- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- e2-120-853/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03502-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- N. J., A. J.
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei K. S., ieškovės atstovei advokatei V. V., atsakovei N. J., atsakovų atstovei advokatei R. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovams N. J. ir A. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. S. 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams N. J. ir A. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei N. J. nuosavybės teise priklauso ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šalia statinių bei po jais yra 0,1088 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 23 d. ieškovė iš Valstybės įsigijo ½ žemės sklypo, t. y. 0,0544 ha (Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2014-05-23 Nr. 775), o atsakovai 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigijo ½ žemės sklypo, t. y. 0,0544 ha (Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2014-08-01 Nr. 1251). Iškilus nesutarimams dėl naudojimosi žemės sklypu su atsakovais, ieškovė kreipėsi į UAB „Geoida“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto parengimo. UAB „Geoida“ geodezininkas N. Š. 2014 m. rugsėjo 9 d. paruošė žemės sklypo projektą (toliau – ieškovės projektas Nr. 1), pagal kurį ieškovei K. S. priskirtas 0,0507 ha arba 507 m² žemės sklypo plotas, projekte pažymėtas Nr. 1, atsakovams N. J. ir A. J. priskirtas 0,0507 ha arba 507 m² žemės sklypo plotas, projekte pažymėtas Nr. 2. Bendram naudojimuisi priskirtas žemės sklypo plotas 0,0074 ha arba 74 m², kiekvienam bendraturčiui po 37 m², pažymėtas žemės sklypo projekte Nr. 3. UAB „Geoida“ parengtas projektas buvo išsiųstas atsakovams, tačiau atsakovų atsakyme buvo nurodyta, kad su parengtu projektu nesutinka, todėl kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo spręstinas teisme.
Atsakovai, nepraleisdami atsiliepimo padavimo termino, 2014 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais bei nurodyta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka. Nurodė, kad naudojimosi žemės sklypo tvarka turėtų būti nustatyta pagal atsakovų pateiktą S. Š. įmonės parengtą žemės sklypo projektą (toliau – atsakovų projektas Nr. 1). Atsakovai nurodė, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, pažeidžia jų teises ir trukdo tinkamai naudotis bendrąją daline nuosavybe. Atsakovai įvertinę ieškovės pateiktą projektą, suprato, kad ieškovė siekia naudotis pačia geriausia žemės sklypo dalimi, visiškai eliminuodama atsakovų teisę apeiti aplink namą be ieškovės sutikimo, nes nepaliekamas bendro naudojimosi žemės sklypo plotas. Atsakovų pateiktas projektas Nr. 1 atitinka prieš tai buvusią žemės sklypu naudojimosi tvarką (prieš atsakovams sudarant dovanojimo sutartį ir įsigyjant žemės sklypą bei statinius). Pagal pateiktą atsakovų projektą Nr. 1 ieškovei suteikiama teisė naudotis 210 m² žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane žymima indeksu 1, o atsakovams 174 m² žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane žymima indeksu 2, t. y. ieškovei suteikiant teise naudotis 36 m² didesne žemės sklypo dalimi, dėl to ateityje nereiškiant jokių pretenzijų ar kompensacijos prašymo. Bendram naudojimuisi suteikiama teisė naudotis 704 m² žemės sklypo ploto, kuris žemės sklypo plane žymimas indeksu B1, B2. Atsakovų projekte Nr. 1 aplink namą bendram naudojimui paliktina kiek daugiau nei 1,5 m pločio dalis nuo namo, leidžianti bendrasavininkiams atlikti namo priežiūros, tvarkymo darbus bei užtikrinanti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Nurodė, kad ieškovė takelyje aplink namą ir įvažiavime į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) įrengė tvoros dalį bei pastatė metalinius vartus, taip apribodama galimybę naudotis žemės sklypo dalimi – bendro naudojimosi takeliu aplink namą, apsunkindama tvarkymo galimybę. Atsakovai pažymėjo, kad šeštadieniais, kai vyksta turgaus prekyba, yra neįmanoma įvažiuoti bei išvažiuoti iš sklypo per vartus (duomenys neskelbtini), todėl tuo metu naudojamasi išvažiavimu (duomenys neskelbtini). Norėdami atsidaryti vartus (duomenys neskelbtini), yra priversti pasistatyti automobilį gatvėje, kol vartai atidaromi, todėl susidaro automobilių spūstis.
