Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant D. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (G. D. nežymus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, D. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pridedant po 4 mėnesius švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

D. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant D. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (G. D. nežymus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, D. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pridedant po 4 mėnesius švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai solidariai iš D. B. bei D. B. priteista 9,91 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai solidariai iš D. B. bei D. B. priteista 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai solidariai iš D. B. bei D. B. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. 1 000 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir S. S. naudai lygiomis dalimis iš D. B. ir D. B. priteista 1 000 Eur, t. y. po 500 Eur iš kiekvieno nuteistojo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D. 700 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir G. D. naudai lygiomis dalimis iš D. B. ir D. B. priteista 700 Eur, t. y. po 350 Eur iš kiekvieno nuteistojo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. 700 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir V. S. naudai lygiomis dalimis iš D. B. ir D. B. priteista 700 Eur, t. y. po 350 Eur iš kiekvieno nuteistojo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), laukuose, bendrai veikdami, t. y. D. B. tyčia kumščiais suduodamas mažiausiai šešis smūgius S. S. į veidą ir įspirdamas mažiausiai du kartus į sėdmenis ir kairį šoną, o D. B. tyčia kumščiais suduodamas mažiausiai tris smūgius S. S. į rankas ir vieną smūgį į kairį smilkinį bei jį pargriaudamas ant žemės, taip bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimą su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinį lūžimą, paakinio nervo kanalo pažeidimą, sukėlė nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, t. y. D. B. tyčia dešine ranka sugriebęs už gerklės G. D., jį stumdamas pargriovė ant žemės, taip sumušdamas nugarą ir abiejų rankų alkūnes bei mažiausiai du kartus įspirdamas į kojas, o D. B. tyčia kumščiu suduodamas mažiausiai du smūgius G. D. į veidą ir mažiausiai tris kartus įspirdamas į dešinį šoną ir kojas, taip bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kaktos dešinėje, nubrozdinimą apatinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą nugaros dešinėje, sukėlė nukentėjusiajam G. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.3. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, tyčia suduodami kumščiais V. S. į galvą, krūtinę, rankas jį pargriovė ant žemės ir įspirdami į galvą ir kitas kūno vietas, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasėkoje, taip bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimus nosies srityje, kraujosruvą su žaizda kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą liemens kairėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimus, kraujosruvas kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, nubrozdinimą dešinio kelio srityje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimus dešinėje pėdoje, V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. B. ir D. B. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nuteistieji D. B. ir D. B.. Apeliantai neginčija skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl G. D. bei V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo (dvi atskiros nusikalstamos veikos), už šias veikas jiems paskirtų bausmių bei nukentėjusiesiems G. D. ir V. S. solidariai iš nuteistųjų priteistos nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dydžio. Todėl šiais klausimais teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau D. B. ir D. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis juos dėl S. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo apkaltinančiomis išvadomis, kurias, kaip nurodoma, nulėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitinkantis byloje surinktų įrodymų vertinimas, ir prašo šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija privalo patikrinti, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tyrimui, ar jų pakanka pripažinti kaltu D. B. ir D. B. kaltu dėl S. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

6. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios normos prasme teismo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kolegija taip pat pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištirtų bylos įrodymų visumos kontekste įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka, nei vienam jų nesuteikiant prioriteto. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė D. B. bei D. B. pateiktą įvykių versiją. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Apeliantų veiksmų juridinis vertinimas taip pat teisingas.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad buvo sužalotas, S. S. iš karto po įvykio pranešė paskambinęs Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis paaiškino, jog buvo užpultas ir sumuštas dviejų vyriškių po to, kai, atvažiavęs į jo dirbamą žemės plotą, pamatė, jog sunkiąja technika buvo išvažinėti pasėliai, ir išreiškė dėl to pastabą netoliese laukuose dirbusiems vyriems. Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis taip pat nurodė, jog buvo sumuštas 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val., kuomet atvyko į laukus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, jog laukuose matyti automobilio bei kombaino vėžės, dėl ko tarp jo ir D. B. įvyko diskusija. Vykstant konfliktui dėl kelio, D. B. rankų kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus sudavė jam į veidą, spyrė kojomis ne mažiau nei du kartus į sėdmenis bei nugarą. Po šių veiksmų jį puolė ir D. B., kuris sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankų kumščiais į galvą. Analogiškas aplinkybes, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.30 val. buvo sužalotas būtent D. B. bei D. B. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiuose laukuose, kai atvyko apžiūrėti javų laukuose ir pamatė suvažinėtus dar nenukultus javus, po ko nuėjo pasikalbėti su už šaltalankių laukų, esančių netoliese, dirbančiais nuteistaisiais, S. S. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje bei BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną po analizuojamo įvykio S. S. buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d, specialisto išvadoje Nr. G1971/2020(02) nurodyta, kad S. S. konstatuotas poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimas su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas, paakinio nervo kanalo pažeidimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2020 m. rugpjūčio 9 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d, specialisto išvada Nr. G1971/2020(02) neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis S. S. patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, kurių vienas - kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, jų mąsto, nuteistieji apeliaciniame skunde neginčija, tačiau, kaip ir apklausiami pirmosios instancijos teisme, D. B. ir D. B. laikosi pozicijos, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantai kategoriškai neigė ir neigia 2020 m. rugpjūčio 9 d. naudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime, nukentėjusiojo 2020 m. rugpjūčio 9 d. nematė, juo labiau, su juo nekonfliktavo, tą dieną nuo 12 val. iki 19.00 val. kūlė javus (duomenys neskelbtini) kaime, bei toliau laikosi versijos, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti karvė.

12. Iš byloje surinktų duomenų taip pat nustatyta, kad jokie kiti asmenys su nukentėjusiuoju į (duomenys neskelbtini) kaime esančius laukus atvykę nebuvo. Nenustatyta ir, kad netoliese laukų, kuriuose nukentėjusysis nurodė buvęs sumuštas nuteistųjų, žemės ūkio darbus atliko kiti ūkininkai, kurie būtų tiesiogiai matę ir patvirtinę būtent nukentėjusiojo nurodytą įvykių versiją. Todėl šiuo atveju, nustačius, kad nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės išsiskyrė, bei nesant jokių kitų tiesiogiai konfliktą stebėjusių asmenų, buvo itin svarbu įvertinti kitus byloje surinktus duomenis, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, ir nustatyti, ar kiti duomenys gali patvirtinti, ar paneigti atitinkamas abiejų pusių nurodytas aplinkybes, taip pat analizuoti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų parodymus jų nuoseklumo aspektu, ką apylinkės teismas ir padarė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, išsamiai išanalizavęs kitus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir sujungęs į vientisą loginę grandinę, taip pat konstatavęs, jog nuteistieji, priešingai nei nukentėjusysis, nebuvo visiškai nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti nuteistųjų pateiktą versiją tik kaip jų gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, ir nesivadovauti jų parodymais. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo S. S. parodymai dėl to kas, kada ir kokiu būdu prieš jį panaudojo smurtą, buvo nuoseklūs viso proceso metu, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti jo parodymų patikimumu ir, atitinkamai, apeliantų nekaltumu dėl jo sužalojimo, nenustatyta. Nukentėjusysis buvo nuoseklus ne tik duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei teisme, bet ir po įvykio bendraudamas su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais, policijos pareigūnais, greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, liudytojais teisme apklaustais kitais asmenimis – V. S., J. G., M. Š., K. D., D. P., J. K., kuriems S. S. taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančiuose laukuose buvo stipriai sumuštas būtent D. B. bei D. B., kilus konfliktui dėl išvažinėtų pasėlių. Be to, nukentėjusiojo nurodytos jo sužalojimo aplinkybės, sužalojimo pobūdis, neprieštarauja ir specialisto išvadai, kurioje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val. D. B. suduodant rankų kumščiais nemažiau kaip šešis kartus S. S. į veidą, spyrus ne mažiau nei du kartus į sėdmenis bei nugarą bei D. B. nukentėjusiajam sudavus ne mažiau kaip keturis smūgius rankų kumščiais į galvą.

13. Vertindama nukentėjusiojo parodymų patikimumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iš esmės nenustatytas joks motyvas, dėl kurio nukentėjusysis galėjo melagingai apkalbėti nuteistuosius. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek nuteistieji, tiek nukentėjusysis neneigė, kad tarp jų anksčiau yra kilę konfliktų, tačiau šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja teisiamojo posėdžio metu pačių D. B. bei D. B. duotiems parodymams. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog D. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jokių konfliktų iki nagrinėjamo įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo kilę, negalėjo paaiškinti kodėl S. S. jį apkalba. D. B. taip pat nurodė, jog su S. S. jokių konfliktų nėra turėjęs. Be to, priešingai nei nuteistieji, prieš duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis S. S. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o 2020 m. rugpjūčio 10 d., prieš priimant jo pareiškimą, įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

14. Apeliaciniame skunde, bandant paneigti nukentėjusiojo parodymus, akcentuojama tai, kad jo nurodytų patirtų smūgių skaičius ir lokalizacija, neatitinka specialisto išvadoje padarytų išvadų, kadangi nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo suduoti smūgiai ne tik į veido sritį, tačiau ir sėdmenis, nugarą, tuo tarpu specialisto išvadoje smurto žymės šiose kūno vietose, kaip ir smilkiniuose, nebuvo užfiksuotos. Jau aukščiau aprašyta specialisto išvada iš tiesų patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo konstatuoti tik šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimas su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustinis lūžimas, paakinio nervo kanalo pažeidimas. Tai yra, buvo konstatuoti tik akių srityje padaryti sužalojimai. Tačiau tai savaime nereiškia, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog jam buvo smūgiuojama ir į kitas kūno vietas, neatitinka realybės, yra išgalvotos. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta informacija patvirtina, kad viso nukentėjusiojo kūno apžiūra nebuvo atlikta, kadangi pastarasis nesutiko nusirengti, nurodęs, kad kitose vietose sužalojimų nėra. Kadangi visas S. S. kūnas teismo medicinos eksperto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų specialistų nebuvo apžiūrėtas, natūralu, jog buvo konstatuoti tik akivaizdžiai matomi sužalojimai veido srityje. Medikams neatlikus pilnos nukentėjusiojo kūno apžiūros, šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad jokie, bent minimalūs sužalojimai, pavyzdžiui poodinės kraujosruvos, nugaros, sėdmenų srityje jam apskritai nebuvo padaryti, ir atitinkamai pritarti apeliantams, kad nukentėjusiojo parodymai yra melagingi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad S. S. buvo itin smarkiai sumuštas veidas, sužalotas vienas svarbiausių jutimo organų – akys, todėl visiškai suprantama, jog galimai kitose kūno vietose (nugaroje, sėdmenyse) dėl suduotų smūgių atsiradę minimalūs padariniai – kraujosruvos, nejaučiant jokių kitų simptomų, pavyzdžiui lūžių, nukentėjusiojo, kaip ir medikų, nebuvo sureikšminti. Nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, jog jį sumušė D. B. bei D. B., kuomet jiems buvo papriekaištauta dėl sunkiąja žemės ūkio technika išvažinėtų javų, patikimumo niekaip nepaneigia ir skunde nurodytas argumentas dėl google maps ortofoto nuotraukose matomų technologinių vėžių bei D. P. parodymų, kad kartais ir jis pats pervažiuoja per pasėlius, kurie, anot apeliantų patvirtina, jo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos vėžės laukuose nebūtinai buvo padarytos jų, t. y. B..

15. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog K. D., E. B., J. G., V. S. parodymai patvirtina nuteistųjų teiginius, jog kaltinime nurodytu laiku jie buvo visai kitoje vietoje, nei (duomenys neskelbtini) kaime esančiuose laukuose. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nurodytų asmenų parodymai buvo labai išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teisme ir visiškai pagrįstai konstatuota, jog jie patvirtina tik tą aplinkybę, kad B. 2020 m. rugpjūčio 9 d. po pietų kūlė javus (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistieji tą pačią dieną, apie 16.30 val. nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime ir nesužalojo nukentėjusiojo. Nors E. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. B. javus kūlė (duomenys neskelbtini) kaime, netoli jo namų, dirbti pradėjo apie 8.00 val. ryto, apie 14.00 val. D. B. su kombainu buvo privažiavęs prie jo namų, prašė atsigerti, o apie 16.30 – 17.00 val. atritino jam šiaudų, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, liudytojas negalėjo nurodyti nei su kokia technika D. B. jam atritino šiaudus, nei to, ar tuo metu (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose B. dar dirbo, tuo tarpu pats D. B. parodė, kad E. B. šiaudus jis atvežė apie 15.30 val. Tuo tarpu liudytojas V. S., nors ir parodė, kad jam išvykus iš dirbamų laukų, prie (duomenys neskelbtini) miško liko dirbti B., tačiau nei kada B. baigė darbus, nei kada išvažiavo, negalėjo nurodyti, nes to nematė. Liudytojas V. S. taip pat negalėjo nurodyti kada tiksliai išvažiavo iš prie (duomenys neskelbtini) miško ((duomenys neskelbtini) kaime) esančių laukų, iš pradžių parodė, kad išvyko apie 16 val., po to patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad išvyko 13 val. ar 14 val., tuo tarpu teisme apklaustas liudytojas K. D., kuris dirbo kartu su liudytoju V. S., parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo laukų išvažiavo apie 15 val. Tuo tarpu J. G., priešingai nei teigiama skunde, nenurodė, jog jis nematė, kad kas nors būtų dirbęs S. bei B. laukuose. Iš jo parodymų matyti, kad liudytojas apskritai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar kas nors įvykio dieną dirbo A. B. žemes, o ne kategoriškai nurodė, jog nei vienas, nei kitas laukas tikrai nebuvo dirbamas. Vertindamas liudytojų parodymus dalyje apie tai kuriose laukuose ir kada dirbo B., apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į pačių nuteistųjų parodymų šioje dalyje nenuoseklumą, o būtent tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. B. bei D. B. nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kuriuose laukuose jie visgi dirbo 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16.30 val. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, D. B. 2020 m. rugpjūčio 21 d. apklausos metu parodė, kad apie 16.30 val. javus kūlė (duomenys neskelbtini) kaime, 2020 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu parodė, kad tą dieną iki 18.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, 2021 m. sausio 21 d. apklausos metu parodė, kad apie 16.30 val. javus kūlė (duomenys neskelbtini) kaime, akistatos su nukentėjusiuoju S. S. metu parodė, kad iki 18.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, o vėliau sugrįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tuo tarpu D. B. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2021 m. sausio 21 d. apklausų metu parodė, kad apie 16.30 val. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, o akistatos su nukentėjusiuoju S. S. metu parodė, kad iki 18.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime. Teisiamojo posėdžio metu D. B. jau teigė, kad (duomenys neskelbtini) kaime kūlė iki 19.00 val.

