Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.1.2.; 2.1.6.3.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.

2016 m. rugpjūčio 9 d.

atsakovams L. F., Z. S., M. A., jų atstovui adv. Alfred Sokolovski, atsakovo SB „Kalveliai“ atstovui J. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams SB „Kalveliai“, L. F., Z. S., M. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiam asmeniui S. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. R. patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus L. F. , Z. S., M. A. ir SB „Kalveliai“ solidariai, jų lėšomis, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k. nuo Kalvelių 1-ios gatvės prie Nr. 15, 17, 19 pažymėtų sodo sklypų pašalinti daržo lysves, medžius, krūmus, augalus ir kitus statinius nuo gatvės paviršiaus, o už prievolės termino pažeidimą taikyti netesybas – baudą po 100,00 Eur kiekvienam atsakovui už kiekvieną termino praleidimo savaitę iki visiško prievolės įvykdymo (b.l. 26-28).

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo namu, esančių, Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. Nr. 26 savininkas. Ieškovas ir atsakovai priklauso Vilniaus rajono sodininkų bendrijai „Kalveliai“. Jų žemės sklypai yra išsidėstę vienoje gatvėje Kalvelių 1-ojoje. Pagal projektą Kalvelių 1-sios gatvės plotis turi būti 10 metrų. A. F., Z. S. ir M. A., kurių sodo sklypai ribojasi su Kalvelių 1-ja gatve savavališkai, pažeidžiant nustatytą tvarką, dalyje gatvės savo sodo sklypus neteisėtai išplėtė ir juose L. F. įsirengė šiltnamį, daržo lysves, užsodino medžiais, pastatė gelžbetonio stulpą, užsodino augalais. M. A. taip pat dalyje gatvės išplėtė sodo sklypą įrengė daržo lysves, pastatė statinį iš plytų, apsodino medžiais ir krūmais. Atsakovė Z. S. sodo sklypą praplėtė į Kalvelių 1-ją gatvę ir jos dalį neteisėtai užvaldė. Šioje dalyje auga medžiai, krūmai, įrengti metalo vartai. Visi statiniai ir augalai yra SB „Kalveliai“ ir kartu visiems bendrijos nariams priklausančioje dalinės nuosavybės žemėje. Greta atsakovams priklausančių žemės sklypų važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 3,19 metro iki 3,61 metro. P. S. bendrijų įstatymą 8 str. sodo bendrijoje bendro naudojimo žemėje vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 metro. 2014 metai ieškovo sodo sklype kilo gaisras, į gaisravietę atvykęs priešgaisrinės automobilis-cisterna dėl neteisėtai užimtos gatvės dalies, negalėjo laiku patekti į gaisravietę dėl to padidėjo gaisro nuostoliai. Į sodininkų bendrijos pirmininką ir vadybos narius buvo ne vieną kartą kreiptasi žodžiu ir raštu dėl neteisėto gatvės kelio užėmimo, užsodinimo ir užtvėrimo. Buvo su atsakovais kalbama, jie buvo įspėti nutraukti neteisėtą veiką, SB „Kalveliai“ apie 2012 metus buvo priėmusi sprendimą, kad atsakovai pašalintų pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti iki šiol. Ieškovas atvyksta į savo sodo sklypą su daugiau kaip keturių metrų ilgio automobiliu ir, esant nuo 3,19 metro iki 3,61 metro gatvės pločiui (važiuojamajai daliai) neturi galimybės normaliai į jį patekto. Tokiu būdu pažeidžiamos ieškovo kaip bendrasavininkio teisės į nuosavybę ir jų įgyvendinimas, jis negali tinkamai naudotis ir privažiavimo keliu-gatve. 2014 metais buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistus, kurie užfiksavo atsakovų aukščiau paminėtus pažeidimus, atliko kadastrinius matavimus jų sklypuose ir buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, tačiau atsakovai pažeidimų nepašalino iki šiol. Atsakovai savavališkai užimdami dalį gatvės neturi nei bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimo, neturi teisėtų pagrindų išplėsti savo sodo sklypų ribas bendros dalinės nuosavybės sąskaita.

Atsakovai L. F., Z. S., M. A. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko (b.l. 30-33, 38-39). Nurodė, kad atsakovų žemės sklypai išsidėstę vienoje gatvėje Kalvelių 1-ojoje, skaičiuojant nuo įvažiavimo į gatvę: pirmas Z. S. sklypas Nr. 15, antras M. A. žemės sklypas Nr. 17, trečias L. F. žemės sklypas Nr. 19. Ieškovo žemės sklypas yra priešais L. F. žemės sklypą Nr.19 kitoje gatvės pusėje.Ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovai išplėtė savo žemės sklypus ir tai padarė neteisėtai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Iš esančių byloje Žemės naudojimo patikrinimo aktų matyti, kad 2014-12-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus pareigūnas tikrino atsakovų žemės sklypus ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktus, tačiau nei viename iš jų nėra nurodyta, kad kai kurie objektai yra už atsakovų žemės sklypų ribos ar kad žemės sklypų ribos yra praplėstos. Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 8 d. numatyta, kad „Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu“. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžta kelio sąvoka, pagal kurią kelio važiuojamoji dalis yra vienas iš kelio elementų. Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuojamas tik viso kelio minimalus plotis (4,5 metro), bet Sodininkių bendrijos įstatymas nereglamentuoja kelio važiuojamosios dalies minimalaus pločio. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014-12-19 rašte nurodyta, kad Kalvelių 1-osios g. dalies, esančios greta ieškovo ir atsakovų sklypų, važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 3,19 iki 3,61 m., tačiau nenurodyta, koks yra viso kelio plotis. Ties atsakovų žemės sklypų ribos prie Kalvelių 1-osios gatves yra atvirai nutiestas sodininkų bendrijos vandentiekio vamzdis, kitoje gatvės pusėje yra betoniniai elektros perdavimo linijų stulpai. Atsakovų žemės sklypų ribos yra už vandentiekio vamzdžio. Atsakovai 2016 m. gegužės 12 d. matavo Kalvelių 1-osios gatvės plotį prie ieškovo žemės sklypo. Nustatyta, kad kelio plotis tarp vandentiekio vamzdžio iki kitoje gatvės pusėje esančio betoninio elektros perdavimo linijų stulpo yra 4,70 m, o iki ieškovo žemės sklypo ribos atstumas yra dar didesnis. Akivaizdu, kad Sodininkų bendrijos įstatyme nustatytas reikalavimas dėl kelio minimalaus pločio (4,5 m) ties atsakovams priklausančių žemės sklypų nėra pažeistas. Pažymėjo, kad nei atsakovas nei kiti asmenys negali važiuoti transporto priemonėmis per atvirai nutiestą vandentiekio vamzdį, nes kitaip jis bus sugadintas, t.y. gatvės važiuojamoji dalis negali apimti gatvės dalies, kurioje nutiestas vandentiekio vamzdis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTO STR 2.06.04:2014 GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 33 punkte nurodyta, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis - 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Gatvės važiuojamosios dalies plotis greta atsakovų žemės sklypų atitinka minėtu reglamentu keliamiems reikalavimams. Atsakovų žemės sklypai, gyvatvorės gatvės važiuojamosios dalies neužima, kaip neužima ir kitų gatvės (kelio) elementų. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodo kokiu teisiniu pagrindu atsakovams turi būti nustatyta solidarioji prievolė. Nors ieškovas teigia, kad 2014 m. kilus gaisrui jo sodo sklype priešgaisrinės tarnybos automobilis dėl neteisėtai užimtos gatvės dalies negalėjo pateikti į gaisravietę, tačiau įrodymų nepateikė. Akcentavo, kad ieškovas neįrodė byloje reikšmingų aplinkybių: 1) kad atsakovai neteisėtai užvaldė gatvės dalį ties jų žemės sklypais; 2) kad gatvės plotis neatitinka keliamų reikalavimų; 3) kad ieškovas dėl gatvės važiuojamosios dalies pločio negali patekti į savo žemės sklypą; 4) kad atsakovai trukdo ieškovui naudotis jo žemės sklypu.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad įstatymais nustatyta, kad valstybiniai keliai turi būti 10 metrų pločio. Tokie jie ir turi būti. Vilniaus savivaldybė jam pasakė, kad kelias valstybinis. Jis negali normaliai patekti į savo sklypą, neįmanoma užsukti. Penkis kartus turi išlipti ir vis pasižiūrėti, kelis kartus vos nesugadini bamperio. Pas jį T. A., 4,60 m(ilgis). Stulpas iki jo sklypo per 7 metrus, jam trukdo. Stulpas tarp F. ir A. sklypų. Nežino, kieno stulpas. M. F.. S. susiaurino kelią iki 3 metrų. Per 3 metrų kelią gali pravažiuoti, bet valstybiniame kelyje turi būti 10 metrų. Kas jiems davė teisę pažeidinėti. Žemės sklypą įsigijo 1995 ar 1999 metais. Kai įsigijo sklypą, bet tuo metu važiuodavo per kaimynų žemę ir problemos nebuvo. Jo sodo sklypas aptvertas. Tarp jo žemės sklypo ir kitoje pusėję esančių sklypų nėra 10 m kelio. Atsakovai užėmė daugiau nei pusė keliui skirtos vietos. Jis negali pravažiuoti ir per vamzdį. Vamzdis važiuojamojoje dalyje (b.l. 34, nuotrauka Nr. 4). Pašalinti kitus statinius tai reikalavimas dėl F. išlindusio šiltnamio, A. irgi kažkas pastatyta. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai užfiksavo, kad šitie trys sklypai išsiplėtę į kelio teritoriją. Bendrija buvo priėmusi sprendimus, kad atsakovai turi pašalinti statinius, augalus ir pan. iš ten. Nors geodezinis planas ir 1987 m., bet ten yra savivaldybės spaudas 2011 metų. Spaudas patvirtina, kad tai geodezinis planas Vilniaus rajonui. Taip jam paaiškino architektas. Kad valstybinis kelias, tai jam paaiškino savivaldybėje, nes važiuoja autobusas.

