Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1064-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06688-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39; 2.6.39.1; 2.6.39.2.6.1; 2.6.39.2.6.5; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

2020 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ekspresas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-399-998/2020 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos ekspresas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. L. (A. L.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 337,45 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. Vokietijoje dėl A. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, ir vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne Karte E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė 337,45 Eur sumos reikalavimą transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas nurodo, kad sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 337,45 Eur ir raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtus 337,45 Eur. Ieškovo teigimu, iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

3. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad pripažįsta, jog jai priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas, 2018 m. balandžio 18 d.–2018 m. balandžio 19 d. buvo išvykusi į reisą Vokietijoje. Pripažįsta, kad praleido šios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimo terminą ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. transporto priemonė privalomuoju valdytojo civilinės atsakomybės draudimu nebuvo apdrausta. Tačiau atsakovė teigia, kad jai priklausantis vilkikas nei 2018 m. balandžio 18 d., nei jokiu kitu laiku jokio eismo įvykio nesukėlė, jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, dėl vilkiko dalyvavimo eisme niekam ir jokia žala padaryta nebuvo, todėl nei Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui Deutsches Büro Grüne Karte E. V., nei Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui pareiga atlyginti kokią nors žalą, galimai kilusią dėl vilkiko dalyvavimo eisme, nekilo ir negalėjo kilti. Atsakovės teigimu, draudimo įmonės, atitinkamai esant transporto priemonei nedraustai transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu – draudikų biuro pareiga atlyginti žalą kyla tik tuomet, kai eismo įvykio metu padaroma žala fizinio asmens sveikatai arba žala turtui, turtiniam interesui. Tam, kad ieškovo regresinio reikalavimo teisė būtų pripažinta pagrįsta ir teisėta, turi būti nustatyta, kad vilkikas dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, buvo sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Atsakovė nurodo, kad vilkikas jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, vilkiku nebuvo sugadintos ar apgadintos jokios transporto priemonės, joks tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kelias ar jo įrenginiai, todėl jokio regresinio reikalavimo teisė nei iš Lietuvos Respublikos, nei iš Vokietijos nacionalinių transporto priemonių draudikų biuro atsirasti negalėjo. Atsakovė patvirtina, kad 2018 m. balandžio 18 d. A. L. vairuojamas vilkikas buvo Vokietijoje. Kelyje apie 18 val. įvyko vilkiko gedimas, sprogo vilkiko puspriekabės padanga ir buvo sugadintos su tuo susijusios ašies dalys, dėl to vilkikas buvo priverstas sustoti kelio kelkraštyje. Dėl galimo vilkiko gedimo pašalinimo (techninės pagalbos) kreipėsi į ADAC grupės centrą, iš kurio į vilkiko gedimo vietą apie 19.30 val. atvyko 2 ADAC grupės įmonės Abschleppienst Amend GmbH & Co. KG darbuotojai, kurie, padedamai A. L., ėmėsi vilkiko remonto. Tam, kad būtų saugu atlikti vilkiko remonto darbus vietoje, vilkiką remontavę Abschleppienst Amend GmbH & Co. KG darbuotojai savo