16. Visiškai nepagrįstai sau palankia linkme, kaip neva tai patvirtinantys nuteistųjų versiją, kad nukentėjusysis susižalojo kitomis aplinkybėmis, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, skunde interpretuojami ir M. Š., J. K. bei R. M. parodymai. Priešingai nei teigiama skunde, M. Š. kategoriškai nepatvirtino su jau sumuštu S. S. bendravęs dar iki 16.00 val. Jis tik apytiksliai nurodė, jog S. S., su veido srityje matomais sužalojimais, pas jį atvažiavo apie 15-16 val., tuo pačiu pažymėdamas, kad laikas galėjo būti ir kiek vėlesnis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tikslaus susitikimo su jau sužalotu S. S. laiko jis neįsiminė, ar apskritai jo neužfiksavo. Tuo tarpu J. K. bei R. M. parodė tik tai, kad S. S. buvo sužalotas karvės kažkada praeityje, tačiau, kad būtent specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai yra susiję priežastiniu ryšiu su karvės, o ne B. smurtiniais veiksmais, jie nenurodė. Priešingai, abu liudytojai paaiškino, jog jie tiesiogiai nematė kokiomis tiksliai aplinkybėmis 2020 m. rugpjūčio 9 d. buvo sužalotas S. S.. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų susižalojęs, ar būtų sužalotas kitomis aplinkybės, byloje nebuvo surinkta.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų apeliaciniame skunde nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir jų nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindų byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas, ir dėl S. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. B. bei D. B. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui šiuo atveju vadovautis būtent nukentėjusiojo parodymais, atitinkančiais bei papildančiais ir kitus byloje surinktus duomenis, kurie bendrai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, ir kurių pakanka D. B. bei D. B. kaltei nustatyti ir patikimai paneigti jų gynybinei versijai, kad sužaloti nukentėjusiojo jie negalėjo, nes kaltinime nurodytu laiku buvo visai kitoje vietoje, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas gyvulių. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad apeliantų veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas (nustatyta, kad D. B. kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, spyrė į sėdmenis ir kairį šoną, o D. B. kumščiais sudavė S. S. į rankas ir kairį smilkinį bei jį pargriovė ant žemės), padariniai – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių srityse, abiejų akių obuolių sumušimu su erozijomis kairės akies ragenoje, kairės akiduobės apatinės sienelės įspaustiniu lūžimu, paakinio nervo kanalo pažeidimu, priežastinis ryšys tarp apeliantų veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistieji, be kita ko, sudavė smūgius nukentėjusiajam į vieną svarbiausių žmogaus gyvybei kūno vietų – galvą, smūgiai buvo suduoti kumščiais, todėl būdami normalaus protinio išsivystymo ir subrendę asmenys jie negalėjo nesuvokti savo veiksmų pavojingo pobūdžio ir numatė, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

18. Nagrinėjamoje byloje kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusiojo S. S. atstovas advokatas Eduardas Zaleskis pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Taip pat į bylą buvo pateiktos sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, jog S. S. advokatui Eduardui Zaleskiui sumokėjo viso 550 Eur – 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei kliento intereso atstovavimą 2022 m vasario 23 d. teismo posėdyje, kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdį ir iš jo, bei 100 Eur už kliento interesų atstovavimą 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdį ir iš jo.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistieji. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą - surašymas. Dėl to, nukentėjusiojo S. S. turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog prašoma priteistų išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Nukentėjusysis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos atstovaujant tiek teisme, tiek surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nors, atsižvelgiant nuteistųjų gynėjo prašymą, 2022 m vasario 23 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo atidėtas, tačiau nukentėjusiojo atstovas buvo atvykęs į jį. Jis taip pat jis dalyvavo 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje. Į teismo posėdžius advokatas atvyko iš Vilniaus, taigi, turi būti įvertintos ir kelionės išlaidos bei laiko joje sąnaudos. Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad prašomos priteisti procesinės išlaidos yra proporcingos ir priteistinos lygiomis dalimis iš nuteistųjų D. B. ir D. B. nukentėjusiojo S. S. naudai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D. B. ir D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam S. S. lygiomis dalimis iš nuteistųjų D. B. ir D. B. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų), t. y. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno nuteistojo, išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.