- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2-466-368/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00607-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- BUAB „Blindis“
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Blindis“ atstovui advokatui D. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui BUAB „Blindis“, trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. Š. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta ir turtinės teisės bei nuosavybės pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. P. prašo: 1) pripažinti 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovės E. P. ir atsakovės BUAB „Blindis“, nutraukta nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d.; 2) pripažinti 25,3900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nepertraukiamumą E. P. ir įpareigoti Valstybinės įmonės Registrų centro Panevėžio filialą išduoti ieškovei E. P. nuosavybės pažymėjimą į minėtą žemės sklypą, įpareigojant panaikinti UAB „Blindis“ registraciją į žemės sklypą; 3) kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo UAB „Restrus“ iniciavimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, 1 b. l., 2 tomas, 1–2, 56–58 b. l., 117–127, 3 tomas, 1–15 b. l.). Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. sudarė su UAB „Blindis“ žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 200 000 Lt pardavė atsakovei 25,3900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė savo prievolių pagal sutartį ir nesumokėjo pinigų už žemės sklypą. Teigė, kad žodžiu įspėjo atsakovės vadovą apie sutarties nutraukimą. 2007-08-24 vienašališkai nutraukė 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir tą pačią dieną iš naujo su atsakove sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti tą pačią kainą iki 2008-05-01, tačiau to nepadarė. Ieškovės manymu, ji neprarado žemės sklypo nuosavybės teisių. Tvirtina, kad 30 000 Lt gavo iš atsakovo ne už minėto žemės sklypo pardavimą, bet už tame sklype esančio miško iškirtimą.
Atsakovė UAB „Blindis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartį nuosavybės teisės į žemės sklypą perėjo UAB „Blindis“, kuri iš dalies įvykdė sutartį ieškovei sumokėdama 74 500 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad administratoriui perėmus įmonės dokumentus, tarp jų nerasta duomenų apie įspėjimo apie sutarties nutraukimą ir apie sutarties nutraukimą. Pasak atsakovės, 2007-08-24 sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, kadangi nėra patvirtinta notaro. Atsakovės nuomone, ieškinį tenkinus, būtų pažeisti bankrutavusios įmonės kreditorių interesai.
Trečiasis asmuo Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. Š. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. vienintelis UAB „Blindis“ akcininkas Ž. R. priėmė sprendimą išsimokėtinai už 200 000 Lt iš E. P. nupirkti 25,3900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 37 b. l.)
2006 m. gegužės 30 d. E. P. ir UAB „Blindis“ sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 200 000 Lt pardavė atsakovei UAB „Blindis“ 25,4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei sumokant 30 000 Lt avansą bei galutinai atsiskaitant iki 2007 m. gegužės 30 d. (2 tomas, 109 b. l.).
2006 m. rugpjūčio 8 d. E. P. notarine forma su UAB „Blindis“ sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 200 000 Lt pardavė atsakovei UAB „Blindis“ 25,3900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 7–8 b. l.).
2007-08-24 E. P. ir UAB „Blindis“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Blindis“ įsipareigojo už 200 000 Lt iš ieškovės nupirkti 25,39 ha žemės sklypą ir atsiskaityti už sklypą iki 2008-05-01 (1 tomas, 9 b. l.).
2007-09-07 E. P. ir UAB „Blindis“ notarine forma pasirašė susitarimą, pagal kurį papildė 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktą, nustatantį apmokėjimo už žemės sklypo tvarką (2 tomas, 6 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Blindis“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-13-194/2013).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Teismas pažymi, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš ginčo šalių 2006 m. gegužės 30 d. sutarties matyti, kad E. P. ir UAB „Blindis“ preliminariai susitarė, jog ieškovė įsipareigoja parduoti, o atsakovė įsipareigoja už 200000 Lt nupirkti 25,4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokant ieškovei 30 000 Lt avansą bei galutinai atsiskaitant iki 2007 m. gegužės 30 d. (2 tomas, 109 b. l.).
