- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-988-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29473-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- L. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ir atsakovės L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės L. B. 2 976,32 Eur dydžio nuostolius, kuriuos jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2015-03-27, vykdydamas už atsakovę jos prievolę mokėti mokesčius, rinkliavas bei įmokas už ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtą butą jis su atsakove bendrosios nuosavybės teise po ½ dalį nusipirko 2007-03-23. Finansavimą gavo iš Nordea Bank AB banko. Laikotarpiais nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. bei nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015-03-27 jam vienam teko išlaikyti butą. Atsakovė per visą laikotarpį yra sumokėjusi tik 166 Eur buto paskolai dengti. Laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2014-07-28 už namo administratoriaus teiktas paslaugas prašo atlyginti 441,20 Lt (127,78 Eur); už buto šildymą laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2014-07-28 – 1 423,48 Lt (412,27 Eur); už komunalines paslaugas - 1 864,68 Lt (540,05 0Eur); už sumokėtą buto paskolos dalį nuo 2013-05-28 iki 2014-07-28 - 6 288,54 Lt (1 821,29 Eur), iš viso - 2 361,34 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad ir po 2014-07 atsakovė neprisidėjo prie ginčo turto išlaikymo ir sutartinių prievolių bankui vykdymo, todėl už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2015-03-27 susidarė papildoma 614,90 Eur (2 123,13 Lt) išlaidų suma, tenkanti atsakovei. Galutinė prašoma priteisti nuostolių suma yra 2 973,32 Eur.
Atsakovė L. B. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo M. Š. 3 026,53 Eur dydžio nuostolius, kurie susidarė už ieškovo neatlygintinį naudojimąsi butu, kurio ½ dalis bendrosios nuosavybės teise priklauso jai, laikotarpiais nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. (kai negyveno nuomininkai), taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsigytame bute ji negyveno, 2007 m. pavasarį butas buvo išnuomotas, o iš nuomos gaunamos pajamos periodiškai buvo pervedamos turimam kreditui dengti. Nuomininkams išsikėlus, ieškovas atsisakė butą išnuomoti, pats nutarė naudotis visu butu, nesudarydamas galimybių jai juo naudotis ir neatlygindamas negautų pajamų, kurias atsakovė gautų, jeigu būstas būtų nuomojamas. Pasak ieškovės, negautos pajamos reikalavime nurodytu laikotarpiu sudaro 3 026,53 Eur (550 Lt/2*38 mėn.). Ieškovas atmetė atsakovės pasiūlymą parduoti butą. Atsakovės įsitikinimu, atsakovas turi prisiimti pareigą išlaikyti butą, nes jis vienas naudojosi butu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad susitarimo tarp jo ir atsakovės dėl naudojimosi butu nebuvo, butas nėra atidalintas, todėl kiekviena iš šalių gali naudotis visu butu. Persikeldamas gyventi į jam daline nuosavybe priklausantį butą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi teisėtai naudojosi jam kaip buto savininkui priklausančia teise.
Atsakovės atstovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės L. B. ieškovui M. Š. 2 973,32 Eur būsto išlaikymo išlaidų ir būsto kredito dalį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 569 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad patikslinus reikalavimus, ginčo dėl nurodytais laikotarpiais mokėtinų sumų tiek už komunalines paslaugas (namo administratoriui ir už butui tiektą šilumos energiją), tiek kredito įmokų, neliko, todėl sprendė, kad atsakovė kaip ginčo buto bendraturtė turi pareigą išlaikyti jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį ir mokėti už ją mokesčius (LR CK 4.76 , 4.82 str.). Reikalavimą dėl sumokėtų kredito įmokų ½ dalies atlyginimo taip pat tenkintino, nes kredito įmokas pagal kredito sutartį mokėjo ieškovas; priteisė iš atsakovės ieškovui 2 973,32 Eur. Atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 3 026,53 Eur nuostolių, kuriuos patyrė negalėdama nuomoti ginčo buto dalies, nes bute gyveno ieškovas, teismas pripažino nepagrįstu. Nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog ½ ginčo buto dalį buvo realiai ketinama nuomoti (patalpintas skelbimas, paskelbta nuomos kaina). Taip pat teismas atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, kad butas yra vieno kambario, dėl ko nebuvo nustatyta naudojimosi butu tvarka, o tai reiškia, kad nenustatyta, kuria dalimi turėtų naudotis ieškovas, kuria – atsakovė. Elektroninio susirašinėjimo teismas nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės patirtus nuostolius. Teismo nuomone, į bylą nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, už kokį nuomos mokestį buvo ketinama atsakovės ginčo buto dalį išnuomoti, bei įrodymų, kad tokia nuomos sutartis realiai galėjo būti sudaryta.
Šalies argumentai
Teismas netenkino ieškovo pašymo dėl 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimo, nes ieškovas atsisakęs dalies reikalavimų, patikslintu ieškiniu prašė priteisti skolą už kitą laikotarpį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas iš viso sumokėjo 105 Eur, o reikėjo 89 Eur, teismas grąžino 6 Eur žyminio mokesčio. Kadangi byla yra ne elektroninė, sprendė, kad žyminis mokestis skaičiuojamas ne LR CPK 80 str. 7 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas sumažino vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2., 8.18. punktais. Pažymėjo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, advokato padėjėjui gali būti skaičiuojamas 80 proc. dydžio maksimalaus užmokesčio. Teismo vertinimu, ieškovui pagrįstai atlygintinų advokato paslaugų suma sudaro 480 Eur ((300 Eur (už ieškinį) + 300 Eur (už atsiliepimą į priešieškinį) – 20 proc.). Už dalyvavimą teismo posėdyje išlaidų atskirai neskaičiavo, kadangi apskaičiuojant užmokestį už procesinių dokumentų parengimą nurodomi maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžiai.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 m. spalio 15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo M. Š. ieškinys ir atmestas atsakovės L. B. priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį dalyje dėl 730,34 Eur privalomųjų būsto išlaikymo išlaidų priteisimo atmesti; patenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovo M. Š. 3 026,53 Eur dydžio nuostolius, kurie susidarė už ieškovo neatlygintinį naudojimąsi visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis bendrosios nuosavybės teise priklauso atsakovei, laikotarpiais nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn., kai aukščiau nurodytame bute negyveno nuomininkai, o gyveno ir butu naudojosi ieškovas; priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat atsakovės (apeliantės), patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas netinkamai analizavo tarp šalių kilusio ginčo faktines aplinkybes bei vertino jas pagrindžiančius įrodymus, neanalizavo tarpusavio ryšio, esančio tarp priešieškinio ir pradinio bei patikslinto ieškinio, netinkamai taikė LR CK IV knygos normas, nesivadovavo LAT formuojama teismų praktika, sprendžiant ginčus tarp bendraturčių, todėl formaliai ir neteisingai išsprendė ginčą, pažeidė atsakovės teisę į nuosavybę. Teigia, kad teismas nepagrįstai nekvalifikavo priešieškinio reikalavimo, kaip tarp ginčo šalių susiklosčiusių faktinių nuomos santykių dėl naudojimosi atsakovei, priklausančia ½ dalimi ginčo buto, neatskleidė šio ginčo esmės; neanalizavo atsakovės teisės vienodai su bendraturčiu naudotis nuosavybe ir gauti vienodą iš priklausančio daikto dalies naudą, kurią užtikrina CK IV knygos normos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisę. Ieškovas, nederindamas su atsakove veiksmų ir sprendimų naudojantis bendrąja nuosavybe, tenkina išimtinai savo interesus, neatlygintinai naudodamasis ne tik jam, bet ir atsakovei priklausančia buto dalimi. Atsakovė dėl tokių ieškovo veiksmų, pažeidžiant CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, neturi realių svertų savo turto dalį naudoti pagal savo poreikius arba gauti iš jos materialinę naudą, kuria galėtų dengti įsipareigojimus tiek komunalinių paslaugų teikėjams, tiek bankui. Pažymi, kad ieškovas nesutiko nei nuomoti, nei parduoti šį butą tretiesiems asmenims, nei perimti visą nuosavybę bei mokėti atsakovei kompensaciją, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (susirašinėjimo) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė; nevertino jog vieno kambario buto negalima natūroje nei atidalinti, nei nustatyti naudojimosi juo tvarkos, todėl atsakovė nebūtų galėjusi asmeniškai naudotis nuosavybės dalimi. Teismas ignoravo CK nuostatas, pagal kurias bendraturčiai ne tik atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), tačiau ir turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Nurodė, jog atsakovė nuostolių dydį įrodinėjo remdamasi 2012-09-12 nuomos sutarties su paskutiniu buto nuomininku kaina. Analogiškų butų nuomos kainos Vilniuje iki šiol nesumažėjo. Teismo argumentus, jog nebuvo paduotas skelbimas nuomoti butą, paskelbta buto nuomos kaina, laiko nesvarbiais, kadangi be bendraturčio sutikimo ieškovė nebūtų realiai galėjusi buto išnuomoti. Pasak apeliantės, faktas, jog ji dėl ieškovo elgesio negalėjo naudotis nuosavybe, sudaro pagrindą konstatuoti patirtus nuostolius (negautas pajamas) ir reikalauti juos atlyginti. Atsakovė prašo prijungti papildomus įrodymus. Pažymi, kad tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, iškilo būtinumas pateikti papildomus įrodymus: ieškovo siųstus el. laiškus; atsakovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01, kurie patvirtina atsakovės siekimą išspręsti klausimus dėl turto pardavimo, nuomos ir t.t.; piniginių lėšų grąžinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas M. Š. atsiliepime į atsakovės L. B. apeliacinį skundą prašo jos skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad ieškovas trukdo apeliantei naudotis bendrąja daline nuosavybe. Priežastis, dėl kurių apeliantė nesinaudoja jai priklausančia turto dalimi, laiko priklausančiomis išimtinai nuo pačios apeliantės. Pasak ieškovo, apeliantės vertinimu, sąlygos naudotis turtu jai atsirastų tik tokiu atveju, jeigu šiame bute negyventų kitas bendraturtis, tačiau tokiu būdu kvestionuojama ieškovo teisė naudotis savo turtu. Įsigydama su ieškovu vieno kambario butą, apeliantė prisiėmė riziką, kad šalių bendravimui nutrūkus, nepriklausomai nuo tarpusavio santykių, apeliantės pareiga išlaikyti savo turto dalį neišnyks. Ieškovo teigimu, pervestų lėšų grąžinimas neatleidžia apeliantės nuo pareigų vykdymo, - ji galėjo mokėti įmokas tiesiogiai bankui. Be to, ieškovas apeliantės taikomą negautų pajamų apskaičiavimo metodą laiko prieštaraujančiu Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3- 1177/2003; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007, 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015; kt.). Ieškovas jokiomis teisinėmis priemonėmis nedraudė apeliantei nei nuomoti jos turto dalį, nei joje gyventi, o ir pati apeliantė nesiėmė teisinių priemonių šią savo teisę įgyvendinti. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu prijungti naujus įrodymus, nes konfliktinę situaciją su ieškovu apeliantė įrodinėjo pirmoje instancijoje, todėl turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus pirmos instancijos teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą, - padidinti iš atsakovės L. B. ieškovo M. Š. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 914,43 Eur, bei grąžinamo žyminio mokesčio sumą iki 38 Eur; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti išlaidas už teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose, taip pat priteisė tik dalį išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje be ieškinio, patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį apeliantas rengė ir kitus procesinius dokumentus: atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymą dėl patikslino ieškinio priėmimo, patikslintą prašymą dėl pradinio ieškinio dalies atsisakymo ir patikslinto ieškinio priėmimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt.; taip pat konsultavosi teisiniais bylos nagrinėjimo, ieškinio parengimo, atsiliepimo į priešieškinį parengimo klausimais, patyrė bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pažymėjo, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį sumokėtų išlaidų parengimą priteistina suma negali viršyti 300 Eur ir kokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad į šias išlaidas yra įskaičiuotas ir užmokestis už atstovavimą teismo posėdžiuose. Apeliantas už 2014-08-28 ieškinio parengimą ir teisines konsultacijas prašė kelis kartus mažiau nei maksimalūs rekomenduotini priteisti dydžiai; ši suma nėra per didelė, todėl jos mažinti dar labiau nebuvo teisinio pagrindo. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, mano, jog teismas turėjo įvertinti, ar išlaidų mažinimas vien dėl to, kad paslaugas suteikė advokato padėjėjas, atitiks teisingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėjo, kad likusią bylinėjimosi išlaidų dalį teismas paskirstė neaktualia Rekomendacijų redakcija. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neelektroninėje byloje patikslintą ieškinį pateikus per EPP, jis apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip ieškinys, pateiktas neelektroninėmis ryšių priemonėmis. Kadangi apeliantas iš viso buvo sumokėjęs 105 Eur, o reikėjo mokėti 67 Eur, teigia, kad grąžintinas žyminis mokestis sudaro 38 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; iš ieškovo M. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pasak atsakovės, teismas pagrįstai konstatavo, kad 2015-03-27 patikslintas ieškinys buvo pateiktas reaguojant į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl skolos laikotarpių, todėl už tokio pareiškimo surašymą atsakovė neturi atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašymas dėl patikslinto ieškinio priėmimo negali būti laikomas atskiru procesiniu dokumentu. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.), o taip pat ir į kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. Kadangi apeliantą šioje byloje atstovavo advokato padėjėjas, maksimali pagal Rekomendacijų nuostatas priteistina suma mažintina atitinkamai 20 procentų. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, tinkamos, realios, atitinkančios teisingumo ir protingumo principus. Dėl kitos apeliacinio skundo dalies (grąžintino žyminio mokesčio dydžio) atsakovė nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. Š. ir atsakovė L. B. (P.) 2007-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9-20, 21-22). Buto įsigijimui šalys panaudojo lėšas, gautas pagal su Nordea Bank Finland Plc 2007-04-02 sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO (175000,00 Lt) (t.1, b.l. 23-34). Atsakovė Gyventojų registro tarnyboje nuo 2011-04-27 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (t. 1, b.l. 35).
