Utenos apylinkės teismo nutarimas

2019-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-97-1093/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
II-97-1093/2019
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00055-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pažeidėjas
R. P.
Advokatai
Jolanta Dranseikienė
Kategorijos
  • 16.9.7Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-97-1093/2019
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00055-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7., 21.3.3., 21.10.3., 21.10.4.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, 12 mėnesių (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 74-ANR_N-650-2019 (toliau – Institucijos nutarimas) buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. birželio 4 d. 17.33 val. Molėtų r. sav., Molėtų mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. neblaivumas. Institucijos nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

2. R. P. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o jei šis prašymas būtų atmestas, prašo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpinti iki 9 mėnesių. Skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 4 d. apie 10 val. išgėrė 1 l sidro, o baigęs darbo dieną su bendradarbiu surūkė po cigaretę, atsigėrė giros ir iš darbo (duomenys neskelbtini) išvažiavo namo. Po nepilnų 10 minučių Molėtų miesto pradžioje jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir, neklausę, ar R. P. gėrė, valgė ar rūkė, patikrino jo neblaivumą alkotesteriu bei nustatė 0,44 promilių neblaivumą. R. P. toks neblaivumo laipsnis buvo netikėtas, todėl jis nuvyko į Molėtų ligoninę, kur 18.10 val., t. y. po 37 min., jam buvo paimtas kraujas ir jį ištyrus nustatyta, kad kraujyje buvo 0,28 prom. etilo alkoholio. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad pirminio patikrinimo alkotesteriu rezultatai buvo teisingi. Taigi byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl administracinė teisena byloje turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Šis įvykis yra atsitiktinis, darbe R. P. charakterizuojamas teigiamai, dirba už miesto ribų, vykdamas į darbą, veža ir kitus darbuotojus, kurie neturi galimybių savarankiškai atvykti į darbą, augina du nepilnamečius vaikus. Dėl teisės vairuoti automobilį neturėjimo nukenčia R. P. šeimos, darbdavio ir bendradarbių interesai, yra sudėtingas nuvykimas į darbą. Jo atlyginimas sudaro didžiąją šeimos pajamų dalį. Atsižvelgiant į įvykio pobūdį ir minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nuobauda, apribojanti galimybę gauti pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sankcijoje numatytą nuobaudą švelninant, jei teismas nuspręstų, kad nusižengimas buvo padarytas.

3. Teismo posėdžio metu R. P. ir jo atstovė palaikė skundą ir patikslintą skundą bei juose nurodytas aplinkybes, prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimuose į skundus prašo jų netenkinti. Nurodo, kad abejoti policijos alkotesterio patikimumu nėra jokio pagrindo, nes iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis buvo galiojantis iki 2019 m. spalio 2 d. Pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Šis faktas neprieštarauja tam, kad beveik po valandos laiko R. P. neblaivumo koncentracija iškvėptame ore sumažėjo iki 0,28 promilės. Tai nepaneigia pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo. R. P. padarė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – būdamas neblaivus, vairavo automobilį, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo pats įvertinti galimas neigiamo savo elgesio pasekmes, dėl to iškilsiančius buitinius sunkumus, tačiau jis elgėsi neatsakingai ir to nesvarstė. Pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, todėl jo skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas. Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

5. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

6. Administracinė atsakomybė pagal ANK straipsnio 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumas (t. y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, R. P. 2019 m. birželio 4 d. 17.33 val. buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas, o tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra alkotesterio parodymų kvito). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Kita vertus, patikrinimo alkotesteriu rezultatai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais gali būti nustatomas asmens neblaivumas. R. P., siekdamas įrodyti savo neblaivumą, nuvyko į Molėtų ligoninę, kur jam buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas kraujas specialisto išvadai pateikti. Iš specialisto išvados Nr. (-) matyti, kad R. P. kraujyje, paimtame 2019 m. birželio 4 d. 18.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 0,28 promilės etilo alkoholio.

7. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas, nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Kaip nurodė R. P., jis laikotarpiu nuo patikros alkotesteriu iki kraujo paėmimo momento policijos pareigūnų akivaizdoje laukė, kol jam bus surašytas protokolas ir draugo, kuriam perduota vairuoti automobilį ir su kuriuo jis iš karto nuvažiavo į ligoninę apie 1 km. Šie jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais duomenimis. Taigi R. P. jokių ilgų atstumų pėsčiomis nėjo, negėrė, nevalgė, t. y. nesiėmė specialių priemonių alkoholio koncentracijai organizme dirbtinai sumažinti. R. P. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus 37 minutėms nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto jo neblaivumo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Taigi nagrinėjamu atveju reikalavimas, jog nuo policijos atlikto tyrimo turi būti praėjusi ne daugiau kaip valanda laiko, nebuvo pažeistas.

8. Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama ekspertizė. Tačiau tokia situacija, jei teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad turimų žinių ir byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, ar patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, ir vadovaudamasis vien tuo, kad tokiose situacijose teismai paprastai skiria ekspertizes, skirtų ekspertizę, prieštarautų proceso greitumo ir ekonomiškumo principams. Esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016).

9. Teismų praktikoje, remiantis ekspertizės aktais, ne kartą pažymėta, jog, vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Atlikus elementarius matematinius skaičiavimus matyti, jog per 37 min. alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje gali sumažėti vidutiniškai 0,0925-0,1221 promilių. R. P. kraujyje po 37 minučių buvo nustatyta 0,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, R. P. patikros metu alkotesterio parodymai turėjo būti 0,37-0,40 promilių. Abi nurodytos alkoholio koncentracijos nesudaro lengvo girtumo laipsnio. Tokie skaičiavimai rodo, jog patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuria ištirtas R. P. 2019 m. birželio 4 d. kraujo ėminys, paneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotą R. P. automobilio vairavimo metu buvusį lengvą neblaivumo laipsnį – 0,44 promilių.

10. Maksimalus alkoholio išskaidymo organizme greitis 0,25 promilių per valandą būdingas žmogui, jam patiriant didelį fizinį krūvį ir/ar būnant šaltyje. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2 matyti, kad 2019 m. birželio 4 d. 18 val., gydytojui apžiūrint R. P., buvo nustatyta, kad tiriamojo: išvaizda, laikysena – normali; oda, gleivinės – normalios; eisena – tiesiai; stovi stabiliai; judesiai tikslūs; vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra; vyzdžiai simetriški; nistangmo nėra; jaučiasi normaliai; ramios, normalios nuotaikos; atmintis normali; dėmesį – išlaiko; mąstymas normalus; kalba normali; mimika, gestikuliavimas normalus; alkoholio kvapas iš uoslės iškvėptame ore – nejaučiamas.

11. Administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Taigi vien tai, kad R. P. buvo nustatytas lengvas (0,44 promilių) girtumo laipsnis, naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį, nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, iš kurių galima spręsti, jog R. P. organizme buvusi alkoholio koncentracija nesiekė lengvo girtumo laipsnio, kuriam esant draudžiama vairuoti.

12. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013).

13. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 2 bei specialisto išvada Nr. (-), kurioje nustatyta, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,28 promilės etilo alkoholio. Taigi šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog R. P. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 promilių girtumas, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl R. P. neblaivumo, todėl visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, spręstina, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas, todėl administracinio nusižengimo byla R. P. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į bylos baigtį, dėl likusių skundų argumentų teismas nutarime nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 74-ANR_N-650-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė