktas tarp B. ir S., nežino. Jis ir S. S., ir D. B. draugas, todėl tikslinosi ar tikrai kažkas buvo. D. B. žinojo dar nuo mokyklos laikų, jis „peštukas“ (5 t., b. l. 65–66).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo K. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas K. D. 2021 m. sausio 27 d. apklausos metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis dirbo prie (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), o koks kaimo pavadinimas toje vietoje, jis nežino. Dirbo ūkininko A. B. laukuose, kurie ribojasi su ūkininko D. B. laukais. Laiko tiksliai nežino, bet pamena, kad su kartu su juo dirbusiu V. S. papietavo, tada gal valandą padirbo, laukuose su technika tvarkė šiaudus. Tada į savo lauką su technika atvažiavo D. B., galėjo būti apie 14 val. ar 15 val. Atvažiavo du D. B. kombainai, kuriuos vairuoja du jo sūnūs, o jis atvažiavo su sunkvežimiu „Volvo“, kurio valstybinio numerio nežino, geltonos spalvos. Su D. B. susitikę laukuose trumpai pasikalbėjo apie kūlimo darbus ir jis toliau dirbo savo darbą, o B. javus kūlė savo laukuose. Kai jis baigęs darbą tuose laukuose išvažinėjo iš jų, galėjo būti apie 16 val., galėjo būti ir anksčiau, D. B. dar savo laukuose dirbo, nes B. dar nesenai buvo pradėję tik dirbti. Tą vakarą jis daugiau nematė kur savo laukuose dirbo D. B.. Jis tų dirbamų laukų turi daug, tie jo dirbami laukai išsidėstę po visur, kur kas jam nuomoja savo laukus, tenai ir dirba. S. S. pažįsta, bet tą dieną jis jo niekur sutikęs nebuvo. Jau sekančią dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 10 d., iš kaime sklindančių vietos gyventojų kalbų sužinojo, kad D. B. su savo vaikais sumušė S. S.. Pradėjus sklisti tokioms kalboms, jis pats paskambino S. S. ir jo klausė, ar teisybė, kad jį sumušė D. B.. Tai jis jam pats patvirtino, sakė, kad jį laukuose sumušė D. B. su vaikais. Kiek jis suprato, tai jį sumušė D. B. dėl pravažiavimo per laukus, dėl kažkokių stulpų, kokių gyvulių. Sakė daug, o kaip ten kas buvo, jis nematė ir nežino. Pamena, kad S. S. sakė, kad važiuoja pas daktarus dėl to sumušimo. S. S. sutikęs nebuvo ir nematė kaip jis atrodė sumuštas. D. B. po šio įvykio sutikęs nebuvo ir su juo apie tai nekalbėjo. D. B. pažįsta nuo vaikystės, jis yra emocionalus, peštukas, mėgsta aiškintis ir jeigu jau kas nors ne pagal jį, tai kumščius paleidžia, yra mėgėjas pasimušti. Kiek jis žino, kalba ir kiti kaimo gyventojai, tai D. B. yra sumušęs kaime ne vieną. Jis pats nematė ir jis pats su D. B. jokių konfliktų neturėjęs, nes jie ir susitinka į metus vieną ar du kartus. D. B. yra prastas ūkininkas, jam tiesiog nesigauna ūkininkauti, jis tiesiog lekia, skuba greitai viską daryti, bet nepadaro darbų gerai iki galo ir jam gerai nesigauna, nesiseka. Jis toks pavargęs, apimtas pykčio, gal jį valdo tas noras turėti daugiau ir tas jo elgesys gaunasi toks nesveikas. Seniai žmonės kaime kalba ir su D. B. konfliktuoja dėl to, kad jis jeigu dirba laukose, tai į kitą lauką pervažiuodamas su technika net žemę dirbančio padargo nepakelia. Jis nežiūri, kad ten kažkieno keliuko nesugadinti. Jeigu kieno koks kuolas įkaltas, tai pravažiuodamas užkabinęs jį išvers ir panašiai, t. y. dirba neatsakingai, netvarkingai ir dėl to dažnai konfliktuoja su žmonėmis. Iš kalbų yra girdėjęs, kad D. B. su sūnumi, po to, kai laukuose sumušė S. S., po savaitės ar kiek, sumušė kažkokius žmones (duomenys neskelbtini). Tikrai nėra naujiena išgirsti, kad D. B. kažką kaime sumušė, ar padarė, čia eilinė kaimo diena, niekas jau net nesistebi tuo. D. B. ir jo sūnų mušimasis kaime jau yra kaip norma (1 t., b. l. 117–120).

Pagarsinus liudytojo K. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas K. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (5 t., b. l. 65–66).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį paskambino S. S. ir pasakė, kad jį sumušė. Incidentas vyko prie jo sklypo ribos. S. S. jo kaimynas, todėl S. S. jam pasakė apie įvykį. Kiek žino S. S. aiškinosi su B., nes B. per jo laukus pervažiavo. Smulkmenų nesiaiškino. Pasitaiko, kad taip pervažiuoja kitų laukus. Jis irgi taip pervažiuoja, pats S. S. irgi pervažiuoja tą patį lauką (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 66).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas D. P. 2021 m. sausio 27 d. apklausos metu parodė, kad laiko tiksliai nežino, bet galimai S. S. buvo sumuštas 2020 m. rugpjūčio 9 d., antroje dienos pusėje, kai jam paskambino pats S. S., informavo, kad yra pravažiuota jo dirbamų laukų pakraščiu per javus (duomenys neskelbtini), į laukus, įvažiuojant nuo žvyrkelio Kaunas-Pakuonis. S. S. jam sakė, kad pravažiuota ir per jo javų lauką, kuris yra už jo javų lauko. S. S. sakė, kad per javus su technika yra pravažiavęs D. B., nes jis kulia javus savo lauke, esančiame už jo ir S. S. javų laukų. Jam jokia ne naujiena, kad D. B. pravažiavęs per javų laukus, nes jis pastoviai taip elgiasi eilę metų ūkininkaudamas. D. B. ar jo sūnus D. B. važiuoja kur jiems reikia ir jokios reikšmės tam, kieno yra laukai, jie nekreipia. Jeigu reikia, jie ir kito žmogaus javus prasikulia, kad tik jiems būtų patogu. Kad dar jie lauko kraštu pravažiuotų tvarkingai, tai dar nieko, bet jie važiuoja keli metrai nuo lauko krašto per javus, kaip jiems patiems yra patogiau. Jie apsimeta kvailiais ir toliau elgiasi kaip jiems patinka, kaip jiems patogu. D. B. netgi vienas nevažinėja, pagrinde jis būna su savo sūnumis. Yra girdėjęs, kad jie yra sumušę kaime ne vieną žmogų, kas jiems išdrįsta paprieštarauti ar kokią pastabą padaryti dėl jų elgesio, bet jis pats nematė. Jis su D. B. nekonfliktuoja, o kas kaime su juo konfliktuoja, tai su tais ir mušasi. Sumuštą S. S. jis matė jau po kokios savaitės, kai jis jam paskambinęs, 2020 m. rugpjūčio 9 d., telefonu pasakė, kad D. B. yra išvažinėjęs (duomenys neskelbtini) jo javus. Tada jis jam sakė, kad jį sumušė B., kad jis ėjo aiškintis dėl tų išvažinėtų javų ir gavo į galvą. Dar sakė, kad S. S. išsikvietė policiją, medikus, o daugiau jis su juo nekalbėjo. Po S. S. skambučio nuvykęs į tuos laukus, kur buvo D. B. išvažinėjęs jo javus, jis nebuvo, nes tiesiog tuo metu buvo darbymetis, neturėjo laiko, o vėliau, kitą dieną, matė tuos jo išvažinėtus javus, kai tame lauke javus kūlė. Po to, kai jam skambino S. S., gal po kokios savaitės jis buvo sutikęs S. S.. Matė, kad jam ant veido po kažkuria akimi buvo gerai matoma kraujosruva. Ar tada S. S. dar jam pasakojo kažką daugiau apie jo sumušimą, jis neatsimena. Jam S. S. sakė, kad jį sumušė D. ir D. B., bet jis to nematė. Kažkada vėliau, gal po mėnesio, buvo sutikęs D. B.. Tiksliai jų pokalbio detalių jis neatsimena, bet pamena, kad jis jam tada sakė, kad S. S. turbūt eilinį kartą įspyrė karvė. Daugiau apie tą įvykį nieko nežino. G. D. buvo jo klasiokas, bet jie nebendrauja, tai net nežinojo, kad jis ar jo kaimynas buvo sumušti Donato ir D. B.. Apie tą įvykį tikrai nieko nežino 1 t., b. l. 123–126).

Pagarsinus liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (5 t., b. l. 66).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad šiuo metu dirba pas ūkininką S. S., 2020 m. taip pat kažkurį laiką dirbo pas jį. Yra matęs „fanarą“ pas S. S. ant akies, jis sakė, kad gavo nuo karvės. Kurį laiką dirbo ir pas A. B.. Iš žmonių kalbų žino, kad laukuose mušėsi D. su S., bet pats to nematė, S. nieko nesakė jam. Kartą, kai dirbo pas S. S., jis pasakojo, kad jam buvo karvė įspyrusi (5 t., b. l. 66–67).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas R. M. 2021 m. vasario 3 d. apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalimais jo namų yra ūkininko D. B. žemės. Laiko tiksliai neatsimena, bet prie jo namų D. B. dirbo žemę, lėkščiavo nupjautas ražienas. Tada jis buvo atėjęs pas jį ir jo prašė, kad jis paliudytų jo naudai, t. y. kad jis nemušė S. S.. Apie tai, kad kažkada laukuose D. B. su sūnumi D. B. sumušė S. S., buvo girdėjęs iš vietos gyventojų kalbų. Jis pats nieko nematė ir konkrečiai tikrai nieko apie tai nežino. Pas jį atėjęs D. B. prašė, kad jis paliudytų jo naudai, t. y. jis jam pasakojo, kad S. S. prieš mėnesį laiko fermose suspardė karvė, nes jis augina galvijus. Jis jam sakė, kad jis nieko nematė ir nieko nežino. Paskui dar po kiek laiko D. B. vėl buvo atvažiavęs pas jį, bet jis tada su juo nenorėjo net bendrauti, liepė mažamečiui sūnui, jog pasakytų, kad jo nėra namuose, tai jis tada dar sakė, kad vėliau užvažiuos, bet taip daugiau ir nebuvo atvažiavęs. D. B. jam nebuvo sakęs, kad jis jį yra nurodęs policijoje, kad jis paliudys byloje. Jis jokių muštynių nematė ir nieko tiksliai apie tai nežino. D. B. prašė paliudyti. Jis jam sakė, kad ką jis gali paliudyti, tai jis jam tada sakė, kad S. S. įspyrė karvė. Jis kažkada seniai, gal prieš metus laiko, kai dar dirbo pas S. S., matė, kad jam po dešine akimi buvo kraujosruva, tada jis sakė, kad jam karvė su ragu užgavo. O kaip šįkart buvo sumuštas S. S., jis nežino. Visą praėjusį rudenį S. S. jis nebuvo sutikęs ir apie jo sumušimą su juo jis nesikalbėjo. Žino, kad D. B. konfliktuoja su S. S., kad jie ten gal žemių nepasidalina, tai D. B. pervažiuoja per S. S. žemę, bet kaip ten yra iš tikrųjų, jis nežino. Su kuo kaime tas D. B. nekonfliktuoja, jis beveik su kiekvienu dėl kažko konfliktuoja. Net jis nei iš šio, nei iš to yra gavęs mušti nuo D. B., bet tai jau buvo seniai. O prieš kokius metus jis buvo užsipuolęs jo nepilnametį sūnų, kad šis jam išdaužė kažkokių langų stiklus, nors jo vaikas jokių jo stiklų nedaužė. Tada D. B. atvažiavęs su savo sūnumi D. B. pas jį į namus, jo mažamečio vaikui sakė: „kaip pisiu tau, tai galva nulėks“. Po to, kai buvo sumuštas S. S., gal po savaitės iš vietos gyventojų kalbų girdėjo, kad D. B. su D. B. sumušė G. D., kurį pažįsta ir dar kažkokį kitą vyrą (1 t., b. l. 129–132).

Pagarsinus liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas R. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, jog viskas parašyta tyrimo metu teisingai, apie įvykį tikrai nieko nežino, kas ten įvyko, negali pasakyti. Tuo metu nedirbo pas S. S., dirbo sargu pas A. B.. Kalbėjo su D. B., gėrė alų, jis minėjo, kad ten kažkas buvo laukuose, vieni taip kaime šneka, kiti kitaip šneka, o jis pats nieko nematė. S. jam sakė, kad karvė spyrė, jam ne kartą jos spyrė, jis augina mėsines karves. Ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausiamas, lyg ir protokolą perskaitė, pasirašė tai, ką rašė tyrėja. Tikslaus laiko, kada S. S. karvė įspyrė, nežino, tik tiek, kad matė S. „fanaruotą“. Anksčiau S. yra gavęs nuo karvės, B. nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai viską gerai nurodė. D. B. nieko neprašė, neprašė paliudyti jo naudai, gal susimaišė, jį matė tik vieną kartą (5 t., b. l. 66–67).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, jog prieš metus dirbo pas S. S., tačiau jokių muštynių nematė. S. S. sakė, kad buvo sumuštas. Matė įvykio dieną S. S., jam buvo paraudę po akimi, tačiau po kuria akimi, dabar nepamena, jis buvo prieš tris savaites gyvulių sužalotas. Paraudimas – pajuodavimas kažkoks po akimi jam buvo, nežino, seniai ar neseniai jis padarytas, negali pasakyti. S. S. jam pasakojo, kad jis buvo su greitąja išvežtas į ligoninę dėl sumušimo, sakė, kad jį sumušė B., o daugiau nieko nepasakojo. D. B. buvo susitikęs, klausė, kas sumušė S. S., sakė, kad jie nieko nematė. Su B. tik pasisveikina, tiek tepažįsta. Kartą sutiko juos pravažiuojant, sustojo penkioms minutėms, pakalbėjo. Jokio alkoholio namų gamybos B. nebuvo atvežę. S. S. buvo paleistas iš ligoninės, namo grįžo naktį, ryte jis jau buvo darbe, jį matė (5 t., b. l. 85–86).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas J. K. 2020 m. vasario 3 d. apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Praeitą vasarą jis dirbo pas ūkininką S. S.. 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis vienas dirbo (duomenys neskelbtini) esančiuose S. S. laukuose, kur su traktoriumi vežė šiaudus. Laiko tiksliai nežino, bet jau į vakarą, apie 18 ar 19 val., pas jį į lauką su savo lengvuoju automobiliu „Volkswagen Golf“ atvažiavo S. S.. Jis atvažiavo dėl to, kad jį nuvežtų iki kito traktoriaus, kuris stovėjo kitame lauke, kad jis parvežtų nukultus grūdus į sandėlį. Jis S. S. matė kol jis jį pavežė, t. y. kokias 5 iki 10 minučių, ne daugiau. S. S. jam sakė, kad susibarė su D. B. dėl žemių, kad jis su kombainu pravažiavo per S. S. lauką, kad jis ėjo pas jį pasiaiškinti ir D. B. jį sumušė. S. S. labai skubėjo, nes turėjo važiuoti atgal į įvykio vietą, nes laukė atvykstančios policijos. Net nepasidomėjo ir nežino, kuriame lauke sumušė S. S.. Matė, kad S. S. veidas buvo sumuštas, jis buvo visas paraudęs, po kažkuria akimi buvo pajuodę. Negali dabar pasakyti ar tuo metu S. S. buvo su rūbais, ar dėvėjo tik kelnes. Tikrai nežino, tiesiog tuo metu vyko darbymetis ir tikrai ne tai rūpėjo kaip ten jis atrodė. Tą dieną daugiau S. S. nematė. Sekančią dieną, būnant darbe pas S. S., jis jam pasakojo, kad jį buvo išvežusi greitoji medicinos pagalba, kad ligoninėje patikrino ir naktį išleido namo. Daugiau jis apie tai nesidomėjo ir nieko nežino. Po to įvykio, gal po poros savaičių, pas jį į namus buvo atvažiavęs D. B., kuris jo klausė kas sumušė S. S.. Jam jis aiškino, kad jie buvo ant kelio kur susitikę, jis matęs, kad jis sumuštas, jam sakė, kad jis tikrai nemušė S. S.. Jis tada su D. B. trumpai pasikalbėjo, gal kokias 5 minutes. Jis pats jam daugiau pasakojo apie tai kaip jis buvo ant kelio susitikęs S. S. ir šis jau buvo sumuštas, o ant kokio kelio, kur, jis net nesidomėjo. D. B. jo klausė, kas S. S.. Jis jam sakė, kad nieko nežino. Po to D. B. daugiau pas jį nebuvo atvažiavęs ir jis jo sutikęs nebuvo. Laiko tiksliai nežino, bet iš (duomenys neskelbtini) vietos gyventojų kalbų girdėjo, kad D. B. vienas ar su sūnumi sumušė (duomenys neskelbtini) gyvenantį G. D. ir dar kažkokį vyrą, kažkokį naują gyventoją. Pasakojo, kad D. B. juos sumušė dėl keliuko, kad pravažiuoti norėjo. Jis pats nei su G. D., nei su D. B. apie tai nekalbėjo. Kiek žino, jie ten pykosi dėl keliuko. Tie ūkininkai tomis žemėmis nepasidalija, jiems vis mažai, tai pykstasi. Daugiau jis apie tai nieko nežino. Jis nei su vienu iš jų artimai nebendrauja ir nežino kas ten tarp jų vyksta (1 t., b. l. 135–138).