Iš šalių 2006 m. rugpjūčio 8 d. notarine forma sudarytos žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkto matyti, kad šalys nustatė 200 000 Lt sutarties dalyko (žemės sklypo) pardavimo kainą, taip pat susitarė, jog už sklypą atsakovė atsiskaitys dalimis. Sutartyje pažymėjo, kad 30 000 Lt ieškovė (pardavėja) gavo iš atsakovės prieš pasirašant sutartį, o likusieji 170 000 Lt bus sumokėti nustatytais terminais: 35 000 Lt iki 2006-10-30, 35 000 Lt iki 2006-12-30, 35 000 Lt iki 2007-02-28, 35 000 Lt iki 2007-04-30 ir 30 000 Lt iki 2007-06-30. Šalys susitarė, kad laiku nesumokėjus prieš tai nurodytų piniginių sumų, mokami 50 Lt delspinigiai už kiekvieną dieną. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad šalims išaiškintos LR CK 6.393 ir 6.398 straipsniai (reglamentuoja sutarties forma ir daikto perdavimą) ir, tai jog nuosavybės teisės į parduotą daiktą UAB „Blindis“ pereina perdavus turtą ir surašius perdavimo-priėmimo aktą. Pažymėtina, kad sutarties 12 punkte nurodyta, kad sutartis yra parduoto žemės sklypo perdavimo-priėmimo dokumentas. Pagal sutarties 12 punktą žemės sklypas ir jo planas atsakovei buvo perduotas 2006-08-08.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Blindis“ 2006-08-19 įregistravo ginčo žemės sklypo nuosavybės teises (1 tomas, 10 b. l.).
Priešingai, nei teigė ieškovės atstovai, kad atsakovė visiškai nemokėjo pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartį, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove: 2006-05-30 ieškovei sumokėta 30 000 Lt, 2006-12-19 – 14 000 Lt, 2007-04-04 – 5 000 Lt, 2007-05-14– 5 000 Lt, 2007-06-06 – 10 000 Lt, 2007-07-04 – 7 000 Lt, 2007-09-03 – 3500 Lt, t. y. iš viso ieškovei pagal sutartį buvo sumokėta 74 500 Lt (2 tomas, 98–104 b. l.).
Teismas atmeta ieškovės atstovus teiginius, kad 30 000 Lt buvo sumokėta ne už žemės sklypą, o už sklype esančio miško iškirtimą, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, bylos medžiaga paneigia šiuos teiginius. Visų pirma, minėta, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. vienintelis UAB „Blindis“ akcininkas Ž. R. priėmė sprendimą išsimokėtinai už 200000 Lt iš E. P. nupirkti 25,3900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne pirkti mišką, esantį šiame sklype. Antra, pasirašydama 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį iš atsakovės gavo 30 000 Lt (sutarties 3 punktas). Minėta, kad šios sutarties dalykas buvo žemės sklypas, o ne miškas. Trečia, 2006-05-30 kasos išlaidų orderyje nurodytas jo išrašymo pagrindas (pinigų išmokėjimo paskirtis) – „už mišką su žeme 25,4 ha“. Ketvirta, pagal teisinį reglamentavimą, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų (nagrinėjamu atveju miškas), sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 str. 1 d). Miškas – tai teritorija, tankiai apaugusi medžiais, o medis – tai didelis, daugiametis, lapus metantis ar visžalis sumedėjęs augalas, kurių augantys masyvai vadinami miškais. 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartyje šalys atskirai neaptarė miško (sumedėjusių augalų), esančio sklype, nuosavybės teisių perėjimo, todėl šios teisės kartu su žemės sklypu perėjo atsakovei perdavus turtą, t. y. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 12 punktas), ir atsakovė neturėjo pareigos atskirai mokėti už mišką, esantį nupirktame žemės sklype. Be to, ieškovės E. P. dukra – liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dalyvavo jos motinai sudarant 2006-08-08 notarinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį su atsakovu bei patvirtino, jog kasos išlaidų orderiuose dėl 74 500 Lt gavimo (2 tomas 98-104 b. l.) pasirašė jos mama (3 tomas, 88–92 b. l.), todėl negalima daryti išvados, kad ieškovei dalis pinigų nebuvo sumokėta už minėtą žemės sklypą ar sumokėta už kitus daiktus. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas E. Z. teismo posėdžio metu kategoriškai neneigė aplinkybių, jog kasos išlaidų orderius (2 tomas, 98–104 b. l.) pasirašė ieškovė, tvirtindamas kad tai niekiniai dokumentai. Liudytojos V. A. ir ieškovę atstovaujančio E. Z. teiginiai, kad 30 000 Lt atsakovas sumokėjo ieškovei už miško iškirtimą neatitinka tikrovės, nes kaip aukščiau minėta ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie miško kirtimą, nors šią aplinkybę privalėjo įrodyti pagrįsdama savo reikalavimus (CPK 178 str.). Be to, šie asmenys yra ieškovės giminaičiai – V. A. – ieškovės duktė, o E. Z. ieškovė yra teta, t. y. suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl tikėti jų parodymais dėl miško iškirtimo ir apmokėjimo nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).
Nors ieškovės atstovas kėlė klausimą dėl kasos išlaidų orderių neatitikties įstatymo ar įstatymą detalizuojančių aktų reikalavimams, kadangi orderiai nepasirašyti kasininko, buhalterio, teismas sprendžia, jog atsakovės vadovas, būdamas ne tik įmonės vadovu bet ir vieninteliu bendrovės akcininku, galėjo pasirašyti kasos išlaidų orderius. Teismo išvados išplaukia iš Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2004-10-27 iki 2007-12-28) 28 punkto, pagal kurį ūkio subjektuose, kuriuose nėra buhalterinės apskaitos tarnybos arba vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir nėra kasininko pareigybės, kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį tik vienoje vietoje pasirašo šių ūkio subjektų vadovai. Ieškovės pateikti UAB „Blindis“ pirkimų žurnalo nuorašai (3 tomas, 17–20, 59–85 b. l.) nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė už perkamą žemės sklypą su ieškove.
Dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo
Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t.y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Taigi dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančių įstatyme ar sutartyje nurodytų aplinkybių. Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.
Iš 2006 m. rugpjūčio 8 d. notarine forma sudarytos žemės pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad šalys nenustatė sutarties galimo keitimo ar nutraukimo priežasčių ir tvarkos.
Ieškovės atstovų teigimu, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartis dėl esminio jos pažeidimo (sutartos žemės sklypo kainos nesumokėjimo laiku) ieškovės vienašališkai buvo nutraukta 2007-08-24, ir apie tai žodžiu buvo informuotas atsakovės vadovas.
Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. O sprendžiant klausimą, ar sutartis yra iš esmės pažeista, reikia įvertinti, ar kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinant esminio sutarties pažeidimo buvimą būtina atsižvelgti į 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo (vėlesnes šalių derybas) ir įvertinti jų tikrąją valią ir ketinimus.