Ieškovo atstovas adv. A. K. nurodė, kad ieškovas negali patekti į savo sodo sklypą. 2014 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir patikrinimo metu nustatyta, kad Kalvelių 1-osios g. dalies greta atsakovų sklypų gatvės plotis yra nuo 3,19 iki 3,61 m. Ieškovas papildomai pateikė nuotraukas, kad F. įsirengė šiltnamį, daržo lysves, užsodino medžius, pastatė gelžbetonio stulpą, užsodino kitais augalais. F. pats paaiškino, kad stulpas yra važiuojamoje dalyje likęs kažkaip. A.dalyje kelio išplėtė savo sklypą ir įrengė lysves, yra įrengti buvusio šiltnamio pamatai, užsodinta medžiais, krūmais. Surpina neteisėtai išplėtė savo sklypą į gatvę, šioje dalyje pasodinti medžiai, krūmai, įrengti metalo vartai. Sodininkų bendrijos kelias yra dalinė nuosavybė, turi juo rūpintis sodininkų bendrija. Kelio plotis turi būti ne mažesnis nei 4,5 m pagal Sodininkų bendrijų įstatymą. Pagal pateiktus išmatavimus, tai jis daug mažesnis. Ieškovo sklype buvo kilęs gaisras, tačiau priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai negalėjo patekti. Dėl to padidėjo nuostoliai. Sodininkų bendrija nesiima priemonių, kad tas kelias būtų bent pravažiuojamas. Ieškovas kreipėsi į bendriją tiek žodžiu, tiek raštu.

Atsakovas L. F. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad stulpas pastatytas prieš kokius 60 metų. Jis niekam nepriklauso, randasi kelyje. Atitinka sklypo geodezinę ribą su A.. Stulpas niekam netrukdo. Vanduo randasi ne ant jo sklypo, vamzdžio tiekimo sistema ant kelio. Kelio plotis 4,70 m. Į savo sklypą patenka iš kitos pusės. Šiltnamis yra jo žemės sklypo ribose. Tai patvirtina dokumentai.

Atsakovas M. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kai įsigijo sklypą tai kelias koks buvo, toks ir liko. Ji ieškovui nemaišo patekti į savo sklypą. Visi pravažiuoja. Kodėl ieškovas nesugeba, nežino. Neprieštarauja, kad stulpą pašalintų, jei nori. Ji dalyvavo patikrinant jos sklypą. Ji nieko nepažeidė, viskas pagal geodeziją, patvirtino jų taškus. Dabar jos sklype stovi plytos. Lysvės už jos žemės sklypo neišeina. Medžiai ir krūmai irgi neišeina už ribų. Tarp jos ir ieškovo sklypų kelio plotis 6,60 m.

Atsakovas Z. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovo sklypu nesiriboja. Tarp jų dviejų sklypų atstumas ir jie priešais vieni kitus. Krūmai jos nedideli, apkarpomi, niekam netrukdo, visi pravažiuoja, jokių pretenzijų nebuvo. Niekas jos niekada neįspėjo, kad reikia pašalinti augalus, krūmus. Nuo jos vartų iki kitos kelio kraštinės yra 6 metrai. Ieškovas jai reiškia pretenzijas, nes galimai dėl jos vyro išsakytų pastabų, kad jis pašalintų užžėlusius krūmus.

Atsakovų atstovas adv. A. S. nurodė, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė. Ginčas dėl teritorijos, kuri yra sodo bendrijoje. Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuotas kelio plotis, t.y. 6 straipsnio 8 dalyje – minimalus kelio plotis ne mažesnis nei 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu. NŽT rašte bendro pločio nėra nurodyta. Negalima kalbėti apie pažeidimo buvimą. Jokių įrodymų nepateikta, kad atsakovai išėjo už savo sklypo ribų ir užėmė kelio dalį. Kokiu būdu pažeidžiamos ieškovo teisės nelabai aišku ir tokių įrodymų nėra.

Tretysis asmuo S. S. nurodė, kad visi krūmai už tvoros. Nežino, kaip ieškovui maišo, nuo jo yra per tris sklypus. Buvo valdybos nariu. Jokių įpareigojimų nebuvo priimta. Gaisro metu gaisrinės negalėjo patekti į ieškovo sklypą, nes buvo spyna. Matavo kelius ir nustato 6,60 m, pravažiuojamoji dalis 4,70 m.

Atsakovo SB „Kalveliai“ atstovas (bendrijos pirmininkas) J. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal matavimų aktą nuo riboženklių ieškovo iki riboženklio F. yra 6,60 m. Iš visos ir kitos pusės yra kažkiek žolės, piktžolių. Iš ieškovo pusės jų daugiau, iš kitos mažiau. Jis nevykdo prievolės tvarkyti už sklypo ribų. Važiuojamosios dalies plotis 4,70 m, t.y. kur yra pravažiuota. Atsakovai ieškovui netrukdo įvažiuoti. Atsakovo vartai atsidaro kaip slenkanti sistema. Užtektų maksimum dviejų manevrų įvažiuoti. Vamzdis eina ne ten, kur yra pravažiuota, bet ten kur žolė. Jis įkastas į žemę. Jei tyčia važiuotų, tai gal ir galėtų pasimauti bamperis. Padarytos seniai apsaugos, kad ten niekas ant jo nevažiuotų. Planas dėl 10 metrų buvo patvirtintas dar kai buvo S. S.. Po to vyko privatizacija, leido gal daugiau užpirkti. Visi dokumentai praėjo instancijas. 10 metrų buvo numatyta su ta sąlyga, kad bus padaryti šaligatviai ir elektros tinklams, vandentiekiui dar palikta. Šaligatvių niekas nepadarė. Ginčo važiuojamoji dalis niekada nebuvo platesnė. Jis sodą turi nuo 2000 ar 2001 m. ir važiuojamoji dalis kokia buvo, tokia ir dabar yra. Gelžbetoninis stulpas yra riboženklis tarp dviejų sklypų. Lysvės ir šiltnamis tikrai neišeina už sklypo ribų. Ar. pamatas irgi neišeina už sklypo ribų. S. metaliniai vartai patvirtinti geodeziniais matavimais. Ieškovas į jį asmeniškai ar valdybą nesikreipė nei raštu, nei žodžiu. Bandė ieškoti ieškovo minimų sprendimų dėl įpareigojimų pašalinti objektus nuo kelio, tačiau nieko nerado, jam apie tai nežinoma.

Liudytojas J. V. nurodė, kad pažįsta ieškovą, vienoje sodo bendrijoje per 5 sklypus. Atskirai dėl atsakovų nebuvo bendrijos sprendimų, kad jie turi pašalinti objektus nuo kelio. Buvo visiems bendrijos nariams nurodymas. Pažįsta atsakovus. Negali pasakyti, ar atsakovai trukdo ieškovui patekti į sklypą. Jis ten nevažinėja, nematė.

Ieškinys atmestinas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt.).