turėtomis signalinėmis priemonėmis atitvėrė vilkiką nuo važiuojamosios kelio dalies. Atsižvelgiant į tai, kad šalinant gedimą reikėjo pašalinti sugedusias vilkiko detales, į vilkiko gedimo vietą atvyko ir serviso Car & Truck Center Wenzel GmbH & Co. KG darbuotojai, atgabenę reikalingas detales ir padėję jas pakeisti. Vilkiko remontas (gedimo šalinimas) užtruko iki 2018 m. balandžio 19 d. 1.30 val. Vilkiką suremontavus, juo toliau buvo tęsiama kelionė. Už suteiktas vilkiko remonto ir kitas paslaugas Abschleppienst Amend GmbH & Co. KG ir Car & Truck Center Wenzel GmbH & Co. KG išrašė ir apmokėti pateikė sąskaitas faktūras už darbus ir atsargines dalis, kurios iš karto buvo apmokėtos. Patvirtina, kad, praėjus kuriam laikui po vilkiko gedimo ir jo remonto pradžios, šalia jo gedimo vietos sustojo avarinės tarnybos transporto priemonė, priklausanti tarnybai Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement (Heseno mobilioji kelių ir eismo valdymo tarnyba). Joje buvę tarnybos atstovai kurį laiką tiesiog sėdėjo transporto priemonėje, prie vilkiko gedimo šalinimo ar gedimo vietos atitvėrimo niekaip ir niekuo neprisidėjo. Kurį laiką praleidę vilkiko gedimo vietoje, jie iš jos pasišalino. Pažymėjo, kad vilkiko gedimas nelaikytinas eismo įvykiu civilinės atsakomybės draudimo prasme, dėl kurio išlaidų galėjo patirti nacionaliniai Lietuvos ir Vokietijos draudikų biurai, o Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement paslaugų – vilkiko gedimo vietos atitvėrimo nesuteikė ir (ar) darbų, kurie nurodyti darbo užsakyme ir išlaidų apskaičiavimo dokumente, neatliko, todėl neįgijo faktinio mokėjimo reikalavimo teisės. Aplinkybę, kad eismo atitvėrimo paslaugą neva atlikusi Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement įgijo reikalavimo atlyginti išlaidas teisę, paneigia ir 2018 m. balandžio 18 d. darbo užsakyme Nr. 0571 9 18 0123 ir tos pat dienos išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodyta paslaugų apimtis. Vilkiko gedimas buvo šalinamas nuo 2018 m. balandžio 18 d. 19.30 val. iki 2018 m. balandžio 19 d. 1.30 val. Logiška, kad esant reikalingam ar privalomam Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement dalyvavimui (buvimui) vilkiko gedimo vietoje, juo labiau tamsiu paros metu, užtikrinant eismo saugumą, manytina, kad kelio atitvėrimo, eismo saugumo užtikrinimo paslaugos buvo reikalingos ne trumpiau kaip iki 2018 m. balandžio 19 d. 1.30 val. Tačiau, kaip nurodoma 2018 m. balandžio 18 d. darbo užsakyme Nr. 0571 9 18 0123 ir išlaidų apskaičiavimo dokumente, Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement darbuotojai vilkiko gedimo vietoje buvo tik iki 2018 m. balandžio 18 d. 22.45 val. Tai patvirtina, kad jokios šios bendrovės kelio (eismo) atitvėrimo paslaugos nebuvo teikiamos. Atsakovė nurodo, kad vilkiko gedimą atlikusių Abschleppienst Amend GmbH & Co. KG ir Car & Truck Center Wenzel GmbH & Co. KG paslaugų suteikimo dokumentai, sąskaitos faktūros, kuriuose fiksuota paslaugų apimtis ir trukmė, paneigia Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement paslaugų, taip pat ir išlaidų buvimo faktą. Atsakovės teigimu, visa informacija, susijusi su 2018 m. balandžio 18 d. vilkiko gedimu Vokietijoje, Hessen Mobil Straßen-u. Verkehrsmanagement paslaugų nebuvimu, gavus pretenziją iš ieškovo, pastarajam buvo pateikta. Ieškovas, gavęs šią informaciją, jokių jos tikrumo patikrinimo ir įsitikinimo įvykio fakto buvimu veiksmų nesiėmė. Todėl ieškinio pateikimą, nesiaiškinant tikrųjų įvykio, faktinio paslaugų, išlaidų (žalos) buvimo aplinkybių, vertina kaip ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sudarantį pagrindą ieškovui taikyti procesines sankcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau) CPK 95 straipsnio normose.

5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Taip pat pateikia Žalų administravimo departamento išvadą, kuri papildomai pagrindžia reikalavimą. Išvadoje nurodyta, kad į įvykio vietą, be atsakovės iškviestų privačių techninės pagalbos centro, vilkiko autoserviso darbuotojų, buvo iškviesta ir federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen, kuri, atitvėrusi stovinčią transporto priemonę, užtikrino eismo įvykio vietos saugumą. Aplinkybės nurodytos Greitkelių policijos 2018 m. balandžio 19 d. pranešime / pareiškime, jų neginčija ir pats vairuotojas. Konkrečiai atlikti tokie darbai: atitvertas atsakovo vilkikas, iškabintas signalinis žibintas. Kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba iš viso patyrė 137,45 Eur išlaidų, kurioms pagrįsti yra sąskaita faktūra. Išvadoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl taikomos šios šalies žalos administravimo taisyklės, teisė ir praktika. Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnis numato, kad atsakinga už žalos padarymą šalis privalo atkurti tokią būklę, kuri būtų, jeigu nebūtų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalą. Nagrinėjamu atveju, jei nebūtų buvusio techninio gedimo viešame kelyje, kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba nebūtų patyrusi išlaidų, vykdydama konkrečius darbus, kad būtų užtikrintas eismo saugumas viešajame kelyje. Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 823 straipsnis numato žalos atlyginimo prievolę už tyčia ar dėl neatsargumo trečiajai šaliai padarytą žalą. Žalų byla administruota ir išmoka išmokėta remiantis Vokietijos Kelių eismo įstatymo StVG 7 straipsniu ir 18 straipsniu. Vokietijos Kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnis numato transporto priemonės ar priekabos, kuri pagal savo paskirtį turi būti gabenama kartu su transporto priemone, valdytojo atsakomybę už žalą, kuri atsiranda eksploatacijos metu, kai, pvz., transporto priemonė įstumiama į kelią (įskaitant atvejus, kai ji yra su išjungtu varikliu); transporto priemonė sustoja / priversta sustoti viešajame kelyje; transporto priemonė sugenda viešajame kelyje. Pagal Vokietijos Kelių eismo taisyklių 15 straipsnį ir 32 straipsnį, sustojusios transporto priemonės turi būti aiškiai pažymėtos ir atitvertos, todėl kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių kitų transporto priemonių eismo saugumui užtikrinti. Remiantis Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 115 straipsniu (vok. Versicherungsvertragsgesetz (VVG)) nukentėjęs trečiasis asmuo, šiuo atveju Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba, turi teisę pareikšti pretenziją dėl nuostolių atlyginimo tiesiogiai kaltininko draudimo bendrovei. Taip pat, remiantis Vokietijos teismų praktika, išlaidos už transporto priemonės saugumo užtikrinimą kelyje yra priskiriamos privalomojo draudimo valdymui. Išvadoje nurodyta, kad UAB „Baltijos Ekspresas“ buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 1 d. siųstu paklausimu dėl informacijos pateikimo. Atsakydamas į paklausimą, atsakovės vairuotojas atsiuntė apmokėtas autoserviso Car & Truck Center Wenzel, o vėliau ir techninės pagalbos kelyje ADAC sąskaitas už suteiktas vilkiko gelbėjimo paslaugas kelyje, kurios persiųstos Vokietijos Biuro vardu žalą administravusiam agentui BECS su prašymu patikrinti, ar atsakovės atlygintos išlaidos nesidubliuoja su Vokietijos nacionalinės kelių ir eismo valdymo tarnybos „Hessen Mobil – Straßen- und Verkehrsmanagement“ prašymu atlyginti už jau apmokėtas paslaugas. Gautas BECS atsakymas, kad atsakovės apmokėtos sąskaitos yra už automobilio serviso paslaugas ir techninę pagalbą kelyje, jose nėra įtrauktos išlaidos už federalinės kelių ir eismo valdymo tarnybos pareigūnų darbą, uždarius dalį greitkelio, siekiant apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo galimo pavojaus.

