- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-7263-1051/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02994-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Atsakovas
- B. D., L. A.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius, Vidmantas Lazickas, Gvidas Abromavičius, Gvidas Armananavičius
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms B. D. ir L. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl skolos priteisimo, socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo reikalavimus teismo posėdžio metu patikslino, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių B. D. ir L. A. 460,41 Eur nuomos mokesčio skolą ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei; nutraukti 1998 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove B. D.; iškeldinti atsakovę B. D. ir jos šeimos narius L. A., U. A., K. A., L. A., gyvenamąją vietą deklaravusius, iš gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 1998 m. gruodžio 31 d. pasirašyta šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) su atsakove B. D.. Nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savo gyvenamąją vietą be atsakovės B. D. pagal 2017 m. lapkričio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus pažymos duomenis yra deklaravusi jos dukra L. A. su savo nepilnamečiais vaikais L. A., U. A. ir K. A.. Sutarties sąlygomis Šiaulių miesto savivaldybė suteikė teisę atsakovei B. D. ir jos šeimos nariams apsigyventi gyvenamoje patalpoje neterminuotam naudojimui, o atsakovė B. D., kaip pagrindinis nuomininkas, įsipareigojo tinkamai naudotis šia patalpa ir mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitas sutartyje nurodytas sąlygas.
3. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) nuostatomis 2015 m. gruodžio 30 d. su UAB „Apkaba“ sudarė savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo paslaugos sutartį, kuria UAB „Apkaba“ įsipareigojo surinkti iš nuomininkų, gyvenančių Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose būstuose (2016 m. balandžio 1 d. UAB „Apkaba“ reorganizuota į UAB „Pietinis būstas“). Pagal pateiktus UAB „Pietinis būstas“ žiniaraščio duomenis matyti, kad atsakovės B. D. 2018 m. vasario 1 dienai skola yra 1778,15 Eur už (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvenamosios patalpos nuomą. 2013 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-9943-641/2013 yra priteista dalis skolos 1117,74 Eur. Likusi nuomos mokesčio skolos dalis 660,41 Eur, kuri iki ieškinio pateikimo teismui nėra apmokėta. Iš UAB „Pietinis būstas“ suvestinio apyvartos žiniaraščio duomenų matyti, kad atsakovė nuomos mokesčio visiškai nemoka nuo 2017 m. balandžio 1 d.. Atsakovei B. D. 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. liepos 28 d. buvo išsiųsti raštiški įspėjimai, kaip pagrindiniai nuomininkei, tačiau atsakovė į įspėjimus nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomotojo reikalavimu, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, nevykdo nuomos sutartimi priimtų įsipareigojimų. Todėl atsakovė B. D. bei jos šeimos nariai turi būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė B. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti solidariai iš jos ir atsakovės L. A. nesumokėtą nuomos mokesčio dalį - 660,41 Eur, prašo likusios nuomos mokesčio dalies 660,41 Eur sumokėjimą išdėstyti dalimis, skolinius įsipareigojimus įvykdant per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant po 27,52 Eur kartu su kas mėnesį mokėtinu gyvenamosios patalpos nuomos mokesčiu. Tačiau nesutinka, kad būtų nutraukta 1998 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesutinka, kad ji ir jos šeimos nariai L. A., U. A., K. A., L. A. būtų iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad kurį laiką nemokėjo įsipareigoto mokėti nuomos mokesčio, tačiau tokio pobūdžio šis prievolės netinkamas vykdymas iš dalies buvo įtakotas dėl objektyvių priežasčių. Sutartas nuomos mokestis buvo kurį laiką nemokamas ne dėl jos ir jos dukters L. A. kaltės. Ji neturėjo galimybės, nors ir buvo registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, neturėjo jokių pajamų, iš kurių galėtų pragyventi bei reguliariai mokėti nuomojamo būsto savininkui nuomos mokestį. Pasikeitus turtinei padėčiai, pradėjus gauti nedarbo išmokas, socialinę paramą, susiradus darbą bei gaunant garantuotas darbines pajamas, turės realią galimybę sumokėti nuomos mokesčio skolą, reguliariai