2014 m. gruodžio 15 d. teisme buvo gautas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei atsakovų motyvais, pateiktu atsakovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu Nr. 1. Ieškovė nurodė, kad siekiant išvengti ateityje konfliktų su atsakovais, žemės sklypo naudojimosi projekte bendro naudojimo žemės dalis turi būti maža. Tokiu būdu tiek ieškovė, tiek atsakovai galėtų disponuoti kiekvienam priklausančia žemės sklypo dalimi nesitardami su bendrasavininkiais, netrukdydami vieni kitiems. Ieškovei nesuprantama atsakovų pozicija, kad ieškovė siekia viena naudotis pačia geriausia žemės sklypo dalimi. Po pasidalijimo, ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, kuri yra šiaurinėje žemės sklypo pusėje, o atsakovams tektų žemės sklypo dalis, esanti pietinėje pusėje. Ieškovė nesutinka su atsakovų teiginiu, kad ji savavališkai pradėjo statyti tvorą apie žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasarą netvarkingai paliktas šalikelėje A. J. priklausantis automobilis nuriedėjo iki tvoros ir ją apgadino. Mergina norėdama atlyginti žalą pasisiūlė sutvarkyti tvorą. Nepavykus atstatyti tos pačios tvoros, mergina pastatė naują tvorą. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad vartai trukdo patekti į kiemą. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nėra viešo tualeto, todėl gyventojai eina per ieškovei bei atsakovams priklausančią teritoriją ir naudojasi lauko tualetais. Vartai pastatyti, kad pašaliniai asmenys nevaikščiotų po teritoriją.
2015 m. balandžio 7 d. teisme buvo gautas atsakovų patikslintas priešieškinys, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo mėnesį atsakovų prašymu S. Š. įmonė parengė dar vieną žemės sklypo projektą (toliau - atsakovų projektas Nr. 2), kuriame nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka: ieškovei K. S. naudotis 368 m² žemės sklypo plotu, projekte Nr. 2 žymimu indeksu 1, atsakovams naudotis 368 m² žemės sklypo plotu, projekte Nr. 2 žymimu indeksu 2. Bendram naudojimui ieškovei ir atsakovams paskirti naudotis 352 m² žemės sklypo projekte Nr. 2 žymimu indeksu B1, B2. Įpareigoti K. S. nugriauti be atsakovų sutikimo pastatytą tvorą, projekte Nr. 2 pažymėtą nuo taško 3 iki taško 4 ir pašalinti vartus nuo taško 4 iki taško 5.
Atsiliepimas
2015 m. balandžio 21 d. ieškovė K. S. atsiliepimu į patikslintiną priešieškinį nurodė, kad nesutinka su patikslintame priešieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei atsakovų motyvais, taip pat su atsakovų pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu Nr. 2. Ieškovė nurodė, kad ji sutinka pasidalinti žemės sklypą ir naudotis bet kuria žemės sklypo dalimi, tačiau jos pagrindinis reikalavimas – pasidalinti žemės sklypą taip, kad bendro naudojimosi žemės neliktų ar liktų nedaug. Ieškovė, teikdama teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuriame nėra bendro naudojimosi žemės, siekia ateityje išvengti konfliktų su atsakovais. Ieškovė nesutinka su atsakovų pageidavimu įvažiuoti į kiemą iš abiejų gatvės pusių, motyvuojant tuo, kad penktadieniais vyksta turgaus prekyba. Ieškovė nurodo, kad miesto gyventojai galimai užstato savo mašinomis įvažiavimą, vien dėl to, kad jiems žinoma, jog atsakovai negyvena ir nesinaudoja šiuo įvažiavimu. Ieškovės teigimu, vartai ir tvora yra įrengti ne tam, kad atsakovai negalėtų patekti į kiemą, tačiau kad pašaliniai žmonės nevaikščiotų per teritoriją, kadangi jie įpratę taip trumpinti savo kelią į kitą gatvę. Ieškovė nurodo, kad disponuojant bendrąją daline nuosavybe, bet kokie pagerinimo darbai turi būti atliekami bendraturčių sutarimu, nebent iškiltų būtinybė atlikti kokius darbus, išsaugant bendrojo naudojimo objektą, todėl atsakovų baiminimasis dėl neturėjimo galimybės tvarkyti bei prižiūrėti gyvenamojo namo, pasak ieškovės yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovė K. S. nurodė, kad žemės sklypas turėtų būti padalintas pagal ieškovės projektą Nr. 1 – taip, kaip buvo pamatuota. Pažymėjo, kad pagal ieškovės planą visa žemė yra padalinta, išskyrus žemę po namu, kuri palikta bendro naudojimosi. Ieškovė nurodė, kad visus statinius, esančius žemės sklype yra pasidalinę. Nurodė, kad yra įrengti du lauko tualetai, kurie yra atskirti mūrine siena, bei turi atskirus įėjimus. Ieškovės sklypo dalis yra šiaurinėje ir rytinėje pusėje, o atsakovų sklypo dalis – pietinėje ir vakarinėje. Ieškovės teigimu pietinė pusė yra geresnė, bet jai tinka ir šiaurinė pusė žemės sklypo. Ieškovė pažymėjo, kad jos pateiktas teismui projektas yra geresnis dėl to, kad viskas atskirta, o atsakovų planas netinka dėl bendro naudojimosi žemės nustatymo po tualetais, dėl įvažiavimo.
