- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- 2-60/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00607-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- "Blindis"
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. P. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Blindis“ dėl pažeistų teisių gynimo, atnaujinant atimto žemės sklypo ir miško valdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar nustatyti ieškinio trūkumai gali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atstatyti jos pažeistas teises, atnaujinant žemės sklypo ir brandaus miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, valdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškinys pateiktas kaip valdymo pažeidimas, prašant „atnaujinti valdymą“, tačiau tokiu ieškinio reikalavimu teisinis ginčas tarp bylos šalių nebus iš esmės išspręstas, o teismas neturi teisės išeiti už ieškinio ribų. Ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas taptų neįgyvendinamu, pagal tokį patenkintą reikalavimą negalima būtų išduoti vykdomojo rašto bei tokio reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka ieškinio turinio reikalavimų, todėl privalo būti šalinami ieškinio turinio defektai. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, ir šį žemės sklypą 2006 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė pirkėjui UAB „Blindis“, kuris atliko dalinį apmokėjimą bei įsipareigojo sumokėti likusią turto kainą iki 2008 m. balandžio 1 d. Kadangi atsakovas UAB „Blindis“ neįvykdė sutarties sąlygos sumokėti visą parduodamo daikto kainą, ieškovė per notarą išsiuntė pranešimą, kad sutartį nutraukia. Ieškovė sutarties nutraukimo duomenų prie ieškinio nepridėjo. Teismas iš VĮ Registrų centro pažymėjimo nustatė, kad minėtas žemės sklypas nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. yra įregistruotas atsakovo UAB „Blindis“ nuosavybės teise, nes šio daikto nuosavybės teisė perėjo atsakovui nuo daikto perdavimo atsakovui momento pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą priėmimo- perdavimo aktą (Sutarties 11p.). Todėl ieškovė, norėdama susigrąžinti prarastą nuosavybę į minėtą žemės sklypą, privalo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2006 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, prašyti panaikinti nuosavybės teisės į šį sklypą teisinę registraciją atsakovui ir įregistruoti nuosavybės teisę į šį sklypą ieškovei. Ieškovė taip pat privalo nurodyti atsakovo atliktų įmokų grąžinimo atsakovui klausimą. Be to, ieškovė dėl likusių neapmokėtų už parduotą žemės sklypą pinigų atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės administratoriui privalo pateikti finansinį reikalavimą, kuris ne ginčo teisenos tvarka yra įtraukiamas į kreditorių sąrašą. Kadangi ieškovė to nepadarė, teismas nusprendė, kad ieškovė nesilaikė specialiame Įmonių bankroto įstatyme nustatytos išankstinės ne ginčo tvarkos ir ta tvarka dar gali pasinaudoti, nes dar nėra priimtas teismo sprendimas dėl šios įmonės veiklos (CPK 137 str. 1 d. 3 p.). Ieškovei yra akivaizdžiai žinoma, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, nes ji šį ieškinį pareiškė ne nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra ydingas ieškinio turinio prasme ir neįgyvendinamas, o pagal pateiktus dokumentus prie ieškinio yra akivaizdu, kad nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl teismas atsisakė šį ieškinį priimti (CPK 137 str. 1 d. 3 p.). Teismas pasiūlė ieškovei su finansiniais ir kitais reikalavimais pirmiausia kreiptis į atsakovo bankroto administratorių UAB „Bankrotera“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė E. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, kad naudojimasis svetimu turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, dėl ko ieškovės teisė turi būti ginama, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios. Skundžiama nutartis neteisėta, nes neteisėto valdymo klausimas turėjo būti išspręstas per 60 dienų bei asmenys, klastoję dokumentus, turėjo būti perduoti ikiteisminiam tyrimui (CPK 300 str.). Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad šioje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas nebus įgyvendintas, nes ieškovė turėjo disponavimo teisę į žemę iki jos nutraukimo savo valia 2008 m. balandžio 1 d. Skundžiama nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant įrodymų leistinumo bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus (CPK 177 ir 179 str.). Šią išvadą ieškovė daro atsižvelgdama į tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas nusipirko iš ieškovės žemės sklypą ir sutartyje nenurodytą mišką, nors ieškovei atsakovas nesumokėjo jokios pinigų sumos; taip pat nepagrįstai nusprendė, kad VĮ Registro pažymėjimas išduotas laikantis CK 6.411 straipsnio; bei nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, remiantis liudytojų parodymais neįrodys, jog atsakovui 2008 m. buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, atsakovas sutarties nutraukimo faktą pripažino ir nuo 2008 m. balandžio 1 d. jo neginčijo.