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant (duomenys neskelbtini) ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Teismas pažymi, kad ieškovas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą, reikšdamas ieškinio reikalavimą, nurodydamas jo faktinį pagrindą ir pateikdamas jį pagrindžiančius įrodymus.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui 1996-10-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-3343 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4154-2305-0037, esantis Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 26 (b.l. 21-22).

Pagal ieškovo prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) specialistai 2014-12-10 patikrino žemės sklypus, kadastro Nr. 4154/2305:37, Nr. 4154/2305:58, Nr. 4154/2305:57, Nr. 4154/2305:5600, esančius Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 26, 15, 17, 19, bei Kalvelių 1-osios g. dalies, esančios prie minėtų žemės sklypų, užtvėrimo faktą ir surašė 2014-12-10 žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-724 (R. R.), Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-723 (Z. S.), Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-722 (M. A.), Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-721 (L. F.). Patikrinimo metu buvo tikrinami nurodyti žemės sklypai dalyvaujant jų savininkams. 2014-12-19 NŽT Vilniaus skyriaus rašte nurodoma, kad remiantis 2014-12-10 žemės naudojimo patikrinimo metu surinkta informacija nustatyti galimi administracinės teisės pažeidimai pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatyta, kad Kalvelių 1-osios g. dalies, esančios greta minėtų žemės sklypų važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 3,19 m iki 3,61 m (b. l. 9-10).

Teismas turi pagrindą sutikti su atsakovų argumentais,kad patikrinimo metu,kas akivaizdu iš nuotraukų(nuotraukos iš NŽT Vilniaus skyriaus (b.l. 74-76),kurios darytos žiemos laiku ir leidžia matyti tik važinėtą kelio dalį),matomas ir nustatytas tik išvažinėtas,bet ne visas galimas kelio plotis.Tai įrodo,kad buvo važiuojama neprasilenkiant mašinoms(matomos tik dvi vėžės).Teismas gali daryti labiau tikėtiną prielaidą ir taip pat pasiremdamas liudytojų paaiškinimais,kad ginčo kelias toks yra jau daugelį metų ir niekam dėl jo pločio nekilo jokių problemų ar buvo padaryta dėl to žala.Toks faktinis kelio ir važiuojamosios dalies plotis negali būti laikomas atsakovų sukelta žala ieškovui(deliktinė atsakomybė).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija ieškovui raštiškame atsakyme nurodė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių techninę inventorizaciją ginčo gatvė nepriklauso savivaldybei, o sprendžiama problema yra sodų bendrijos reikalas (b.l. 5).

Atsakovas SB „Kalveliai“ byloje pateikė 2016-06-15 Kalvelių 1-osios gatvės matavimo aktą, kad SB „Kalveliai“ komisija, susidedanti iš bendrijos pirmininko J. AŠkelovič ir bendrijos valdybos narių J. Č., V. B., atliko Kalvelių 1-osios gatvės, esančios prie sodo sklypų Nr. 37 R. R.), Nr. 56 (F. F.), Nr. 57 (M. A.), Nr. 58 (Z. S.), pločio matavimus ir nustatė, kad atstumas tarp sodo sklypų Nr. 37 ir 56, 38 ir 57, 39 ir 58 riboženklių sudaro 6,60 m; gatvės važiuojamosios dalies plotis tarp elektros linijų perdavimo stulpų ir vandentiekio vamzdžio prie sodo sklypų Nr. 37 ir 56, 38 ir 57, 39 ir 58 sudaro 4,70; žalioji zona prie sodo sklypų Nr. 56, 57 ir 58 yra už vandentiekio vamzdžio ir transporto judėjimui netrukdo (b.l. 68).Minėti įrodymai paneigia ieškovo argumentus,kad atsakovai savo veiksmais sukėlė arba gali sukelti ieškovui kokią nors žalą dėl kelio pločio toje vietoje,kur iškovas turi įvažiavimą į savo sklypą.

SB „Kalveliai“ planas (b.l. 29) nėra tas dokumentas,kurio pagrindu neginčijamai turi būti nustatyta,kad bendrijos keliai privalo būti 10 metrų pločio.Visi ieškovo argumentai,susiję su šiuo planu atmetami.