Minėta, kad atsakovė pagal sutartį pirmąją 35 000 Lt įmoką turėjo padaryti iki 2006-10-30, antrąją 35 000 Lt įmoką iki 2006-12-30 (sutarties 3 punktas). Tačiau atsakovė iki nurodyto antrosios įmokos sumokėjimo termino iš viso sumokėjo tik 14 000 Lt, ir ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovei vėluojant nustatytais terminais mokėti įmokas ieškovė siekė nutraukti sutartį, nors jau nuo pat pradžių turėjo galimybes įvertinti atsakovės netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Ieškovės teigimu, atsakovės direktorius apie ieškovės ketinimą nutraukti sutartį buvo žodžiu informuotas tik 2007-04-04 (pvz., 1 tomas, 1–2 b. l.). Vėliau atsakovė priėmė pavėluotus atsakovės mokėjimus už žemės sklypą, 2007-09-07 notarine forma pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovei iki 2008-04-01 buvo pratęstas terminas sumokėti likusius 139 000 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartį (2 tomas, 6 b. l.). Akivaizdu, kad net ir vėluojant atsakovei mokėti įmokas pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartį ieškovė neprarado intereso tęsti sutartinius santykius. Todėl teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad šalys sudarydamos papildomą susitarimą dėl 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartis vykdymo ir nustatydamos kitą atsakovei palankesnę mokėjimo tvarką, siekė tęsti sutartinius santykius, ir negalima teigti, jog sutarties įvykdymo vėlavimas šiuo atveju gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Nors ieškovė teigė, kad 2007-08-24 vienašališkai nutraukė 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartį, ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CK 6.218 str.). Atsakovės atstovas nurodė, kad administratoriui perėmus įmonės dokumentus, tarp jų nerasta duomenų apie įspėjimą dėl sutarties nutraukimo ir duomenų dėl sutarties nutraukimo. Be to, bylos duomenimis, 2007-09-03 ieškovė priėmė iš atsakovės dar vieną 3500 Lt įmoką pagal sutartį (2 tomas, 103 b. l.). Šiais veiksmais ieškovė patvirtino, kad tęsė su atsakove sutartinius santykius. Ieškovės teiginius dėl sutarties nutraukimo paneigia ir 2007-09-07 šalių notarine forma pasirašytas susitarimas dėl 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo (2 tomas, 6 b. l.), kadangi sutarties nutraukimas atleistų abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str.), ir nutraukta sutartis negalėtų būti 2007-09-07 keičiama. Bet to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad po 2007-09-07 susitarime nustatyto pakeisto 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo termino – 2008-04-01 siekė nutraukti sutartį ir apie tai pranešė atsakovei. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalys ir toliau tęsė sutartinius santykius ir siekė ilgesniam terminui atidėti visišką atsiskaitymą pagal sutartį, kadangi 2007-08-24 sutartimi buvo nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas – 2008-05-01 (1 tomas, 9 b. l.). Nors ši sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir pagal CK 6.393 straipsnio 1, 2 dalį yra negaliojanti, ji parodo šalių elgesį, derybas ir tikruosius ketinimus siekiant tęsti žemės sklypo pirkimo-pardavimo procesą atsakovei palankesnėmis sąlygomis.
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartį nutraukta nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d.
Dėl žemės sklypo valdymo
Minėta, kad pagal sutarties 10 punktą nuosavybės teisės atsakovei buvo perduotos pasirašius sutartį. Pagal sutarties 12 punktą žemės sklypas ir jo planas atsakovei buvo perduotas 2006-08-08. 2006-08-19 atsakovė įregistravo ginčo žemės sklypo nuosavybės teises. Ieškovė nepagrindė teiginių dėl 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutarties nutraukimo. Akivaizdu, jog po 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutarties sudarymo atsakovė nebuvo praradusi žemės sklypo nuosavybės teisių. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti žemės sklypo nuosavybės teisių nepertraukiamumą.
Dėl kitų reikalavimų
Atmetus pagrindinius ieškovės ieškinio reikalavimus, netenkintini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimų VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nuostatas bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog nesutikdamas su ieškovės ieškiniu atsakovės administratorius pažeidė nustatytus elgesio standartus, kadangi būtent nuo administratoriaus veiksmų, be kita ko, priklauso įmonės kreditorių teisėtų interesų apsauga ir bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl baudžiamosios bylos UAB „Restrus“ inicijavimo yra nepagrįsti.
Dėl procesinių klausimų
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu nusprendė atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2 tomas, 146 b. l.), todėl ieškinį atmetus, proceso išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos.
Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi (2 tomas, 183–184 b. l.), sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.