Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G.E. J. patikslintą ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio 8 d. tarp ieškovės G.E. J. (draudėjos) ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) buvo sudaryta Turto draudimo sutartis, kuria apdrausti poilsio namai, esantys G.D. K. g. 7, Neringos mieste. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina Draudimo liudijimas Nr. 0211309 ir Draudimo sutarties sąlygos (priedas) (b.l. 8). Sutarties galiojimo terminas nuo 2005-06-08 iki 2020-06-07. Sutarties sudarymo pagrindas - 1997-07-29 Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 028 su pakeitimais ir papildymais iki 2002-07-16 (toliau - Taisyklės). Iš draudimo sutarties sąlygų matyti, jog ieškovė apdraudė turtą - poilsio namus 2.700.000,00 Lt sumai, taikant 700,00 Lt franšizę. Draudimo sąlygose nurodyta, jog draudiminiai įvykiai yra ugnis, vanduo, vagystė, audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, grunto suslūgimas, nuošliauža, stiklo dūžis, turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veikos. Iš Draudimo sutarties sąlygų priedo matyti, jog Draudimo sutartis buvo sudaryta AB bankas „Hansabankas“ naudai (b.l. 9). Byloje nustatyta, kad Draudimo sutarties galiojimo metu, t.y. 2010-05-11, kurortinio sezono pradžiai ruošiant patalpas (poilsio namus), esančias G.D. K. g. 7, Neringoje, atsukus šalto vandens įvado ventilį, pradėjo bėgti vanduo, kuris užpylė patalpas. Apie nurodytą įvykį 2010-05-12 buvo pranešta atsakovui, kuris užvedė žalos bylą Nr. 1069066 ir surašė pranešimą-apskaičiavimą (b.l. 6-7). Nurodytame pranešime-apskaičiavime atsakovas nurodė, jog nuostolio dydis – 110.000,00 Lt. Ieškovė 2010-05-17 pranešimu kreipėsi į atsakovą, jog būtų atlikta nepriklausoma pastato ekspertizė tikslu nustatyti esamą stovį, įvertinti atstatomojo remonto kaštus bei nustatyti priežastis, lėmusias įvykio atsiradimą (b.l. 10). 2010-05-18 antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo faktinę poilsio namų būklę (b.l. 15-30). 2010-05-19 statinio ekspertas R. M. atliko šalto vandentiekio vidaus tinklų apžiūrą, kurioje dalyvavo ieškovės atstovas, antstolė, atsakovo atstovas (b.l. 12). Apžiūros metu nustatytos atskirų galinių vandentiekio vamzdynų mazgų avarijos (peršalimai prie žemos temperatūros, esant vandens likučiams vamzdyne) ir drėgmės pažeistos sienos bei lubos. Apžiūros metu padaryta preliminari išvada, kad išleidus šaltą vandenį, vandens likučiai liko sanitarinių mazgų atšakose, dėl šių priežasčių: 1) atšakų vamzdynas yra žemiau įsipjovimo, tai yra po skaitliuko įrengtas grindyse ir pajungtas į prietaisus; 2) vandeniui nubėgti neleido susidarę oro kamščiai ir vakuumas; 3) prapučiant vidaus šalto vandentiekio vamzdyną, vanduo galėjo būti sustumtas į uždaras sanitarinių mazgų atšakas (b.l. 12).

