Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-02 · Civilinė byla Nr. 2-978/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-01-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-02Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-08Šiaulių apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-02
Bylos Nr.
2-978/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00607-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas
E. P.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-978/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00607-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria ieškovės E. P. ieškinys atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Blindis“ dėl valdymo teisės fakto pripažinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Blindis“, prašydama atstatyti jos pažeistas teises, atnaujinant žemės sklypo ir brandaus miško, (duomenys neskelbtini), valdymą (b.l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (b.l. 11-12).

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikino ir ieškovės E. P. ieškinio, pareikšto atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Blindis“ dėl pažeistų teisių gynimo, atnaujinant atimto žemės sklypo ir miško valdymą, priėmimo klausimą perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 46-49).

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi paskyrė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 51). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad įgaliotas asmuo E. Z. yra ieškovės E. P. šeimos narys ir turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; pateiktas tik vienas ieškinio egzempliorius bei ieškinio reikalavimas yra neaiškus.

Šalies argumentai

Ieškovė E. P. pateikė teismui ieškinį (patikslintą) atsakovui BUAB „Blindis“ dėl valdymo teisės fakto pripažinimo, kuriuo prašė pripažinti valdymo faktą E. P. į registre (duomenys neskelbtini) žemę (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-58). Ieškinyje taip pat nurodė, kad bylą ves per įgaliotą atstovą dr. E. Z. ir įgalioto atstovo samdytą advokatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės E. P. ieškinį (patikslintą) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l. 60-61). Teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumai neištaisyti. Ieškovės įgaliotas asmuo E. Z. nepateikė teismui jokių dokumentų patvirtinančių giminystės ryšį su E. P. bei nepateikė aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, kurie patvirtintų giminystės ryšį bei tinkamą atstovavimą giminaičio teisme. Todėl darytina išvada, kad ieškovė nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, o pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės atkartojo pradinio ieškinio turinį ir suformulavo papildomus reikalavimus. Teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas ieškovei sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė E. P. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, teismas ieškovės ieškinį kartu su pateiktais nepatvirtintais priedais grąžino ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė E. P. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 63-64). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti apeliantės konstitucines teises į teisėtą, teisingą teismą, į teisminę gynybą, užkertantį kelią prasidėti teisminiam procesui. Teismas neatliko savo pareigų, nutartyje neįgyvendino išaiškinimo pareigos (CPK 158 str. 3 d.), kooperacijos principo (CPK 8 str.), todėl pažeidė asmenų teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 str. 1 d.). Teismas negali priimti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos nutarties pripažinti procesinius dokumentus nepaduotais ir grąžinti juos pareiškėjui, nes tokiu atveju laikytina, kad procesiniai dokumentai jų formos ir turinio požiūriu nebuvo tinkamai suformuoti ne dėl apeliantės veiksmų, o būtent teismui netinkamai atlikus savo pareigas.Apeliantė teigia, kad patikslintame ieškinyje pateikė du vienetus pataisyto ieškinio egzempliorių. Ieškinyje nurodė, kad teisme bylą bes per įgaliotą atstovą dr. E. Z. ir įgalioto atstovo samdytą advokatą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl nepašalintų trūkumų laikytas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skunde keliamas klausimas yra susijęs su asmens konstitucine teise kreiptis į teismą bei tinkamu jos įgyvendinimu.

Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartyje, kaip minėta, ieškinio trūkumais nurodė tai, kad byloje nėra duomenų, jog įgaliotas asmuo E. Z. yra ieškovės E. P. šeimos narys ir turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; pateiktas tik vienas ieškinio egzempliorius bei ieškinio reikalavimas yra neaiškus. (b.l. 51)

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė apeliantei pateikti duomenis, kad įgaliotas asmuo E. Z. yra apeliantės šeimos narys ir turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tiek ieškinys, tiek patikslintas ieškinys yra pasirašyti ne tik šio asmens, bet ir pačios apeliantės. Taigi, teismo reikalavimas pateikti aukščiau nurodytus duomenis yra nepagrįstas, nes jų nebuvimas (taip pat ir įgaliotinio pasirašymas) neturi įtakos pačios apeliantės pasirašyto ieškinio priėmimui.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apeliantė, šalindama trūkumus, nurodytus teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje jų nepašalino. Kokių kitų (be aukščiau minėto) konkrečių trūkumų apeliantė nepašalino, iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku. Jei turimas galvoje 2012 m. vasario 13 d. nutartyje nurodomas ieškinio pagrindo ir reikalavimo neaiškumas, dėl ko buvo reikalauta pateikti aiškų ir suprantamą ieškinį, tai dar Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartyje šioje byloje buvo konstatuota, jog iš apeliantės pateikto ieškinio matyti, kad apeliantė pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovo šio neteisėtai valdomą apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (bei jame esantį mišką). Pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog patikslintu ieškiniu apeliantė atkartojo pirminio ieškinio turinį, dėl kurio esmės jau buvo pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, naikindamas 2011 m. spalio 13 d. nutartį. Taigi, teismui konstatavus, kad patikslinto ieškinio turinys iš esmės atkartoja ankstesnį ieškinį, ankstesnės apeliacinės instancijos teismo išvadų kontekste nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio esmė yra neaiški. Todėl pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu, t.y. parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad d skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl ko Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės ieškininio priėmimo klausimo išspręsti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės pareikšto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovės E. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėArtūras DriukasAlvydas Poškus