6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovo naudai priteisė iš atsakovės UAB „Baltijos ekspresas“ 337,45 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 275,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovės valdoma transporto priemonė 2018 m. balandžio 18 d. buvo priverstinai sustojusi dėl vilkiko gedimo, tačiau atsakovas su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog transporto priemonės gedimas nelaikytinas eismo įvykiu, tai nėra draudžiamasis įvykis ir neturi būti atlyginta žala. Be to, atsakovei nebuvo suteikta paslauga, t. y. federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen prie vilkiko gedimo šalinimo ar gedimo vietos atitvėrimo niekaip ir niekuo neprisidėjo.

9. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą, taip pat pateiktus duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Vokietijos teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą (Vokietijos Kelių eismo taisyklių 15, 32 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias, kad sustojusios transporto priemonės turi būti aiškiai pažymėtos ir atitvertos, dėl ko kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių kitų transporto priemonių eismo saugumui užtikrinti; Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnio nuostatas ir teisminę praktiką analogiškose bylose), konstatavo, jog ieškovas įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

10. Teismas, vertindamas žalos dydį, nustatė, kad federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen į įvykio vietą atvyko pagal kelių policijos iškvietimą ir pateikė išsamią atliktų darbų ataskaitą. Pažymėjo, kad atsakovė neneigia, kad federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen buvo atvykusi į įvykio vietą, tačiau teigia, kad federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen neatliko jokių darbų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, tai, kad atsakovė nepaneigė susidariusių išlaidų pagrįstumo, sprendė, jog pateiktos policijos bei federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen ataskaitos nėra nuginčytos ir teismas neturi jokio pagrindo jomis abejoti.

11. Teismas padarė išvadą, kad jei nebūtų buvusio techninio gedimo viešame kelyje, federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen nebūtų patyrusi išlaidų būtiniesiems darbams atlikti. Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos, remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 procentų nuo bendros išmokos už žalą; minimalus žalos administravimo mokestis yra 200,00 Eur, kuris nagrinėjamu atveju ir yra taikytas. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti Vokietijos draudikų biurui išmokėtas sumas yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Baltijos ekspresas“ apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismo motyvai ir išvados, kurių pagrindu buvo patenkintas ieškinys, yra padaryti netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

13.2. Ieškovo reikalavimai atsakovui pagrįstais gali būti pripažįstami tik tokiu atveju, jeigu Hessen Mobile, kuri yra atsakinga už kelių priežiūrą ir eismo saugumą, 2018 m. balandžio 18 d. atsakovo vilkiko gedimo vietoje būtų atlikusi funkcijas, veiksmus, priskirtus jai teisės aktais, t. y. būtų atlikusi sugedusios atsakovo transporto priemonės atitvėrimą ir eismo saugumo užtikrinimą. Tačiau byloje esantys įrodymai (Hessen Mobile parengti dokumentai, policijos tarnybos ataskaita, trečiojo asmens paaiškinimai) patvirtino, kad Hessen Mobile veiksmai vilkiko gedimo vietoje negali būti vertinami kaip atlygintini.

13.3. Pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad pagal Vokietijos nacionalinį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką transporto priemonės gedimas, sąlygojęs trečiųjų asmenų išlaidas, priskirtinas eismo įvykiui, dėl kurio kilusios išlaidos pripažįstamos atlygintinomis, nekilo. Ginčas kilo dėl to, kad Hessen Mobile jai vietos teisiniu reguliavimu priskirtinų veiksmų neatliko, dėl to jos patirtų išlaidų, atsakovės vertinimu, negalima laikyti atlygintinomis privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą nustatančių teisės normų prasme.

13.4. Atsakovės vertinimu, vien kelių tarnybos atvykimas į gedimo vietą policijos pranešimo pagrindu nesudaro pagrindo atlyginti patirtas išlaidas. Tokių išlaidų atlyginimo pagrindas – teisės aktuose nustatytos funkcijos, užduoties, nurodytos ir Darbo užsakyme Nr. 610100, realizavimas. Tačiau šios funkcijos, užduoties Hessen Mobile tarnybos ekipažas (brigada) neatliko. Nesant pagrindo konstatuoti atitvėrimo paslaugos, veiksmų buvimo, Hessen Mobile reikalavimas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginti neva patirtas išlaidas, lėmęs ieškovo reikalavimą atsakovei, nepagrįstas ir be jokio pagrindo.

13.5. Atsakovė niekada nebuvo informuota Hessen Mobile ir jo draudiko ar Vokietijos nacionalinio draudikų biuro apie pareikštus reikalavimus, kurių tenkinimo subjektu galėtų būti atsakovė; atsakovė neįgijo teisės ir galimybės gintis nuo jai reiškiamų reikalavimų. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nustačius, kad galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį žalos administravimo procesą arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio reikalavimo byloje.

14. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pagrindinės sąlygos, kurioms esant Biuras įgyja teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui atlygintas sumas ir kurios sudaro faktinį Biuro regresinio ieškinio pagrindą, yra: 1) transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio; 2) išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

14.2. Esant šalių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, Biurui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas, pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į LAT suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškose bylose, pateikė teismui Biuro reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovė apsiriboja vien tik nepagrįstomis abejonėmis ir kritika.