2010-05-19 atsakovas atliko pakartotinę turo apžiūrą, kurios metu nustatė patalpų sugadinimo pobūdį, laipsnį, o 2010-05-19 pranešime – paskaičiavime nurodė 110.000,00 Lt preliminarų nuostolį (b.l. 127-129). Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovė 2010-07-24 pateikė paaiškinimą atsakovui, kuriame nurodė, jog nuo lapkričio iki gegužės mėnesio pastatas nebūdavo eksploatuojamas. Nuo 2004 metų, apie lapkričio mėn., vandenį iš sistemos išleisdavo savininkai žemiausiame sistemos taške, įrengtame pastato rūsyje. Vandeniu sistemą užpildydavo gegužės pradžioje (b.l. 11). 2011-03-14 pranešimu atsakovas informavo ieškovę, jog įvykis įvyko dėl natūralių fizikinių procesų - vandens plėtimosi šąlant ir nustatyto fakto, jog draudėjas palikdamas nešildomus pastatus žiemos sezonui, neišleido vandens iš vandentiekio sistemos vamzdyno. Vamzdynas buvo sumontuotas iš Genova 300 serijos PVC vamzdžių, kurių eksploatavimo temperatūra yra 0-60 laipsnių Celsijaus ir toks vamzdynas nėra skirtas naudoti temperatūroje žemesnėje nei nulis laipsnių. Tokiu būdu atsakovas nustatė, jog įvykis nėra draudiminis pagal Taisyklių II dalies 4.1.2 ir 9.2.1 punktus ir atsisakė mokėti draudimo išmoką (b.l.13).

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė 2012-07-12 sudarė su UAB „Darbasta“ Statinio ekspertizės rangos sutartį tikslu nustatyti poilsio paskirties pastato, esančio G.D. K. g. 7F, Nidoje, padarytos žalos dėl trukusių vamzdžių ir užlietų patalpų tyrimus, apskaičiuoti atstatymo darbų kainą (b.l. 92). Apžiūrą atlikęs ekspertas A. K. Statinio apžiūros akte Nr. SA 12/17 (vandentiekio avarijos preliminarios išvados) nurodė, jog 2012-08-10 buvo apžiūrėtas pastatas, K. g. 7F, Nidoje pagal pateiktą dokumentaciją. Ekspertas nurodė, jog susipažinus su situacija ir išnagrinėjus dokumentaciją, foto ir video medžiagą, darytina prielaida, kad įvykę vamzdyno pažeidimai atsirado dėl sekančių priežasčių: 1) eksploatacijos metu prapučiant vandentiekio sistemą vandens nudrenavimui prieš žiemą, atsiranda hidrauliniai smūgiai, kurie sukelia kalkes ir nuosėdas iš boilerių, kurie sumontuoti visuose sanitariniuose mazguose, dugno. 2) Nuosėdos nusipilant kartu su vandeniu, keliaudamos per sistemos vamzdynus, gali susikaupti vamzdynų alkūnėse arba trišakiuose. Tokiu būdu susidaro kamščiai, kurie realiai nepraleidžia drenuojamo vandens arba apsunkina jo pratekėjimą. Drenuojamas vanduo galėjo likti vandentiekio sistemoje ir esant minusinei temperatūrai sušalo, pažeisdamas vandentiekio vamzdynus. Pažymėjo, kad sumontuotų vamzdynų ilgaamžiškumas pagal gamintojo pateiktą informaciją yra iki 50 metų. Taip pat ekspertas nurodė, kad pagal pateiktus vidaus vandentiekio sistemos sandarumo suspaustu oru bandymo aktus Nr. 10-6-01-09 buvo nustatyta vandentiekio vamzdynų pažeidimų lokalizacija. Pažeidimų vietos pažymėtos vandentiekio sistemos aksonometrinėje schemoje. Pagal pateiktus duomenis apskaičiavo remonto darbų kainą – 117.964,11 Lt, kuri vėliau buvo patikslinta iki 103.728,46 Lt (II t., b.l. 9-29, 63-73, 79-86). Pagal byloje esančią atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą objektinę sąmatą remonto darbų kaina sudaro 18.303,67 Lt (b.l. 42-51).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas atsisakė mokėti ieškovei draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad 2010-05-11 įvykis nėra draudiminis. Pasak atsakovo, įvykis įvyko dėl natūralių fizikinių procesų – vandens plėtimosi šąlant ir fakto, kad draudėjas palikdamas nešildomus pastatus žiemai, neišleido pilnai vandens iš vandentiekio sistemos vamzdyno, dėl ko buvo užlietas pastatas. Tuo tarpu ieškovė teigė, jog įvykis buvo draudiminis, nes turtas buvo sugadintas dėl staigaus vandens išsiveržimo užšalus vamzdynui. Kadangi ieškovė Draudimo sutartimi buvo apdraudusi turtą nuo vandens, t.y. nuo vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, įvykis pripažintinas draudiminiu ir priteistina draudimo išmoka.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje ginčas visų pirma tarp šalių yra kilęs dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Vadinasi byloje svarbu išaiškinti Draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių turinį, o būtent, ar 2010-05-11 įvykis atitiko Draudimo sutarties, reglamentuojančios draudimo objektą ir draudiminius įvykius, sąlygas bei Draudimo taisyklių 1.3 p., 1.15 p. ir 3.1.3 p. sąlygas ir, ar nurodytos sąlygos buvo tinkamai atskleistos draudėjai.

Byloje faktas, jog pastatas, esantis G.D. K. g. 7, Neringos m., buvo užlietas 2010-05-11, konstatuotas. Tai patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei liudytojo eksperto A. K. parodymai, duoti 2013-04-30 teismo posėdyje (b.l. 6-7, 12-30, 127-129, II t. b.l. 9-19, 63-73). Sprendžiant, ar šis įvykis draudiminis, svarbu nustatyti priežastį, sąlygojusią patalpų užliejimą ir išsiaiškinti, ar ši priežastis atitinka draudiminio įvykio, įtvirtinto Taisyklių 3.1.3 p., reikalavimus.

Sprendžiant dėl priežasčių, sąlygojusių patalpų užliejimą, teismas teisiškai reikšmingais pripažįsta šiuos rašytinius įrodymus: 1) 2010-05-19 statinio eksperto R. M. atlikta šalto vandentiekio vidaus tinklų apžiūra patvirtina vandentiekio vamzdynų avarijos faktą (b.l. 12), apžiūros metu nustatyta, jog išleidus šaltą vandenį, vandens likučiai liko sanitarinių mazgų atšakose, dėl šių priežasčių: 1) atšakų vamzdynas yra žemiau įsipjovimo, tai yra po skaitliuko įrengtas grindyse ir pajungtas į prietaisus; 2) vandeniui nubėgti neleido susidarę oro kamščiai ir vakuumas; 3) prapučiant vidaus šalto vandentiekio vamzdyną, vanduo galėjo būti sustumtas į uždaras sanitarinių mazgų atšakas;

- 2) Statinio apžiūros aktas, kuriame ekspertas A. K. nurodė, jog įvykę vamzdyno pažeidimai atsirado dėl sekančių priežasčių: a) eksploatacijos metu prapučiant vandentiekio sistemą vandens nudrenavimui prieš žiemą, atsiranda hidrauliniai smūgiai, kurie sukelia kalkes ir nuosėdas iš boilerių, kurie sumontuoti visuose sanitariniuose mazguose, dugno; b) nuosėdos nusipilant kartu su vandeniu, keliaudamos per sistemos vamzdynus, gali susikaupti vamzdynų alkūnėse arba trišakiuose. Tokiu būdu susidaro kamščiai, kurie realia nepraleidžia drenuojamo vandens arba apsunkina jo pratekėjimą. Drenuojamas vanduo galėjo likti vandentiekio sistemoje ir esant minusinei temperatūrai sušalo, pažeisdamas vandentiekio vamzdynus (b.l. 93).

