- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4316-439/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., V. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K., atstovaujamos advokato G. B., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. P., V. P., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. K. (toliau – pareiškėja) prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatą terminą palikimui priimti, atsiradusį po pareiškėjos mamos P. P. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai P. P. paveldėjimo byla nebuvo užvesta, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nežinojo jog mirusioji turėjo turto. Iki mirties mama gyveno su broliu K. K. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties pradėjo tvarkyti sodybą ir surado miško nuosavybės dokumentus 3,9 ha sklypui. Apie tai, kad mama turėjo miško, nei pareiškėjai, nei kitiems broliams nebuvo žinoma. Buvo įsitikinusi, jei ką ir turėjo mama, tai paliko broliui K. K. K. Norėdama įteisinti nuosavybės teises pareiškėja kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jai buvo pranešta, kad yra praleidusi terminą prašymui paduoti ir turi kreiptis į teismą. Pažymi, kad akivaizdu, jog kiekvienas normalus žmogus, žinodamas apie galimybę paveldėti, būtų tvarkęs dokumentus. Ji jokio pranešimo iš jokios institucijos negavo, o jei buvo apie tai informuotas miręs brolis, tai jis niekam nepranešė. Šias aplinkybes pareiškėja prašo pripažinti svarbia priežastimi, kodėl nebuvo kreiptasi į notarų kontorą. Visi artimieji – broliai įtraukti į bylą ir informuoti apie šias aplinkybes, todėl dėl paveldėjimo ginčo negali būti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. P., V. P. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus ir nėra gavusi pranešimo dėl palikėjos P. P. palikimo perėmimo valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą P. P. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina P. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad po palikėjos P. P. mirties liko paveldimas turtas: miško ūkio paskirties 250/500 žemės sklypo dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis jai asmeninės nuosavybės teise, įgytas 1996 m. spalio 25 d. pagal Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir miško ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis jai asmeninės nuosavybės teise, įgytas 2003 m. vasario 7 d. pagal Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie motinos palikimą pareiškėjai tapo žinomi po pareiškėjos brolio K. K. K. mirties (duomenys neskelbtini), suradus motinos miško nuosavybės dokumentus, tvarkant sodybą, kurioje jis gyveno kartu su motina P. P.. Pareiškėjos teigimu, ji nežinojo apie likusį motinai priklausantį mišką, nes su mama gyvenęs brolis kartu su ja tvarkė visus reikalaus bei nieko apie turtą nesakė, o ji galvojo, kad jokio turto nėra arba jį paveldėjo brolis, kuris prižiūrėjo mamą.
Pareiškėja palikimo po motinos mirties nepriėmė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos mirties į palikimo vietos notarą niekas nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos motinos P. P. mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, dėl palikimo priėmimo pareiškėja turėjo kreiptis iki (duomenys neskelbtini), tačiau šį terminą praleido. Pareiškėja nurodo, jog esminį faktą – aplinkybę, kad pareiškėjos motina turi miško paskirties žemės sklypą, pareiškėja sužinojo tiktai po brolio K. K. K. mirties (duomenys neskelbtini), suradus tvarkomoje sodyboje mamos miško nuosavybės dokumentus, tai yra, sužinojo jau po to, kai terminas palikimui priimti po motinos mirties buvo pasibaigęs. Pareiškėja taip pat nurodė, kad apie tai, jog mama turėjo miško, nebuvo žinoma ir kitiems broliams, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Teismo vertinimu, minėtos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau kaip septyneriems metams po palikėjos mirties. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, jog išaiškėjus aplinkybei, kad palikėjos vardu yra turto, pareiškėja nedelsdama aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl, teismo vertinimu, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 577, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą motinos P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.