Atsakovas L. F. byloje pateikė ginčo vietos fotonuotraukas (b.l. 34-35).Šios nuotraukos paneigia ieškovo argumentus,kad atsakovai kažkokiu būdu pažeidžia ieškovo interesus ir daro jam žalą,o vandentiekio vamzdis nėra ieškinio nagrinėjimo dalykas.Ieškovas netrukdomai gali įvažiuoti į savo sklypą(b.l.32,foto Nr.1,2).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas, kad atsakovai savavališkai, pažeidžiant nustatytą tvarką, dalyje sodininkų bendrijos gatvės neteisėtai išplėtė savo sodo sklypus, nepateikė būtinų įrodymų pareikštiems reikalavimams pagrįsti. Kaip jau nurodyta aukščiau tarp faktinių bylos aplinkybių, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai ieškovo prašymu 2014-12-10 patikrino atsakovų žemės sklypus, kadastro Nr. 4154/2305:58 (Z. S.), Nr. 4154/2305:57 (M. A.), Nr. 4154/2305:5600 (L. F.), esančius Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 15, 17, 19, bei Kalvelių 1‑osios g. dalies, esančios prie minėtų žemės sklypų, galimą užtvėrimo faktą ir surašė 2014-12-10 Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-723, Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-722, Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-721. Teismas sutinka su atsakovų argumentai, kad nei viename iš patikrinimo aktų nėra konstatuojama ar net užsimenama, kad kažkurie atsakovų objektai (krūmai, tvoros, vartai ir pan.) yra už atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ar kad atsakovų žemės sklypo ribos yra praplėstos. Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-723 nurodyta, kad Z. S. žemės sklypas pietvakarių pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 1-oji g.); žemės sklypo pietvakarių ir šiaurės rytų pusėse pastatyti šiltnamiai; pietvakarių pusėje pastatyti metaliniai vartai bei gyvatvorė (b.l. 14). Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-722 nustatyta, kad M. A. žemės sklypas pietvakarių pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 1-oji g.); jos nurodyti ribą žymintys riboženkliai neatitinka nustatytų standartų; žemė sklypo pietvakarių pusėje auga krūmai, kuriuos teigia ne ji sodinusi (b.l. 16). Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-721 nurodyta, kad L. F. žemės sklypas pietvakarių pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 1-oji g.); šiaurės rytų pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 4-oji g.); greta Kalvelių 4-osios g. yra sodininkų bendrijos tvora; savininko nurodyti žemės sklypo ribą žymintys riboženkliai neatitinka standartų (b.l. 18). Iš nurodytų specialistų konstatuotų aplinkybių negalima daryti išvados, kad atsakovai išplėtė savo žemės sklypus ir tuo pažeidė ieškovo interesus,sukėlė jam žalą.

Ieškovas teisme paaiškino, kad patekti į žemė sklypą jam trukdo gelžbetonio stulpas, esantis tarp atsakovų L. F. ir M. A. sklypų, tačiau nežino kam tas stulpas priklauso. Tik mano, kad F..

Teismas turi pagrindą konstatuoti,kad minėtas stulpas netrukdo ieškovui patekti į savo sklypą.

Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“ Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, jog 2014 metai ieškovo sodo sklype buvo kilęs gaisras, o į gaisravietę atvykęs priešgaisrinės automobilis-cisterna dėl neteisėtai užimtos gatvės dalies, negalėjo laiku patekti į gaisravietę pasisakytina analogiškai, kad šių aplinkybių ieškovas vėl nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovas taip pat nenurodo pagrįstų priežasčių, kodėl tokių įrodymų negalėjo pateikti. Tarp šalių kilęs ginčas, kurį sprendžia teismas ir įrodinėti yra šalių pareiga. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos A. T. 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Šiuo atveju ieškovo iškviestas liudytojas paneigė jo paties paaiškinimą,kad atsakovai buvo įpareigoti pašalinti savo sodinius nuo kelio.Tai paneigė ir bendrijos atstovas.

Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes, kad ieškovas neįrodė savo pareikštų reikalavimų atsakovams pagrįstumo, ieškinys atmestinas.

Ieškovas R. R. 50 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl už pareikštą ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 2, 23). Ieškovui byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 196,86 Eur (b.l. 67). Kadangi ieškinys atmetamas pilnai, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovai L. F., Z. S., M. A. bylos nagrinėjimo metu patyrė kiekvienas po 100,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (viso 300,00 Eur) (b. l. 40-43). Šios išlaidos jiems priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 88,93,98,177, 183, 185, 259-269, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų-L. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.