Atsakovė N. J. teismo posėdžio metu pateikė teismui atsakovų parengtą projektą Nr. 3 (toliau – atsakovų projektas Nr. 3) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypą tvarko pagal pateiktą projektą Nr. 3 ir pagal nusistovėjusią tvarką, kurią buvo įvedęs prieš tai buvęs savininkas. Pažymėjo, kad kampas ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis ieškovės projekte Nr. 1 priskirtinas ieškovei, o pagal atsakovų projektą Nr. 3 – atsakovams. Pažymėjo, kad toje vietoje buvo pasodinti medeliai, krūmeliai. Nurodė, kad skverelis (kampas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje) turėtų būti dalinamas per pusę, tačiau didesnę dalį priskiriant ieškovei. Nurodė, kad bendros žemės po namu nepalieka, o ją atiduoda ieškovei. Norėtų, kad visko būtų per pusę – skverelio, ariamos žemės bei darželio, kad žemės sklypas būtų padalintas lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad po namu esanti žemė priskiriama ieškovei, tačiau jai tenkanti didesnė dalis skverelio. Pažymėjo, kad negalinti nurodyti, kodėl pateiktame projekte Nr. 3 po lauko tualetais yra palikta bendro naudojimosi žemė. Taip pat nurodė, kad atsisako dalies priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų dalyje dėl tvoros ir vartų nugriovimo bei įvažiavimo į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi sutiko naudotis (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavimu.
Liudytoja Z. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės dukterėčia, palaikanti santykius tiek su ieškove, tiek su atsakove, kurie yra geri, draugiški. Nurodė, kad kol gyveno K., jisai sutiko ir pasirašė, kad išmatuotų žemės sklypą. Pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės galima įvažiuoti į kiemą, yra du atskiri įvažiavimai į žemės sklypą. Padarius žemės sklypo projektą dėl sklypo ribų, nesitarė su atsakovais, nes V. K. nenorėjo ir neketino išsipirkti žemės.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė palaiko savo ieškinį ir prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą Nr. 1, paskiriant ieškovei 0,0507 m² plotą projekte pažymėtą indeksu Nr. 1, o atsakovams – pažymėtą indeksu Nr. 2. Bendro naudojimo sklypą paskirti kiekvienam bendraturčiui po 37 m² projekte pažymėtą indeksu Nr. 3 bei atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. spalio 14 d. buvo kreiptąsi į atsakovus, pateikiant žemės sklypo padalijimo projektą, tačiau atsakovė pranešė, kad nesutinka su pateiktu pasiūlymu ir derėtis neketina, tad nutarė kreiptis į teismą. Ieškovės pateiktas sklypo planas yra pagrįstas, nes sklypas padalintas į lygias dalis, tiek ieškovei tiek atsakovams žemės atitenka po lygiai, priešingai nei atsakovų pateiktame projekte Nr. 3. Ieškovės žemės sklypo padalijimo projekte yra minimaliai likusio bendro naudojimosi žemės sklypo. Kadangi ieškovė įsigijo žemės sklypą, jinai turi visas teises naudotis maksimaliai žemės sklypu, todėl turėtų kuo mažiau likti bendro naudojimosi žemės sklypo dalių. Tenkinant atsakovų prašymą ir tvirtinant jų pateiktą projektą Nr. 3 ieškovei tektų mažiau žemės sklypo, kadangi gyvenamasis namas stovėtų ieškovės priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, kad atsakovai atsisakė reikalavimo turėti bendrą kiemą, bendrus įvažiavimus, bendrą apėjimą apie namą, todėl ieškovės planas atitinka visus reikalavimus, kuris atitiks abiejų šalių poreikius. Prašydami tekinti ieškinį prašo atsakovų priešieškinio netinkinti kaip nepagrįsto.