Atsiliepimas
Atsakovas B UAB „Blindis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ (buvęs pavadinimas – UAB „Bankrotera“), pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad žemės sklypas yra įregistruotas B UAB „Blindis“ vardu, o ieškovė yra įtraukta į B UAB „Blindis“ kreditorių sąrašą su 125 500 Lt finansiniu reikalavimu.
Ieškovė E. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo B UAB „Blindis“ atsiliepimą. Ieškovė nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atskirajame skunde bei papildomai teigia, kad teismas ją nepagrįstai įtraukė į B UAB „Blindis“ kreditorių sąrašą bei nuslėpė nuo jos informaciją, susijusią su bylos nagrinėjimu. Ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovo bylos medžiagą bei prijungti iš Šiaulių apygardos teismo išreikalautą civilinės bylos Nr. B2-29-194/2011 medžiagą, susijusią su ieškovės turtiniais interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Aiškindamas šias teisės normas ir jų taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008). Taigi, ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovo teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 5 str. ir 13 str.) Tuo tarpu ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo šio neteisėtai valdomą ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (bei jame esantį mišką). Taigi, iš ieškovės nurodyto ieškinio reikalavimo bei faktinio pagrindo aiškiai matyti, kad ieškovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko vindikacinio ieškinio pareiškimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas, nurodant, kad ieškovė turėjo pareikšti ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia bei įrodinėti šio reikalavimo pagrįstumą, yra ne kas kita kaip ieškovės įpareigojimas pakeisti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau išdėstytas teisines nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokio pobūdžio ieškinio trūkumą, nepagrįstai apribojo ieškovės teisę pasirinkti ieškinio dalyką ir pagrindą kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 5 str. ir 13 str.).
Be to, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, įrodymų tyrimas nėra atliekamas bei atitinkamai paties ieškinio pagrįstumas nėra nustatinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nustatinėjo ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei sprendė klausimą dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 111 str., 115 str., 135 str., 137 str., 138 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą reguliavimą, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai savo finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus turi teisę perduoti bankroto administratoriui, kuris pagal šiuos reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d.). Tuo tarpu suinteresuotam asmeniui nusprendus pateikti bankrutuojančios įmonės atžvilgiu vindikacinį ieškinį, Įmonių bankroto įstatymas nenumato tokiam suinteresuotam asmeniui pareigos su atitinkamu reikalavimu prieš tai kreiptis į bankroto administratorių ar laikytis kitokios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė, reikšdama šį ieškinį, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Teisėjų kolegija ieškovės pateiktame atskirojo skundo papildyme (pavadintame atsiliepimu) išdėstytų naujų argumentų bei reikalavimų nenagrinėja, nes, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323 str. ir 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, nustatė, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 135 str., 137 str.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija ieškovės E. P. atskirąjį skundą tenkina - Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikina bei atsižvelgusi į tai, kad ieškinys turi kitokio pobūdžio trūkumų (pavyzdžiui, netinkamas ieškinio priedų kopijų skaičius), kuriems ištaisyti turi būti nustatytas terminas (CPK 113 str. 2 d., 115 str., 138 str.), daro išvadą, kad nėra galimybės ieškininio priėmimo klausimo išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovės E. P. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės E. P. ieškinio, pareikšto atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Blindis“ dėl pažeistų teisių gynimo, atnaujinant atimto žemės sklypo ir miško valdymą, priėmimo klausimą perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.