Ieškovas M. Š., teigdamas, kad atsakovė išvykusi į Jungtinę Karalystę, nebeprisidėjo prie buto išlaikymo, o nuo 2013 m. gegužės mėnesio nebemokėjo ir jai priklausančios įmokų dalies bankui, pateikė teismui ieškinį, prašydamas šias sumas priteisti ieškovui, kuris minėtas prievoles tretiesiems asmenims vykdė vienas. Atsakovė L. B. pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo nuostolius, susidariusius už ieškovo neatlygintinį naudojimąsi visu butu, kurio ½ dalis priklauso atsakovei. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį patenkino visiškai, atsakovės priešieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys dėl 730,37 Eur privalomųjų būsto išlaikymo išlaidų ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir šį priešieškinį tenkinti. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CK IV knygos normas, reglamentuojančias bendrąją nuosavybę, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neanalizavo atsakovės teisės vienodai su ieškovu naudotis nuosavybe ir gauti vienodą iš jai priklausančio daikto dalies naudą. Teigia, kad ieškinio bei priešieškinio reikalavimai turėjo būti sprendžiami neatsietai vienas nuo kito.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, bei padarė pagrįstas išvadas. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje nyloje Nr. Nr. 3K-3-88-684/2015, kt.).
Pažymėtina, kad pagal CK 4.76 str. - kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Šioje byloje ieškovas reikalavimus dėl patirtų bendrosios nuosavybės objekto išlaikymo išlaidų grindė minėto CK 4.76 straipsnio nuostatomis ir pateikė įrodymus, patvirtinančius tiek atsakovės turimą nuosavybės teisę į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek patirtų išlaidų dydį. Taigi, atsakovei neginčijant reikalavimo sumos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis teisės normomis, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nekvalifikavo priešieškinio reikalavimo, kaip tarp ginčo šalių susiklosčiusių faktinių nuomos santykių dėl naudojimosi atsakovei, priklausančia ½ dalimi ginčo buto, neanalizavo atsakovės teisės vienodai su bendraturčiu naudotis nuosavybe ir gauti iš priklausančio daikto dalies naudą, kurią užtikrina CK IV knygos normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Kaip minėta, ieškovui M. Š. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise, t.y. ieškovas butu naudojasi kaip jo savininkas, o apie tarp šalių susiklosčiusius nuomos santykius dėl ½ atsakovei priklausančios dalies buto, įrodymų byloje nėra. Taip pat atsakovė nepateikė susitarimo (ieškovo įsipareigojimo) naudoti butą jos nurodomu būdu (turtą nuomojant kitiems asmenims), tokio susitarimo sąlygų (termino) ir pan. Apeliantės akcentuojamos aplinkybės apie ieškovo veiksmus, be bendraturtės sutikimo persikeliant gyventi į šalims priklausantį butą, ir jos siekis bendrą nuosavybės objektą nuomoti, rodo tarp šalių kilusį ginčą dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe, tačiau savaime nepatvirtina ieškovo veiksmų neteisėtumo.
CK 4.75 str. 1 d. numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuo savo teisių gynimo būdu yra pasinaudojusi. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nesant reikalavimų dėl atidalinimo ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su galimybės jį atidalinti ar nustatyti naudojimosi tvarką nebuvimu, atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti ieškovo teisės naudotis jam priklausančia turto dalimi ribojimai ar pažeidimai, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovė neįrodė, jog realiai galėjo išnuomoti ½ dalį savo turto ir gauti pajamų.
Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti priimtą teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo M. Š. ieškinys ir atmestas atsakovės L. B. priešieškinis, paliktina nepakeista.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – 2011-04-27; 2011-09-01; 2013-04-29 ieškovo M. Š. siųstus el. laiškus atsakovei; L. B. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiame straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantė nurodo, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais, pažymi, jog pastarieji įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o apeliantės argumentai dėl naujų įrodymų pateikimo būtinybės iškilimo vėliau laikytini nepakankamais, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo padidinti iš atsakovės ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą 345,43 Eur dalimi – iki 914,43 Eur; padidinti ieškovui grąžinamo žyminio mokesčio sumą 32 Eur dalimi – iki 38 Eur.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą buvo kelis kartus mažesnės nei maksimalūs rekomenduotini priteisti dydžiai; dalį bylinėjimosi išlaidų teismas paskirstė šių išlaidų atsiradimo metu neaktualia Rekomendacijų redakcija; byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, todėl minėtų išlaidų sumos mažinti nebuvo pagrindo; teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti išlaidas už teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose bei priteisė tik dalį išlaidų už procesinių dokumentų rengimą.
Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Taigi pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, vien aplinkybė, kad ieškovo ieškinys buvo visiškai patenkintas, nereiškia, jog turi būti priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas turi diskreciją spręsti dėl šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinų iš antrosios šalies dydžio įvertindamas byloje egzistuojančias aplinkybes.
Šiuo atveju, spręsdama skundžiamu teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistų išlaidų dydžio klausimą, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į aukščiau minėtą CK 98 str. 2 d. reikalavimą su prašymu dėl išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisimo pateikti šių išlaidų apskaičiavimą bei pagrindimą. Iš ieškovo pateiktų advokato padėjėjo išrašytų sąskaitų matyti, jog visą ieškovo prašomą priteisti sumą sudaro išlaidos už ieškinio parengimą bei konsultacijas (1500 Lt (434,43 Eur)), atsiliepimą už priešieškinį ir atstovavimą 2015-06-02 teismo posėdyje (390 Eur) bei už atstovavimą 2015-09-28 teismo posėdyje (90 Eur) (2 t., b.l. 155-162). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vertindamas ieškovo patirtų išlaidų dydį, neturėjo atsižvelgti į tai, kad byloje be ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį apeliantas rengė ir kitus procesinius dokumentus: atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymą dėl patikslino ieškinio priėmimo, patikslintą prašymą dėl pradinio ieškinio dalies atsisakymo ir patikslinto ieškinio priėmimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog už dalyvavimą teismo posėdyje išlaidos neturi būti skaičiuojamos, nes už procesinių dokumentų parengimą nurodyti maksimalūs Rekomendacijose nustatyti dydžiai. Visų pirma, pagal sąskaitose nurodytų procesinių dokumentų parengimo metu galiojusias 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, redakcijas, sąskaitose nurodyti išlaidų dydžiai nesiekė maksimalių dydžių, be to, atstovavimo teisme išlaidos nurodytos atskirai. Tačiau pažymėtina, kad pagal minėtų Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjama byla buvo sudėtinga. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji, nebuvo reikalingos specialios žinios, šalių prašomos priteisti sumos – nedidelės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu teismo sprendimu bendra 480 Eur iš atsakovės ieškovui priteista išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą suma yra pakankama, ir ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti šios sprendimo dalies nėra pagrindo, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama.
Tačiau teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentams dėl ieškovui grąžintinos žyminio mokesčio dalies.
Byloje nustatyta, kad už pradinį ieškinį (suma 10360,56 Lt (3000,63 Eur), ieškovas sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, o atsisakęs nuo 639,29 Eur reikalavimo, prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Už šią sumą turėjo būti grąžinta 14 Eur žyminio mokesčio ((639,29 Eur x 3 proc) x 75 proc.). Patikslintu ieškiniu pareiškęs papildomą 614,90 Eur reikalavimą, ieškovas primokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis CPK 80 str. 7 d., už papildomai pareikštą reikalavimą turėjo būti mokama 75 procentai už tokį reikalavimą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. 14 Eur ((614,90 Eur x 3 proc) x 75 proc.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui grąžinamo žyminio sumą, todėl jam grąžinamas žyminis mokestis didinamas iki 15 Eur (14 Eur grąžinama žyminio mokesčio dalis bei 1 Eur permokėta suma už papildomą reikalavimą).
Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik padidinama ieškovui grąžinamo žyminio dalis iki 15 Eur (t.y. 9 Eur), o patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu grąžinamą ieškovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio sumą, t.y. grąžinti iš viso 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Apeliantės pateiktus naujus įrodymus grąžinti apeliantei.