14.3. Pažymėjo, kad tik tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį žalos administravimo procesą arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Priešingu atveju situacija vertintina kaip asmens pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis.

14.4. Taip pat pažymėjo, kad sprendžiant analogiškas bylas, kai faktinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (tokios apimties, kaip numatyta LAT praktikoje) byloje pateikia tik Biuras, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle (o ne reikalauti aiškumo ir nedviprasmiškumo), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, nėra realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, kai jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2019, 38 punktas). Eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinę kompetenciją ir jo pateikto teisės aiškinimo svarbą yra ne kartą pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

14.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui, nei Biurui nėra nustatyta pareiga informuoti transporto priemonės valdytoją apie kitoje valstybėje vykdomą žalos administravimo procedūrą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį 2018 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, t. y. atsakovei buvo sudaryta galimybė tiek dalyvauti minėtame procese ir juo domėtis, tiek teikti savo paaiškinimus. Atsakovė nesiėmė aktyvių ir, tokiomis aplinkybėmis esant, protingų veiksmų operatyviai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip jos pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė vilkikas su puspriekabe Vokietijos federaliniame greitkelyje patyrė gedimą, dėl to vilkikas priverstinai sustojo greitkelio kelkraštyje. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovės valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė žalos dydį ir žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

18. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš neapdrausto kaltininko ar atsakingo draudiko.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia priteisto žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Teigia, kad vien kelių tarnybos atvykimas į gedimo vietą policijos pranešimo pagrindu nesudaro pagrindo atlyginti patirtas išlaidas. Tokių išlaidų atlyginimo pagrindas – teisės aktuose nustatytos funkcijos, užduoties, nurodytos ir Darbo užsakyme realizavimas. Šios funkcijos, užduoties Hessen Mobile tarnybos ekipažas neatliko, todėl nei ieškovas, nei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras neturėjo pagrindo atlyginti neva patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

20. Į bylą buvo pateikti šie esminiai rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prašomų priteisti nuostolių dydį: eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiantys dokumentai (ieškinio 2 priedas); Vokietijos civilinio kodekso 249, 823 straipsnių vertimas (Biuro 2019 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. S-17809-19-(4.11.) 1 ir 5 priedas); Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 115 straipsnio vertimas (Biuro 2019 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. S-17809-19-(4.11.) 2 priedas); Vokietijos kelių eismo taisyklių 15, 32 ir 7, 18 straipsnių vertimas (Biuro 2019 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. S-17809-19-(4.11.) 1 ir 3 priedas); Vokietijos Federalinio teisingumo teismo sprendimo vertimas (Biuro 2019 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. S-17809-19-(4.11.) 4 priedas). Pirmosios instancijos teismas detaliai išdėstė konkrečias sumas, sudarančias bendrą prašomų priteisti nuostolių sumą, patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl jie šiame procesiniame sprendime nebekartojami.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, Lietuvos draudikų biuras pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 51, 52, 54 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovei, kuri įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovei paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, ji turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus.

23. Taigi, atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovei, kuri teigia, jog tokios sąlygos egzistuoja, ir yra suinteresuota sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

24. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė apsiribojo tik niekuo nepagrįstų abejonių dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio kėlimu ir nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų jos poziciją dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu. Tuo labiau, kai jis buvo grindžiamas išimtinę kompetenciją turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis. Be to, teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen 137,45 Eur išlaidų sumą sudaro: darbo laiko sąnaudos (kolonoje važiuojanti transporto priemonė – 17,93 Eur, darbo laikas – 106,20 Eur), bendras mokestis (10,00 Eur) ir vieno signalinio žibinto išlaidos (3,32 Eur). Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen nurodytus darbus atliko ir dėl to patyrė išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad kitos kelio (eismo) atitvėrimo paslaugos buvo suteiktos atsakovės iškviestų Abschleppienst Amend GmbH & Co. KG ir Car & Truck Center Wenzel GmbH & Co. KG darbuotojų. Todėl minėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto žalos dydžio.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.