mokėti periodinius mokesčius už nuomojamo gyvenamojo būsto nuomą. Taigi, turės galimybę ieškovo atžvilgiu tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 1 d. už gyvenamosios patalpos nuomą skola buvo 1778,15 Eur, o sumokėjus 1117,74 Eur, likusi nuomos mokesčio skolos dalis yra 660,41 Eur. Visi šie veiksmai įrodo, kad dedamos visos įmanomos pastangos atsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, mano, kad imtis kraštutinių priemonių nutraukti 1998 m. gruodžio 31 d. su Šiaulių miesto savivaldybe sudarytą Gyvenamosios patalpos sutartį bei iškeldinti ją ir jos šeimos narius iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant ir į mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nėra pakankamai pagrįsto pagrindo. Iškeldinus ją su kitais šeimos nariais iš buto, ne tik ji, bet ir dukra su savo nepilnamečiais vaikais neturės kur gyventi.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovas Ričardas Bosas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, tik, atsižvelgiant į tai, kad po parengiamojo teismo posėdžio atsakovė L. A. sumokėjo ieškovui dalį, t. y. 200 Eur, nuomos mokesčio skolos, nurodė, kas šioje dalyje mažina ieškinio reikalavimus iki 460,41 Eur. Iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad atsakovė B. D. nuo 2017 m. balandžio 1 d. nebemoka nuomos mokesčio. Jos skolos yra ne tik už buto nuomą, bet atsakovės skola už šildymą AB „Šiaulių energija“ siekia beveik 12000 Eur. Ieškovas ne kartą siekė susitarti ir taikiai spręsti susidariusią situaciją, tačiau susitarti su atsakove niekaip nepavyko. Mano, kad atsakovė ir toliau nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų ir mano, kad nevykdo tai piktybiškai, todėl iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos yra adekvati priemonė, todėl šis reikalavimas turėtų būti tenkinamas. Pagal sutarties 8 punktą apgyvendinti šeimos nariai įgyja tas pačias teises kaip ir pagrindinis nuomininkas, todėl atsakove buvo įtraukta ir L. A. ir prašo susidariusią skolą priteisti solidariai iš abiejų atsakovių. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės B. D. dukra L. A. gyvena užsienyje, vaikai Lietuvoje nelanko ikimokyklinės įstaigos ar mokyklos, todėl darytina išvada, kad faktiškai vaikai negyvena šioje gyvenamojoje patalpoje. Todėl atsakovę B. D. iškeldinus iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vaikų teisės nebus pažeistos, nes vaikai faktiškai šiuo adresu negyvena, nes jie gyvena užsienyje. Be to, atsižvelgiant, jog byloje yra duomenys, kad L. A. yra sumokėjusi 200 Eur skolos dalį, tikslina savo ieškinio reikalavimą dalyje dėl nuomos mokesčio skolos ir prašo solidariai iš atsakovių B. D. ir L. A. priteisti 460,41 Eur nuomos mokesčio skolą ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei. Atsakovė B. D. dalies įsiskolinimų, apart atsakovės L. A. sumokėtų 200 Eur, padengusi nėra. Dėl skolos išdėstymo šiai dienai nemato perspektyvos ir nėra įrodymų, kad atsakovė turi pajamų ir nėra pagrindo tikėtis, kad ji dengs skolą dalimis.
Atsiliepimas
6. Atsakovė B. D. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog prašo teismo, kad jos neiškeldintų iš buto. Asmeniškai komunalinius mokesčius mokėjo 2010 metais. Nemoka mokesčių ir nuomos, nes neturi pajamų. Dukra su vaikais išvykusi į Angliją. Vaikai K. ir U. lanko mokyklą Anglijoje, o mažylė dar nieko nelanko. Su ja dukra su savo vaikais bute nebegyvena jau kokie 3 (treji) metai. Jie kartais parvažiuoja į Lietuvą, nes U. reikia pas gydytojus, taip pat parvyksta švenčių metu. Skolą planuoja dengti paprašius dukros pinigų. Darbo biržoje nėra registruota, darbo ieškosi savarankiškai. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ji asmeniškai skolos nėra sumokėjusi nei euro. Jei ji būtų iškeldinta iš buto, ji neturėtų kur gyventi ir neturėtų, kas ją priimtų gyventi. Nuo 2000 m. iki šios dienos yra dirbusi laikinus darbus ir yra dirbusi rūbininke. 18 metų nemoka mokesčių, nes neturi kompensacijų ir neturi iš ko mokėti. Su prašymu į savivaldybę nesikreipė su savo problemomis ir neprašė, jog būstas būtų pakeistas kitu, kaip pvz., į butą be centrinio šildymo. Dalį skolos - 200 Eur, bylos nagrinėjimo metu ieškovui sumokėjo jos dukra L. A.. Dukra L. A. gauna pašalpą už savo vaiko invalidumą ir gavus šias pajamas bandys dengti skolą. 2013 m. priteistą skolą apie 3000 Lt, sumokėjo kita dukra, ne dukra L. A., o dukra O., t. y. iš jos pajamų skolą atskaičiavo antstolis.