Pagarsinus liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą (5 t., b. l. 85–86).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, jog apie S. S. sumušimą nieko nežino, niekas su ja apie tai nekalbėjo. D. ir D. su S. S. nebendrauja. Vyras ir sūnus nuolat dirba laukuose (5 t., b. l. 86).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. B. parodė, jog įvykio dieną laukus kūlė šalia miško, tačiau tikslios vietos pasakyti negali. Pamena tiek, kad įvykio dieną sulūžo D. kombainas, o vėliau ir jo kombainas sulūžo. Baigė kulti ir išvyko kulti kitą lauką. Įvykio dieną S. S. nematė, apie įvykį nieko nežino. S. S. jis retai sutinka, nebent tada, kai eina į parduotuvę. Į laukus visada jį nuveža automobiliu, todėl nežino, nepasakys kaip vadinasi laukai, į kuriuos jį veža. Įvykio dieną lauką dirbo šalia miško, galimai tai (duomenys neskelbtini). Žino visus tėvo ir brolio dirbamus laukus, tačiau tikslių jų vietų nurodyti negalėtų, kadangi, kaip minėjo, jį visada nuveža automobiliu. Kiek tėtis su broliu turi žemių, tikslaus jų ploto negalėtų pasakyti. Įvykio dieną įsidėmėjo, kadangi, kaip minėjo lūžo brolio ir jo kombainas. Sulūžusį kombainą sutvarkė per porą valandų. Buvo laiko tarpas, kai laukuose jis liko vienas, kadangi tėvas su broliu nuvažiavo paimti kito kombaino. Šiais metais jau turėjo teisę vairuoti kombainą. Jokia moteris jo vairuojančio kombainą be teisių nesustabdė, nežino tokio atvejo. Į laukus jį vežė pro žvyrkelį, važiavo per pievas, kurios buvo peraugusios. Nežino kieno tos pievos, nežino kas jas dirbo. Apie įvykį su S. S. nieko nežino, nežino kodėl S. S. sako, kad jis buvo sumuštas. Kokie S. S. ir jo tėčio santykiai, nežino, jų kartu nėra matęs (5 t., b. l. 86–87).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas N. B. 2020 m. rugsėjo 9 d. apklausos metu parodė, kad dėl 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykio, dėl to, kad jie sumušė S., nori pasakyti, kad jie S. nesumušė. Jie, t. y. jis su D. B. kombainais kūlė laukuose (duomenys neskelbtini), kuris yra už (duomenys neskelbtini), o tėvas D. B. su sunkvežimiu vežė javus. Ten jie dirbo iki 18 val. Laiką gerai žino, nes pažiūrėjo savo mobilaus ryšio telefone. 18 val. jis savo kombainą paliko laukuose ir su D. B. jo vairuojamu kombainu važiavo namo. Kombainą vairavo D. B.. Į namus jis su D. su jo vairuojamu kombainu iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) parvažiavo apie 18.30 val. Namo važiavo keliu, tačiau kokiu keliu važiavo, paaiškinti negali. Važiuodamas žiūrėjo savo telefoną. Tėvas D. B. važiavo namo su sunkvežimiu, todėl jis grįžo anksčiau. 2020 m. rugpjūčio 9 d. visą dieną dirbo kartu su broliu D. B. ir tėvu D. B. kartu. Kiek jis juos matė, tai jie niekur laukuose nesimušė su tuo S., nebuvo dėl ko. Jis tą dieną S. nematė. Nežino, kad jis buvo sumuštas. Žino, kad jo tėvą D. B. ir brolį D. B. kaltina S. sumušimu, bet jie nesumušė. Jis tą dieną nematė laukuose atvažiavusio S.. Jis sako tiesą, matė, kad nei jo tėvas, nei jo brolis S. nemušė. Vairuotojo pažymėjimo neturi, kombainą vairuoja tik laukais. Vairuoti kombainą jam leidžia tėvas D. B. (2 t., b. l. 3–7).