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė advokatė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovai nesutikdami su pateiktu ieškiniu, pateikė savo reikalavimą – priešieškinį, kuriuo taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau kitokią nei ieškovė nurodė. Tai, kad atsakovai pateikė tris planus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nereiškia jų nuomonės nebuvimo, tačiau tai parodo, kad jie savo lėšomis siekė rasti kompromisą, kad būtų pasiekta taika. Siekiant užbaigti procesą, atsakovai atsisakė reikalavimų dėl tvoros ir vartų pašalinimo, kuriuos yra įsirengusi ieškovė. Atsakovai siūlė pagal projektą Nr. 3 ieškovės ir atsakovų įvažiavimus atskirus, todėl ir buvo atsisakyta reikalavimo dėl vartų. Dėl naudojimosi žemės sklypu palaiko atsakovų tvarką, ir prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri siūloma projektu Nr. 3, pagal kurį abiems šalims tektų atitinkama dalis skverelio. Tenkinant ieškovės pateiktą projektą Nr. 1, atsakovai patirtų nuostolius ir tokiu būdu jų teisės būtų pažeistos. Kokią tvarką atsakovai siūlo nustatyti ateityje, ta tvarka buvo nusistovėjusi seniau, kadangi atsakovė yra užaugusi šiame name, šiame žemės sklype, išėjus gyventi atskirai, atvykdavo ir lankydavo tėvą, todėl žino nusistovėjusią tvarką. Atsakovai sutiko ir pripažino, kad ieškovė važiuotų iš Vytauto g., o atsakovai iš (duomenys neskelbtini) g. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pagal projektą Nr. 3 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, o patikslintas priešieškinys atmestinas.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo naudojimosi žemės sklypu variantą, taip pat įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas naudojimosi nekilnojamuoju turtu būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), taip pat šalių interesų pusiausvyros principu (CK 4.81 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai žemės sklypą nuomojosi iš Lietuvos Respublikos valstybės ir bendrai naudojosi žemės sklypu. 2014 m. gegužės 12 d. ieškovė, o 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai įsigijo iš Valstybės po ½ žemės sklypo, t. y. 0,0544 ha arba 544 m², kurio kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įsigyjant žemės sklypus, naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, todėl tarp ieškovės ir atsakovų kilo nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovės teigimu, atsakovai ignoruoja ankstesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri tarp ieškovės ir buvusio savininko buvo nustatyta žodiniu susitarimu.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt. ).
Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Geoida“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą Nr. 1 (97 b. l.), o atsakovai su priešieškiniu – S. Š. įmonės parengtą šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą Nr. 1 (31 b. l.), su patikslintu priešieškiniu – S. Š. įmonės 2015 m. kovo mėnesio parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą Nr. 2, posėdžio metu – S. Š. įmonės 2015 m. gegužės 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi projektą Nr. 3. Nagrinėjamu atveju teismas turi pasirinkti vieną iš šalių pateiktų variantų, nes savo iniciatyva nustatyti dar vieną naudojimosi žemės sklypu tvarką nėra įmanoma dėl ginčo pobūdžio – tam yra reikalingas atitinkamas naudojimosi atitinkamomis dalimis projektas. Abiejų šalių pasiūlymai vertintini pagal racionalumo, protingumo, nuosavybės teisių apsaugos, kiek įmanoma mažesnio priešingos šalies teisėtų interesų pažeidimo ir šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo kriterijus. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turi aplinkybės, susijusios su šalių nuosavybės teise valdomais statiniais ir jų paskirtimi bei teisėmis į atitinkamų valstybinės žemės sklypo dalių naudojimą. Teismas pažymi, kad atsakovų pateiktas projektas Nr. 1 sukuria per daug sąlyčio taškų bei palikta didelė dalis bendro naudojimosi žeme. Atsakovų pateiktas projektas Nr. 2 teismo vertinamas kritiškai, kadangi atsakovams priskirtina sklypo dalis įsiterptų į ieškovei siūlomą skirti naudotis žemės sklypo dalį. Taip pat neatidalinti įvažiavimai ir palikta 176 m² bendro naudojimosi žemės sklypo dalis, kas gali sukelti konfliktus ateityje. Pateiktas atsakovų projektas Nr. 3, teismo vertinimu nėra tinkamas, nes žemė, esanti po gyvenamuoju namu, priskirtina ieškovei. Pažymėtina, kad šiame projekte atsakovai vienodas žemės sklypo dalis (po 536 m²) priskyrė abejoms šalims, tačiau kaip jau buvo minėta, dalis ieškovės žemės yra po namu ir ji negalės ja tinkamai naudotis. Teismas, atsižvelgęs į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinęs šį atsakovų pateiktą projektą, nustatė, kad žemė paskirstyta nevienodai – atsakovams siūloma priskirti žemės dalis tinkama naudoti visa apimtimi, o atsakovei siūloma priskirti žemės sklypo dalis yra mažesnė, kadangi žemės sklypo dalis yra po gyvenamuoju namu. Taip pat atsakovų siūlomame projekte bendro naudojimosi žemė paliktina ir po lauko tualetais, kurie yra du ir anot bylos šalių yra atskirti siena ir jais šalys naudojasi atskirai, todėl visiškai nelogiška palikti bendro naudojimosi žemės sklypo dalį, kai pastatai yra atskirti, todėl teismo manymu, tai gali sukelti ginčus tarp šalių ateityje. Atsižvelgiant į visa tai, teismas pagrįstai tenkina ieškovės pateiktą projektą Nr. 1, kuriame didžioji dalis žemės padalinta lygiomis dalimis – atsakovams ir ieškovei po 507 m², atidalinti įvažiavimai į žemės sklypą – ieškovei priskirtinas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), o atsakovams – (duomenys neskelbtini), ir tik 74 m² palikti naudotis bendra naudojimosi žeme, esančia po gyvenamuoju namu.
Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti adekvati bendraturčių turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tad bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9562007-06-22; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
Atsakovai nesutikdami su ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi planu, nurodė, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų atsakovų teises ir interesus bei neatitiktų susiformavusio faktinio ilgalaikio žemės sklypo valdymo tvarkos. Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovė siūlomame projekte siekia naudotis derlingiausia ir tinkamiausi žeme, esančia pietinėje pusėje. Teismas pažymi, kad atsakovų siūlomuose S. Š. įmonės pateiktuose projektuose sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, sukurianti per daug sąlyčio taškų, o ieškovei priskirtina žemės sklypo dalis įsiterptų į atsakovų siūlomą skirti naudotis žemės sklypo dalį, kas gali sukelti ginčus ir nesutarimus ateityje. Byloje nenustatyta, o ir atsakovai nepateikė pakankamų ir leistinų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovams skirta naudotis žemės sklypo dalis nenaudinga sodininkystei ar žemdirbystei (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad faktinė ilgalaikė žemės sklypo valdymo tvarka negalėjo būti susiformavusi, kadangi atsakovai 2014 m. vasario 24 d. dovanojimu sutartimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė gyvenamojo namo dalies savininkas, šalys turėjo nusistatyti naują žemės sklypo valdymo tvarką, todėl pripažinti, kad buvo nusistovėjusi tvarka, dėl naudojimosi žemės sklypu, nėra teisinio pagrindo. Kritiškai vertintini ir atsakovų teiginiai dėl negalėjimo įvažiuoti į kiemą, nes ieškovė pastatė tvorą ir vartus. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ne savo iniciatyva įsirengė šiuos statinius, o dėl A. J. aplaidumo paliekant be priežiūros automobilį, kuris ir apgadino senąją tvorą. Atsakovai taip pat nurodė, jog vykstant turgaus prekybai, yra neįmanoma įvažiuoti ar išvažiuoti per vartus, esančius Vytauto gatvėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pateiktą ieškovės planą, atsakovams yra priskiriamas įvažiavimas bei išvažiavimas iš sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje nevyksta turgaus prekyba, todėl problemų neturėtų kilti.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir kt.).
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovės K. S. pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi projektas Nr. 1 atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Be to, labai svarbu, kad pagal šį žemės sklypo naudojimosi projektą tiek ieškovei, tiek atsakovams bus skirtos naudotis žemės sklypo dalys tiek prie gatvės, tiek toliau nuo gatvės, kas atitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kas užtikrina galimybę kiekvienam iš bendraturčių ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir gauti iš jo naudą pagal kiekvieno iš bendraturčių poreikius. Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, teismas daro išvadą, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą Nr. 1, pagal kurį ieškovė naudosis projekte Nr. 1 žymimu indeksu Nr. 1 (bendras plotas 507 m²) žemės sklypo dalimi, atsakovai naudosis projekte žymimu indeksu Nr. 2 (bendras plotas 507 m²) žemės sklypo dalimi, o 74 m² žemės sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu, projekte žymimu Nr. 3 šalys naudosis bendrai, tiek ieškovės, tiek atsakovų kaip savininkų teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi bendru su atsakovais žemės sklypu tvarka atitinka įstatymų reikalavimus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, yra racionali, optimali, priimtina bei patogi, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių bei interesų. Visos sklypo dalys šiame projekte yra kompaktiškos, vientisos, nėra persikirtimų, yra minimali bendro naudojimo žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu, kurios užtikrina, kad jokių konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovų patikslintinas priešieškinys atmestinas.
Teismo posėdžio metu atsakovai atsisakė nuo dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų, motyvuodami, jog sutinka naudotis atskirais įvažiavimais į sklypą, todėl dalyje dėl įpareigojimo ieškovę K. S. nugriauti be atsakovų sutikimo pastatytą tvorą nuo taško 3 iki taško 4 ir pašalinti pastatytus vartus nuo taško 4 iki taško 5 (kurie pažymėti atsakovų pateiktame S. Š. įmonės sudarytame žemės sklypo plane) byla nutrauktina, kadangi atsakovai atsisakė nuo dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė K. S. byloje sumokėjo 31,56 Eur (109 Lt) žyminį mokestį už ieškinį, patyrė išlaidas dėl žemės sklypo projekto sudarymo 130,36 Eur ir advokato teisinei pagalbai 718,58 Eur (88-89, 122-126 b. l.) už bylos nagrinėjimą teisme. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atstovų advokatų atliktų teisinių paslaugų apmokėjimas neviršija teisės aktuose nustatytų rekomenduojamų maksimalių įkainių advokato teisinei pagalbai, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 440,25 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.81 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės, K. S., ieškinį patenkinti visiškai, patikslintą atsakovų, N. J. ir A. J., patikslintą priešieškinį atmesti.
Ieškovei K. S. paskirti naudotis indeksu Nr. 1 (0,0507 ha arba 507 m²) pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2014-09-03 UAB „Geoida“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą.
Atsakovams N. J. ir A. J. skirti naudotis indeksu Nr. 2 (0,0507 ha arba 507 m²) pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2014-09-03 UAB „Geoida“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą.
Ieškovei K. S. bei atsakovams N. J. ir A. J. skirti bendrai naudotis indeksu Nr. 3 (0,0074 ha arba 74 m²) pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2014-09-03 UAB „Geoida“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą.
Dalyje dėl atsakovų N. J. ir A. J. patikslinto priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovę K. S. nugriauti be atsakovų sutikimo pastatytą tvorą, S. Š. įmonės plane pažymėtą nuo taško 3 iki taško 4 ir pašalinti vartus nuo taško 4 iki taško 5, bylą nutraukti.
Priteisti iš atsakovų N. J. ir A. J. 31,56 Eur (trisdešimt vieną eurą 56 euro centus) sumokėto žyminio mokesčio, 130,36 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 36 euro centus) patirtų išlaidų dėl žemės sklypo plano sudarymo, 718,58 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų 58 euro centus) už advokatės atstovavimą ieškovei K. S., iš atsakovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 440,25 Eur.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.