7. Atsakovės L. A. atstovas advokatas Gvidas Abromavičius teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, kad atsakovė L. A. sutinka mokėti skolą, ir tą patvirtindama, jau sumokėjo 200 Eur. Šiuo metu ji gyvena su vaikais ir vyru užsienyje, vyras dirba, tad yra šiek tiek pajamų, todėl prašo skolos mokėjimą atidėti 2 metų laikotarpiui ir tokiu būdu bandys sumokėti įsiskolinimą. Atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovė L. A. su vaikais yra ir gyvena užsienyje ir vaikai ten lanko mokyklą.
8. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pateikė išvadą. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas Aurimas Bagavičius sutiko su ieškovo reikalavimais. Papildomai pažymėjo, kad vaikai Lietuvoje negyvena, o tik yra registruoti ginčo objekte. 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė L. A. buvo atvykusi į skyrių ir patvirtino, kad vaikai šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir vaikai ten lanko mokyklas. Kadangi U. A. yra nustatytas neįgalumas ir jai yra paskirtas gydymas, todėl jiems tenka grįžti pas medikus į Lietuvą ir, kol gydosi, ji su vaikais ir gyvena būtent ginčo bute. Tas būstas yra jų laikina stotelė, kol gydosi Lietuvoje. Vienas iš vaikų jau nuo 2014 m. nelanko mokslo įstaigoje Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms, skyriaus nuomone, reikalavimo – iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos – patenkinimas, nagrinėtinu atveju nepažeis nepilnamečių vaikų interesų ir nesukels neigiamų pasekmių. Dėl reikalavimo priteisti skolą skyrius sutinka, tik pastebi, kad atsakovė L. A. savo dalį skolos jau yra sumokėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. sav. (b. l. 25-26). Tarp ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovės B. D. 1998 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė suteikia nuomininkui B. D. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 1 (vieno) kambario gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (b. l. 7-8, Sutarties 2.1. papunktis). Buto nuomininkė atsakovė B. D. minėta Sutartimi įsipareigojo kas mėnesį įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 3.2. papunktis), tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė (b. l. 10, 27, 28). Sutarties 8 punktas numato, kad apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias teises su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties, todėl ieškovas pagrįstai byloje atsakove įtraukė ir B. D. pilnametę dukrą L. A.. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. pažymos matyti, kad atsakovės B. D. ir L. A. su savo vaikais U. A., K. A. ir L. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (b. l. 21, 107). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyrio 2017 m. gegužės 29 d. įspėjimu ir 2017 m. liepos 28 d. pakartotiniu įspėjimu atsakovė B. D. buvo įspėta apie susidariusią nuomos mokesčio skolą ir paraginta šią skolą susimokėti, tačiau atsakovė šių reikalavimų neįvykdė (b. l. 17-18, 19-20). Be to, minėtais įspėjimais atsakovė B. D. buvo įspėta, kad nesumokėjus nuomos mokesčio, gali būti nutraukta nuomos sutartis ir atsakovė su šeimos nariais gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 17, 19).
10. Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyrio rašte užfiksuota, kad už būsto nuomą B. D. skola 2018 m. vasario 1 dienai buvo 1778,15 Eur, iš kurios 2013 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu yra priteista 1117,74 Eur, minėta skola nėra priverstinai išieškota, antstolės pažymoje nurodyta, kad per visą laikotarpį nuo vykdomosios bylos vedimo dienos iš skolininkė nei vienos įmokos išieškoti nėra pavykę (b. l. 5, 10, 22). Taip pat nurodyta, kad jų žinioms B. D. turi įsiskolinimų ir kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams: UAB „Šiaulių energija“ įsiskolinimas 2018 m. vasario 1 dienai 12250,07 Eur, UAB „Šiaulių vandenys“ įsiskolinimas 2018 m. vasario 1 dienai 1007,26 Eur (b. l. 5, 10, 22, 27, 28). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašte nurodyta, jog U. A., K. A., L. A. 2017 m. lapkričio 28 d. mokinių registro duomenimis šiuo metu ir anksčiau nesimokė Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose (b. l. 23), tą patį patvirtino teismo posėdžio metu ir pati atsakovė B. D., atsakovės L. A. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius, išvadą teikiančios institucijos atstovas Aurimas Bagavičius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. pažymoje apie asmens negautas išmokas pažymėta, kad B. D. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (b. l. 62). AB „Šiaulių energija“ 2018 m. liepos 19 d. rašte nurodyta, kad už tiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susidaręs įsiskolinimas yra 12527,11 Eur, 221,55 Eur žyminio mokesčio, 443,96 Eur bendrųjų vykdymo išlaidų ir 90,21 Eur delspinigių, B. D. savo įsipareigojimų nevykdo ir neatsiskaito bendrovei už tiekiamas paslaugas ir paskutinė įmoka gauta 2000 m. spalio 31 d. (b. l. 86). Byloje atsakovė L. A. pateikė 2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo dokumentą, iš kuro matyti, jog ji ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei sumokėjo dalį skolos - 200,00 Eur (b. l. 92).
Dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo ir priteistos skolos išdėstymo
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei nuomos santykiai atsirado iki 2002 metų gruodžio 31 dienos, šiems nuomos santykiams privalo būti taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartyje paprastai susitariama dėl kitų mokesčių mokėjimo, kaip ir buvo susitarta tarp ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovės B. D. 1998 m. gruodžio 31 d. sudarytoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp nuomotojo Šiaulių miesto savivaldybės ir nuomininko B. D. 1998 m. gruodžio 31 d. sudarytoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių išimčių dėl CK 6.611 straipsnio, reglamentuojančio nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, taikymo nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės B. D. šeima, kurioje be atsakovės B. D. deklaruoti dar keturi asmenys t. y. dukra atsakovė L. A. ir jos vaikai: U. A., K. A., L. A., jau nuo 1998 metų pažeidinėjo Sutarties reikalavimus, nes iš byloje esančio Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymo matyti, kad iš nuomininkės B. D. buvo priteista 1117,74 Eur (3859,34 Lt) skola (b. l. 10), minėta skola nėra priverstinai išieškota, antstolės pažymoje nurodyta, kad per visą laikotarpį nuo vykdomosios bylos vedimo dienos iš skolininkė nei vienos įmokos išieškoti nėra pavykę (b. l. 22). Iš UAB „Apkaba“, kuri su Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo paslaugos sutartį, kuria UAB „Apkaba“ įsipareigojo surinkti iš nuomininkų, gyvenančių Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose būstuose (2016 m. balandžio 1 d. UAB „Apkaba“ reorganizuota į UAB „Pietinis būstas“) (b. l. 11-16) pateiktos skolos už buto nuomą istorijos matyti, kad B. D. skola iki 2013 m. spalio mėnesio buvo susidariusi 1117,85 Eur dydžio, atsakovė toliau nereguliariai bei kai kuriais mėnesiais ne visa apimtimi mokėjo buto nuomos mokestį, o nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio tėra sumokėjusi vieną 48,50 Eur dydžio įmoką, ir tai buvo atlikta 2017 m. kovo mėnesį (b. l. 27, 28).
14. Nuomotojas Šiaulių miesto savivaldybė 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. liepos 28 d. įspėjo raštu atsakovę B. D. dėl susidariusios skolos už buto nuomą ir nemokamų mokesčių už komunalines paslaugas, bei nurodė, kad ketina kreiptis į teismą dėl iškeldinimo teismine tvarka (b. l. 17, 19), tačiau padėtis nepasikeitė, nes, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, B. D. pagrindinė skola AB „Šiaulių energija“ 2018 m. liepos 19 dienai yra 12527,11 Eur, o minėtai įmonei paskutinė įmoka sumokėta buvo 2000 m. spalio 31 d. (b. l. 86). Atsakovės B. D. skola UAB „Šiaulių vandenys“ 2018 m. vasario 1 dienai buvo 1007,26 Eur (b. l. 5). Taip pat ir skola už buto nuomą nėra šiai dienai padengta. Be to, pati atsakovė B. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad turi įsiskolinimą ir ieškovui bei kitiems komunalines paslaugas teikiantiems tiekėjams ir teigė, kad neturi iš ko mokėti, todėl skolų ir nemoka. Be to, teigė, kad mokėjo tiek, kiek galėjo ir kai turės daugiau pajamų, skolinius įsipareigojimus ji planuoja dengti. Nurodė, kad nuomos mokesčio nemoka, nes negauna jokių kompensacijų.
15. Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomininkė B. D. ir jos šeimos nariai ne tik nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemokėjo mokesčio už buto nuomą bei nemokėjo ir kitų mokesčių už komunalinius patarnavimus, bei ir kai kurių mokesčių nemokėjo daugiau kaip dešimt metų. CK 6.487 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Atsakovė B. D. Sutartimi taip pat įsipareigojo kas mėnesį įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 3.2. papunktis). Duomenų, kad atsakovės būtų prievolę tinkamai įvykdžiusios ir visiškai atsiskaičiusios už buto nuomą su ieškovu, nėra. Svarbių priežasčių, dėl ko atsakovės nevykdė pareigos mokėti mokesčių, byloje taip pat nenustatyta. Atsakovių pasiteisinimas, kad neturi pajamų, iš kurių negali mokėti mokesčių, nelaikytinas svarbiomis priežastimis, nes abi atsakovės yra darbingo amžiaus ir duomenų, kad jos turėtų sveikatos problemų, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis).
16. Teismui nustačius, jog atsakovės tinkamai nevykdo savo prisiimtų prievolių pagal su ieškovu sudarytą sutartį, t. y. laiku nemoka sutartyje numatytų mokesčių, ieškovui iš atsakovių solidariai priteistina 460,41 Eur skola už gyvenamosios patalpos nuomą.
17. Atsakovė B. D. tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, taip pat atsakovės L. A. atstovas advokatas Gvidas Armananavičius pripažino skolą ieškovui ir teismo prašė priteistą nuomos mokesčio skolą leisti mokėti dalimis, t. y. skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovė B. D. pateikė įrodymus, jog ji pajamų šiuo metu negauna, jai pinigų pragyvenimui duoda dukra L. A., kuri kaip tik ir pateikė įrodymus, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo dalį, t. y. 200,00 Eur skolos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovas nepateikė svarbių argumentų, dėl kurių teismo sprendimo nebūtų galima išdėstyti, teismas sprendžia, kad priteistos 460,41 Eur skolos už gyvenamosios patalpos nuomą įvykdymas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, pirmą mėnesį sumokant 76,91 Eur, o likusius 5 mėnesius sumokant po 76,70 Eur.
Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomos sutartis yra atlygintinė bei turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija (2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012) atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nurodė, kad nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos Civilinio kodekso normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
20. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.).
21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė B. D. yra darbinga, nes duomenų apie galimas savo sveikatos problemas nepateikė, pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2000 m. iki šios dienos yra dirbusi laikinus darbus ir yra dirbusi rūbininke bei 18 metų nemoka mokesčių, nes neturi kompensacijų ir neturi iš ko mokėti. Be to, teigė, kad šiuo metu darbo biržoje nėra registruota, o darbo ieškosi savarankiškai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog iš tiesų atsakovė B. D. deda pastangas ir siekia susirasti darbą ir nori pasididinti savo gaunamas pajamas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė B. D., būdama darbingo amžiaus, daugiau nei 10 metų neturėjo realių galimybių įsidarbinti ir bent dalinai bei nuolat mokėti mokesčius (CPK 185 straipsnis).
22. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl teismas sprendžia, kad pareigų (nemokant buto nuomos mokesčio bei kitų komunalinių paslaugų mokesčių) pagal 1998 m. gruodžio 31 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nevykdė ne tik atsakovė B. D., bet ir jos pilnamečiai šeimos nariai dukra L. A. (Sutarties 8 punktas). O teismui nustačius, jog atsakovės tinkamai nevykdė Sutartyje numatytų 3.2. papunktyje prisiimtų įsipareigojimų, joms kyla Sutarties 10 punkte numatytos pasekmės (nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nevykdant sutarties sąlygų ir vadovaujantis įstatymo nustatytais pagrindais). Šiame kontekste svarbus aspektas yra, kad teismo posėdyje atsakovė B. D. ir L. A. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius patvirtino, kad pilnametė dukra atsakovė L. A. yra išvykusi ir šiuo metu gyvena Anglijoje. Nors atsakovės L. A. ir jos vaikų deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau ji realiai su savo vyru ir vaikais gyvena ne Lietuvoje. Šią aplinkybes patvirtina ir tai, jog vaikų gimimo liudijime ir gimimo išrašė nurodyta informacija, kad K. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini) d. Didžiojoje Britanijoje, L. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini) d. Jungtinėje Karalystėje (b. l. 100, 101). Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašte nurodyta, jog U. A., K. A., L. A. 2017 m. lapkričio 28 d. mokinių registro duomenimis šiuo metu anksčiau nesimokė Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose (b. l. 23).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant iškeldinimo proporcingumą ir pagrįstumą, svarbu yra tai, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to teikiamas Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
24. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, sprendžiant dėl atsakovėms taikytinų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar atsakovės tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama joms būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos (CK 6.609 straipsnio 3 dalis).