Nurodytuose įrodymuose padarytos išvados yra nuoseklios, neprieštaraujančios ir pakankamos faktui konstatuoti, jog poilsio namuose 2010-05-11 įvyko vandentiekio avarija. Konstatavus, jog įvyko vandentiekio avarija, svarbu nustatyti, ar ji atitiko jos sąvokai keliamus reikalavimus, nurodytus Taisyklių 1.15 p. Pagal nurodytą Taisyklių punktą, vandentiekio avarija – staigus ir netikėtas vandens išsiveržimas ne pagal paskirtį dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamosiose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžiu sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garų įrengimų, ar drėkinimo įrengimų vamzdynų sistemų, gamybinių ar buitinių įrengimų. Taisyklių 3.1 p. nurodyta, jog draudimo išmoka mokama už apdraustą turtą, kuris sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl Taisyklių 3.1.1. – 3.1.8 punktuose nurodytų draudiminių įvykių, tame tarpe vandens: šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos (3.1.3 p.). Byloje nustatyta, kad šalys 2005-06-08 Draudimo sutartimi apdraudė poilsio namus nuo ugnies, vandens, vagystės, audros, potvynio ir kt. (b.l. 8). Pagal Taisyklių II dalies sąlygų 1.1 p., draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo įvykus šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje nurodytiems draudiminiams įvykiams (b.l. 42-58). Pagal Taisyklių 1.2 p., prie turto priskirtini pastatai, kurie pagal taisyklių 1.3 punktą apima ir poilsio statinius. Atsakovo atstovai teismo posėdyje atsisakymą įvykį pripažinti draudiminiu grindė aplinkybe, jog pagal Taisyklių 1.15 p., tinklų avarija yra draudiminis įvykis tik tuomet, kai ji įvyksta šildomame pastate. Sprendžiant dėl šio argumento pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog Taisyklių sąlygos yra aiškinamos sistemiškai, todėl būtina atskleisti Taisyklių 1.15 p. sąlygos turinį ne tik logine ir lingvistine prasme, bet ir išaiškinti šią sąlygą santykyje su Taisyklių 1.3 p. (pastatų sąvoka). Taisyklių 1.3 p. aiškiai detalizuotas draudimo objektas – pastatai, t.y. statinių rūšys, tame tarpe ir poilsio. Taigi draudikas Taisyklių 1.3 p. apibrėžė statinių klasifikaciją – komerciniai, gyvenamieji, poilsio, biurų, žemės ūkio ir kiti nustatė jiems vienintelį reikalavimą – būti tvirtai sujungtiems su žeme. Tuo tarpu pastatų eksploatavimo sąlygų nedetalizavo, t.y. tiesiogiai nenustatė, jog nurodyti pastatai būtų šildomi. Vadinasi draudikas Taisyklių 1.3 p. nenustatė, jog draudiminė apsauga nuo vandens besąlygiškai susijusi su pastato eksploatavimo sąlygomis, o būtent - reikalavimo šildyti patalpas įvykdymu. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. CK 6.196 str. nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Tuo tarpu atsakovui tvirtinant, jog tinklų avarija pagal Taisykles yra draudiminis įvykis tik tuomet, kai ji įvyksta šildomame pastate, akivaizdu, jog draudiko teiginiai neatitinka Taisyklių 1.3 p., 1.15 p., 3.1.3 p. turinio ir formuluotės, nurodytas atsakovo reikalavimas taisyklėse nebuvo konkretizuotas. Kadangi Taisyklių sąlygose statinio eksploatavimo (naudojimo) sąlygos, tame tarpe ir šildymas, aptartos nebuvo, darytina išvada, jog Taisyklės neatitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimų. Nustačius, jog Taisyklių 1.3 p. buvo apibrėžta tik pastato samprata ir statinių klasifikacija, teismas konstatuoja, kad Taisyklių 1.3 p. įtvirtinta sąlyga, susijusi su draudimo objektu, nebuvo tinkamai atskleista ieškovei. Pabrėžtina, jog atsakovui siejant draudiminę apsaugą su pastato eksploatavimo sąlygomis – šildymu, tai turėjo būti aptarta ir individualizuota, nes tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, su kuria atsakovas sieja įvykio pripažinimą draudiminiu. Šalims neindividualizavus Sutartyje esminių sąlygų, susijusių su Draudimo objektu, iš esmės buvo pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei ieškovės, kaip draudėjos, teisėti