Pagarsinus liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas N. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, jog baigę kulti vieną lauką, vyko į kitą mažesnį lauką, tačiau jo parodyti žemėlapyje, negali. Antrajame lauke kūlė trumpai, kadangi laukas buvo mažas (5 t., b. l. 86–87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, jog šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, kiek pamena, visus šios bylos proceso dalyvius apklausė ji. Apklausa vyksta visada įprastai nustatyta tvarka, surašo asmens duomenis, supažindina asmenį su jo teisėmis, pareigomis, surašo apklausą, ką sako asmuo, prieš tai paaiškina, dėl ko asmuo pašauktas apklausai, po to prašo kuo smulkiau viską papasakoti, po to, jei reikia ką nors patikslinti, užduoda klausimus, jei tokių kyla, viską surašo ir duoda patiems perskaityti, ar viskas taip surašyta. Vieni skaito labai atidžiai, jei reikia, tai dar pataisomas protokolas. Paprastai primygtinai prašo visų viską skaityti, išimtiniais atvejais viską asmeniui perskaito, nes kiti nemato be akinių, po to asmuo protokolą pasirašo. Būna, bet labai retai, kad ateina į apklausą neblaivus asmuo, tada visada yra nustatomas jam girtumas, išskyrus atvejus, kai nepastebėdavo, kad asmuo yra neblaivus, arba pas jį tų promilių nustatyta mažai, o jo informacija nėra labai reikšminga bylai, apklausą atlieka. Bet vienetiniai ir išimtiniai atvejai tokie būna. Išskirtinai R. M. apklausos nepamena, tačiau apklausiamam asmeniui duoda pasirašyti po surašytu tekstu kiekvieną kartą. Neprisimena R. M., tačiau, jei jo surašytuose parodymuose kas nors būtų ne taip užrašyta, visada taiso, leidžia pačiam žmogui įrašyti į protokolą pataisymus. Nepamena, kad kokiam nors apklaustam asmeniui šiame tyrime būtų kilę problemų skaityti, sakyti pastabas dėl protokolo, tokių dalykų nepamena, gal be akinių žmogui būna sunku ką nors perskaityti, bet dėl išsilavinimo stokos kad nesugebėtų skaityti, nepamena tokio atvejo (5 t., b. l. 105–106).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kur 2021 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad protokolo neperskaitė, ką rašė tyrėja, protokolą pasirašė, nežino. Rodos skaitė tą protokolą, ten jo ranka viskas parašyta, pasirašyta, skaityti moka. Anksčiau S. yra gavęs nuo karvės, o jam B. nieko nesakė, tyrėjai taip nesakė, apklausos metu buvo „trezvas“, viską gerai nurodė tyrėjai (5 t., b. l. 67).

Pagarsinus liudytojo R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, liudytoja V. V. papildomai parodė, jog būna atvejų, kai vyresnio amžiaus žmogui ar nepilnamečiui asmeniui perskaito surašytą protokolą, o kiti visi patys skaito. Jei žmogus būtų turėjęs pastabų dėl to, kas surašyta, kad ne taip kažkas parašyta, tai būtų protokole pataisymas padarytas. Detaliai kiekvienos apklausos nepamena, šioje byloje atėjo tik vienetai liudytojų, kurie sutiko kažką pasakoti, mano, kad žmonės bijo liudyti, visi gyvena tame pačiame kaime. Pamena, kad vienas liudytojas paskambino, pasakė, kad jam daromas poveikis, tada ji pati skambino D. B., aiškino, kad gresia atsakomybė už daromą poveikį liudytojui. Buvo daugiau liudytojų, kurie atsisakė liudyti, nes bijo. B. agresijos visi bijo, net jų pačių šeimos nariai jų bijo. Visada duoda skaityti surašytą protokolą, net primygtinai prašo, kad skaitytų, nors ir paviršutiniškai. D. B. parodymų ji nekeitė (5 t., b. l. 105–106).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas S. S. paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val. atvyko į laukus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos yra išsinuomojęs iš A. D.. Minėtuose laukuose augo kviečiai. Lauko pakraštyje pastebėjo apie 200 metrų ilgio automobilio bei kombaino vėžes. Dėl minėtų vėžių įvyko diskusija tarp jo ir D. B.. Diskusijos metu iš kombaino išlipęs atėjo D. B. sūnus D. B.. Vykstant konfliktui dėl kelio, D. rankų kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus sudavė jam į veidą, spyrė kojomis ne mažiau nei du kartus į sėdmenis bei nugarą. Po šių veiksmų jį puolė D., kuris sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankų kumščiais į galvą. Po smūgių jis apsvaigo ir nukrito. Mano, kad galėjo trumpam prarasti sąmonę. Atsipeikėjęs jis buvo be marškinėlių, girdėjo jų žodžius: „kišam į malūną“. Kadangi šalia stovėjo kombainas, jis suprato, kad jie norėjo jį įkišti į kombaino šiaudų smulkintuvą. D. ir D. nuo jo atsitraukė, o jis nuėjo į automobilį. Automobiliu išvažiavęs iš lauko paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Atvykus medikams ir policijai, jį pristatė į gydymo įstaigą. Medikai jam nustatė kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžį. Po medikų apžiūros buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai, tačiau medikai minėjo, kad po pakartotinių tyrimų galimai bus guldomas. Minėti D. ir D. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sužalojimą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1–10).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nustatyta, jog ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungti į vieną, suteikiant tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–12).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. B. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. S. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 13–19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. 20.57 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate gautas pranešimas, jog į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių kreipėsi S. S., kuris (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas. 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val., laukuose (duomenys neskelbtini), diskusijos metu įvyko konfliktas tarp pareiškėjo S. S. ir D. B., kurio metu D. rankų kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus sudavė pareiškėjui į veidą, spyrė kojomis ne mažiau nei du kartus į sėdmenis bei nugarą. Po šių veiksmų pareiškėją puolė D. B., kuris jam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankų kumščiais į galvą. Šie veiksmai S. S. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkų sveikatos sužalojimą (1 t., b. l. 27–31).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), dirbamuose laukuose. Įvykio vietos koordinatės – 54779478, 24.031482 (1 t., b. l. 32–36).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. 18.50 val. buvo pranešta, kad S. S. reikalinga greitoji medicinos pagalba. Nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas asmuo sumuštas (1 t., b. l. 48–49).

Iš 2021 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti greitosios medicinos pagalbos kvietimo įrašai, sudarytos pokalbių stenogramos. Garso įraše „1596988236.902404“ užfiksuotas vyriškio ir moters pokalbis:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvados Nr. G1971/2020(02) nustatyta, kad S. S. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimas su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas, paakinio nervo kanalo pažeidimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2020 m. rugpjūčio 9 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 57–58).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. akistatos protokolo nustatyta, jog tarp įtariamojo D. B. ir nukentėjusiojo S. S. buvo atlikta akistata, kurios metu prieštaravimai, esantys jų parodymuose, pašalinti nebuvo. D. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) iki 18 val. ir grįžo į (duomenys neskelbtini), kur toliau dirbo, kūlė laukuose (duomenys neskelbtini) prie S. V. namų. Tuo tarpu S. S. paaiškino, kad atvažiavęs prie lauko pamatė, kad yra pervažiuota per javus, jis privažiavo prie savo lauko, kur palikęs automobilį nuėjo iki laukuose stovinčio geltono sunkvežimio. Jį ateinantį nuo sunkvežimio pasitiko D. B., su kuriuo kalbėjosi dėl jo išvažinėtų pasėlių. Su D. kalbėjosi dėl kelio per laukus, kad neaišku kurioje vietoje yra kelias. Jiems besikalbant prie lauko krašto privažiavo kombainas, iš kurio išlipo ir atbėgo D. B., kuris telefone rodė, kad kelias per laukus turi būti, o jis jiems sakė, kad neaišku, kur jis turi būti. Tada D. B. pradėjo jį kaltinti, kad per jį negali gyventi jo vaikai, kad jis per jį turėjo parduoti gyvulius ir pradėjo muštis. Buvo smūgiuota į veidą iki šešių kartų ir gal kelis kartus įspirta (2 t., b. l. 11–14).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. akistatos protokolo nustatyta, kad tarp įtariamojo D. B. ir nukentėjusiojo S. S. buvo atlikta akistata, kurios metu prieštaravimai, esantys jų parodymuose, pašalinti nebuvo. S. S. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. konfliktas kilo dėl išvažinėtų javų. Radęs išvažinėtus javus jis nuėjo iki už lauko stovėjusio geltono sunkvežimio. Nuo sunkvežimio jį ateinantį pasitiko D. B., su kuriuo jis kalbėjosi. Kalbėjosi normaliai, konflikto nebuvo. Netrukus privažiavo kombainas ir iš jo išlipo D. B., kuris atbėgo ir telefone rodė, kad per laukus turi būti kelias. Jis sakė, kad jie nežino, kur konkrečiai tas kelias turi eiti. Dėl to kelio kilo ginčas ir D. B. pradėjo jį kaltinti, kad per jį negali gyventi jo vaikai, kad per jį jis turėjo išparduoti gyvulius. D. B. su rankų kumščiais jam sudavė iki šešių kartų į veidą. D. B. jam taip pat smogė, bet jis nuo jo dar pradžioje apsigynė, o paskui jis sudavė jam į kairį smilkinį ir jis nukrito. Jis girdėjo kaip D. B. rėkė: „atiduok piemenį“. Vėliau išgirdo jį sakant: „tempiam į malūną“. Jie bandė jį temti, net nuvilko marškinėlius, kurie liko D. B. rankose. D. B. S. S. parodymus neigė, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis kūlė javus savo laukuose (duomenys neskelbtini). Jokio S. S. nematė ir tikrai nemušė. Tame lauke javus kūlė iki 18 val. ir tėvas D. B. buvo kartu su juo ir dar kartu buvo brolis N. B.. Jį matė ir vietos gyventojas S. V. (2 t., b. l. 17–21).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog įtariamasis D. B. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra mobilaus ryšio operatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ operatoriaus abonentas. Įtariamasis D. B. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra mobilaus ryšio operatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ operatoriaus abonentas. Byloje gavus ir susipažinus su informacija mobilaus ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis laikotarpiu nuo 2020 m rugpjūčio 9 d. 13.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 20.00 val., bei nustačius sujungimo abonentų priklausomybes, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., įvykio metu, kuomet buvo sumuštas S. S., „Tele2“ bokštų 2636, 263A, 928C721 ir 928C701 adresais, priskirtais adresams: (duomenys neskelbtini), veikė mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. B.: 12.22.54 val., 12.49.40 val., 12.52.58 val., 13.23.11 val., 13.53.56 val., 13.54.27 val., 14.22.56 val., 14.52.54 val., 14.54.29 val., 15.28.04 val., 15.54.26 val., 15.56.51 val. (skambutis 5 brolio N. B. Nr. 8 647 64084) 15.57.15 val., 16.26.56 val., 16.44.54 val., 17.06.07 val., 17.29.49 val., 18.32.25 val., 18.47.25 val., 18.47.38 val., 19.24.12 val., 19.33.36 val., 19.43.59 val., 19.50.10 val. 19.57.09 val. ir mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. B. „Tele2“ bokšto 263A adresu, priskirtu adresui: (duomenys neskelbtini) veikė 14.26.08 val., 16.44.54 val., 19.15.28 val. ir 19.25.38 val. (2 t., b. l. 39–40).

Iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. gynėjo pateikto žemėlapio nustatyta, kad pateiktame žemėlapyje pažymėta įvykio vieta, liudytojo E. B. gyvenamoji vieta, atstumas nuo įvykio vietos iki kaltinamųjų dirbamų laukų (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 21).

Iš nukentėjusiojo S. S. įgalioto atstovo pateikto žemėlapio nustatyta, kad žemėlapyje pažymėtas nukentėjusiojo S. S. žemės sklypas ir įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 78).

Iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. gynėjo pateiktos nuotraukos, gautos iš „google maps“, nustatyta, kad nuotraukoje pažymėta technologinių vėžių vieta (5 t., b. l. 79).

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., kuomet buvo sumuštas jo tėvas, pamena, kad kūlė lauką, į kurį su broliu N. atvyko apie pietus. Brolis N. buvo su savo kombainu, jis su savo kombainu, o tėvas vežė grūdus. Grūdus vežė tėvas į sandėlį, kuris yra apie 15 km atstumu. Pripylus pilną sunkvežimį tėvas važiuoja vienintele (duomenys neskelbtini) gatve. Kai jis išpila tėvui grūdus, tėvas juos nuveža, per tą laiką jis prikulia naują partiją. Vykstant kūlimo darbams užkaito kombaino variklis, todėl teko stovėti ir laukti, kol ventiliatorius aušino variklį. Išleido tėvą su priekaba, su grūdais. Tėvas pajudėjo gatve link išvažiavimo ir staiga sidabrinis automobilis, kurį vairavo G. D., pastojo jam kelią. Matė, kad iš automobilio išlipo G. D., tėvas išlipo iš sunkvežimio, abu gestikuliavo rankomis. Po minutės prisistatė dar vienas tamsus automobilis, iš kurio išlipo V. S.. Matė, kad jie kažką kalbėjo, rankomis gestikuliavo. Stambesnis vyras (V. S.) sudavė tėvui į galvos sritį. Tėvas atsitraukė, užsidengė, tada jam sudavė ir G. D.. Minėti asmenys tėvui sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. Išsigandęs iššoko iš kombaino, galėjo kažkurio momento ir nematyti, nes bėgo link tėvo, tuomet minėti asmenys pasišalino. Tuo metu, kai mušė tėvą, jis buvo apie 35 metrų atstumu nuo jo. Bėgdamas link tėvo, šaukė vyrams, kad jie atsitrauktų. Matė, kad V. S. įkrito į „gyvatvorę“, galimai nepataikė praeiti, o G. D. nuėjo namo. Kuomet V. S. ir G. D. mušė tėvą, tėvas dengėsi rankomis, viskas vyko apie porą minučių. Dar prašė, kad V. S. patrauktų automobilį, jis pasakė, kad eina raktelį paimti. Nežino ar tuo metu, kai vyrai gestikuliavosi, tėvas turėjo telefoną, kadangi jis pats savo telefoną buvo palikęs. Nematė, kada tėvas skambino policijos pareigūnams. Prieš pat įvykį su tėvu kalbėjo telefonu dėl grūdų, klausė kiek dar reikia pilti grūdų. Kuomet tėvas pajudėjo keliu, staiga iš už kampo išlindo G. D. automobilis. Tuo metu stebėjo tėvą ir viską matė. Po kurio laiko bėgo pas tėvą, kitų asmenų nepastebėjo, matė tik tėvą ir G. D. bei V. S.. Jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiesiems. Kai buvo pakviesti policijos pareigūnai, jų nelaukė, kadangi visi asmenys buvo agresyvūs, neblaivūs, todėl išvyko į gretimą lauką, kadangi to lauko nepabaigė kulti. Galimai žmonės pyko dėl kombaino keliamo triukšmo, kadangi sekmadieniais žmonės „švenčia“, gal dėl to ir puolė tėvą. Įvykio dieną matė pas G. D. namuose susibūrimą, žmonės sėdėjo už stalo, dar su G. pasisveikino, pravažiuojant kombainu. Važiavo valdišku keliu (5 t., b. l. 27–28).

Iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. gynėjo pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad nuotraukoje matyti (duomenys neskelbtini), vaizdas užfiksuotas iš D. B. kombaino kabinos (5 t., b. l. 80).