25. Nors atsakovė L. A. ir jos šeimos nariai (nepilnamečiai vaikai) savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ginčo objekte, tačiau nustačius, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai nelanko Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų, ginčo bute atsakovė L. A. su šeima negyvena, darytina išvada, kad atsakovė L. A. turi kitą gyvenamąjį būstą, kartu pripažintina, kad atsakovė L. A. ginčo būstą naudoja ne pagal tokio pobūdžio būsto nuoma siekiamus tikslus. Taip pat byloje nustačius, kad atsakovė B. D. pagal savo amžių ir sveikatos būklę nepasinaudojo galimybe gauti pakankamas pajamas ir tinkamai mokėti mokesčius; kad tikslingai (piktavališkai) mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo virš 10 metų; ieškovui už būsto nuomą mokesčius mokėjo tik fragmentiškai; ir toliau ieškovei B. D. teigiant, jog už nuomą galės mokėti tik tada kai gaus pinigų (kai dukra gaus pašalpą už savo neįgalią dukrą); kad atsakovė L. A. su savo vaikais jau keletą metų realiai gyvena Jungtinėje Karalystėje, o į Šiaulius grįžta tik su tikslu apsilankyti pas medikus arba grįžta per didžiąsias metų šventes, todėl teismas sprendžia, jog turi būti sprendžiama dėl griežčiausių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimo padarinių taikymo – iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, kurie, teismo nuomone, šiuo atveju nelaikytini neproporcingais siekiamiems tikslams.
26. Atsakovė B. D. atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, jog mano, kad imtis kraštutinių priemonių nutraukti 1998 m. gruodžio 31 d. su Šiaulių miesto savivaldybe sudarytą gyvenamosios patalpos Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iškeldinti ją ir jos šeimos narius iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant ir į mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nėra pakankamai pagrįsto pagrindo, o iškeldinus ją su kitais šeimos nariais iš buto, ne tik ji, bet ir dukra su savo nepilnamečiais vaikais neturės kur gyventi.
27. Teismas pažymi, jog pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Todėl atsakovė L. A., kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jų teises į būstą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog tiek atsakovė B. D., tiek atsakovė L. A. būtų pasikreipusios į ieškovą su prašymu taikiai spręsti susidariusią problemą ar prašiusios, jog būstas būtų pakeistas kitu būstu - butu be centrinio šildymo ar pan., ir tokiu būdu būtų ėmusios kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus - teisę į gyvenamąjį būstą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuomininkų (tame tarpe ir nepilnamečių vaikų) iškeldinimas iš gyvenamojo būsto, nagrinėtinu atveju, nepažeis abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros ir kartu bus apsaugotos ir nepilnamečių vaikų interesai.
28. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškinys tenkintinas, nutrauktina 1998 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės su atsakove B. D., ir iškeldintina atsakovė B. D. ir jos šeimos nariai: atsakovė L. A. bei jos nepilnamečiai vaikai U. A., K. A., L. A. iš gyvenamosios patalpos - buto esančio, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu atsakovei B. D. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 67-68). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atsakovei L. A. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 97-98). CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl šioje byloje žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos.
30. Nors išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 8,99 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės yra 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl jos iš atsakovių valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovės B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei (kodas 111109429) 460,41 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 41 centą) nuomos mokesčio skolą.
Priteistą 460,41 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 41 centą) nuomos mokesčio skolą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, pirmą mėnesį mokant 76,91 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 91 centą), likusius 5 mėnesius mokant po 76,70 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 70 centų).
Nutraukti ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės (kodas 111109429) ir atsakovės B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1998 m. gruodžio 31 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Iškeldinti atsakovę B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos narius: atsakovę L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) U. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Šiaulių m. sav., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.