Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-676-565/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2A-676-565/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16636-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
G. E. J.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-676-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16636-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.1.1.; 99.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje nyloje pagal ieškovės G. E. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 103 028,46 Lt draudimo išmoką, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2005-06-08 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta turto draudimo sutartis, kuria nuo gaisro, gamtinių jėgų bei kitų rizikų buvo apdrausti poilsio namai, esantys (duomenys neskelbtini). 2010-05-11 pradėjus ruošti pastatą vasaros sezonui, t.y. atsukus pastato vandens įvado ventilį, per visų pastato aukštų lubas ir sienas pradėjo lietis vanduo, buvo užpiltos ir sugadintos daugelis pastato papalpų.

Atsiliepimas

Atsakovas 2011-03-14 pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykis yra nedraudiminis, t.y. buvo sąlygotas natūralių procesų, dėl kurių žiemos sezonu nešildomame pastate sutrūko vandens pripildyti vandentiekio vamzdžiai. Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutiko ir nurodė, kad pastatas buvo apdraustas nuo vandens, t.y. nuo vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos. Pastatas buvo sugadintas dėl staigaus vandens išsiveržimo užšalus vamzdynams. Vamzdynas buvo sumontuotas iš PVC vamzdžių, kurie dėl laiko poveikio nebuvo nusidėvėję. Žiemos laikotarpiui buvo uždarytas vandens padavimas į pastatą, atsukti visi vandens kranai ir išleistas vanduo, tačiau vandentiekio sistemoje liko vandens likučiai dėl sistemos konstrukcinių ypatybių, susidariusių oro kamščių ir vakumo. Nurodytų įvykių ieškovė negalėjo įtakoti.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad, sudarydamas draudimo sutartį, atsakovas buvo įsitikinęs, jog pastate yra šildymo sistema, o tai sudarė pagrindą manyti, kad pastatas yra šildomas. Įvykis įvyko dėl to, kad pastatas nebuvo šildomas žiemą, o vamzdynuose esantis vanduo užšalo. Taigi pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas, be to, pastate buvo sumontuoti vamzdžiai, kurie neskirti eksploatuoti žemoje temperatūroje. Dėl nurodytų aplinkybių buvo padaryta išvada, kad įvykis įvyko dėl natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.), nes vamzdžiai prarado atsparumo savybes ir, esant juose vandeniui, sutrūko.

Atsakovas taip pat nurodė, kad atestuota atsakovo sąmatininkė pagal įvykio fotofiksacijas ir defektinius aktus sudarė turto atkūrimo sąmatą, pagal kurią turto atkūrimo išlaidos yra 18 303,67 Lt.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 72 317,00 Lt draudimo išmoką, 2 605,00 Lt nuostolius, susijusius su žalos įvertinimu, 5 % metines palūkanas už priteistą 72 317 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 648,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2005-06-08 tarp ieškovės (draudėjos) ir atsakovo (draudiko) buvo sudaryta turto draudimo sutartis, kuria apdrausti poilsio namai, esantys (duomenys neskelbtini). Draudimo sąlygose nurodyta, kad draudiminiai įvykiai yra ugnis, vanduo, vagystė, audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, grunto suslūgimas, nuošliauža, stiklo dūžis, turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veikos. Draudimo sutarties galiojimo metu, t.y. 2010-05-11, kurortinio sezono pradžiai ruošiant poilsio namus ir atsukus šalto vandens įvado ventilį, pradėjo bėgti vanduo, kuris užpylė patalpas. Teismas konstatavo, kad 2010-05-11 įvykis atitiko draudiminio įvykio sąlygas, nustatytas AB „Lietuvos draudimas“ įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr.028 1.3 p., 1.15 p., 3.1.3. p., todėl pripažintinas draudiminiu.

Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu žalos paskaičiavimu, pagal kurį žalos dydis yra 103 728,46 Lt, kadangi jis yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais ir objektyviai atitinka faktinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra PVM mokėtoja, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų atlikusi pastato remonto darbus. Kol nėra atlikti remonto darbai, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovei priteisė žalą, paskaičiuotą be PVM. Teismas taip pat nepriteisė ieškovei 10 proc. rezervo sumos (9 429,86 Lt), kurią sudaro galimi kelto mokesčiai ir pan.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistą sumą padidinti iki 103 028,46 Lt, taip pat priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2009 yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog ieškovė dar neatliko sugadinto pastato atkūrimo (remonto) darbų, nėra pagrindas mažinti jai išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma, kai ieškovas yra fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, ir neturi galimybės susigrąžinti PVM už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas. Nagrinėjamu atveju pastatas buvo apdraustas atkuriamąja verte 2 700 000 Lt sumai, kuri pagal 1997-07-29 imonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr.028 su pakeitimais ir papildymais iki 2002-07-16 II dalies 1.32.1. p. 1 d. apibrėžiama kaip būdinga tai vietovei suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, pastatą. Apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2009 taip pat yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog ieškovė neatliko pastato remonto darbų, nėra pagrindas išskaičiuoti iš jai priteistinos draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal dėl draudiminio įvykio sugadinto pastato atkuriamąją vertę, rezervo sumos. Pagal nagrinėjamoje byloje taikytinas draudimo taisykles draudimo išmoka apskaičiuojama pagal atkuriamąją vertę, kuri nustatoma įskaičiuojant visas sumas, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Todėl priteistina draudimo išmoka negali būti mažinama pridėtinių bei papildomų išlaidų ir socialinio draudimo bei pelno mokesčių suma, tame tarpe ir rezervo suma, kurią sudaro galimi kelto mokesčiai ir pan.

3. Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį visiškai tenkinus, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Teismas visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pripažino pagrįstomis, tik jas sumažino proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos visos.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Atsiliepimas

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nepriteisė ieškovei PVM sumos. Ieškovės argumentai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis <...>. <...> prievolės apskaičiuoti ir mokėti i biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. Tiek PVM mokėtojo, tiek ne PVM mokėtojo nuostoliu laikytina prekių ir paslaugu, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