interesai apsaugoti turtą nuo galimos žalos. Draudikui, nedetalizavus pastato naudojimo sąlygų, ieškovei buvo nustatytas visiškos rizikos prisėmimas. Pagal CK 6.186 str. 1 d., negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t.y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Šios bylos kontekste pažymėtina, jog teismas, aiškindamas Draudimo sutarties taisykles ir Draudimo sutartį, pirmiausiai įvertina tai, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Pažymėtina, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LAT 2008-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-80/2008). Taigi, atsižvelgiant į šias išdėstytas nuostatas bei Taisyklių 1.3 p ir 1.15 p. turinį, darytina išvada, jog atsakovas Taisyklių 1.3 p ir 1.15 p. sąlygas, siedamas su reikalavimo šildyti patalpas įvykdymu, aiškina plečiamai bei neteisingai santykyje su Taisyklių 3.1.3 p., 4.1.2 punktu bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sąlygojusiomis 2010-05-11 įvykį. Pagal Taisyklių 4.1.2 p., draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas arba atsirado nuostolių dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių visiško praradimo ar pablogėjimo. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė tik 2011-03-14 pranešimą, kuriuo atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu, kitų įrodymų, patvirtinančių, jog įvykis įvyko dėl natūralių procesų, atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 str.). Be to, išanalizavus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie avarijos apžiūrą, jos priežastis, liudytojo parodymus, teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog įvykusi vandentiekio vamzdynų avarija pagal savo pobūdį, prigimtį ir savybes atitiko neišvengiamo natūralaus proceso sąlygas, nurodytas Taisyklių 4.1.2 p. Tokiu būdu atsakovo Taisyklių sąlygų aiškinimas vertintinas kaip paneigiantis draudimo sutarties dalyko (draudimo objekto) - turtinio intereso (apsaugos nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių) teisinės apsaugos imperatyvą, kylantį iš teisėtai sudarytos sutarties įstatyminės galios jos šalims bei įpareigojimo atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.193 str. 5 d., sutartis turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių kontekste, todėl sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo šildyti patalpas, kurį jis besąlygiškai sieja su galimybe pripažinti 2010-05-11 įvykį draudiminiu, svarbu įvertinti byloje esančius faktinius duomenis apie tai, jog 2006 m. sausio 30 d. ieškovei priklausančiame pastate - poilsio namuose, G.D. K. g. 7, Neringos m., įvyko įvykis – nuo šalčio sprogo vamzdžiai ir buvo užlietos patalpos. Atsakovas nurodytą įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo ieškovei draudimo išmoką (b.l. 130-137). Taigi nurodyto pobūdžio duomenys patvirtina, jog draudikui buvo žinoma aplinkybė, jog pastatas nėra šildomas, tačiau draudiminė apsauga ieškovės turtui galiojo. Teismo manymu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog draudikas, atsisakydamas pripažinti 2010-05-11 įvykį draudiminiu, kuris yra analogiškas 2006-01-30 įvykiui, nepagrįstai aiškina skirtingai Taisyklių sąlygas, yra visiškai nenuoseklus sutartiniuose santykiuose su ieškove ir nepagrįstai siekia išvengti draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei.

Pažymėtina, jog byloje įrodyta, jog 2010-05-11 įvyko vandentiekio avarija, kuri atitiko Taisyklių 1.15 p. nurodytas sąlygas ir Taisyklių 3.1.3 p. nurodytą draudiminį įvykį. Pažymėtina, kad 2010-05-11 įvykį tyrė kvalifikuoti asmenys, teismui abejonių dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo nekilo (b.l. 174-175, II t., b.l. 28-29, 33). Tokiu būdu teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius apie tai, kad 2010-05-11 įvykis įvyko dėl natūralių fizikinių procesų – vandens plėtimosi šąlant (Taisyklių 4.1.2 p.).

Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, jog 2010-05-11 įvykis atitiko draudiminio įvykio sąlygas, nustatytas Taisyklių 1.3 p., 1.15 p., 3.13. p., todėl pripažintinas draudiminiu.

Nors atsakovas atsisakymą įvykį pripažinti draudiminiu grindė aplinkybe, jog ieškovė pažeidė Taisyklių 9.2.1 p. reikalavimus, t.y. draudėja palikdama nešildomus pastatus žiemos sezonui, neišleido (nepilnai išleido) vandens iš vandentiekio sistemos vamzdyno, teismas nurodytus teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 9.2.1 p., draudėjas privalo imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai. Sprendžiant, ar ieškovė pažeidė Taisyklių 9.2.1 p., svarbu įvertinti šias byloje konstatuotas aplinkybes: šalis draudiminiai santykiai sieja nuo 2005-06-08 ir per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė nuo lapkričio iki gegužės mėnesio pastato neeksploatuodavo, nuo 2004 metų (šiais metais pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti) apie lapkričio mėnesį išleisdavo vandenį iš sistemos, o gegužės mėnesį – užpildydavo sistemą vandeniu (b.l. 11). Tokia buvo susiklosčiusi pastato, atsižvelgiant į jo paskirtį (poilsio namai), eksploatavimo tvarka, kuri atsakovui buvo žinoma, nes 2006 m. sausio 30 d. poilsio namuose, G.D. K. g. 7, Neringos m., įvykus įvykiui – nuo šalčio sprogus vamzdžiams ir užliejus patalpas, atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo ieškovei draudimo išmoką (b.l. 130-137). Svarbu pažymėti, jog draudimo sutartyje šalys nurodė, jog draudžiamas pastatas – poilsio namai. Akivaizdu, jog draudikas, kuris verčiasi draudimo veikla, yra šios srities profesionalas, todėl jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Tokiu būdu, atsakovas, drausdamas poilsio namus, turėjo pareigą įvertinti, jog tokio pobūdžio ir paskirties statinio naudojimo, eksploatavimo tvarka nėra įprasta, dėl ko šiems statiniams yra nustatomas skirtingas rizikos laipsnis. Tokiu būdu atsakovo teiginiai, jog sudarydamas draudimo sutartį jis neturėjo pagrindo manyti, kad pastatas nebus šildomas, atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė neatliko veiksmų, būtinų žalos prevencijai. Priešingai – ieškovė kiekvienais metais išleisdavo vandenį iš vandentiekio sistemos.

Atsakovas atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu ir tuo pagrindu, jog nebuvo aišku, kaip plastikiniai vamzdžiai buvo įrengti, neaišku, ar jie buvo suprojektuoti taip, kad būtų galima išleisti vandenį prieš žiemos sezoną. Teismas, siekdamas išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje liudytoju apklausė ekspertą A. K., kuris patvirtino, jog vamzdynas buvo suprojektuotas tinkamai, o priežastis sąlygojusi avariją – išleidžiant vandenį iš sistemos yra naudojamas prapūtimas su kompresoriumi, dėl ko susidaro vandens smūgiai, o iš šildymo elementų pakeliamos kalkės, kurios nusėda užkimšdamos vamzdyną, neleisdamos vandeniui ištekėti. Todėl dalis vandens liko ir sudarė ledo kalkių kamščius. Šiuos liudytojo paaiškinimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 12, 93). Taigi, įvertinus šias nustatytas aplinkybes, atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė ir aplinkybe, jog vandentiekis neatitiko pastato reikalavimų. Teismas šį teiginį atmeta kaip nepagrįstą, nes byloje esanti VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, jog pastatas 2004-06-24 aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti (b.l. 115-116).

Taip pat atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta AB „Hansabankas“ (šiuo metu – Swedbank AB) naudai. Sprendžiant, ar ieškovė turi reikalavimo teisę pagal 2005-06-08 Turto draudimo sutartį (b.l. 8), kuri pagal šios sutarties priedą (b.l. 9) buvo sudaryta AB banko „Hansabankas“ naudai, svarbu įvertinti šias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Swedbank AB 2012-08-30 pažymoje dėl draudimo išmokos išmokėjimo nurodė, jog sutinka, kad AB “Lietuvos draudimas“ priskaičiuota draudimo išmoka už bankui hipotekos lakštu įkeistus ieškovei, A. J. ir A. K. nuosavybės teise priklausančius poilsio namus, esančius G.D. K. g. 7, Neringos m., kuriam taikoma draudimo apsauga pagal 2005-06-08 turto draudimo 2005-06-08 liudijimą Nr. 414001387, būtų išmokėta ieškovei (b.l. 95). CK 6.191 str. 2 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai tretysis asmuo atsisakė jam sutarties suteiktos teisės, šia teise pasinaudoti gali sudaręs sutartį asmuo, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja įstatymams, sutarčiai ar prievolės esmei. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, jog trečiajam asmeniui, kurio naudai buvo sudaryta sutartis atsisakius savo teisės, ieškovė įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo pagal Turto draudimo sutartį. Svarbu pažymėti, jog CK 6.191 str. 1 d. įtvirtina tik trečiojo asmens teisę reikaluti įvykdyti prievolę, o ne pareigą. Be to, teismas nenustatė, jog prievolės įvykdymo atsisakymas prieštarautų įstatymams, sutarčiai ar prievolės esmei. Svarbu ir tai, kad atsakovo atstovė 2012-10-09 teismo posėdyje sutiko, jog nėra tikslinga banką įtraukti trečiuoju asmeniu (b.l. 104-106). Atkreiptinas dėmesys, jog bankas pažymoje nurodė, jog poilsio namai priklauso nuosavybė teise ne tik ieškovei, bet ir A. J. bei A. K.. Iš 2012-10-19 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog A. J. poilsio namų 1/3 dalies savininku ir A. K. 1/3 dalies savininke tapo tik 2012-06-19 (b.l. 177-180). Tuo tarpu įvykis, dėl kurio prašoma priteisti draudiminę išmoką, įvyko 2010-05-11, kai poilsio namų savininkė buvo tik ieškovė (b.l. 115-116). Taigi A. J. ir A. K. neturi teisių į draudimo išmoką, todėl jie nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Pripažinus įvykį draudiminiu, ieškovei priteistina patirta žala. Ieškovė, įrodinėdama padarytos žalos dydį, pateikė teismui vandentiekio sistemos aksonometrinę schemą, kurioje raudona spalva pažymėti pažeisti vamzdžiai (II t., b.l. 10), Vidaus vandentiekio sistemos sandarumo suspaustu oru bandymo aktus, kurie patvirtina nustatytas pažeisto vamzdyno vietas (II t., b.l. 11-19), statybos kainų apskaičiavimus (II t., b.l. 20, 63), objektines ir lokalines sąmatas, padarytos žalos dydis – 72.317,00 Lt be PVM (II t., b.l .21-27, 64-73, 79-86). Tuo tarpu atsakovas pateikė objektinę ir lokalinę sąmatas, žalos dydis – 15.127,00 Lt be PVM (II t., b.l. 42-51). Remonto sąmatas paskaičiavo atsakovo turto vertintoja – sąmatininkė pagal 2010-05-19 apžiūros aktą, statinio apžiūros aktą, aksonometrinę schemą ir bandymo aktus, pagal 2010 metais buvusias kainas. Tuo tarpu ieškovės atstovas kainas apskaičiavo pagal SISTEL sistemos reikalavimus, pagal statybos darbų rinkos kainas, be to, buvo realiai nuvykęs į įvykio vietą. Paskaičiavimus ieškovei atliko kvalifikuoti asmenys (II t., b.l. 28-29). Sprendžiant, kuria sąmata vadovautis, teismas įvertina ir aplinkybę, jog atsakovas, tirdamas įvykį, preliminarią nuostolio kainą buvo nustatęs 100.00,00 Lt. Šią kainą nurodė ir atlikęs pakartotinį paskaičiavimą (b.l. 6-7, 127-129). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu žalos paskaičiavimu, kuris yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais ir objektyviai atitinka faktinę padėtį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lokalinės sąmatos yra apskaičiuotos, įskaičiuojant PVM. Pažymėtina, kad ieškovė, nėra PVM mokėtoja, tuo tarpu duomenų, jog ji būtų atlikusi pastato remonto darbus, nėra, be to, teismo posėdyje pripažino, kad šiai dienai remonto darbai nėra atlikti. Vadinasi, kol nėra atlikti remonto darbai, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda. Tokiu būdu, kol nėra atlikti remonto darbai, tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų pastatui suremontuoti, vertė be PVM. Juolab, kad byloje nėra duomenų (sutarčių ir pan.), koks ūkio subjektas remonto darbus atliks: ar PVM mokėtojas, ar ne. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškovei priteisia žalą, paskaičiuotą, be PVM, t.y. 72.317,00 Lt (II t., b.l. 79). Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, todėl svarbu tiksliai įvertinti padarytą žalą, kad būtų atlyginta tiek, kiek iš tiesų prarasta. Tačiau visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas nepriteisia ieškovei 10 proc. rezervo sumos (9429,86 Lt), kurią sudaro galimi kelto mokesčiai ir pan.

CK 6.249 str. 4 d. 2 p. nurodyta, jog į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu. Byloje esantys įrodymai liudija, jog ieškovė, rinkdama įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, patyrė šias išlaidas: 3630,00 Lt už eksperto paslaugas (II t., b.l. 30-32), 91,30 Lt kelionės išlaidų nuvežant ekspertą iš Palangos į Nidą (b.l. 100), iš viso – 3721,30 Lt. Patenkinus ieškinį iš dalies (70 proc.), remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovei priteisina iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 2605,00 Lt jos patirtų nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 72.317,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Patenkinus ieškinį iš dalies (70 proc.), ieškovei priteisina iš atsakovo 2142 Lt žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4000,00 Lt atstovavimo išlaidų ir pridėjo jos patirtų išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (II t., b.l. 87-88). Taigi proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei priteistina iš atsakovo 2800 Lt už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo sudėtinga, taip pat atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteistina suma yra protinga ir neviršija Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio (CPK 98 str.).

Pagal CPK 88 str. 1 d. 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Byloje esantys įrodymai liudija, jog ieškovė patyrė šias išlaidas: 7,00 Lt už atliktą paiešką NTR duomenų bazėje (b.l. 181), atstovų kelionės išlaidos iš Klaipėdos į Vilnių - 1002,00 Lt (II t., b.l. 4), iš viso – 1009,00 Lt. Patenkinus ieškinį iš dalies (70 proc.), ieškovei priteisina 706,00 Lt kaip būtinų ir pagrįstų išlaidų.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 27,40 Lt pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k.: 110051834, ieškovės G. E. J., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 72.317,00 Lt (septyniasdešimt du tūkstančius tris šimtus septyniolika Lt) draudimo išmoką.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k.: 110051834, ieškovės G. E. J., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 2605,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus penkis Lt) nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k.: 110051834, ieškovės G.E. J. naudai 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą 72.317,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k.: 110051834, ieškovės G.E. J. naudai 2142 Lt žyminio mokesčio, 2800 Lt atstovavimo išlaidų ir 706,00 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų, iš viso – 5648,00 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis Lt). Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 27,40 Lt pašto išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.