I. D. įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal

Teismas laiko, kad kaltinamųjų D. B. ir D. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, juos vertina kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Aplinkybę, kad kaltinamieji neįvykdė jiems inkriminuojamos veikos, iš esmės grindė tuo, kad kaltinime nurodytu laiku jie buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Šią savo poziciją jie grindė liudytojų E. B. ir V. S. parodymais. Liudytojas E. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. B. javus kūlė (duomenys neskelbtini), netoli jo namų. Dirbti jie pradėjo apie 8.00 val. ryto, apie 14.00 val. D. B. su kombainu buvo privažiavęs prie jo namų, prašė atsigerti, o apie 16.30 – 17.00 val. atritino jam šiaudų. Visgi nei su kokia technika kaltinamasis D. B. jam atritino šiaudus, nei to, ar tuo metu (duomenys neskelbtini) laukuose dar dirbo B., liudytojas E. B. nurodyti negalėjo. Tuo labiau, kad kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiaudus E. B. atvežė apie 15.30 val. Be to, liudytojas E. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laukai ribojasi, todėl į (duomenys neskelbtini) galima patekti važiuojant laukais. Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną dirbo A. B. laukuose. Matė, kad D. B. dirbo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Kai po pietų, tai galėjo būti ir 13 val. ar 14 val., o gal apie 16.00 val. ar anksčiau, baigė dirbti (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, ten dar liko dirbti D. B., o kai grįžo į namus (duomenys neskelbtini), tai apie 22.00 val. B. dirbo savo laukuose (duomenys neskelbtini). Kada D. B. pradėjo kulti javus (duomenys neskelbtini), nežino. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra ir D. B. laukai už senos (duomenys neskelbtini). Ar D. tą dieną kūlė javus už senos (duomenys neskelbtini), nežino, bet jei D. B. javus kūlė (duomenys neskelbtini), tai laukai už senos (duomenys neskelbtini) yra jam pakeliui, todėl mano, kad D. B. galėjo laukus kulti ir už senos (duomenys neskelbtini), kur yra ir S. S. bei P. P. laukai. Taigi liudytojas V. S., nors ir parodė, kad jam išvykus iš dirbamų laukų, prie (duomenys neskelbtini) liko dirbti B., tačiau nei kada B. baigė darbus, nei kada išvažiavo, negalėjo nurodyti, nes to nematė. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. negalėjo nurodyti kada tiksliai išvažiavo iš prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esančių laukų, iš pradžių parodė, kad išvyko apie 16 val., po to patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad išvyko 13 ar 14 val., tuo tarpu teisme apklaustas liudytojas K. D., kuris dirbo kartu su liudytoju V. S., parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) laukų išvažiavo apie 15 val. Be to, ta aplinkybė, kad kaltinamasis D. B. atvežė šiaudų liudytojui E. B., taip pat nepatvirtina, kad B. apie 16.30 val. iš tikrųjų dirbo būtent (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtų liudytojų parodymai tik patvirtina, kad įvykio dieną po pietų kaltinamieji kūlė javus (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė pati savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad kaltinamieji nebuvo (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. ir nesužalojo nukentėjusiojo S. S.. Tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kuriuose laukuose jie visgi dirbo 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val. Kaltinamasis D. B. 2020 m. rugpjūčio 21 d. apklausos metu parodė, kad apie 16.30 val. javus kūlė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 80–83), 2020 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu parodė, kad tą dieną iki 18.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 86–89), 2021 m. sausio 21 d. apklausos metu parodė, kad apie 16.30 val. javus kūlė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 109–113), akistatos su nukentėjusiuoju S. S. metu parodė, kad iki 18.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini), o vėliau sugrįžo į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11–14). Kaltinamasis D. B. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2021 m. sausio 21 d. apklausų metu parodė, kad apie 16.30 val. dirbo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 10–13, 32–35), tuo tarpu akistatos su nukentėjusiuoju S. S. metu parodė, kad iki 18.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., 17–21). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) kūlė iki 19.00 val.

Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų J. G., M. Š., K. D., D. P., J. K. parodymais, taip pat liudytojos V. S. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, nekito viso proceso metu, atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų V. S., J. G., M. Š., K. D., D. P., J. K. parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo S. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamieji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamuosius nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamieji nenurodė ir teisme.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. B. parodė, kad įvykio nematė, tą dieną S. S. nesutiko, kuriuose laukuose kūlė javus nežino, tačiau šiuos liudytojo N. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teismas vertina kaip siekį padėti kaltinamiesiems D. B. ir D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir šiais parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad D. B. ir D. B. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), laukuose, bendrai veikdami, t. y. D. B. tyčia kumščiais suduodamas mažiausiai šešis smūgius S. S. į veidą ir įspirdamas mažiausiai du kartus į sėdmenis ir kairį šoną, o D. B. tyčia kumščiais suduodamas mažiausiai tris smūgius S. S. į rankas ir vieną smūgį į kairį smilkinį bei jį pargriaudamas ant žemės, taip bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimą su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinį lūžimą, paakinio nervo kanalo pažeidimą, sukėlė nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-22/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smogdamas kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji D. B. ir D. B. suvokė, jog bendrais veiksmais suduodami smūgius kumščiais nukentėjusiajam S. S. į veidą, galvą, rankas ir spirdami koja į įvairias kūno vietas gali sutrikdyti jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, tai yra, nukentėjusįjį jie sužalojo veikdami tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamųjų D. B. ir D. B. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – dėl kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinio lūžimo nesunkiai sutrikdyta S. S. sveikata – jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

V. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

Kaltinamieji D. B. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiųjų G. D. ir V. S. nesumušė, nežymaus sveikatos sutrikdymo jiems nepadarė. Tai nukentėjusieji G. D. ir V. S. sumušė kaltinamąjį D. B..

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų G. D. ir V. S. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusieji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jų atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą, kokiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), jų parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiųjų parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prieš duodant parodymus teisme nukentėjusieji buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o paduodant pareiškimus buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (2 t., b. l. 92, 94). Nukentėjusieji G. D. ir V. S. tiek policijos pareigūnams, tiek specialisto išvadas pateikusiems specialistams nurodė iš esmės analogiškas jų sužalojimo aplinkybes, tas pačias veikų padarymo aplinkybes nukentėjusieji G. D. ir V. S. parodė ir teisiamojo posėdžio metu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas nukentėjusiojo G. D. tyrimą pradėjo ir nukentėjusįjį apžiūrėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d., specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam G. D. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai kaktos dešinėje, nubrozdinimas lūpos raudonio kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas nugaros dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti G. D. nurodytu būdu ir laiku – 2020 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b. l. 98). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas nukentėjusiojo V. S. tyrimą pradėjo ir nukentėjusįjį apžiūrėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d., specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam V. S. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai nosies srityje, kraujosruva su žaizda kairės ausies kaušelyje, kraujosruva liemens kairėje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, nubrozdinimai, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimai pėdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais), ne mažiau penkių trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku – 2020 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b. l. 102).

Teismas neturi pagrindo netikėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų M. B., K. L., V. R. parodymais, taip pat liudytojų L. D., S. S. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, nekito viso proceso metu, atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų L. D., S. S., M. B., V. R., K. L. parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiųjų G. D. ir V. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamieji D. B. ir D. B. smurtavo nukentėjusiųjų G. D. ir V. S. atžvilgiu. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamuosius nebūtų nusikalstamų veikų padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamieji nenurodė ir teisme.

Kaltinamųjų D. B. ir D. B. teiginius, kad ne jie sužalojo nukentėjusiuosius, o būtent nukentėjusieji G. D. ir V. S. sumušė kaltinamąjį D. B., nukentėjusieji susižalojo patys griuvinėdami dėl girtumo, kaip jau minėta, paneigia jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojo M. B. parodymai ir liudytojo K. L. teisiamajame posėdyje pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie kategoriškai tvirtino, kad nukentėjusieji G. D. ir V. S. smūgių kaltinamiesiems nesudavė, būtent kaltinamieji D. B. ir D. B. pirmieji sudavė smūgius nukentėjusiesiems, o nukentėjusieji, jei ir sudavė kaltinamiesiems, tai tik gindamiesi, tačiau to nematė. Be to, liudytoja L. D. parodė, kad atbėgusi į įvykio vietą matė, kad kaltinamieji spardė jos sutuoktinį G. D.. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamųjų D. B. ir D. B. teiginius, kad nukentėjusieji susižalojo patys griuvinėdami, teismas vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl kaltinamųjų D. B. ir D. B. teiginių, kad būtent nukentėjusieji G. D. ir V. S. sumušė kaltinamąjį D. B., teismas nepasisako, kadangi G. D. ir V. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu kito kaltinamųjų nurodomos aplinkybės apie tai, kokius visgi veiksmus atliko nukentėjusieji.

Teismui kyla pagrįstų abejonių kokiu atstumu nuo įvykio vietos vis tik buvo kaltinamojo D. B. ir liudytojo N. B. vairuojami kombainai ir ar jie galėjo matyti įvykio vietą, kadangi akistatos su G. D. metu kaltinamasis D. B. teigė, kad liudytojas N. B. buvo laukuose, 100 metro atstumu nuo įvykio vietos, liudytojas M. B. parodė, kad kombainas nuo įvykio vietos buvo nutolęs 200–300 metrų, o nukentėjusysis G. D. parodė, kad D. B. buvo tikrai ne 30 metrų atstumu ir matyti konflikto negalėjo, o po to, kai D. B. paskambino savo sūnui, kaltinamasis D. B. su kombainu privažiavo prie sunkvežimio galo ir tuoj pat pribėgo, tuo labiau, kad aplink įvykio vietą auga medžiai, krūmai, stovi tvora, įvykio vietą užstoja statiniai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. B. parodė, kad kaltinamasis D. B. buvo sustabdytas sidabrinės spalvos automobilio, kuris stovėjo skersai kelio. Atvažiavo ir iš automobilio išlipo G. D.. Matė, kad tėvas su kitu vyru stovėjo, gestikuliavo rankomis, o po to atėjo V. S. ir pradėjo mušti D. B. į galvą, kitas kūno vietas. Tai pamatęs, kaltinamasis D. B. nubėgo į vietą ir tada nukentėjusieji pasitraukė. D. B. su D. B. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis buvo šoke, nebėgo padėti. Šiuos liudytojo N. B. parodymus paneigia liudytojų M. B. ir K. L. parodymai, kad smūgius nukentėjusiesiems vis tik sudavė kaltinamieji, taip pat liudytojos L. D. parodymai, kuri patvirtino mačiusi kaip kaltinamieji spardė jos sutuoktinį G. D.. Esant šioms aplinkybėms liudytojo N. B. parodymus teismas vertina kaip siekį padėti savo šeimos nariams – kaltinamiesiems D. B. ir D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir šiais parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad D. B. ir D. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, t. y. D. B. tyčia dešine ranka sugriebęs už gerklės G. D., jį stumdamas pargriovė ant žemės, taip sumušdamas nugarą ir abiejų rankų alkūnes bei mažiausiai du kartus įspirdamas į kojas, o D. B. tyčia kumščiu suduodamas mažiausiai du smūgius G. D. į veidą ir mažiausiai tris kartus įspirdamas į dešinį šoną ir kojas, taip bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kaktos dešinėje, nubrozdinimą apatinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą nugaros dešinėje, sukėlė nukentėjusiajam G. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu taip pat nustatyta, kad D. B. ir D. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, tyčia suduodami kumščiais V. S. į galvą, krūtinę, rankas jį pargriovė ant žemės ir įspirdami į galvą ir kitas kūno vietas, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasėkoje, taip bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimus nosies srityje, kraujosruvą su žaizda kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą liemens kairėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimus, kraujosruvas kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, nubrozdinimą dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimus dešinėje pėdoje, V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji D. B. ir D. B. suvokė, jog bendrais veiksmais suduodami smūgius nukentėjusiajam G. D. į veidą, spirdami į įvairias kūno vietas, pargriaudami ant žemės, o nukentėjusiajam V. S. suduodami kumščiais į veidą, krūtinę, rankas, pargriaudami ant žemės, įspirdami į galvą, kitas kūno vietas gali sutrikdyti jų sveikatą ir norėjo taip elgtis, tai yra, nukentėjusiuosius jie sužalojo veikdami tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamųjų D. B. ir D. B. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. D. ir nukentėjusiojo V. S. sveikata – jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį.

VI. Bausmės parinkimo ir skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje buvo prašoma pripažinti egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (dėl kaltinimų nežymiai sutrikdžius G. D. ir V. S. sveikatą). Teismų praktikoje suformuota pozicija, jog provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingas elgesys yra toks, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba savo elgesio visiškai nevertina kaip rizikingo, nors gali ir turi numanyti, kad toks jo elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020 ir kt.). Teismas, spręsdamas ar nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, turi įvertinti tai, ar nukentėjusiojo asmens elgesys prieštaravo visuomenėje suformuotoms moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog nukentėjusiojo G. D. sutuoktinės elgesys pastatant automobilį šalikelėje, taip trukdant pravažiuoti sunkvežimiu kaltinamajam D. B., o nukentėjusiesiems G. D. ir V. S. paprašius kaltinamojo D. B. nevažinėti dideliu greičiu šalia gyvenamosios teritorijoje, kurioje yra nemažai mažamečių vaikų, buvo provokuojantis ar rizikingas ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tuo labiau, kad nukentėjusiesiems pradėjus kalbėti su kaltinamuoju D. B., jis pasikvietė kaltinamąjį D. B., kuris iš karto buvo nusiteikęs agresyviai ir pradėjo smūgiuoti. Nors pastatytas automobilis sutrukdė kaltinamajam D. B. pravažiuoti minėtu keliu sunkiasvore transporto priemone, tačiau nukentėjusieji G. D. ir V. S. tik prašė nevažinėti dideliu greičiu gyvenamojoje teritorijoje, nenustatyta, kad nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu ir tokie nukentėjusiųjų veiksmai nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo išprovokuoti būtent nukentėjusiųjų veiksmų.

Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, materialios nusikaltimų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl nepagarbos žmogaus gyvybei ir sveikatai, elementarių moralės normų nesilaikymo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, – pilnametis, nevedęs, vykdo individualią žemės ūkio veiklą (3 t., b. l. 95), baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas įvykdęs (3 t., b. l. 97–100), neteistas (3 t., b. l. 102–105), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 137), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 140), į kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to, ši bausmės rūšis nenumatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kaltinamasis yra neteistas, todėl jam neskirta ir su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgdamas į veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes ir būdą, į tai, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina mažiau pavojinga, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo vertinimu, pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmei keliamus tikslus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. B. skirtina artima vidurkiui 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; už BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. B. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; už BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. B. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais pridedant po nežymiai didesnę nei minimaliąją dalį (po 4 mėnesius) švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nustatytina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, sukeltas pasekmes, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, materialios nusikaltimų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl nepagarbos žmogaus gyvybei ir sveikatai, elementarių moralės normų nesilaikymo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, – pilnametis, vedęs, vykdo individualią žemės ūkio veiklą (4 t., b. l. 43), iki baustas administracine tvarka, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas (4 t., b. l. 45–53), neteistas (4 t., b. l. 54–56), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (4 t., b. l. 58), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (4 t., b. l. 61), į kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. B. skirtina artima vidurkiui 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; už BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. B. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; už BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. B. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais pridedant po nežymiai didesnę nei minimaliąją dalį (po 4 mėnesius) švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nustatytina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis D. B. įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė su įpareigojimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, sukeltas pasekmes, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

VII. Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nukentėjusysis S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9,91 eurų turtinės žalos ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. (1 t., b. l. 74–79).

Nukentėjusysis S. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų D. B. ir D. B. veiksmų patyrė finansinius praradimus, susijusius su gydymu, sveikatos atstatymu, reabilitacija. Kadangi jam pavyko išsaugoti tik nedidelę dalį dokumentų, pagrindžiančių susidariusias gydymo išlaidas, prašo priteisti 9,91 eurų žalą, kurią patyrė įsigydamas medikamentus ir medicinines priemones. Be to, dėl kaltinamųjų D. B. ir D. B. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Dėl užpuolimo patyrė didelį emocinį ir dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, sukrėtimą, emocinį šoką, stresą, toliau išgyvena baimę dėl savo sveikatos. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų iki šiol jaučia fizinius skausmus ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus bei kitas psichines nemalonias būkles, kurios trukdo gyvenimo kokybę. Tokia būsena, kaip nerimas, įtampa nepraeina iki šiol.