2. Ieškovas yra įpareigotas įrodyti tiek žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Byloje nesama jokių objektyvių duomenų (preliminarių susitarimų su remonto paslaugas teikiančiais asmenimis ar bendrovėmis), patvirtinančių ketinimus pastatą remontuoti, taip pat neaišku, iš kur į Neringą atvyks remontą atliksiantys asmenys, kiek dažnai jie naudosis keltu. Kaip matyti, šiuo atveju ieškovė niekaip nepaaiškino šių išlaidų pagrįstumo, vadovaujasi tik hipotetiniais spėjimais, kad 9 429,86 Lt sumos gali prireikti. Neteisėta ir nepagrįsta yra konkrečią pinigų sumą, kurios ieškovė nepagrindė ir negali pagrįsti jokiais įrodymais, laikyti neišvengiama. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais, įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo į priteistinos draudimo išmokos sumą neįtraukti PVM ir 10 procentų užsakovo rezervo sumų, nepagrįstumu. Nors į ieškovės nurodytą 103 028,46 Lt sumą, iki kurios apeliaciniu skundu prašoma padidinti priteistą draudimo išmoką, dar įeina ir projektavimo darbų ir kitų inžinerinių paslaugų suma (2 t., 63 b.l.), tačiau jokių aplinkybių dėl šios sumos nepriteisimo nepagrįstumo ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tos draudimo išmokos dalies, kurią sudaro PVM ir 10 procentų rezervo sumos.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatydamas priteistinos draudimo išmokos dydį, teismas vadovavosi 2 t., 79, 80-83 b.l. esančiomis objektine ir lokaline sąmatomis, pagal kurias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto bendra vertė su PVM yra 87 504 Lt, o be PVM – 72 317 Lt, taip pat 2 t., 63 b.l. esančiu suvestiniu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kainos skaičiavimu, kuriame nurodyta, kad užsakovo rezervas yra 10 procentų, t.y. 9 429,86 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 išaiškinta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama, nepaisant to, ketinama atkurti sugadintą apdraustą turtą ar ne. Todėl ta aplinkybė, kad draudėjas neatliko pastato remonto darbų, nėra pagrindas išskaičiuoti iš jam priteistinos draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal dėl draudiminio įvykio sugadinto pastato atkuriamąją vertę, ne tik PVM, bet ir kitų pridėtinių bei papildomų išlaidų ir socialinio draudimo bei pelno mokesčių sumų. Nustatant draudimo išmoką, tam tikros sumos neįskaičiuojamos, jeigu draudikas įrodo, kad tokios išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos, atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006, kadangi civilinės bylos Nr.3-3-381/2006 ir civilinės bylos Nr.3K-3-12/2006 faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos: civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006 spręsta dėl draudimo išmokos už eismo įvykyje sugadintą automobilį, o civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2009 – dėl draudimo išmokos už sugadintą pastatą, apdraustą atkuriamąja verte; civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006 dėl draudimo išmokos dydžio spręsta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles, pagal kurias nuostoliu dėl transporto priemonės sugadinimo laikomos tiesiogiai dėl draudžiamojo įvykio reikalingos minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti, atsižvelgiant į nustatytus transporto priemonės nusidėvėjimo koeficientus, o civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2009 – pagal Turto draudimo taisykles, kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama pagal sugadinto turto atkuriamąją vertę, t. y. sumą, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tos pačios rūšies, būklės ir kokybės turtą; civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006 draudėjas buvo juridinis asmuo, PVM mokėtojas, t. y. asmuo, kuris turi teisę prekių ir (ar) paslaugų pirkimo PVM susigrąžinti iš biudžeto, o civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2009 – fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, kuris neturi galimybės susigrąžinti PVM už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad ieškovės pateikta remonto sąmata buvo sudaryta pagal vidutines rinkoje esančias kainas, skaičiavime nebuvo įvertinta Nidos specifika, Nidoje visi darbai yra brangesni, medžiagos atvežamos ketu iš pagrindinio žemyno, todėl tam yra numatytas užsakovo rezervas. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr.028 II dalies 1.32.1 p. atkūrimo vertė – tai vietovei būdinga naujo pastato atkūrimo vertė. Todėl suvestiniame gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kainos skaičiavime nurodyta užsakovo rezervo suma, t.y. 9 429,86 Lt, laikytina suma, reikalinga atkurti sugadintą apdraustą pastatą pagal Neringai būdingą specifiką. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad šios 9 429,86 Lt išlaidos realiai nebūtų patirtos, atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintą ieškovės turtą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, keistinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistą draudimo išmokos sumą padidinant iki 96 933,86 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Teismo sprendimą pakeitus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Padidinus priteistiną sumą iki 96 933,86 Lt, patenkinti 94 procentai ieškinio reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patirtos 3 630 Lt išlaidos už ekspertų paslaugas ir 91,30 Lt kelionės išlaidos nuvežant ekspertus iš Palangos į Nidą yra ieškovės patirtos žalos dalis, t.y. protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), šios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi jos buvo patirtos jau iškėlus bylą teisme, siekiant pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius ieškovės reikalavimų pagrįstumą (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1, 9 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo priteista 2 605 Lt šių išlaidų suma didintina iki 3 498 Lt, t.y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai didintinos ir kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 2 142 Lt žyminio mokesčio suma didintina iki 2 876 Lt, 4 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą suma didintina iki 3 760 Lt, 1 009 Lt kitų išlaidų suma didintina iki 948 Lt, iš viso – iki 7 587 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (patenkinta 80 procentų apeliacinio skundo reikalavimų) priteistinas 736,80 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 800 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 str. 2, 3 d., 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti: iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės G. E. J. naudai priteistą draudimo išmoką padidinti iki 96 933,86 Lt, nuostolius, susijusius su žalos įvertinimu – iki 3 498 Lt, žyminį mokestį – iki 2 876 Lt, atstovavimo išlaidas – iki 3 760 Lt, būtinas ir pagrįstas išlaidas – iki 948 Lt.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės G. E. J. naudai 1 536,80 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėRūta PetkuvienėJelena Šiškina