Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Pareiškėjas daro išvadą, kad konvojamivo metu ir teismo salėje laikymas su antrankiais pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Akcentuoja, kad konvojavimo pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo; iš pareigūnų elgesio akivaizdu, jog daugeliui iš jų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, o reikšminga pareigūnų dalis serga sadizmu. Nurodo JAV jurisprudenciją dėl sadizmo. Nurodo, kad laikymas su antrankiais konvojavimo metu, salėje pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, nekaltumo prezumpciją, teisę į privatumų gyvenimą, numatytą Konvencijos 8 straipsnyje. Tvirtina, kad nurodyti veiksmai sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, todėl turi būti atlyginta neturtinė žala.

Paaiškina, kad 2021-05-13 teisme buvo laikomas su antrankiais teismo salėje. Nurodo, kad 2021-05-13 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo konvojuojamas į Palangos teismo rūmus. Pažymi, kad automobilyje nebuvo saugos diržų, avarijos metu pasekmės būtų buvusios liūdnos. Nurodo, kad atvykus į teismą ir paprašius nuimti antrankius teismo salėje, pareigūnai atsakė, kad nepriklauso, kadangi jis yra nusikaltėlis, nors dar nebuvo paskelbtas nuosprendis.

Paaiškina, kad pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į teismą ir atgal buvo konvojuojamas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vado 2021-10-22 tarnybiniame pranešime nurodytomis sąlygomis. Teigia, kad transporto priemonė, kuria buvo gabentas pareiškėjas, yra M1 kategorijos/klasės (lengvasis automobilis); transporto buvo pagaminta (pritaikyta) UAB „ALTAS komercinis transportas”; jos techniniai duomenys bei komplektacija atitinka techninius reikalavimus. Mano, kad pateikti įrodymai patvirtina naudotos transporto priemonės tinkamumą pervežti žmonėms bei jos atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Argumentuoja, jog pareiškėjo teiginys dėl automobilyje nebuvusių įrengtų saugos diržų ir dėl to neužtikrinto saugumo yra nepagrįstas, todėl vertintinas kritiškai bei atmestinas. Pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (pvz. 2016-07-27 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A3697-525/2016).

Apibendrina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdė neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, t.y. Konvojaus būrio pareigūnų veiksmai konvojavimo metu buvo atlikti laikantis aukščiau minimų teisės aktų reikalavimų ir nepagrindžia atsakovo(-ės) atstovo pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl aukščiau nurodytų, būtinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryšiui konstatuoti aplinkybių buvimo neįrodo. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ((neveikimo) ir žalos), valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė dėl konvojavimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstaigos administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Palangos rūmus automobiliu be saugos diržų.

Iš atsiliepimo, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vado 2021-10-22 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas 2021-05-13 buvo konvojuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (Trakų g. 10 Šiauliai) į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus (Vytauto g. 102, Palanga) ir atgal (vykdytas planinis teisminis konvojus); bendras maršruto atstumas – apie 294 km, konvojavimas vykdytas specialia transporto priemone (pritaikyta konvojuoti) „Ford Transit Custom”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); konvojavimas atliktas vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-03-10 teisėjos nutartį; transporto priemonė eksploatuojama nuo 2018-04-12.

Nagrinėjamai bylai yra aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 146 punktas teigia, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti: 1) nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; 2) atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; 3) tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; 4) veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); 5) techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; 6) radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; 7) pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); 8) du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); 9) elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; 10) du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių teismo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkte nustatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Taisyklių 146 punkte nėra imperatyvios pareigos specialiuose transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamam asmeniui įrengti saugos diržą, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme bei Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, jog keleiviai kelionės metu užsisegti saugos diržą privalo tik tuo atveju, jeigu jis yra įrengtas. Inter alia (be kita ko) pažymėtina, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų (žr., pvz., LVAT 2016-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016; 2020-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1891-525/2020 ir kt.).

Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad teisės aktai nenumato pareigos konvojavimo transporto priemonėse įrengti saugos diržus, transporto priemonės, kuriomis buvo pareiškėjas transportuojamas į teismą ir atgal, techniškai tvarkingos. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių aplinkybių patvirtinančių, kad dėl konvojavimo transporto priemonėse neįrengtų saugos diržų, jis būtų nugriuvęs, susižalojęs ar kitaip nukentėjęs, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, jog 2021-05-13 teismo posėdyje buvo laikomas su antrankiais, o paprašius pareigūnų juos nuimti, jie atsisakė tai padaryti.

Specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (Konvojavimo taisyklių 3 punktas). Pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tarnybos pareigūnai atsisakė vykdyti teismo posėdžio pirmininko nurodymus ir teismo salėje atsisakė nuimti pareiškėjui antrankius.