Dėl nukentėjusiojo S. S. nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta objektyviais duomenimis, nėra nepagrįstai per didelė, dėl neteisėtų kaltinamųjų D. B. ir D. B. veiksmų nukentėjusysis S. S. patyrė žalą, todėl nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. priteistinas 9,91 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai.

Dėl kaltinamųjų D. B. ir D. B. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. S. sveikata. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala. Nukentėjusiojo teigimu, jis ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes. Nesunkų sveikatos sutrikdymą šiuo atveju sukėlė kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas, tačiau ir be akiduobės apatinės sienelės lūžimo, nukentėjusysis patyrė kitų sužalojimų, t. y. poodines kraujosruvas abiejų akių srityje, abiejų akių obuolių sumušimą su erozijomis kairės akies ragenoje, paakinio nervo kanalo pažeidimą. Visi šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, jo veide buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai. Tokie veide akivaizdžiai matomi sužalojimai sumažina asmens bendravimo galimybės ir kelia stresą bei neigiamus išgyvenimus, be to nukentėjusiojo patirti sužalojimai sietini su itin jautria sritimi – regėjimu. Vis dėlto, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis itin ilgai gydėsi, šiuo metu yra išlikę liekamieji reiškiniai, be to vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimo liekamuosius reiškinius, t. y. nors nurodė, kad šiuo metu dėvi akinius, tačiau objektyvių duomenų apie ilgalaikes sužalojimų pasekmes regėjimui nepateikė, duomenų, kad dėl patirto streso lankytųsi pas medikus ir jam būtų teikiama kvalifikuota pagalba, nepateikė, nukentėjusiajam priteistą turtinės žalos dydį, taip pat tai, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, yra darbingo amžiaus ir dirbantys, gaunantys pajamas. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. S. priteistinas 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Nukentėjusysis G. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. (5 t., b. l. 12).

Nukentėjusysis G. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl D. B. ir D. B. tyčinių veiksmų jam buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai kaktos dešinėje, nubrozdinimas lūpos raudonio kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas nugaros dešinėje, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgyveno dvasinį sukrėtimą. Buvo sumuštas žmonos akivaizdoje, po sumušimo turėjo meluoti vaikams apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Be to, dėl įvykio patyrė ir turtinę žalą, tačiau turtinių nuostolių negali pagrįsti dėl neišsaugotų kvitų.

Kaltinamųjų D. B. ir D. B. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam G. D. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis G. D. patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala. Vis dėlto, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Paprastai tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo vieno ar kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, 2K-205-719/2020 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Duomenų, kad nukentėjusysis G. D. dėl patirtų psichologinių išgyvenimų ar kitų sveikatos sužalojimų būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Teisiamojo posėdžio metu G. D. nurodė, jog šiuo metu randai jam jau sugijo, sužalojimų liekamųjų reiškinių nenurodė.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), tai, kad nėra nustatyta sužalojimo liekamųjų reiškinių, tai, jog duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus ir ilgai gydėsi, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, į tai, kad nukentėjusysis neprašė priteisti turtinės žalos atlyginimo, taip pat į tai, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, yra darbingo amžiaus ir dirbantys, gaunantys pajamas. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. D. priteistinas 900 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. (5 t., b. l. 15–17).

Nukentėjusysis V. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų D. B. ir D. B. tyčinių veiksmų jam padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai nosies srityje, kraujosruva su žaizda kairės ausies kaušelyje, kraujosruva liemens kairėje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, nubrozdinimai, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimai pėdoje, tai yra nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą. Be to, dėl įvykio patyrė ir turtinę žalą, tačiau turtinių nuostolių negali pagrįsti dėl neišsaugotų kvitų.

Kaltinamųjų D. B. ir D. B. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis V. S. patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), tuoj po įvykio vyko pas medikus, buvo sužalota ausis, kurią teko siūti, tai, kad nėra nustatyta sužalojimų ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis tik nurodė, kad dažniau kemšasi ausis, duomenų, kad nukentėjusysis V. S. dėl patirtų psichologinių išgyvenimų ar kitų sveikatos sužalojimų būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, ilgai gydęsis, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, į tai, kad nukentėjusysis neprašė priteisti turtinės žalos atlyginimo, taip pat į tai, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, yra darbingo amžiaus ir dirbantys, gaunantys pajamas. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. priteistinas 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. pateikė prašymą atlyginti 1 245 eurų teisinės pagalbos išlaidas (5 t., b. l. 111–120). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą byloje atstovavo advokatas E. Z.. Nors byloje nepateiktas suteiktų teisinių paslaugų detalizavimas, tačiau atstovas parengė ir pateikė civilinį ieškinį, jam teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko šeši teisiamieji posėdžiai, trukę apie dešimt valandų, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, atliktas pilnas įrodymų tyrimas, apklausta šešiolika liudytojų, atstovas patyrė kelionės išlaidas iš Vilniaus į Kauną ir atgal, teikė rašytinius įrodymus. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, kaltinamųjų turtinę padėtį – vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pastovias pajamas, darbingo amžiaus, sveiki, nukentėjusiojo S. S. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 000 eurų ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. patirtos 1 000 eurų teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis (po 500 eurų) iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. D. pateikė prašymą atlyginti 750 eurų teisinės pagalbos išlaidas (5 t., b. l. 10–14). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. pateikė prašymą atlyginti 850 eurų teisinės pagalbos išlaidas (5 t., b. l. 15–20). Nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus G. D. ir V. S. byloje atstovavo advokatas R. M.. Nors byloje nėra pateiktas suteiktų teisinių paslaugų detalizavimas, tačiau atstovas parengė ir pateikė du civilinius ieškinius, visgi jie yra iš esmės identiški, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko šeši teisiamieji posėdžiai, trukę apie dešimt valandų, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, atliktas pilnas įrodymų tyrimas, apklausta šešiolika liudytojų, advokato darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, kaltinamųjų turtinę padėtį – vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gauna pastovias pajamas, darbingo amžiaus, sveiki, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. D. ir V. S. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 700 eurų kiekvienam nukentėjusiajam ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. patirtos 700 eurų teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis (po 350 eurus) iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. naudai; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. patirtos 700 eurų teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis (po 350 eurus) iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. naudai.

IX. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 44), kompaktinis diskas su greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 54), du kompaktiniai diskai su nepilnamečio N. B. apklausa, saugomi voke prie baudžiamosios bylos (2 t., b. l. 8, 3 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 141–143, 144–146) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 147–149), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės panaikintinos.

Kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 62–64, 65–67) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b. l. 68–70), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (G. D. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (V. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. B. paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pridedant po 4 mėnesius švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nustatyti D. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąsias priemones panaikinti.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (G. D. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (V. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. B. paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pridedant po 4 mėnesius švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nustatyti D. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti D. B. ir D. B., kad asmuo, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Be to, asmuo, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. B. bei D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai 9,91 eurus (devynis eurus 91 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. B. bei D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. naudai 900 eurų (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. B. bei D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. naudai 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. 1 000 eurų išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų), t. y. po 500 eurų (penkis šimtus eurų) iš kiekvieno kaltinamojo, patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. 700 eurų išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. naudai 700 eurų (septynis šimtus eurų), t. y. po 350 eurus (tris šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno kaltinamojo, patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. 700 eurų išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. naudai 700 eurų (septynis šimtus eurų), t. y. po 350 eurus (tris šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno kaltinamojo, patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keturis kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.