Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Č. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 29 d. 16.48 val. iki 2022 m. gegužės 30 d. 14.27 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis buvo priimtas ir R. Z., tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. Č. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens 2022 m. gegužės 26 d. gavęs ir tokiu būdu neteisėtai įgijęs 10,161 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,198 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys, Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,2%), jas laikė iki kol 2022 m. gegužės 26 d., 14.45 val. policijos pareigūnai Vilniuje, Laisvės pr. 79A, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu jo striukės kišenėje rado ir paėmė jam priklausančias psichotropines ir narkotines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas skirti švelnesnę bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Č. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Č. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Baudžiamasis įstatymas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes, t. y. baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, taigi šios bausmės rūšies vidurkis yra 55 paros.

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. Č. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir E. Č. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis nevedęs, oficialiai nedirbantis, bylos nagrinėjimo teisme metu teigė šiuo metu nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo nesantis priklausomas, o duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Be to, kaip asmenybę apibūdinančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir tai, kad nepaisant to, jog E. Č. teistumai išnykę, tačiau iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodyta pripažintos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas tris kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis), atliko ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes (2 t., b. l. 114-118). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė rodo, kad nuteistojo elgesiui įtakos iš esmės neturi ir griežtesnės bausmės. Pagrįstai ir teisingai labiau nepalankiai nuteistajam E. Č. pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad jis baustas administracine tvarka, o duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (2 t., b. l. 112-113). Kartu teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dailes 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. Č. atsakomybę lengvina prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės teisingai įvertintos kaip rodančios, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o priešingai, kaip nuteistajam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokios bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės liko pirmosios instancijos teismo neįvertintos.

9. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam E. Č. skirti būtent arešto bausmę bei nustatyti 45 parų jos terminą, kuris yra trumpesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis. Priešingai nei nurodo apeliantas, paminėtų nuteistąjį E. Č. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam turėjo būti parinkta švelnesnė bausmė, ar minimaliam terminui artima arešto bausmė.

10. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.